perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas Perkraustymo kainos iš Londono – palyginimas dažnai prasideda labai paprastai: žmogus parašo „kiek kainuoja parsivežti sofą ir kelis maišus“, o po penkių minučių paaiškėja, kad ta sofa dar neturi nuotraukos, liftas neveikia, o šeimininkas prašo atvažiuoti šeštadienį iki pietų. Iš patirties žinau, kad tikra kaina susidaro ne nuo kilometražo vieno, o nuo visos sumos: pakavimo, apsaugos, ekipažo, laiko langų, parkavimo, keltų ar tunelio, galbūt net saugojimo. Londone viskas dar sudėtingiau, nes Congestion Charge, ULEZ, ribojimai, aukštyn nešančių krovinių liftų rezervacijos ir kaimynų nusiskundimai gali pridėti netikėtų kaštų. Todėl čia lyginame realiai, ne reklamiškai.
Jeigu kalbame apie normalų, tvarkingą perkraustymą, o ne „turim tris maišus, bet dar nežinom kur krausim“, kaina dažniausiai juda nuo maždaug 900–1500 eurų už nedidelį krovinį, pavyzdžiui, baldus, buitinius daiktus, kelis kartonų paketus. Jei reikia vežti buto komplektą – lovą, čiužinį, sofą, stalą, kėdes, drabužių spintą, buitinę techniką – galima matyti 1800–3200 eurų zoną. Visas namas ar didelis šeimos turtas jau gali siekti 4000–7000 eurų, ypač kai reikia demontuoti, pakuoti, saugoti ir derinti kelias datas. Kaina iš Londono didesnė, nes miestas pats brangus, o vairuotojai ten gaišta laiko.
Viena įmonė gali pasiūlyti pigiau, nes skaičiuoja tik vietą mikroautobuse, o kita į kainą deda pakavimą, apsaugines plėveles, draudimą, du darbuotojus, keltų laukimą ir komunikaciją. Londone dar atsiranda ULEZ, Congestion Charge, stovėjimo leidimai, galimas saugojimas, krovėjų valandos. Kartais pigesnė kaina reiškia, kad atvyks vienas žmogus, vienas furgonas ir „kaip nors sutvarkysim“, bet realybėje tai gali baigtis įbrėžtais baldais ar persikėlusia data. Gerai palyginti kainas reikia žiūrėti ne tik į skaičių, bet ir į tai, kas tame skaičiuje yra.
Ne visada, bet aš labai atsargiai žiūriu į pasiūlymus, kurie atrodo per gražūs. Jei vienas sako 700 eurų už pilną butą iš Londono iki Kauno, o kitas 1900 eurų, čia ne tik konkurencija, čia kažkas greičiausiai neįskaičiuota. Gal nėra pakavimo, gal nėra draudimo, gal krovinys bus perkraunamas sandėlyje, gal data „kaip kada nors“. Pigi paslauga gali tikti mažiems kroviniams, kai žmogus pats viską supakuoja, baldus išneša iki durų, o vairuotojui reikia tik paimti ir nuvežti. Bet su šeimos turtu aš nerizikuočiau vien dėl poros šimtų eurų.
Londono zonos yra viena tų vietų, kur klientai dažnai nustemba, kodėl „tik paimti iš kiemo“ kainuoja daugiau. Jei adresas yra centre, reikia planuoti ULEZ reikalavimus, galimą Congestion Charge, stovėjimo leidimus, ribotą krovos laiką, siauras gatves. Išoriniuose rajonuose, pavyzdžiui, Enfield, Croydon, Romford, Harrow, situacija lengvesnė, bet vis tiek gali būti parkavimo problemų. Kartais reikia važiuoti 30–40 minučių nuo pašto kodo iki vietos, kur galima statyti automobilį. Tai atrodo smulkmena, bet pervežimo dieną kiekviena valanda virsta pinigais.
„Nuo durų iki durų“ turėtų reikšti, kad komanda atvyksta į adresą Londono rajone, pakelia krovinį, sutvarko transportą, pristato į namus Lietuvoje arba nurodytą adresą. Bet čia svarbu tiksliai klausti, ar tai tikrai durys iki durų, ar tik iki šaligatvio. Geruose pasiūlymuose įskaičiuojama krova, tvirtinimas, apsauga, maršrutas, pagrindinė komunikacija. Ne visada įskaičiuotas pakavimas, baldų surinkimas, aukšto aukšto kėlimas, laukimas, jei klientas vėluoja. Todėl raštu reikia fiksuoti, kas yra įskaičiuota, nes žodžiu „viskas bus gerai“ pervežimuose neveikia.
