perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą visada atrodo paprastas tol, kol pradedi krauti dėžes. Tada išlenda svarstymai apie krovėjų laiką, maršrutą, muitinę, dokumentus, draudimą, kuro kainas, Brexit’o niuansus ir tą amžiną klausimą: perkraustymo kaina iš UK – geriausias pasirinkimas ar vis dėlto pigiau išsinuomoti furgoną ir pačiam? Dirbu tarptautiniuose pervežimuose daugiau nei 20 metų ir mačiau visko: nuo gražiai supakuotų baldų iki skalbimo mašinos, kurią kas nors bandė vežti be tvirtinimo. Šiame tekste pabandysiu paprastai paaiškinti, kas iš tikrųjų sudaro kainą ir kaip neįkliūti ant gražių reklamų.
Perkraustymo kaina iš UK – geriausias pasirinkimas dažniausiai tada, kai reikia ne tik furgono, bet ir tvarkingos grandinės: paėmimas, pakrovimas, apsauga, transportas, iškrovimas. Į Lietuvą vieno kambario buto daiktai gali kainuoti apie 900–1 600 £, dviejų trijų kambarių butas dažnai 1 800–3 500 £, o didesnis namas gali šokti į 4 000–7 000 £. Kaina auga, kai reikia dėžių, pakavimo medžiagų, specialaus baldų išardymo ar saugojimo. Jei kas nors sako „nuvešim už 300 svarų“, čia arba dalinis krovinys, arba kažkas ne taip.
Čia labai dažnas dalykas, ir ne visada reiškia, kad brangesnė įmonė „pjauna“. Pigus pasiūlymas kartais apima tik vietą ant kitų žmonių krovinio, be pilno pakavimo, be draudimo, be normalaus iškrovimo. Brangesnis variantas gali reikšti atskirą transportą, du žmones, krovėjų laiką, apsaugines dėžes, baldų demontavimą. Kartais kaina skiriasi todėl, kad vienas skaičiavo nuo durų iki durų, o kitas tik iki terminalo. Todėl prieš renkantis reikia žiūrėti ne į vieną skaičių, o į sąrašą, kas įeina ir kas neįeina.
Ne visada, nors, atvirai kalbant, dažniausiai būna taip. Kartais mažesnė įmonė turi tuščią mašiną grįžti į Lietuvą ir gali pasiūlyti normalią kainą. Bet yra ir kitas kraštas: žmonės, kurie tiesiog „kažką veža“ be dokumentų, be draudimo, be atsakomybės. Bloga patirtis prasideda tada, kai daiktai stovi sandėlyje, telefonas nebeatsiliepia, o sutartyje nėra aiškios datos. Aš visada sakau: pigiau galima, bet ne už bet kokią kainą. Ypač jei vežate šeimos daiktus, ne vieną plastikinę dėžę su drabužiais.
Paprastai tiesioginis reisas trunka 2–4 dienas, bet realybėje dažniau skaičiuokite 5–10 dienų. Jei krovinys dalinis, jis gali palaukti, kol mašina prisipildys Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ar kitame mieste. Dar įtakos turi dokumentai, muitinės procedūros, savaitgaliai, šventės ir tai, ar iškrovimo adresas paruoštas. Kartais viskas praeina kaip sviestu patepta, o kartais dėl vieno spintelės skyriaus durų viskas stringa pusvalandžiui. Nuo Londono iki Vilniaus mašina techniškai gali atvažiuoti gana greitai, bet perkraustymas nėra lenktynės.
Norint gauti normalų pasiūlymą, reikia ne tik parašyti „perkraustymas iš UK“. Reikia žinoti paėmimo pašto kodą, iškrovimo adresą, buto ar namo dydį, didelių baldų sąrašą, ar yra liftas, ar reikia laiptais nešti. Labai svarbu pasakyti apie pianiną, dviračius, televizorių, akvariumą, sporto įrangą. Jei siunčiate nuotraukas, jos turi būti normalios, ne iš tolo, kur matosi tik lubų kampas. Kartais klientas sako „mažai daiktų“, o atvažiavus paaiškėja garažas pilnas įrankių. Todėl geriau iš pradžių persakyti negu paskui ginčytis prie mašinos.
