Perkraustymo komanda į Angliją patikimumas ir profesionalumas: Kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Sveiki, draugai. Dirbu su logistika ir pervežimais jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę, o sienos atsivėrė. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, organizuotų reisų iki tokių, kai norėjosi užsidengti akis. Dažnai žmonės, klausdami apie perkraustymo komandą į Angliją patikimumą ir profesionalumą, tikisi girdėti idealų pasakojimą apie tai, kaip viskas vyksta lyg pagal scenažų, tačiau realybėje yra kitaip. Čia nėra tik apie tai, kad padėti dėžę į sunkvežimį ir nuvažiuoti. Čia yra apie tai, kaip elgiamasi, kai kyla problemų, kaip kalbama su klientu ir ar išvis žinai, ką darai. Tiesą sakant, patikimumas čia yra brangiausia valiuta, nes kai tavo daiktai liktų Kelno geležinkelio stotyje be priežiūros, niekas nebesidomės tuo, kiek už taip komandą sumokejai. Štai paprastas ir šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Kaip rasti normalius žmones ir nenukrypti nuo proto

Ką reiškia patikimas perkraustymas į Angliją šiomis dienomis?

Sunku pasakyti vienu žodžiu, bet patikimas perkraustymas į Angliją šiomis dienomis reiškia tai, kad tavo skambučius atsiliepia ne robotas, o žmogus, kuris žino, kur yra tavo krovinys. Matęs esu situacijų, kai firma pasirašo kontraktą, o paskui perduoda darbą kitiems – tokie „brokeriai“, kurie niekas neveža. Tikrasis patikimumas pasireiškia tada, kai vairuotojas pavėluoja dėl rūkstančio mikroautobuso Lenkijoje, bet tau iš karto skambina ir sako: „Vaikinai, bus valanda vėliau, nebijokite“. Jokios slaptos. Toks profesionalumas vertinamas daugiau nei šlifuota svetainė.

Ar brangiausia firma visada yra geriausia?

Ne, visai ne. Kartais brangiausia kaina tiesiog reiškia, kad jie turi gražų biurą centre ir didžiulį marketingo biudžetą, o vairuotojai gauna tas pačias algas kaip ir pas mažesnes firmas. Esu matęs, kaip „prestižinės“ kompanijos darbuotojai laužė „IKEA“ spintas, nes neskubėjo. Žinoma, ir labai pigūs variantai keliauja įtartai – jei kas siūlo pervežti pilną konteinerį į Londoną už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis nebus apdraustas, arba važiuos per Kazachstaną, o ne per Lietuvą. Tenka ieškoti auksinio vidurkio.

Kaip suprasti, ar tai ne sukčiai?

Atsižvelkia į tai, ar jie turi fizinį adresą. Anksčiau teko girdėti istorijų apie firmas, kurios veikė tik iš „garso“ – paimdavo užstatą ir išnykdavo. Patikimumas ir profesionalumas matomas iš smulkmenų: ar jie siunčia sutartį paštu, ar tik „PDF“ per messenger? Ar sutartyje parašyta konkreti kaina, ar yra „maždaug“? Jei kas nors kąžką slepia ar vengia įrašyti į popierius žodį „draudimas“, bėkite tolyn. Ir dar svarbu – pažiūrėkite, kada įmonė buvo įregistruota. Jei prieš savaitę – tai ne komanda, o pavojus.

Ar verta tikėti „Penkių žvaigždučių“ atsiliepimais internete?

Žinote, aš asmeniškai labai skeptiškai žiūriu į tuos nuolatinius teigiamus įvertis. Dažnai jas rašo pačios firmos arba už pinigus. Geriau ieškokite tokių, kur parašyta: „Vėlavo, bet atvezė visą“ arba „Sumušė kampus, bet atlygino“. Toks perkraustymo komanda į Angliją patikimumas ir profesionalumas jaučiasi per realias patirtis. Jei matai tik šypsenėles ir be galo pagyrų – įtarkite. Tikras profesionalumas neišvengia klaidų, jis jas tiesiog sugeba ištaisyti.

Kodėl reikia mokėti užstatą (avansą)?

