Perkraustymo kainodara į Angliją – aiškūs įkainiai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas, kai klientas klauso „kiek kainuoja“, sukelia tą patį šypsenėlį. Ne todėl, kad būčiau nusivylęs, o todėl, kad perkraustymo kainodara į Angliją nėra kaip kainos lentelė parduotuvėje – ten viskas pastovu, o čia... čia priklauso nuo viso, pradedant nuo orų La Manče ir baigiant tuo, kiek ašštuoniukės svorio turi tavo senelės spinta. Žmonės nori aiškų įkainių be jokio „priklauso“, tačiau realybėje tokie vienareikšmiai skaičiai egzistuoja tik tada, kai tu turi vieną kelionę vienu metu ir vieną klientą. Visgi, stengsiuosi jums paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių marketingo apvadų, tiesiog taip, kaip kalbėčiau gerdami kavą.

Bendri klausimai apie kainas ir susiformavimą

Kiek maždažiai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas visada vienodas – nuo ko pradėsime? Jei turi tik kelias dėžes ir kėdę, tai gali tekti mokėti už dalinį krovinį, tarkime, 300–400 eurų, o jei reikia vežti visą butą su baldais, tai perkraustymo kainodara į Angliją šiuo atveju šokinėja link 1500–2000 eurų arba daugiau. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio užims turtas, nes mums tenka įstatyti viską į sunkvežimį, kurio talpa yra ribota. Beje, dažnai žmonės neturi sąmonės, kiek vietos užima „tik“ dviratis arba nedidelė sofa, todėl vertinimas be vaizdo medžiagos arba apžiūros dažnai būna labai apytikslis.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame?

Absoliučiai taip, ir tai vienas svarbiausių dalykų. Vėlgi, perkraustymo kainodara į Angliją labai priklauso nuo galutinio taško – ar tai Londonas, ar kažkoks kaimelis Šiaurės Jorkšyre. Jei reikia važiuoti gilyn į šalies vidų, tai nuo uosto (pvz., Imingamo ar Haridžo) tenka važiuoti šimtus mylių, o tai ir kuras, ir vairuotojo laikas, ir galbūt nakvyne. Prieš porą metų turėjau klientą, kuris sakė, kad važiuoja „į Angliją“, o paaiškėjo, kad jis gyvena beveik Škotijos pasienyje – tas atstumas padidino kainą beveik trečdaliu, nes grįžti tuščia sunkvežimiu tiesiog neapsimokėtų.

Kas lemia galutinę sumą labiausiai?

Pagrindas yra tūris (kubiniai metrai) ir atstumas, tačiau yra ir dar vienas dalykas – paslaugų kiekis. Jei mes tik užkeliame daiktus į sunkvežimį jūsų kieme ir iškeliame Anglijoje, tai pigiau, nei jei reikia dar surinkti/išardyti baldus, uždėti įklotas arba pakrauti į dėžes. Dar vienas dalykas yra prieinamumas – jei gyvenate penktame aukšte be lifto ir tūkstančio žingsnių nuo mašinos, tai darbas užtrunka ilgiau, o laukas – pinigai (tai yra, jei nėra specialių keltuvų, tada tikrai brangiau).

Kodėl kai kurios firmos kainuoja pus mažiau?

Čia yra toks nemalonus dalykas, apie kurį retas kas sako. Pigios kainos dažnai reiškia, kad firma veža „su dviem kryptimis“, t.y. jie jums parduoda vietą, bet tada dar suka ratą ir surenka kitą krovinį tam, kad užpildytų mašiną. Vėliau gali būti problemų su terminais, nes turi laukti, kol surinks pilną sunkvežimį. O yra ir tokių, kurie tiesiog nerodo realių sąnaudų – neįsivaizduoju, kaip jie gali vežti legaliai, mokant visus mokesčius ir algas, už tokią kainą. Aš visada saku: jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai greičiausiai taip yra.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, galima, bet tik tada, kai tiksliai žinome, ką vežiame. Jei tu dar savo daiktų nėra suskaičiavęs, galiu duoti tik preliminarių įkainių zoną. Vakar vienas klientas man siuntė sąrašą su užrašu „keli baldai“ – na, kas tie yra „kieki baldai“? Viena sofa gali būti 2 kubai, o kita – 0,5. Fiksuota kaina atsiranda tada, kai atvažiuoju apžiūrėti arba tu man nusiunči tikslų inventorių su matmenimis. Tada perkraustymo kainodara į Angliją tampa aiški ir abiems pusioms.

