perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus ir sklandus planas prasideda ne tada, kai krovininė mašina atvažiuoja prie durų, o gerokai anksčiau – kai susidedi daiktus, pasirenki maršrutą, tikrini dokumentus ir bandai suprasti, kas realiai telpa į 20, 33 ar net 86 kubų priekabą. Aš šitą matau kasdien: žmonės sako „turime tik kelias dėžes“, o po savaitės paaiškėja, kad dar reikia vežti dviračius, šaldiklį, sofos dalis ir katę, kuri į konteinerį neįlips. Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus ir sklandus procesas reiškia ne tik pigiausią pasiūlymą, bet ir aiškų terminą, draudimą, pakrovimą, muitinės niuansus ir planą B, kai Doverio uoste stovi eilė.
Ne visada, nors atstumas atrodo paprastas. Iš Vilniaus iki Doverio ar Londono dažniausiai gaunasi kelios šimtai kilometrų daugiau nei iš Kauno, bet realus laikas dažniau priklauso nuo keltų, eilių, vairuotojo darbo laiko ir to, ar krovinys surenkamas bendrame reise. Iš Lietuvos į Angliją perkraustymo mašina gali vykti tiesiogiai, su grupe kitų klientų arba per sandėlį. Jei vežate pilną namą, greičiau telpate į atskirą reisą. Jei vežate dalį krovinio, reikia laukti, kol susidės maršrutas per Klaipėdą, Kalė, Doverį ar Harwich.
Normali kaina nėra ta, kuri parašyta dideliu šriftu reklamose. Daliniam perkraustymui į Angliją žmonės dažnai mato nuo 600 iki 1500 eurų, priklausomai nuo tūrio ir miesto. Pilnas 1–2 kambarių butas gali kainuoti 1800–3500 eurų. Didelis namas su baldais, buitine technika ir garažo daiktais lengvai šauna į 4000–7000 eurų ar daugiau. Kaina keičiasi dėl sezono, kuro, keltų, draudimo, pakavimo paslaugų ir to, ar reikia laiptine nešti pianiną. Gera taisyklė: jei pasiūlymas per gražus, klauskite, kas jame neparodyta.
Geriausias laikas būtų tada, kai nereikia skubėti, o tai dažniausiai būna rugsėjis–lapkritis arba sausis–kovas. Vasarą perkraustymai į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar Bristolį brangesni, nes studentai kraunasi bendrabučius, šeimos keičia būstus, o vairuotojai tiesiog neturi langų. Žiema pigesnė, bet gali būti slidu, tamsu ir vėluojama dėl oro. Aš pats mieliau planuočiau anksti ryte pakrauti Lietuvoje ir važiuoti be didelių sustojimų. Bet vėlgi, jei reikia atvykti iki konkrečios dienos, geriau palikti rezervą bent 2–3 dienoms.
Čia reikia atsargiai, nes ne viską leidžia vežti per sieną. Konservai, sausi produktai, kruopos ar kava paprastai nesukelia problemų, jei yra originaliose pakuotėse ir neatsidariusios. Mėsos, pieno produktų ir šviežių maisto produktų geriau nevežti – taisyklės keičiasi po Brexit’o, ir kartais muitinė tiesiog pasako „ne“. Buitinė chemija taip pat gali būti problema, ypač balikliai, dažai, aerosoliai, dujų balionėliai ar stiprūs tirpikliai. Esu matęs, kaip žmonės norėjo vežti pusę garažo chemikalų į Leedsą, ir tai baigėsi nemaloniu išmetimu. Geriau palikti klausimą pervežėjui iš anksto.
Perkraustymuose dažniausiai mokate ne už kilogramus, o už vietą priekaboje arba konteineryje. Svoris svarbus sunkiems daiktams – knygoms, plytelėms, įrankiams – bet dauguma baldų užima vietą. Viena spinta gali „suvalgyti“ daugiau vietos nei 30 dėžių. Todėl prieš skambinant į perkraustymo kompaniją verta apskaičiuoti bent apytikslį kubatūrą: ilgis × plotis × aukštis. Jei sakote „turiu mažą sofą“, vienam tai bus dvivietė, kitam – kampinė monstriukė iš IKEA su metalinėmis kojomis. Geriau siųsti nuotraukas ir vaizdo skambutį.
