Perkraustymo kaštai į Londoną: ką verta žinoti

Gyvenau su tuo daugiau nei dvidešimt metų, vairavau maršrutą Vilnius–Londonas tiek kartų, kad būčiau galėiams nubraižyti žemėlapį su akimis uždarytomis. Žmonės visada klauso vieno pagrindinio dalyko – kiek tai kainuos? Tiesą sakant, vieno atsakymo nėra, nes kiekvienas perkraustymas į Londoną yra kaip sniego pūgų – nė vienos nesukitusios taip pat. Čia ne tik apie tai, kiekti kubiniai metrai reikia automobilio, bet ir apie tai, kokia bus diena Britanijoje. Ar eis maitinimasis kelyje? Ar reikės naktinio pervežimo? Koks kurso svaras prieš eurą šiandien? Jei norite sužinoti realią paveikslėlį ir nepamiršti svarbių smulkmenų, kurios gali kainuoti šimtus eurų, perskaitykite toliau. Štai mano, kiek „panaudoto“ logisto, žiūrėjimas į situaciją.

Bendri klausimai apie kainas ir planavimą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Vidurkis, vadinasi, yra kaip vidutinis temperatūros rodiklis ligoninėje – nėra labai naudingas. Bet jei būtina tai pasakyti, tai nedideliam butui (iki 15 kubinių metrų) turėtumėte numatyti nuo 1200 iki 1800 eurų. Šie perkraustymo kaštai į Londoną keičiasi priklausomai nuo to, ar tik kabinete ir lovos, ar visi baldai su vitrine. Didelės dalies kainą sudaro nebena, o degalai, ir darbo valutos Jungtinėje Karalystėje. Kainos gali šokti viršun, jei reikalingas ypatingas įranga, pavyzdžiui, keltuvas balkono iškrovimui, kas Londone nėra retumas.

Ar pigiau vežti patys ar samdyti firmą?

Dažnai žmonės galvoja, kad nusipirks seną „Vivarą“ ir veš patys, tai atseils šimtus. Viskas atrodo gerai, kol sugenda variklis prieš Kaliningrą arba kol pradedate skačiuoti degalus ir keltų bilietus. Firmoms perkraustymo kaštai į Londoną yra mažesni dėl to, kad jos vežia krovinius abi pusėmis, o jums tegul grįžti tuščia vagonu. Dar pridėkite vieną ar dvi naktis viešbutyje, nuovargį, kurias gali sukelti vairavimas dešinėje pusėje. Manau, geriau papildomai uždirbti ir nemigti vairuotojo sėdynėje, nors tai tik mano nuomonė (aš visad nemėgstu ilgai vairuoti).

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai tai trunka nuo trijų penkių dienų į abi pusės, tačiau viskas priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas automobilis. Jei vežame tik jūsų daiktus, vairuotojas gali važiuoti be sustojimų (beje, draudžiama) ir atvykti per 30-40 valandų. Tačiau dažniausiai tenka surengti dideles mašinas, o vadinasi, tenka laukti, kol susirinks kitų klientų krovinių. Jei skubate, turite mokėti už ekskursiją (skubą), o tai prie kainos prideda dar 20-30 procentų.

Nu kada apie viską reikia pranešti?

Geriausia būtų paskambinti bent mėnesį, o dar geriau šešias savaites iki išvykimo. Ypač jei planuojate perkraustymą į Londoną vasaros mėnesiais, kai visi važiuoja atostogauoti arba vesti vaikus į mokyklas. Paskutinės minutės užsakymai dažnai baigiasi tuo, kad reikia ieškoti brokerių, kurie perparduoda užsakymus, o kainos tampa astronomiškos. Nereikia laukti, kol jau sužinosite išsinuomoto buto adresą – pradėkie kalbėti anksčiau, kad užfikuotumėte datas.

Ar galima gauti tikslų įkainį telefono būdu?

Be matavimų – tikrai ne. Aš galiu pasakyti tik apytikslį diapazoną, tačiau jei paskambinsite ir pasakysite „aš turiu du krepšius ir sofos“, tai neleidžia man suprasti, ar tai dvivietė sofa, ar trijų vietų, ar ji yra išsipučianti. Tikslus perkraustymo kaštai į Londoną aiškėja tik tada, kai atvykstate vizualiai pamatyti, ką reikia krauti. Be to, dažnai klientai pamiršta paminėti rūsį ar garažą, pilną šiukšlių, kurias taip pat nori vežti.

Kas daryti, jei neturiu pakuočių?