Ar kainą įtakoja sezonas?

Žinoma, yra „aukštas“ ir „žemas“ sezonai. Pavasarį ir vasarą, ypatingą liepos–rugpjūčio mėnesius, visi nori vykti, tad paklausa didelė, o kainos šiek tiek kyl. Taip pat pirmosiomis savaitėm po Naujųjų metų visiems skuba, tad ir tada brangiau. Rudenį arba žiemą, kai oras blogas, dažniau galima gauti nuolaidą, nes mašinos stovi tuščios. Bet vėl gi, Anglija yra specifika – ten dirbantys žmonės dažnai grįžta šventėms į Lietuvą, tad gruodžio mėnesį mums tenka dirbti 24/7.

Kiek laiko galioja kainos pasiūlymas?

Standartiškai – apie mėnesį. Po to kainos gali pasikeisti dėl kuro, kelių mokesčių arba infliacijos (prieš metus kuras brango neįtikėtinai greitai). Jei gavai pasiūlymą prieš pusmetį ir dabar nusprendei važiuoti, nesiūlyk man tos pačios sumos – tikrai nebeužteks. Turime būti sąžiningi: ir mūsų sąnaudos auga, ir vairuotojai nori gauti daugiau. Tačiau jei sutarome ir užsakymą patvirtini (depozitu), kaina užšaldoma.

Ar turiu mokėti už kvitą (depozitą)?

Įprasta praktika yra paprašyti nedidelio užstato, kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų paskutinę minutę. Mes jau tada planuojame maršrutą, užsakome bilietus į keltą arba Eurotunelį. Jei tu atšauki dieną prieš važiavimą, mes prarandame pinigus, todėl depozitas dažnai negrąžinamas (arba grąžinamas tik dalimis). Geriausiai viską išsiaiškinti iš karto, kad nebūtų nep malonių staigmenų.

Paslaugų ir papildomų darbų įtaka

Ar pakuodate jūs, ar aš turiu pats?

Daryti galima ir taip, ir taip, bet kaina skirsis. Jei pakuojame mes – tai papildoma paslauga, už kurią reikia sumokėti (už valandą arba už dėžę). Žmonėms dažnai atrodo, kad pats supakuoti pigiau, bet pamiršta, kad reikia nupirkti dėžes, obuolių dėžes (tikrai nerekomenduoju – jos suyra), buroklių dėžes... Geriau mums pasakyti – „pakuokite viskas“, o mes atsinešame savo, tvirtas dėžes. O jei pakuoti pats – atsakingai už tai, kad dalykai nebus sugadinti.

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai priklauso nuo to, kiek turi daiktų. Paprasta dėžė kainuoja keletą eurų, o speciali dėžė lėkštėms arba hanger-box (drabužiams ant kabyklų) – brangiau. Bet vėl gi, perkraustymo kainodara į Angliją dažnai apima šias medžiagas, jei imame kompleksinę pakavimo paslaugą. Jei nori tik dėžių be darbo – gali nupirkti ir iš mūsų, ir iš kitų, tik patikrink, kad būtų nepernaudotos ir nebeatrodytų kaip šiukšlės.

Ar braižote baldus?

Tai būtina dalykas, ypač kai važiuojama toli. Braižymas (apvyniojimas burbuliuku) įeina į standartinę kainą, jei tai įprasti baldai. Bet jei tu turi senovinį seklerį arba labai brangų minkštąjį kampą, gali reikėti specialių dėžių arba dvigubo apsauginio sluoksnio, o tai jau gali būti papildomai. Kartais žmonės sako: „o, jis ir taip senas, nereikia braižyti“, o tada vėliau stebisi, kodėl atsirado įbrėžimų.