Nebūtina, bet dėžės labai palengvina gyvenimą. Geriausiai tinka standžios perkraustymo dėžės, nes jas galima krauti vieną ant kitos ir jos mažiau deformuojasi kelyje. Galima naudoti ir lagaminus, plastikines talpas ar senas dėžes iš prekybos centrų, tik jos greitai permirksta arba suplėšta. Didesnė klaida – viską dėti į maišus. Maišas atrodo pigiai, bet jame drabužiai susiglamžo, indai daužosi, o iškraunant Anglijoje visi verkia tyliai. Jei norite sutaupyti, pirkite dėžes ne paskutinę dieną.
Rašykite ant šonų, ne tik ant viršaus, nes dėžės kraunamos viena ant kitos. Pavyzdžiui: „VIRTUVĖ – indai – trapi“, „MIEGAMASIS – patalynė“, „GARDAŽAS – įrankiai“. Aš dar siūlyčiau naudoti spalvotą lipnią juostą kiekvienam kambariui. Tada iškrovėjai Liverpulyje ar Mančesteryje mato, kur nešti raudonom etikete pažymėtas dėžes. Be to, numeruokite dėžes ir turėkite sąrašą. Skamba kaip biurokratija, bet kai dėžių yra 60, atmintis pradeda meluoti.
Jei turite laiko ir kantrybės – taip. Daugelis žmonių patys puikiai supakuoja drabužius, knygas, indus ir smulkius daiktus. Bet yra dalykų, kuriuos geriau palikti profesionalams: dideli veidrodžiai, televizoriai, stikliniai stalai, meno kūriniai, pianinai. Aš mačiau klientą, kuris „labai gerai“ apvyniojo televizorių antklode ir užklijujo lipnia juosta taip stipriai, kad ekranas buvo įspaustas. Po to pyko ant vairuotojo. Tai nebuvo vairuotojo kaltė, bet tokios istorijos kartojasi. Profesionalus pakavimas kainuoja, tačiau taupo nervus.
Pirma – klauskite konkrečiai savo pervežėjo. Antra – neslėpkite tų daiktų tarp kitų, nes tai gali sugadinti visą krovinį. Dažniausiai neimami pavojingi kroviniai: dažai, benzinas, dujų balionai, akumuliatoriai, kai kurios baterijos, aerosoliai, augalai su žemėmis, kai kurie ginklai ar šaudmenys. Augalai į Angliją yra atskira drama dėl fitosanitarinių reikalavimų. Kartais žmonės klausia, ar galima vežti katės kraiką – dažniausiai taip, jei sausas ir uždarytas. Bet geriau nebandyti „prakišti“ chemijos maiše po pledais.
Techniškai galima, bet aš to nerekomenduoju. Pasai, banko kortelės, pinigai, auksas, brangūs laikrodžiai ar originalūs dokumentai turėtų keliauti su jumis automobiliu ar lėktuvu. Krovininė mašina nėra seifas. Ji stovi uostuose, sandėliuose, aikštelėse prie Calais ar Doverio, o kartais tiesiog naktį prie kelio. Jei dokumentai pradingsta prieš registraciją būstui Anglijoje, prasideda tikras košmaras. Darykite kopijas, skenuokite viską į debesį ir svarbiausius daiktus vežkitės rankoje.
Po Brexit’o viskas kiek painiau nei tada, kai Lietuva ir Anglija buvo toje pačioje ES logistinėje erdvėje. Asmeniniam perkraustymui dažniausiai reikia paso ar asmens tapatybės kortelės kelionei, sąrašo vežamų daiktų, adresų Lietuvoje ir Anglijoje bei informacijos apie gyvenimo vietą naujoje šalyje. Jei vežate baldus kaip asmenines naudojamas prekes, paprastai netaikomi importo mokesčiai, bet reikia tai teisingai deklaruoti. Čia aš ne esu muitinės brokeris iki kaulo smegenų, todėl rimtais atvejais visada sakau – pasitikrinti su specialistu. Klaida dokumentuose gali sustabdyti visą krovinį uoste.
Paprastai ne, jei tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai ir perkraustote juos keisdami gyvenamąją vietą. Bet „paprastai“ nereiškia „automatiškai“. Muitinė gali klausti, kiek laiko turėjote daiktus, kur gyvenote anksčiau, kur gyvensite Anglijoje ir ar daiktai nėra skirti pardavimui. Jei vežate naują televizorių iš parduotuvės, kelis neįpakuotus baldus ar komercinę įrangą verslui, klausimų gali būti daugiau. Todėl sąrašas turi būti normalus: ne „krūva šlamšto“, o konkretūs punktai su apytikslėmis vertėmis. Tai atrodo varginančiai, bet gelbsti vėliau.