Firmos paprastai siūlo dėžes, jos gali būti įtrauktos į kainą, o gali būti ir mokestis už kiekvieną. Žinoma, galite savarankiškai eiti į parduotuvę (pvz., IKI ar Maxima) ir prašyti dėžių, jei jos dar liko. Tai puikus būdas sutaupyti, jei turite laiko ir vietos jas laikyti namuose prieš perkraustymą. Profesionalios dėžės yra tvirtesnės, o ypač reikia rūpintis drabužių dėžėmis, kad reikalai nesuglamžytų.

Ar reikia mokėti už kėlimą į trečią aukštą be lifto?

Taip, tai yra standartinis papildomas mokesčis. Vairuotojas vienas, turiu omenyje, nešėjas, negali paprašyti kaimyno pagalbos. Jei nėra lifto, kiekvienas aukštas ir kiekviena laiptų posūkis kainuoja. Paprastai firmos turi tarifą už 1-ą ar 2-ą aukštą, o toliau eina didesnės sumos. Jei gyvenate aukštai be lifto, pasirūpinkite, kad bent kas nors padėtų, kitaip perkraustymo kaštai į Londoną išaugs dėl fizinių darbo sąnaudų.

Muitinis ir dokumentai (Breksitas ir ne tik)

Ar dabar reikia kažkokio specialaus leidimo įvežti daiktus?

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, dokumentacija pasikeitė. Dabar reikia pildyti „Transfer of Residence“ (ToR) formą. Tai nėra labai sudėtinga, bet tai būtina, kad nemokėtumėte muito ir PVM importuojamas asmeninėms prekėms. Jei tos formos nėra, muitininkai gali pridėti 20 proc. PVM ir muito, kas yra labai skaudu. Tai reikia padaryti anksčiau, nei mašina pasiekia sieną.

Kas tas ToR01 numeris ir kod jį gauti?

ToR01 numeris gavimas nebūna iš karto, užtrunka keletą dienų (dažniausiai iki 10-14). Siunčiate paraišką internetinėje svetainėje (gov.uk) ir laukiate. Patariu nepamiršti pasidaryti nuotraukos to numerio, nes jūsų vairuotojas jo tikrai reikės muitinėje. Be šio numerio viskas sustoja, o delsa kainuoja pinigus, nes vairuotojas negali važiuoti toliau.

Ar galiu įvežti maistą ir alkoholį?

Čia esin labai griežti. Dėl Britanijos taisyklių, negalite įvežti mėsos ar pieno produktų (miltelių bulvių irgi ne). Alkoholis ir tabakas yra leidžiami, tik nedaug, tikriausiai labai ribotais kiekiais. Pamačiau kartą, kaip muitininkai sunaikino kepėjo keptą duoną, nes buvo kiaušinio likučių ant paviršiaus – tai jie traktuoja kaip gyvūninės kilmės produktą. Geriau nebandyti ir nueiti tiesiai į parduotuvę ten (Londone yra „Lithuanian shops“ visur).

Kodėl mane klauso apie vaikus ir mokyklas?

Tai ne paprasčiausai šnipinėjimas. Norint gauti ToR leidimą, reikia įrodyti, kad gyvenote ES ne mažiau kaip 12 mėnesių ir ketinate gyventi JK bent 6 mėnesius. Mokyklos pažymos, darbo sutartys, buto nuomos sutartys tai įrodo. Be to, jei perkraustote reikalus dar prieš vaikus vykstant į mokyklą, ypač svarbu parodyti, kad šis perkraustymas yra galutinis, o ne kelionė savaitgaliai.

Ar turiu daryti inventorizacijos sąrašą?

Be abejo. Sąrašas turi būti gana išsamus, ne „50 dėžių su daiktais“, o „dėžė su indais, knygos, lova“ ir t.t. Instrukcijos sako, kad reikia nurodyti maždaug 95 proc. vertę. Nėra būtina nurodyti kiekvieno poršuko vertę, bet jei turite brangių daiktų, juos reikia įtraukti ir, svarbiausia, pasirašyti, kad tai ne Naudotos prekės, o asmeniniai daiktai. (Čia reikėtų pasitikslinti instrukcijose, ar tinkamai naudoju terminą „personal effects“, bet viltis yra).

Kas nutinka, jei pamiršau dokumentus vairuotojui?

Tuomet vairuotojas teks laukti sienoje, kol jums jų nusiųsite. O štai to laukimo mokestis sumokėsite jūs. Muitinėje prie Kaliningro arba Portsmute nėra vietos poilsiui. Geriausia visus dokumentus sudėti į vairuotojo spalvotą paketą dar iki išvykimo iš Lietuvos, kad niekas neprarastų.