Kas daro, jei daiktai netilpa į mašiną?

Tai gana dažna situacija, ypač kai klientai pats vertina tūrį. Jei atvyksta mašina, o ten stovi dar pora didelių dėžių, kurių neįsivaizdavome, turime sprendžiant problemą. Arba reikia kreiptis į pagalbinę mašiną (kas brangu), arba daryti antrą reisą (dar brangiau), arba... palikti ką nors (kas neįmanoma). Todėl labai svarbu tiksliai nustatyti tūrą iš anksto.

Ar įkainiai apima ir iškrovimą Anglijoje?

Įprastai taip, kaina yra „nuo durų iki durų“. Reiškia, mes užkeliame Lietuvoje ir iškeliame Anglijoje. Bet yra ir variantų, kai žmonės nori sutaupyti ir patys iškrauna prie uosto ar sandėlio. Tada kaina žymiai mažesnė, bet ar verta? Turiu prisiminti, kaip vienas vyras bandė iškrauti sofos su sūnumi ir vos nenusitrenkė – sofa buvo didelė, o laiptai siauri. Geriau palikti tai profesionals.

Ar įeina į kainą baldų surinkimas?

Paprastai ne, nebent tai sutarta individualiai. Mūsų pagrindinis darbas yra pervežti, o ne meblieriauti. Jei reikia surinkti kompleksinę spintą arba lovą, tai papildomas darbas, už kurį reikia mokėti pagal užtruktą laiką. Kartais klientai manyk, kad tai įeina į paketą, bet vėl gi – laukas pinigas, o geras surinkimas reikalauja laiko.

Ar galima vežti pavojingus daiktus?

Dėl tų dalykų labai griežtai. Negalima vežti degių skysčių, aerozolių, dažų (jei ne uždarytai hermetiškai), amunicijos ir t.t. Ne tik dėl to, kad brangu, bet ir dėl saugumo – keltų ir tunelių taisyklės yra labai griežtos. Jei mums tokio daiko randa sulaikymo metu, gausi didelį baudą, o krovinys gali būti konfiskuotas. Geriau tokius dalykus išmesti arba atiduoti kaimynams.

Kokia situacija su technika – šaldytuvais, skalbyklėmis?

Galima vežti, bet yra vienas „butas“. Šaldytuvai turi būti išjungti ir išdžiovinti bent prieš 24 valandas (kad nebešlaikytų vandens). Skalbyklėms reikia specialaus fiksatoriaus, kad būgnas neišsuktų kelyje. Jei to nepadarysi, gali atsidurti su sugadinta mašina ir nutekėjusiu vandeniu kitų daiktų viduryje (kaip buvo vieną kartą... labai nepavykęs įvykis).

Muitinė, dokumentai ir Anglijos specifika

Ar reikia eiti per muitinę?

Nuo Brexit taip, tai privaloma. Išsiregistruoti eksportui Lietuvoje ir importui Anglijoje. Tai nereiškia, kad turi eiti į muitinę stoti su dėžėmis, bet dokumentus reikia pateikti. Jei tu perveži asmeninius daiktus (kurius naudojai daugiau nei 6 mėnesius), tu gali gauti atleidimą nuo PVM ir muito (Transfer of Residence relief). Bet tam reikia užpildyti formą ToR01. Jei to nepadarysi – gali tekti mokėti mokesčius.

Ar jūs už tai atsakote?

Mes padedame su dokumentais, duodame sąrašus (packing list), bet galutinį atsakomybę už daiktų kilmę ir teisingą deklaravimą neša klientas. Aš galiu padaryti viską techninės pusės, bet jei sąraše parašysi „naujas televizorius“ vietoj „naudotas televizorius“, muitinė gali užsipulti. Todėl būk tikras su tuo, ką deklaruoji.