Geriausiu atveju – nieko papildomai nedaro, pravažiuojate per sistemą ir važiuojate toliau. Blogesniu atveju – kelios valandos, ypač jei trūksta informacijos arba krovinys atsitiktinai patenka į patikrą. Doverio uostas kartais dirba kaip didžiulis kamštis su kavos automatu šalia. Esu matęs reisus, kurie vėlavo ne dėl vairuotojo ar kliento, o dėl sistemos gedimo ir eilių terminaluose. Todėl žadėti „tiksliai penktadienį 9:00 Londono centre“ būtų per drąsu. Realistiškiau sakyti „penktadienis–šeštadienis“, jei nėra atskiro tiesioginio transporto.
Gali, jei krovinys paprastas ir pervežėjas duoda aiškius nurodymus. Bet jei vežate daug daiktų, brangią techniką, darbo įrangą ar maišote asmeninius daiktus su komerciniais, geriau nesigilinti vien iš YouTube komentarų. Deklaracijos klaidos gali kainuoti brangiau nei brokerio paslauga. Ypač jei Anglijoje dar neturite galutinio adreso arba kraunatės į sandėlį. Aš pats esu matęs įmonių, kurios deklaracijas daro tvarkingai, ir tokių, kurios tiesiog „kažką pažymi sistemoje“. Pasirinkimas aiškus: klausinėkite ir saugokite susirašinėjimą raštu.
Adresas Anglijoje svarbus ne tik iškrovimui. Jis naudojamas maršrutui, muitinei, draudimui, pristatymo langei ir bendram planavimui. Jei vietoj Londono centro parašysite tik „London“, vairuotojas gali gauti adresą vėlai vakare ir tada pradės klausimai apie mokamą zoną, tiltus ar siauras gatves. Centrinis Londonas nėra tas pats kaip Croydon ar Enfield. Mančesterio priemiestis nėra tas pats kaip Salfordas. Netinkamas adresas gali pridėti kelias dešimtis svarų mokesčių arba valandą laiko. Todėl duokite pilną pašto kodą iš anksto.
Dalinis perkraustymas tinka tada, kai neturite viso namo daiktų arba norite sutaupyti. Jūsų krovinys keliauja kartu su kitų žmonių daiktais, todėl reikia laukti grafiko ir kantriai žiūrėti į kalendorių. Pilnas perkraustymas tinka šeimoms ar tiems, kurie nori greitesnio ir kontroliuojamesnio proceso. Jūs mokate už visą transporto vienetą arba jo didesnę dalį. Jei turite tik 5 kubus daiktų į Nottinghamą, pilnas reisas būtų beprasmiškas. Jei turite 35 kubus iš Vilniaus į Birminghamą, dalinis variantas gali būti rizikingesnis dėl kelių sustojimų.
Vieno kambario butui dažnai užtenka mažesnio furgono arba dalies didesnės mašinos – apie 8–15 kubų. Dviejų trijų kambarių butui reikia žiūrėti į 20–35 kubus. Čia labai svarbu ne tik baldai, bet ir tai, ar turite dėžių nuo grindų iki lubų. Klientai dažnai pamiršta paminėti dviračius, skalbimo mašiną ar balkono daiktus. O tada aikštelėje prie Klaipėdos prasideda tetrisas su veidrodžiais. Geriausia prieš užsakymą pasidaryti vaizdo apžvalgą ir parodyti viską nuo spintos iki sandėliuko garaže.
Konteinerinis perkraustymas labiau tinka dideliems kroviniams arba kai daiktai pirmiausia važiuoja per uostą ir sandėlį. Mažam butui tai dažniausiai per sunku ir per lėta. Konteineris gali būti 20 pėdų arba 40 pėdų, bet svarbiausia ne ilgis, o tai, kaip viskas sutalpinta ir apsaugota nuo drėgmės bei judėjimo kelyje. Jei kraunate patys į konteinerį be patirties, baldai gali susibraižyti vienas į kitą. Profesionalai naudoja diržus, kampuočius, oro pagalves ir medines konstrukcijas. Gražu žiūrėti tik tada, kai viskas iškrauta sveika.
Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia tai, ko klientas nepastebi: nėra pilno draudimo, nėra pakavimo medžiagų, nėra aiškaus iškrovimo laiko arba nėra komandos iš dviejų žmonių. Kartais kaina maža todėl, kad krovinys ilgai laukia sandėlyje. Kartais todėl, kad iškraunant Anglijoje reikia mokėti papildomai už kiekvieną laiptą. Aš nesakau, kad visi pigūs pasiūlymai blogi. Sakau tik tiek: klauskite raštu, kas įskaičiuota ir kas neįskaičiuota. Jei atsakymas miglotas – tai jau atsakymas.
Galima, bet ne taip, kaip turguje perkant bulves. Jei turite tikslius matmenis, nuotraukas, adresus su pašto kodais ir lankstų laiką, galite gauti geresnę kainą. Jei sakote „galbūt vešime senuką fotelį dar“, kaina negali būti tiksli. Taip pat kainą galima mažinti atsisakant pakavimo paslaugos arba paliekant dalį daiktų Lietuvoje. Bet spausti iki dugno nėra prasmės – geras vairuotojas ir tvarkinga komanda kainuoja ne iš oro. Blogas perkraustymas gali kainuoti brangiau nei geras dėl sugadintų baldų ir nervų (tiksliau – dėl sugadintų baldų bei nervų).
Dažniausiai reikia bent dviejų žmonių komandos. Vienam žmogui sunku nešti spintą laiptine be rizikos sau ir sienoms. Dideliems baldams kartais reikia trijų arba specialios įrangos. Jei iškraunate į pirmą aukštą be lifto Bristolyje ar Londone, laikas išauga labai greitai. Kai kuriuose namuose laiptinė tokia siaura, kad sofą tenka sukti kaip galvosūkį iš vaikystės. Todėl prieš reisą pasakykite: aukštai be lifto yra ar nėra liftas ar yra siauras įvažiavimas. Tai keičia viską.
Tada reikia sandėliavimo sprendimo. Daiktus galima laikyti saugomame sandėlyje Anglijoje arba trumpam grąžinti į tarpinį sandėlį Europoje, nors antras variantas dažniausiai brangesnis ir lėtesnis. Svarbu žinoti minimalų saugojimo laikotarpį – kartais tai savaitė, kartais mėnuo. Taip pat reikia apskaičiuoti ne tik saugojimo kainą, bet ir perkrovimą: iš mašinos į sandėlį, vėliau iš sandėlio į naują namą. Tai dvigubas darbas ir dvigubos rizikos vietos. Jei būsto dar neturite, neplanuokite visko „kaip nors bus“.
Pirma – nedarykite scenos aikštelėje antrą naktį be miego. Antra – nedelsiant fotografuokite žalą, pakuotę ir bendrą situaciją prieš išardant viską. Trečia – skaitykite draudimo sąlygas ir transporto dokumentus. Jei žala atsirado dėl blogo pakavimo jūsų pačių rankomis, draudimas gali nepadengti visko. Jei baldas buvo profesionaliai supakuotas ir apgadintas transporto metu, situacija kitokia. Blogiausia yra pasirašyti dokumentus be pastabų ir po savaitės rašyti pretenziją su nuotrauka iš telefono be konteksto. Tada sunkiau ką nors įrodyti.
Idealiu atveju taip, arba turėkite patikimą asmenį Anglijoje su pilnais nurodymais. Vairuotojams reikia žinoti, kur nešti dėžes: virtuvė čia, miegamasis ten, trapios dėžės ant stalo ne ant grindų. Jei jūsų nėra ir niekas neprižiūri proceso, iškrovimas gali vykti greitai, bet chaotiškai. Aš esu matęs dėžes su knygomis paliktas vonioje ir televizorių koridoriuje prie durų. Žmonės paskui sako: „Na ką, svarbu kad atvažiavo.“ Taip, svarbu – bet ne visiškai taip turėjo būti.
Mažam daliniam perkraustymui aš visada sakyčiau rezervuoti bent savaitę tarp pakavimo Lietuvoje ir ramios iškrovimo dienos Anglijoje. Pilnam perkraustymui geriau turėti 10–14 dienų lankstumo. Jei turite nuomos sutartį su griežta data arba pardavėjas spaudžia išsikraustyti iki penktadienio, rizika auga. Keltai vėluoja, vairuotojų trūksta, uostuose būna eilės, o kartais tiesiog pablogėja oras Šiaurės jūroje. Žinau, kad visi nori tikslumo kaip laikrodžio mechanizme. Bet tarptautinis perkraustymas nėra miesto taksi užsakymas.