Tai garantas. Ne aš, ne firma, bet tiesiog logika. Kai aš sutinku vairuotojui ir užsakomuose reisuose, jis negalės važiuoti be kuro. Avansas padengia išlaidas, jei tu, pavyzdžiui, nusprendži, kad daiktų nebereikia (tai, tiesa, retai, bet būna). Be užstato tavo užsakymas yra tuščias oras. Normalios firmos ima maždaug 10–30 proc. Jei klauso 100 proc. iš karto – tai jau pavojinga signalizacija.

Kelionės smulkmenos ir problemos

Kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Tai priklauso nuo to, kurį Anglijos kampą reikia pasiekti. į Londoną ar pietus važiuojame greičiau, o į Škotiją ar šiaurę (Mančesterį, Liverpulį) užtrunka dieną ilgiau. Be to, viskas priklauso nuo Kelių. O, ne, turiu omenyė Kalėjų. Prancūzijoje dažnai stovi eilės į tunelį ar keltą, ypač atostogų metu. Taip pat nepamirškite, kad vairuotojai turi poilsio laiko – negalima važiuoti 20 valandų iš eilės, tai ne lenktynės. Taigi, planuokite 3–4 dienas nuo išvežimo iki pristatymo.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai krovinių pervežimas (tuomet tai neteisėta pagal vežimo licenciją), jei tai perkraustymas su „paskutiniųjų minučių“ tipo autobusu – tai galima. Bet ar tik nori? Buvo atvejis, kai viena moteris važiavo ir bandė mokyti vairuotoją, kaip reikia vairuoti (jis vairuoja 20 metų!). Be to, turi būti įtraukta į draudimo polisą, o tai kainuoja. Geriau leisk jiems dirbti, o pats skink lėktuvu ar traukiniu, taip bus saugiau ir nervams švaistesnė.

Kas vyksta su daiktais tilto perėjimo metu?

Tiesiog važiuoja. Tiksliau, juose perkraunama, jei reikia keisti sunkvežimį (taip vadinamas „tranzitas“), bet dažniausiai važiuoja tas pats vilkikas. Svarbiausia – daiktai turi būti užfiksuojami manifeste (prekių sąraše). Kartais gudrūs muitininkai gali klausti, kas yra tų dėžių viduje, jei atrodo įtartai. Geriausia, jei perkraustymo komanda į Angliją patikimumas ir profesionalumas pasireiškia tuo, kad jie tiksliai užpildo dokumentus, kad nereikėtų brangiai išsipirkti iš muitininkų pažeidimų.

Ar daiktai apdrausti?

Turi būti. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį. Bet čia yra vienas „kabiliukas“ – standartinis draudimas draudžia labai mažai, pvz., kelių euro už kilogramą. Jei veži brangų pianiną, gali gauti vos 50 eurų už jį, jei sugestų. Todėl visada klausinėkite apie papildomą draudimą („All risk“). Profesionali komanda visada pasiūlys tokį variantą ar bent aiškiai paaiškins, kas nebus apdrausta.

O jei suirutėje kažkas pasimes?

Tai būna. Ir dažniau ne dėl vagysčių, o dėl neatsargumo. Turiu omenyje vieną atveją, kai dėžė su popieriais užkrito už spintos ir buvo pamiršta ten užkabinta. Vairuotojas atsirado Londone, iškrauto viską, o dėžės nėra. Pradedame ieškoti – ji Vilniuje, sandėlyje. Tokios situacijos rodo perkraustymo komandą į Angliją patikimumą ir profesionalumą (ar jo trūkumą). Geriausios komandos turi inventoriaus sąrašą, kurį pasirašo tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Tada niekas „nepasislėps“.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet su sąlygomis. Po „Brexit“ daugiau nebegalite vežti mėsos, pieno produktų ar vaisių į JK iš ES (išskyrus labai nedidelius kiekius asmeniniam naudojimui, bet muitininkai yra griežti). Vieną kartą teko matyti, kaip moteriai atėmė dešrą, nes ji viršijo leistiną svorį. Viskas kita (sausi makaronai, konservai, geriau uždaryti) turi eiti, bet geriau tai paslėpti giliau bagažinėje, kad nekiltų papildomų klausimų (juokauju, bet dal tiesos yra).

Komanda ir vairuotojai

Kas tie vairuotojai? Ar jie lietuviai?