Kas yra ToR01 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Tai tokia speciali anglų formelė, kuri leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Ji labai svarbi, jei perkraustymo kainodara į Angliją nori būti be papildomų nemalonumų. Be šio dokumento gali tekti mokėti PVM (20 proc.) ir galbūt muito, priklausomai nuo prekių. Užpildyti ją nėra labai sunku, bet reikia dėmesio – ten klausiama apie tavo gyvenamąją vietą, kada atvykai ir t.t.

Ar dažnai pasitaiko problemų su muitine?

Esu matęs viską. Kartą vairuotojui trūko vieno parašo ant dokumentų, ir jį sulaik�te pasienyje 12 valandų. Kitą kartą klientas bandė įvežti prekes pardavimui (naujas drabužius su etiketėmis) kaip asmeninius daiktus – tai nelegalu. Jei viską daroma teisingai, problemų nėra, bet jei bandai išsisukinėti – Anglijos muitininkai yra labai griežti.

Ką daryti, jei neturiu paso ar asmens dokumento?

Be jokių galimybių. Nei vairuotojas negali važiuoti be dokumentų, nei krovinys negali būti išleistas be asmens identifikacijos gavimo pusėje. Anglijoje dabar labai griežta kontrolė, ypač dėl nelegalios migracijos, todėl be paso ar BRP kortelės nieko nebus išduota.

Ar įtakoja Brexit kainas?

Ir kaip. Anksčiau buvo paprasčiau – važiavome ir važiavome. Dabar reikia eiti per pasienio kontrolę (policija ir muitinė), kas užtrunka. Be to, smulkiųjų įmonių biurokratija padidėjo, o šias sąnaudas galiausiai sumoka klientas. Taip pat, jei prieš tai buvo daugiau lietuvių vairuotojų, kuriuos buvo lengviau organizuoti, dabar darbo vizų problemos taip pat įtakoja darbo jėgos trūkumą ir tai gali šiek tiek pakelti kainas.

Ar sunku važiuoti į Angliją su „užsienio“ numeriais?

Vairuotojams nėra taip sunku, bet pati transporto priemonė turi atitikti reikalavimus (techninė apžiūra, draudimas). Bet kalbant apie klientą, kuris nori važiuoti savo mašina paskui mūsų sunkvežimį – tai jau kita istoria. Anglijoje reikia specialios draudimo poliso (Green Card), nors dabar daugelis suteikia automatiškai, bet vis tiek reikia patikrinti.

Rizikos, draudimas ir realios situacijos

Ar mano daiktai apdrausti?

Taip, mes turime standartinį transporto draudimą, bet jis dengia tik tiek, kiek mes suklydome (pvz., sudaužome mašiną arba užsidegė). Jis nedengia to, jei pats blogai supakavai lūžtantį vazą. Jei turi labai brangių dalykų ( paveikslų, juvelyrinių dirbinių), reikia specialios draudimo policijos, o tai papildomai kainuos. Užsakydamas perkraustymo kainodarą į Angliją, visada klausk apie draudimo sąlygas, o ne tik kainą.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda kelyje?

Jeigu dėl mūsų kaltės – atlyginame pagal draudimo sąlygas. Jei dėl „jėgos majeure“ (pavyzdžiui, audros arba avarijos, kurios negalėjome išvengti) – tai draudimas taip pat turėtų veikti, bet reikia įrodymų. Esu matęs, kaip vėjas nuplėšė stogą nuo priekabos, tai buvo baisu, bet dėl to, kad viskas buvo uždengta, daiktai nenukentėjo.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nepames?

Per 20 metų buvo vienas ar du atvejai, kai dingsi keletas dėžių (o ne visi), ir tai dažniausiai ne mūsų kaltė, o gėdingų žmonių sandėliuose. Mes stengiamės dirbti su patikimais partneriais, bet visada yra rizika. Todėl brangius dalykus (pinigus, dokumentus, vaistus) nešk su savimi mašinoje, o ne krovinyje.

Kas atsitinka, jei vėluojate pristatyti?