Mažas krovinys iš Londono gali būti pora lagaminų, dviratis, kelios dėžės, mažas stalas, kompiuteris, drabužių maišai. Tokiu atveju kaina dažnai prasideda nuo 300–600 eurų, jei krovinys telpa į dalinį siuntimą arba mikriuką, kuris važiuoja su kitais užsakymais. Bet jei tas „mažas krovinys“ yra sunkus, pavyzdžiui, sporto treniruoklis ar pianinėlė, kaina kyla. Reikia įvertinti, ar daiktas telpa į liftą, ar reikia nešti laiptais. Aš visada prašau nuotraukų, nes klientai dažnai sako „tik maišas“, o tas maišas būna sunkesnis už baldą.
Vieno kambario butui iš Londono dažniausiai reikia mažo furgono arba vietos daliniame reise, jei baldų nedaug. Orientacinė kaina gali būti 1200–2200 eurų, priklausomai nuo pakavimo, aukštų, liftų ir pristatymo adreso Lietuvoje. Jei yra lova, čiužinys, sofa-lova, stalas, kėdės, drabužių spinta, televizorius, virtuvės daiktai, tai jau nėra „poras dėžių“. Reikia apsaugoti čiužinį, išardyti lovą, apvynioti stalą, atskirti stiklą. Kartais kaina šoka, nes klientas pamiršta paminėti skalbimo mašiną ar dviratį balkone.
Dviejų ar trijų kambarių butui iš Londono dažniausiai reikia rimtesnio plano: komanda, didesnis mikroautobusas, pakavimo medžiagos, baldų demontavimas, tvirtinimas, galbūt saugojimas. Kaina dažniausiai svyruoja 2200–4500 eurų, o jei daiktų daug arba adresas sudėtingas, gali būti ir daugiau. Londone tokie butai kartais būna naujuose kompleksuose, kur reikia rezervuoti krovos liftą, mokėti indėlį, laikytis griežtų taisyklių. Jei to nepadarysite, komanda tiesiog stovės kieme ir lauks, o laikas eis. Todėl prieš skaičiuojant kainą reikia žinoti ne tik daiktus, bet ir pastato tvarką.
Namui ar dideliam šeimos turtui iš Londono kaina dažnai prasideda nuo 4000 eurų ir gali kilti iki 8000–10000 eurų, ypač kai reikia kelių reisų, pakavimo komandos, laikino saugojimo ar specialių priemonių. Dideli daiktai, pianinas, antikvarinis stalas, stiklinė vitrina, dviračiai, sporto įranga, sodo baldai – visa tai keičia skaičiavimą. Kartais pigiau išeina ne vienas didelis reisas, o du mažesni, ypač kai dalis daiktų lieka saugojime. Aš nesakau, kad visada reikia brangiausio varianto, bet namo turtui reikia normalaus plano, ne improvizacijos.
Taip, keičia, nes skalbimo mašina, šaldytuvas, džiovyklė, indaplovė nėra paprastos dėžės. Jas reikia tvirtinti, apsaugoti, kartais transportuoti vertikaliai, ypač šaldytuvą. Skalbyklę reikia paruošti transportui, kad nebėgtų vanduo ir nesusidėvėtų amortizatoriai. Jeigu technika sena, reikia pasakyti iš anksto, nes kai kurie vežėjai nenori jos imti be atsakomybės apribojimo. Kaina gali padidėti 50–200 eurų už vienetą, priklausomai nuo svorio, aukštų ir pakavimo. Ir taip, šaldytuvas „kažkaip gulės“ nėra geras planas.
Ne visada. Kai kurios įmonės įskaičiuoja Londono mokesčius į bendrą pasiūlymą, kitos skaičiuoja atskirai, ypač jei adresas patenka į Congestion Charge zoną arba jei data pasikeičia. ULEZ reikalavimai taip pat gali turėti įtakos, nes ne kiekvienas automobilis gali legaliai važinėti tam tikrose zonose. Geriausia paprašyti, kad pasiūlyme būtų parašyta: mokesčiai įskaičiuoti arba bus skaičiuojami faktiškai. Jei to nėra, gali būti nemalonus pokalbis pervežimo dieną. Londone smulkūs mokesčiai greitai sudeda į 50–200 eurų.