Dažniausiai taip, ypač jei renkatės Lietuvos firmas. Vengrų ar ukrainiečių ekipažai taip pat dažni, bet kalbos barjeras gali trukdyti. Man asmeniškai patinka lietuviai – lengviau suprasti tą nediplinęs humorą ir aiškiai papasakoti, kur reikia statyti dėžę. Be to, jei įvyksta nesklandumų Anglijoje (pvz., policijos sustabdymas), lietuvis sugebės aiškiau paaiškinti situaciją (o ne, tikrai ne visi moka angliškai puikiai, bet bent jau stengiasi).

Ar komanda padeda pakrauti daiktus?

Taip, tai jų darbas. Ir ne tik padėti, bet ir tvarkingai supakuoti. Blogas įvertis yra, kai jie tiesiog meta dėžes ant kaupio, tariant „sėkės“. Geras perkraustymas yra tada, kai jie užbarsto tarpus, užriša juostomis, kad niekas nešoktų. Ypatingai svarbu, jei važiuojate su dalinėmis krovinių dalimis (kitaip tariant kelių klientų daiktai viename vilkike). Tada tavo „Honda“ turi būti atskirta nuo kito žmogaus sofos, kad nesitrintų.

Kas jei vairuotojas negerai elgiasi?

Skambink dispečeriui iš karto. Mes ne visi tokie šalti, kaip atrodo. Jei vairuotojas įžeidžia, girtauja arba atsisako dirbti, tai yra didžiausia problema. Aš vieną kartą turėjau tokią situaciją – vairuotojas pamiršo, kur reikia važiuoti, ir pradėjo šaukti į klientą. Reikalas baigėsi taip, kad mes išsiuntėme kitą ekipažą iš artimiausio miesto (tikriausiai, kadangi vis keičiasi planai). Normali komanda nedarys scenų.

Ar jie turi savo įrankius?

Žinoma, negi jie laužo rankas? Turi keltuvus, rankenes, virves, apsaugas nuo brūkšnių. Jei turiu brangų baldą, pvz., odinę sofą, aš visada klausiu: „Ar turite plastikinių dangčių?“. Gerai, kad dabar dauguma naudoja specialią plėvelę. Būna, kad kai kas pamiršta (kažkas buvo pavargęs arba nenaudingas), bet dažniausiai įrankių paketas yra pilnas.

Kodėl jie niekada nepasirodo laiku?

O, čia klasika. Rašoma „8:00 – 10:00“, o jie atvažiuoja 11:30. Ne visada tai kaltė. Kartais buvo blogai įvertintas krovos laikas – pavyzdžiui, klientas sakė „turiu penkias dėžes“, o tai išėjo visa buto apyvarta. Bet taip pat būna, kad vairuotojai tiesiog užmiega arba susimauna pusryčiams per ilgai. Čia jau reikia kantrybės. Aš visada saksau: „Planuokite dieną taip, kad niekur neskubėtumėte“.

Ar galiu duoti arbatpinigių?

Galima, bet neprivaloma. Lietuvoje tai nėra tokia tradicija kaip JAV ar Vokietijoje. Tačiau jei vairuotojai iškrovė penktą aukštą be lifto ir nenusiskundė, dešimt ar dvidešimt svarų (ar eurų) jiems labai padarys dienos. Neišsigaskite, jie neprašys, bet akys švytės.

Kainos ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai labai platus klausimas. Mažas „VW Transporter“ su keletu dėžių gali kainuoti apie 600–800 eurų (jei turi kitų užsakymų tame pačiame reise). Pilnas butas ar namas – tai jau 2000–4000 eurų (tikriausiai, kadangi kuras brangesnis). Didelės savivarčio transporto priemonės (su keliu ašiais) kainuoja daugiau. Kaina priklauso nuo tonų (tūrio), atstumo ir paslaugų (pakavimas, iškrovimas). Būtinai prašykite išsamios sąskaitos.

Kas dar gali būti įskaičiuota į kainą?

Dauguma firmų kainuoja už krovinių įkėlimą ir iškrovimą, jei tai pirmame ar antrame aukšte yra liftas. Jei ne – keliamas mokestis už laiptus (pvz., 50 eurų už aukštą). Taip pat gali būti mokesčiai už užstatą („pallet“) ar už draudimą. Ir dar vienas dalykas – dienpinigiai vairuotojams, jei jie turi laukti Anglijoje ilgiau nei numatyta (pvz., jei tu negali paimti raktų).