Ar reikia draudimo kelyje?

Taip, būtina. Krovinių draudimas nėra toks paprastas, kaip automobilio. Jis apima rizikas pačioje kelionės metu – avarijos, gaisro, vagystės. Perkraustymo kaštai į Londoną dažnai įtraukia bazinį draudimą, bet verta patikrinti, kokia ta fransizė (kiek mokate patys, atsitikus incidentui). Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti „viskas apima“ (All Risk), ypač jei vežate brangius baldus.

Londono specifika ir problemas

Kas yra ULEZ ir kodėl tai mane paliečia?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) yra zona Londone, kur už netinkamai taršą varančius automobilius reikia mokėti didelį mokestį kasdien (net 12,50 svarų ar daugiau). Nekalbėsiu apie tai kaip ekspertas, bet žinau, kad senos sunkvežimiai paprasčiausiai negali važiuoti ten be didelių sąnaudų. Užtikrinkite, kad perkraustymo įmonė naudoja Euro 6 standartą mašinas, kitaip šis mokestis bus užpiltas ant jūsų sąskaitos.

Kas yra CCharge (Įvažiavimo mokestis)?

Tai senesnis mokestis už važiavimą į centro zoną (Congestion Charge). Jei jūsų butas yra Westminster ar City, vairuotojas tikrai turės mokėti. Kainos keičiasi, bet tai apie 15 svarų per dieną. Viską reikia numatyti anksčiau, nes vairuotojas gali tiesiog atmesti kelią ir pamėginti leisti daiktus artimiausioje metro stotyje, kas dar labiau brangiau.

Kaip su parkavimu Londone?

O tai didžiausias košmaras. Lietuvoje sustojai prie buto, čia – jokių vietų. Reikia gauti leidimą (parking permit) iš vietinės savivaldybės (council), tai trunka tris-penkias darbo dienas. Jei tą dieną vairuotojas atvyks, o vietos nėra, teks stovėti ant mėlynojo dvigubo (double yellow line). O tada ateina „Parking Enforcement“ robotai ir rašo baudą, kurią mokate jūs. Turite pranešti adresą ir laiką iš anksto.

Ar tiesiog galima palikti daiktus gatvėje?

Techniškai taip, tikrai ne, jei trukdo eismui. Vairuotojas turi įjungti „avarines“ žibintus ir būti netoli, bet Londono policija ir tarybos (council) inspektoriai yra labai greitai. Pabandykite derėtis su kaimynais, kad „užimtos“ vietos laisvai. Kartais už keletą pintų alaus (ne vairuotojui, o kaimynams) vieta atsiranda stebuklingai.

Ar sunku važiuoti su dideliu sunkvežimiu Londone?

Labai sunku. Gatvės siauros, viršūnės žemose (bridges), apsisukimai per siauri. Dažnai tenka naudoti mažesnes transporto priemones (Luton) 3,5 tonų, jei gyvenate centre. O tokios mašinos neima tiek daikto, kiek 7,5 ar 18 tonų sunkvežimiai. Tai reiškia, kad gali tekti važiuoti du kartus, o tai padvigubina perkraustymo kaštus į Londoną.

Kas nutinka su baldais, jei netelpa į liftą?

Tai kasdienybė. Tenka kelti per langą arba laiptais. Jei tai butas su angliškaisiais langais, kurie atsidaro tik į vidų, tai problema. Kartais reikia išmontuoti rėmus. Tai papildomas darbas ir papildomi pinigai. Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas turi su savimi įrangą, ar reikės samdyti vietinę įmonę.

Ar galiu veži daiktus sabo dyžiuose?

Ne, negalite. Tai ne asmeniniai daiktai, o prekės, kurias gali konfiskuoti, jei jos nebuvo paskelbtos. Ypač jei tai dėžės su elektronika ar rūbais parduoti. Muitinė žino, kad Lietuvoje daug kas veža tokius dalykus iš Kinijos ir bando atvežti per Lietuvą. Esant abejonių, galiu jus uždels.

Logistika, rizikos ir problemų vengimas

Ką daryti, jei kažkas sugenda kelyje?

Geros įmonės turi pagalbos servisą, bet visgi tai užtrunka. Jei lūžo sunkvežimis, reikia iškrauti viską į kitą mašiną (transhipment). Tai reikalauja laiko, o to laiko jūs sumokate (nežinau kodėl, taip visada yra sudaryta sutartys). Todėl verta rinktis firmas, kurios turi ne vieną vairuotoją ir ne vieną mašina maršrute.