Liftas sumažina laiką, o pervežimuose laikas yra pinigai. Jei iš trečio ar penkto aukšto reikia nešti baldus laiptais, komandai reikia daugiau žmonių, daugiau jėgų, daugiau atsargumo. Londone daug butų turi krovinių liftą, bet jį reikia rezervuoti iš anksto, kartais mokėti indėlį, laikytis laiko intervalo. Jei liftas neveikia arba administratorius jo neatidaro, kaina gali augti. Klientai kartais sako „liftas tikrai bus“, bet realybėje būna visko – raktą pamiršo, sistema sugedo, kaimynai užblokavo. Todėl kainą skaičiuoju pagal blogesnį, ne gražesnį scenarijų.
Pakavimo medžiagos nėra smulkmena, ypač kai vežate per visą Europą. Dėžės, plėvelė, burbulinė plėvelė, kampai, lipni juosta, žymekliai, apsauginiai maišai – viskas turi kainą. Mažam kroviniui tai gali būti 50–150 eurų, didesniam butui 250–700 eurų, o jei reikia profesionalaus pakavimo su inventoriumi, dar daugiau. Kartais klientai bando taupyti pirkdami dėžes patys, kas yra gerai, bet pamiršta, kad svarbu ne tik dėžė, bet ir kaip ji užpildyta. Tuščia erdvė dėžėje per kelią tampa daužytuvu.
Ne, ir čia reikia būti labai aiškiems. Kai kurie pervežėjai turi bazinę atsakomybę, bet ji gali būti ribota pagal svorį, ne pagal daikto vertę. Pilnas krovinio draudimas dažnai skaičiuojamas atskirai ir gali kainuoti procentą nuo deklaruotos vertės. Jei vežate seną, bet brangų stalą ar naują televizorių, reikia tai pasakyti prieš kelionę. Popieriuje viskas gali atrodyti paprastai, bet pretenzijos metu svarbu, ar daiktas buvo tinkamai supakuotas, ar buvo nuotraukos, ar aprašyta būklė. Draudimas nėra stebuklingas mygtukas, bet be jo rizika lieka klientui.
Saugojimas didina kainą, nes atsiranda papildomas darbas: krovinį reikia nuvežti į sandėlį, iškrauti, suskirstyti, apsaugoti, tada vėliau vėl pakrauti ir pristatyti. Londone sandėliavimas dažniausiai brangesnis, ypač trumpalaikis. Lietuvoje kainos gali būti mažesnės, bet vis tiek reikia vietos ir administracijos. Kartais saugojimas yra geriausias sprendimas, pavyzdžiui, kai butas Lietuvoje dar nerastas, o iš Londono reikia išsikraustyti iki mėnesio pabaigos. Tada geriau mokėti už saugojimą nei kišti baldus pas gimines į garažą ir po pusės metų ieškoti pelėsio.
Skiriasi, ir gana aiškiai. Vasarą daugiau žmonių kraustosi, daugiau studentų grįžta, daugiau šeimų derina datas su mokyklų atostogomis, todėl vietos furgonuose dingsta greičiau. Žiemą kartais lengviau rasti laisvą datą, bet maršrutas gali būti sudėtingesnis dėl oro, vėjo, sniego, keltų tvarkaraščių. Kainos gali kilti ne tik dėl sezono, bet ir dėl degalų, vairuotojų trūkumo, keltų bilietų. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje gali būti sunku gauti gerą datą be papildomo mokesčio. Geriausias patarimas – rezervuoti ne tada, kai jau viskas ant galvos, o bent prieš kelias savaites.
Jeigu kalbame apie tiesioginį reisą, dažniausiai transportas juda 2–4 dienas, priklausomai nuo maršruto, keltų, vairuotojų darbo laiko, pasienio ir eismo. Praktiškai klientui tai gali jaustis kaip savaitė, nes reikia pakrovimo dienos, kelionės, iškrovimo, galimų derinimų. Daliniai kroviniai kartais važiuoja ilgiau, nes surenkama daugiau užsakymų. Jei maršrutas Londonas–Kaunas arba Londonas–Vilnius, logistika paprastesnė. Jei pristatymas į mažesnį miestelį, pavyzdžiui, Ukmergę, Telšius ar Alytų, reikia papildomo laiko. Aš visada sakau: data yra planas, o pristatymas yra realybė.
Dažniausiai taip, nes savaitgalis klientams patogus, o pervežėjams nelabai. Vairuotojai ir krovėjai dirba ilgiau, reikia anksti rezervuoti liftus, kartais mokėti papildomus mokesčius pastatuose. Jei reikia perkraustymo šeštadienį Londono centre, kaina gali augti 10–25 procentais, o kartais tiesiog nėra laisvos komandos. Sekmadienį dar sunkiau, nes kai kurie pastatai neleidžia krautis arba riboja triukšmą. Pigiau dažniausiai būna darbo dieną, ypač antradienį–ketvirtadienį. Bet jei žmogus dirba pagal grafiką, jam patogumas kartais svarbesnis už taupymą.