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada verta pabandyti. Ypač jei perkeliate ne vasaros sezono metu (rugpjūtis–rugsėjis yra „karščiausias“ laikas, visi važiuoja į mokyklas, universitetus). Jeigu turi lankstumo datomis (gali laukti, kol jims susirinks pilnas krovinys), gali gauti nuolaidą. Bet neketink nuversti kainos iki žemės – tai gali baigtis tuo, kad tavo daiktus veš senas „Scania“ be oro pūtimo.

Ar mokestis už tiltą įeina į kainą?

Paprastai taip, tačiau kai kurios gudrios firmos gali parašyti „be mokesčių“. Tai reiškia, kad tu moki už keltą (Dover-Calais) ar „Eurotunnelį“. Už tiltą (pvz., Dartford Crossing Londonoje) taip pat reikia mokėti. Geriausiai klausti: „Ar kaina yra galutinė, nė jokių papildomų mokesčių?“.

Kokia mokėjimo tvarka?

Standartiškai – avansas (10–30 proc.), likutis – atidavus daiktus arba prieš išvežimą (retai). Yra firmų, kurios reikalauja viso mokėjimo iš karto – aš nedariačiau to. O, ir dar vienas dalykas – jei moki banko pavedimu, užtikrink, kad pavedimo mokestis nebus toks didelis, kad vairuotojas liks be kavos pinigų (juokauju, bet tai problemų šaltinis).

Kas vyksta, jei aš atšaukiu užsakymą?

Tada prasideda diskusijos. Jei atšauki prieš savaitę – paprastai grąžina avansą, atimant nedidelį administracinį mokestį. Jei atšauki tą dieną, kai jie jau stovi prie tavo namų – turi mokėti visą kainą ar bent pusę, nes jie sugado laiką ir kuro (vietoj to, kad važiuotų kitur). Tai logiška, tiesa?

Anglija ir specifiniai dalykai

Ar sunku įvažiuoti į Londoną su sunkvežimiu?

Labai sunkina. Londono centras (Ulez zona) turi griežtas emisijos normas. Jei vilkikas neįrengtas („Euro 6“), reikės mokėti didžiulius baudas (dienpinigius 100 svarų). Be to, siauros gatvės, „speed bumps“ (tai tokios greičio mažinimo gūbrys, kur viršyja nugarą). Dažnai tenka perkrauti į mažesnį sunkvežimį (7.5 t) miesto ribose. Tai kainuoja, bet privalu.

Ar galiu vežti augalus į Angliją?

Dabar, po „Brexit“, tai labai apsupta burokratija. Jei turi asmeninę sodininką, gali vežti, bet tik jei ji nėra rūgštinės žemės (pavyzdžiui, erškėčių) ir yra švara. Profesionalus perkraustymo komanda į Angliją patikimumas ir profesionalumas reiškia, kad jie nesuges užkrauto rizikingos sodo žolės, nes gautum nemažą baudą iš Defra (britų maisto ir kaimo reikalų departamento). Geriau palikti augalus draugams arba parduoti.

Ką daryti su automobiliu?

Jeigu nori vežti automobilį, tai daugelis firmų tai daro. Bet jis turi būti tvarkingas – techninė apžiūra, draudimas. Reikės deklaruoti automobilį muitinėje (NOVA procedūra), kad nemokėtum mokesčių VJK (vat). Vairuotojas gali padėti su tuo, bet dažniausiai tai turi daryti pats savininkas elektroniniu būdu. Arba moki brokeriui, kuris tai padaro už tave.

Ar yra kokių nors keistų taisyklių Anglijoje apie išmetimus?

Na, jau minėjau ULEZ. Bet taip pat yra ir „Clean Air Zones“ (švaraus oro zonos) miestuose kaip Birmingemas, Mančesteris. Jei tavo sunkvežimas neatitinka standartų, tenkės mokėti. Geri logistikos partneriai visada žino, kur galima važiuoti, o kur ne. Nenorėtum gauti pranešimo po mėnesio, kad tu skolingas 500 svarų už važiavimą pro Bristolio centrą.

Kaip su dujomis? Ar reikia mokėti mokesčius už vamzdynus?