Ar pasitikėti „Facebook“ firmomis?

Žinau, kad gundu, kai matai „Vilnius-Londonas 500 eurų“. Bet pamirškite tai. Tai yra arba suktybė, arba žmonės, kurie nieko nesupranta apie muitinę, draudimą ir apsaugą. Tokių atvejų girdėjau daug – daiktai dingsta, reikalauja papildomų pinigų pusiaukelėje (prieš Briuselį), arba tiesiog išmeta daiktus pilies gatvėje ir išvažiuoja. Geriau mokėti daugiau už užtikrinimą.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas neatvež „šiukšlių“?

Darykite nuotraukas prieš kraunant. Kad ir koks atsakingas vairuotojas būtų, jis gali nežinoti, kad tos lentelės buvo įtrūkusios. Nuotraukos su datos laiku yra pagrindinis įrodymas draudimo atveju. Taip pat patikrinkite, ar vairuotojas pasirašo kraunamojo akto (loading list) originalą.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet ne tiek, kiek norėtumėte. Turi būti mažiau žemės, be vabzdžių. Ypač griežtai tikrinami citrusiniai ir kiti augalai, gali būti konfiskuoti. Geriausia juos palikti draugams Lietuvoje, nes Londone jie tikrai brangiau pigiau nusipirkti naujus. O aš žinau, kad augalai yra daugiau emocinė vertė.

Ar saugu vežti pinigus?

Niekada neverškite didelių sumų grynaisiais pinigais. Jei teks mokėti likutį vairuotojui, geriau padaryti pavedimą arba duoti nedidelę sumą. Didelės sumos gali būti pavogtos arba, ko gero, neteisėtai konfiskuotos muitinėje (peržiūra). Be to, vairuotojai neleidžia turėti pinigų kabinoje.

Kas daryti, jei butas Londone dar neparengtas?

Tai reali problema. Jei vairuotojas atvyksta o jūs negalite paimti daiktų, jis teks laukti. O laukimas Londone, stovint sunkvežimiui, kainuoja šimtus sterlingų per valandą ar daugiau. Užtikrinkite, kad prieš išvykstant iš Lietuvos turite raktus ar būtinai turite žmogų, kuris gali priimti krovinią.

Ar reikia įvertinti smulkius daiktus?

Drabužius, indus, knygas nesivaržykite vertinti. Žinoma, jei turite lobynį (brangius paveikslus, juvelyrinius dirbinius), turite juos įtraukti į sąrašą ir pasakyti vairuotojui, kad jie keliaus atskirai, ne dėžėje su šiukšlėmis.

Kaip atsiskaityti už paslaugas?

Paprastai imamas 30 proc. avansas, o likutis grynaisiais vairuotojui arba pavedimu pavedimu įmonės sąskaitą prieš išvykstant. Atsiskaityti grynaisiais vairuotojui ypač pavojinga – jei kas negerai, jūs prarandate kontrolę. Geriau viską atlikti per banką.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs (tiktai krovinius)?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu (part load). Jūs neišvažiuojate, o vairuotojas pasimauna jūsų daiktus ir veža kartu su kitų klientų daiktais. Tai yra pigiau, bet lėčiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipildo. Be to, turi būti kieno nors atstovas išvykimo (kad įdėtų į mašiną) ir atvykimo (kad iškrautų).

O kaip su šunimis ir katėmis?

Gyvūnai gali keliauti tik specialiose būdose arba kartu su jumis (jei važiuojate keltu). Skraidant keltų iš Klaipėdos, gabenimas yra organizuojamas. Bet reikia mikroschema, pasų. Be jų negausite leidimo išvykti. Ir nepamirškite, kad keltuose vietos gyvūnams turi būti rezervuotos iš anksto.

Išvada

Galiausiai, visi tie perkraustymo kaštai į Londoną ir naktiniai rūpesčiai gali atrodyti per dideli, tačiau pasiekus tikslą viskas užmirštama. Svarbiausia yra ne ieškoti pigiausio varianto (pigu dažnai išeina brangiau), o rasti patikimą žmogų su mašina, kuris nežaidžia jumis. Pasidrbkite su dokumentais, nepamirškite ToR formos ir pasirūpinkite parkavimu iš anksto – tai išsaugos jūsų nervus. Ir nepamirškite, kad Londonas yra miestas, kur laikas yra pinigai, o vairuotojo laikas ypač brangus. Sėkmės naujuosiuose namuose, tik važiuokite saugiai.