Kartais vėluojame. Pripažįstu. Gali užstringti keltų eilė (ypač vasarą atostogų metu), gali būti eismo įvykis. Jei vėlavimas dėl mūsų kaltės, paprastai kompensuojame dalį sumos (jei tai sutarta), bet jei dėl oro sąlygų ar policijos patikros – tai laukiant laiko (force majeure). Turime būti kantrūs.

Ar saugu vežti pianiną?

Galima, bet tai atskiras paslaugos tipas. Pianinai yra labai sunkūs ir jautrūs. Juos reikia kelti ne su rankomis, o su specialiais keltuvais. Dažnai klientai klausia, ar kainuoja daugiau – taip, kainuoja, nes tai reikalauja ypatingos žinios ir įrangos. Negaliu įsivaizduoti, kaip būtų, jei bandytume perkelti „Steinway“ su paprasta rankena.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet tik tam tikrus. Anglija turi griežtas taisykles dėl augalų importo, kad nebūtų atvežta kenkėjų. Negalima vežti augalų su žeme šaknims (reikia nuplauti žemę). Taip pat kai kurie augalai (pvz., certain medžiai) yra uždrausti. Geriau patikrinti oficialų sąrašą, nes gali būti, kad tavo mėgstamas palmedžio atiduosime pasienio pareigūnams.

Ką daryti su maistu?

Asmeninio vartojimo kiekį (kaip sausainius, makaronus) galima vežti, bet mėsą, pieno produktus, vaisius ir daržoves – griežtai draudžiama (arba labai ribota). Anglija labai bijo galvijų ligų ir kitų infekcijų, todėl jei turi dešrą krepšelyje – ją konfiskuos. Geriau viską suvalgyti prieš važiuojant arba paduoti kaimynams.

Ar galima sekti savo daiktus?

Daugelis mūsų sunkvežimių turi GPS stebėjimą, tačiau ne visada galime duoti tiesioginę nuorodą klientui dėl privatumo arba techninių priežasčių. Bet paprastai aš pats nusiunčiu žinutę: „esame prie Kalė, tuoj įsijuosime į keltą“. Taip turi žinoti, kur yra turtas, be to, tai ramina.

Atsiskaitymas ir pabaiga

Kaip geriausia apmokėti už paslaugą?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrašas. Vairuotojams retai kada patinka grynaisiais, ypač didelės sumos – tai nesaugu ir kvaila. Anglijoje viskas vyksta be grynųjų, todėl sutarkime iš anksto – 50 proc. iš anksto, likusią 50 proc. po pristatymo (arba prieš iškrovimą, jei norite būti 100 proc. tikri). Pinigai turi būti prieš tai, kad mes atiduodame daiktus.

Ar galima sumokėti po pristatymo, jei aš ne ten esu?

Jei turi atstovą Anglijoje (draugą, giminaitį), jis gali patikrinti daiktus ir sumokėti. Jei nieko nėra – reikia mokėti iš anksto. Negalima važiuoti į kitą šalį su užsakymu „gal sutartum paskui“, nes jei klientas neatsiliepia po pristatymo, mes turime būdą kaip padaryti spaudimą, bet tai nemaloni procedūra visiems.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Turiu būti sąžiningas – kai kurių firmų taip yra (pavyzdžiui, „mokestis už sunkią kėdę“ arba „mokestis už narvą“). Pas mus stengiamės viską įrašyti į sąskaitą faktūrą. Vienintelė thing, gali atsirasti, jei pasikeičia sąlygos (pvz., reikia naudoti liftą, kurio nebuvo, arba iškrovimo vieta toliau nei 20 metrų nuo mašinos). Tada tai vadinama „papildomomis paslaugomis“.

Ką daryti, jei pabaigoje nusprendžiu, kad kaina per didelė?

Jei mes jau atvažiavome ir įkėlėme daiktus – tu negali tiesiog pasakyti „ačiū, nebebereikia“. Tada turi sumokėti už atliktą darbą ir važiavimą tuščia mašina atgal (arba bent dalį). Todėl labai svarbu išsiaiškinti perkraustymo kainodarą į Angliją prieš pradedant vežti, o ne kai mes būname Kelne.