Ne, su dujomis čia viskas tvarkoje, tiesiog reikia pranešti, jei turi butą su dujomis, kad išjungtų prieš išvežimą. Anglijoje dujų vamzdynai yra kitaip (juodos vamzdelės, ne kaip mūsų mėlynos), tai montuotojai ten patys sugeba pajungti, jei turi reikiamus įrankius (tai vėlgi tos profesionalumo dalys).

Ar jie supranta Anglijos adresus?

Dažniausiai taip, GPS dabar yra dievas. Bet yra vietų, kur GPS meluoja – pvz., kai kurie kaimai turi tuos pačius pavadinimus, bet skirtingus pašto kodus („Postcode“ yra svarbiausia). Kartą vairuotojas važiavo į „Oak Street“ Mančesteryje, o buvo reikia Liverpulio. Dėl to praleido dieną. Todėl visada duokite pašto kodą.

Dokumentai ir burokratija

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pirmiausia, asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę). Taip pat, jei turi transporto priemonę – techninį pasą. Jei turi brangius daiktus (kompiuterius, brangų elektroniką), verta turėti pirkimo čekių arba deklaraciją, kad tai ne nauja prekė (priešingu atveju gali būti apmokestinta PVM ir muito). Visi turi turėti sutartį su sąrašu (inventoriumi).

Ar turiu deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, naudoti ir ne nauji, tai dažniausiai ne (nėra importo mokesčio, nes tai „Transfer of Residences“ procedūra). Bet reikia užpildyti deklaraciją (C88 formą), kad tai parodyti. Be to, negali būti prekių, kurias parduosi (pavyzdžiui, 50 vienodų batų). Tada tai jau nebe perkraustymas.

Kas yra „Transfer of Residences“ reliefas?

Tai tokia nuostabi britų sąlyga, kuri leidžia atvykusiems gyventojams atvežti savo turtą be PVM ir muito. Tačiau turi tenkinti sąlygas: gyvenai ES ne mažiau 12 mėnesių ir turi bandyti gyventi JK ne mažiau 12 mėnesių. Taip pat daiktai turi būti naudoti ne mažiau 6 mėnesių. Jei atveži visiškai naują televizorių, gali tekti mokėti mokestį.

Ar komanda sutvarko dokumentus už mane?

Kai kurios padės, kai kurios ne. Dažniausiai jos atsiskaito už fizinį pervežimą. Muitinės brokeris yra atskira paslauga (kuri kainuoja apie 150–200 svarų). Bet geros komandos turi savo brokerius arba gali nukreipti. Nelaimes, jei turi rūpesčių su dokumentais ir komanda nežino, ką daryti – tada laukas gali trukti savaitę.

Kas daryti, jei prarandu daiktų sąrašą?

Skambinti ir versti galvą. Pats blogiausiai yra, jei prarandi sąrašą, o daiktai jau iškraunami. Tada gali būti nesklandumų – vairuotojas nežino, kas jo viduje, gali iškrenti dėžės. Geriausiai padaryti nuotraukas iškraunant (vėlgi, tobulumo neieškokime, bet padeda). Be sąrašo draudimas neveiks.

Ar reikia mokėti PVM Anglijoje?

Jeigu naudoji „Transfer of Residences“, tai ne. Jei esi verslas arba veži prekes – taip, tikrai. Čia sunku suklaidinti. Asmeninis perkraustymas yra be PVM, bet jei turi dėžę pilną naujų „iPhone“ dėžučių (kurių pardavinėsi), tai jau verslas ir PVM bus 20 proc.

Pabaigos mintys ir išvados

Viskas susideda ne tik iš to, kaip greitai vieną ar kitą dalyką įvežia, bet ir iš to, kaip jaučiasi klientas. Perkraustymo komanda į Angliją patikimumas ir profesionalumas nėra tik gražiai supakuotos dėžės, tai yra ramybė, kai žinai, kad net jei kas nors sugestų ar pavėluos, kas nors padės tai išspręsti. Nerašau čia jokių paslėptų receptų, tiesiog 20 metų patirtis sako, kad ieškok žmonių, o ne pigiausios kainos. Pasitikėjimas – tai tas dalykas, kurio negali nusipirkti už pinigus, bet gali prarasti dėl vieno blogo pasirinkimo. Gerai kelionės Anglijon ir tikėkimės, kad tavs sofos kampai nenukristų!