Keltai yra didelė pervežimo iš Anglijos dalis, ypač jei maršrutas eina per Doverį, Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą. Keltų kainos svyruoja pagal sezoną, kuro kainas, paklausą, transporto tipą, laiką. Kartais bilietas vienam furgonui gali skirtis šimtais eurų, jei data populiari arba vėjas gadina tvarkaraštį. Per COVID laikotarpį visi matė, kaip logistika gali sustoti beveik per naktį. Dabar situacija ramesnė, bet keltai vis tiek yra silpna grandis, kurią reikia planuoti. Todėl pasiūlymas turi būti gyvas, ne iškirptas iš senos kainoraščio lentelės.
Tikslią kainą be apžiūros gauti sunku, ypač jei kalbame apie didesnį krovinį. Nuotraukos, vaizdo skambutis, sąrašas, aukštai, liftas, parkavimas, daiktų svoris – viskas svarbu. Kartais užtenka vaizdo apžiūros, kartais reikia atvykti žmogui, ypač kai vežamas visas butas ar biuras. Aš nesakau, kad be apžiūros nieko negalima padaryti, bet orientacinė kaina tada lieka orientacinė. Jei klientas sako „daiktų mažai“, o per vaizdo skambutį matai tris spintas, dviratį, skalbimo mašiną ir kalnus dėžių, kaina keičiasi. Tai nėra gudravimas, tai normalus tikslinimas.
Geras pasiūlymas turėtų aiškiai parodyti, kas įskaičiuota: pakrovimas, iškrovimas, transportas, maršrutas, darbuotojai, pagrindinė apsauga, komunikacija, galimi mokesčiai. Taip pat turi būti nurodyta, kas neįskaičiuota: specialus pakavimas, baldų remontas, laukimas, nenumatyti mokesčiai, draudimas, jei jis renkamas atskirai. Man patinka, kai pasiūlyme yra datos, adresų zonos, krovinio aprašymas ir galiojimo laikas. Ne patinka, kai parašyta tik „viskas 1200“. Pervežimuose tokie pasiūlymai dažnai baigiasi ginčais, o klientas lieka kaltas, nors jis tiesiog nežinojo sistemos.
Pirmiausia reikia siųsti tą pačią informaciją visoms įmonėms: adresą, datą, daiktų sąrašą, nuotraukas, aukštus, liftą, pageidavimus. Kitaip vienas skaičiuos mažą krovinį, kitas pilną paslaugą, trečias tiesiog norės užkabinti klientą. Tada lyginkite ne tik kainą, bet ir atsakymų kokybę. Jei įmonė klauso detalių, prašo nuotraukų, aiškina rizikas, tai geras ženklas. Jei iškart rašo „galim viską, pigiai, rytoj“, aš atsargiau. Pervežimai nėra magija, jie vyksta tada, kai kas nors gerai pasiruošia.
Dalinis krovinys dažnai verta, jei neturite viso buto ir galite prisitaikyti prie grafiko. Kaina mažesnė, nes viename furgone keliauja keli klientai, o maršrutas planuojamas efektyviau. Minusas – mažiau lankstumo, pristatymas gali būti vėlesnis, o krovinys gali būti kelis kartus perkeliamas. Jei vežate trapų daiktą, pavyzdžiui, televizorių, stiklinį stalą ar seną komodą, reikia gerai aptarti pakavimą. Dalinis krovinys nėra blogesnis, jis tiesiog kitoks. Mažoms šeimoms, studentams ir tiems, kas vežasi ne viską, tai dažnai geriausias variantas.
Individualus mikroautobusas geresnis tada, kai turite daug daiktų, griežtą datą arba nenorite, kad krovinys būtų maišomas su kitų žmonių daiktais. Tai patogiau biurams, šeimoms, žmonėms su brangesniais baldais ar buitine technika. Kaina didesnė, bet kontrolė geresnė. Jūs žinote, kada automobilis atvažiuos, kas kraus, kur važiuos, ar nebus papildomų sustojimų. Londone tai ypač svarbu, kai reikia pataikyti į krovos langą pastate. Jei data svarbi, o ne tik kaina, individualus transportas dažnai laimi.