Kartais taip. Jei sena sofa sveria kaip traktorius ir Anglijoje nauja kainuoja panašiai kaip vežimas plus rizika, galvojimas paprastas. Vežti verta tuos daiktus, kurie turi emocinę vertę arba yra kokybiški: ąžuolo stalas, geras čiužinys, vaikų rašomieji stalai, darbo kėdė. Vežti neverta pigių lentynų iš drožlių plokštės, senų čiužinių ar baldų, kurie jau dabar griūva. Esu matęs klientus mokančius 400 eurų už daikto vežimą, kuris naujas kainuoja 90 svarų. Tai ne logistika – tai sentimentai su kvitu rankoje (ir kartais jie verti to).
Pirmas būdas – rūšiavimas prieš pakavimą. Antras – išardyti baldus patiems ir supakuoti varžtus į maišelius su užrašais. Trečias – vežti sezoninius drabužius vakuuminiuose maišuose, bet ne perdėti su slėgimu. Ketvirtas – nepakuoti knygų į didžiules dėžes; mažos dėžės lengviau nešiojamos ir pigiau rizikuojama nugaroms bei grindims. Penktas – atsisakyti daiktų „gal kada nors panaudosiu“. Tas „kada nors“ dažniausiai lieka garaže trejus metus. Jei galvojate daugiau nei minutę apie seną sulaužytą dviratį be rato – greičiausiai jis nereikalingas.
Augintinį reikia planuoti atskirai nuo baldų. Šuniui ar katei reikalingi dokumentai: mikročipas, pasiutligės skiepas, gyvūno sveikatos dokumentai ir kiti reikalavimai pagal kelionės tipą bei taisykles. Krovininėje mašinoje gyvūnui nėra gera vieta ilgai sėdėti tarp dėžių, ypač jei temperatūra kyla ar krenta. Geriau vykti su augintiniu automobiliu arba skrydžio maršrutu pagal taisykles. Esu matęs žmonių, kurie bandė „tik iki kelto“ vežti katę krovininėje – nieko gero iš to neišeina. Augintinis nėra krovinys net tada, kai logistikos sąrašas atrodo per trumpas.
Didžiausias nesusipratimas – manyti, kad „persikraustymas“ prasideda pakrovimo dieną. Neprasideda. Jis prasideda tada, kai pirmą kartą pasakote sau: „reikės kažką daryti su tais daiktais.“ Tada žmonės atideda viską paskutinei savaitei ir staiga nebežino, kur paso kopija ar kodėl skalbimo mašina vis dar pilna vandens. Kitas nesusipratimas – manyti, kad Anglijoje visi turi liftą ir plačią prieigą prie namo. Dar vienas – manyti, kad pigiausias pasiūlymas visada sąžiningas. Kartais sąžiningas būna tas vidutinis variantas su aiškiais žmonėmis telefone.
Jei norite konkrečios datos vasarą arba mėnesio pabaigoje – per vėlu gali būti jau prieš 3–5 savaites. Geriausia ieškoti pervežėjo prieš 1–2 mėnesius, ypač jei kraunatės iš didelio miesto kaip Vilnius ar Kaunas į Londoną ar Mančesterį. Žinoma, visada atsiras mašina „šiandien vakare“, bet ji nebūtinai bus tinkama jūsų daiktams ar biudžetui. Skubūs užsakymai dažniausiai brangesni ir mažiau lankstūs dokumentams sutvarkyti. Jei turite augintinį ar specifinių daiktų klausimų, dar daugiau laiko reikia palikti ruošimuisi. Neatidėliokite pirmo skambučio iki penktadienio vakaro prieš pirmadienį (nebent mėgstate stresą).
Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus ir sklandus rezultatas atsiranda tada, kai neskubate meluoti sau apie daiktų kiekį ir turite realų planą: sąrašas, dėžės, dokumentai, draudimas, adresas su pašto kodu bei rezervinis laikas uostams ir eilėms. Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus ir sklandus procesas nėra pigiausias pasiūlymas internete – tai aiški komunikacija nuo pirmo klausimo iki paskutinės dėžės iškrovimo Birmingame ar Braitone. Jei viską fiksuosite raštu ir parodysite daiktus iš anksto, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir nervų (kurie perkraustyme kainuoja brangiau nei lipni juosta).