Ar darytate nuolaidas grįžtantįms?

Kartais, jei turi daiktų ir Lietuvoje, ir Anglijoje (pavyzdžiui, dalį atvežti, dalį išvežti). Taip pat, jei esi rekomendavęs mums draugą. Bet tiesiog taip, nuo nieko, nuolaidos neduodame – mūsų maržos nėra tokios didelės, kad galėtume tiesiog taip dovanoti pinigus.

Kodėl verta rinktis jus, o ne pigesnį variantą?

Nes aš čia atsakau į tavo skambutį, o ne robotas. Nes žinau, kur yra Oksfordas ir kur – Liverpulis. Nes jei kažkas nutinka, aš turiu sprendimus. Pigus variantas dažnai baigiasi tuo, kad tavo dėžės stovi sandėlyje kur nors netoli Londono ir niekas nežino, kur jos yra. Mūsų tikslas – kad tu gautum savi daiktus laiku ir saugiai.

Ar galima susitarti dėl laiko (pvz., atvežti savaitgalį)?

Galima, bet tai papildomai kainuoja. Vairuotojai turi poilsio laikus, o savaitgaliais Anglijoje yra apribojimai (tiems, kurie turi tachograus). Jei labai reikia, galim suorganizuoti, bet būk pasiruošęs už tai papildomai sumokėti už viršvalandžius.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko sugadinti?

Skambink man iš karto. Nešvaistyk laiko, rašyk el. paštą su nuotraukomis. Jei tai įvyko dėl mūsų kaltės, pradėsime draudimo procesą. Jei dėl tavo (blogai supakavai) – gailėsis, bet mums nieko nebus. Todėl tada, kai pakuojame kartu, aš visada griežtai žiūriu, kaip dedami lūžtantys daiktai.

Kas yra „long tail“ pervežimas?

Tai toks, kai mes renkame keletą klientų viename maršrute. Tada perkraustymo kainodara į Angliją yra mažesnij, bet laukimas ilgesnis. Tinka tiems, kurie neskuba. Jei turi būti tame bute antrą dieną – geriau pasirinkti ekskursinį (tiktavą) reisą.

Ar galima užsakyti tik dėžių pristatymą (be baldų)?

Žinoma, tai dažnas paslaugos tipas, ypač studentams arba tiems, kurie jau turi baldų Anglijoje. Tada kaina skaičiuojama tik pagal dėžių kiekį. Paprasčiau, greičiau ir pigiau. Tiesiog suskaičiuok dėžes ir sakyk man skaičių.

Ar vežate į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją?

Į Škotiją ir Velsą – taip, bet kaina bus didesnė nei į Londoną (atstumas). Į Šiaurės Airiją – tai jau labai brangu, kad ten reikia keltis dar vienu keltu (iš Britanijos į Airiją). Ten perkraustymo kainodara į Angliją (ir toliau) tampa tikrai įtempta biudžetui. Geriau planuoti iš anksto.

Paskutinis dalykas – ką daryti, jei aš nieko nesuprantu apie šį procesą?

Tiesiog skambink man. Aš paaiškinsiu. Nereikia jaustis kvailai, kad nežinai, kas yra CMR dokumentas arba kubinis metras. Esu čia tam, kad padėčiau. Geriau klausti dešimt kartų, nei vieną kartą nukentėti.

Išvada

Galiausiai, tiesiog noriu pasakyti, kad perkraustymo kainodara į Angliją nėra mokslo sritis, bet ji reikalauja sąžiningumo ir supratimo iš abiejų pusių. Jei tu aiškiai pasakai, ką turi, o aš aiškiai pasakysiu, kiek tai kainuoja ir kas įeina – viskas vyks gerai. Nerašykite man „kelios dėžės“, jei jų yra trisdešimt, ir nekelkite problemų su muitine, jei norite sutaupyti. Pasitikėjimu ir sąžiningumu visada pasiekiamas geriausias rezultatas, o ne ieškant pigiausių ir abejotinų variantų. Sėkmės persikraustant!