Google recenzijos padeda, bet jos nepasako visos tiesos. Įmonė gali turėti gerus atsiliepimus, bet tai nereiškia, kad jūsų konkretus maršrutas, data ar krovinys bus sutvarkytas gerai. Kartais recenzijos renkamos iš smulkių siuntų, o klientui reikia perkraustyti visą butą. Kita vertus, įmonė su mažiau recenzijų gali dirbti labai sąžiningai, tiesiog neturi marketingo. Reikia žiūrėti į detales: ar aiškiai atsako, ar prašo dokumentų, ar turi sutartį, ar gali parodyti panašius darbus. Pervežimuose pasitikėjimas kuriamas ne žvaigždutėmis, o normaliu pokalbiu.
Didžiausia klaida – sakyti „o, dar prisiminsim vėliau“, kai sudaromas sąrašas. Vėliau prisimena skalbimo mašiną, dviratį, televizorių, spintą, katės narvą, sporto treniruoklį. Kiekvienas toks daiktas keičia vietą, laiką, kartais transporto tipą. Kita klaida – nepasakyti apie liftą arba parkavimą. Londone tai gali sugadinti visą dieną. Dar viena – bandyti viską suspausti į mažesnį furgoną be pakavimo, tada daiktai daužosi. Pigiausias planas dažnai tampa brangiausias, kai reikia taisyti žalą ar kartoti reisą.
Verta, jei tai smulkūs daiktai, drabužiai, knygos, indai, dokumentai, bet ne baldai ar sunki technika. Profesionalai greičiau ir saugiau pakraus didelius daiktus, nes žino, kaip juos tvirtinti. Jei klientas pats bando viską sudėti į furgoną, kartais gaunasi kaip Tetris po nakties – gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Knygų dėžės per sunkios, indai blogai apsaugoti, čiužinys uždengia kitus daiktus. Aš visada sakau: smulkmenas galite ruošti patys, bet krovinio logiką palikite žmonėms, kurie tai daro kasdien.
Reikia klausti. Paprastai, be pašaipos, bet labai konkrečiai: ar įskaičiuotas pakrovimas, iškrovimas, Londono mokesčiai, pakavimas, draudimas, keltai, PVM, laukimas? Jei įmonė vengia atsakyti arba sako „nesijaudinkit, bus gerai“, tai neatsakymas. Per maža kaina gali reikšti, kad vėliau atsiras papildomų mokesčių, arba krovinys bus perduotas kitam vežėjui. Aš esu matęs situacijų, kai klientas džiaugėsi sutaupęs 400 eurų, o paskui mokėjo dvigubai už iškrovimą ir saugojimą. Geriau žinoti tikrą kainą prieš, ne po furgono.
Dažniausiai taip, nes data rezervuojama, vairuotojas planuojamas, kelio išlaidos skaičiuojamos. Avansas gali būti 10–30 procentų, kartais daugiau dideliems užsakymams. Svarbu, kad būtų sąskaita arba rašytinis patvirtinimas, kur nurodyta data, suma, paslauga ir atšaukimo sąlygos. Jei kas nors prašo pervesti visą sumą į asmeninę sąskaitą be dokumentų, aš sustočiau. Tarp pervežėjų yra gerų ir blogų, kaip visur. Normali įmonė nesigėdija išduoti dokumentų, nes ji dirba legaliai ir nori, kad klientas jaustųsi ramiau.
Pirmiausia reikia paprašyti paaiškinimo raštu: kas pasikeitė, kodėl, ar tai keltai, mokesčiai, papildomas laikas, ar krovinio aprašymas. Kartais kaina keičiasi teisėtai, pavyzdžiui, klientas pridėjo naujų daiktų arba pakeitė adresą į centrą. Kartais tai tiesiog bandymas „prisirišti“ prie kliento paskutinę minutę. Todėl sutartyje turi būti aiškios sąlygos. Jei pokytis neatitinka pirminio susitarimo, reikia tartis, bet ne panikuoti. Aš visada sakau klientams: nebijokite klausti, bijokite tylėti, kai datas artėja.
Perkraustymo kainos iš Londono – palyginimas turi būti daromas ne tik pagal mažiausią skaičių, bet pagal tai, kas tame skaičiuje yra. Londonas, ULEZ, parkavimas, liftai, pakavimas, draudimas, keltai ir data gali pakeisti galutinę sumą. Mažam kroviniui užtenka 300–600 eurų, butui dažniausiai reikia 1200–4500 eurų, o dideliam turtui – gerokai daugiau. Geriausias būdas sutaupyti – tiksliai aprašyti daiktus, parodyti nuotraukas, anksti rezervuoti datą ir klausti, kas neįskaičiuota. Perkraustymo kainos iš Londono – palyginimas tada tampa prasmingas, o ne tik pigių pasiūlymų medžioklė.