Tūrinis svoris yra paprastas, bet daugeliui nepatinka. Mašina turi ne tik svorio ribą, bet ir vietos. Galite vežti lengvas, bet labai tūrias dėžes: pagalves, antklodes, plastikinę dekoraciją, vaikų žaislus. Jos užima vietą, todėl kaina skaičiuojama ne tik pagal kilogramus. Pavyzdžiui, 40 dėžių su drabužiais gali sverti nedaug, bet užims beveik visą furgoną. Dėl to geriau daiktus spausti, vakuumuoti patalynę, išardyti baldus. Jei norite taupyti, čia prasideda tikras darbas.
Rekomenduoju pirkti arba užsisakyti iš anksto, nes paskutinę savaitę visada būna chaosas. Reikia skirtingų dydžių dėžių, lipnios juostos, žymeklių, burbulinės plėvelės, klijavimo plėvelės baldams. Mažos sunkios dėžės knygoms, didelės lengviems daiktams. Niekada nedėkite sunkių knygų į didelę dėžę, nebent norite, kad krovėjas jus pamintų žodžiais. Aš matau, kaip žmonės taupo ant dėžių, o paskui daiktai braižomi, drėksta, plyšta maišai. Čia tas atvejis, kai 40–80 £ išleistų pakavimui gali sutaupyti daug nervų.
Žinoma, ir dažnai tai yra protingiausias sprendimas. Jei baldai seni, pigūs arba nelygūs, kartais pigiau nusipirkti naujus Lietuvoje nei mokėti už pervežimą. Ypač jei kalbame apie IKEA tipo spintas, kurios po išardymo nebeatrodo taip gerai. Tačiau šeimos nuotraukas, dokumentus, brangius daiktus, kompiuterius ir vaikų mėgstamiausius žaislus vežčiau su savimi. Kartais klientas sako, kad „nieko nebereikia“, o po mėnesio Lietuvoje ieško to vieno keptuvės komplekto. Nuobodu, bet sąrašas prieš perkraustymą labai padeda.
Baldus reikia ne tik apvynioti, bet ir apsaugoti kampus, kojas, stiklus, vyrius. Stalai dažniausiai braižomi ne kelionės viduryje, o pakraunant ir iškraunant. Dėl to reikia kampuočių, plėvelės, antklodžių, kartais medinių dėžių. Jei baldas išardomas, varžtus dėkite į maišelius ir priklijuokite prie to baldo. Ne į vieną bendrą indelį, kur paskui niekas nieko nesuranda. Turiu pripažinti, kartais ir patys krovėjai pasimeta, ypač kai viskas vyksta greitai. Bet tvarkingas pakavimas sumažina riziką bent per pusę.
Vežti galima, bet aš visada perspėju: senos skalbimo mašinos po pervežimo kartais pradeda „dainuoti“. Transportavimo varžtai yra labai svarbūs, nes jie laiko būgną. Jei jų nėra, rizika didesnė. Dar reikia išleisti vandenį, išdžiovinti gumas, pritvirtinti duris. Kartais žmonės sako, kad „važinėjau 200 mylių ir nieko neatsitiko“, bet tarptautinis kelias su vibracija yra visai kas kita. Jei skalbimo mašina sena, verta pagalvoti, ar verta mokėti 80–150 £ už jos vežimą, kai Lietuvoje galima pirkti naują.
Dalis buitinių skyslių, aerozolių, kvepalų, dažų, tirpiklių yra pavojingi kroviniai, todėl jų negalima vežti kaip paprastų daiktų. Ypač oro transportui, bet ir kelių transportui reikia atsargumo. Dažus geriau išnaudoti arba atiduoti, ne vežti per pusę Europos. Valymo priemones galima vežti tik jei jos gerai uždarytos, nepažeistos ir nėra pavojingos kategorijos. Kartais klientas įdeda dujų balioną, nes „tik mažas“, o tai jau rimta problema. Tokių dalykų geriau nekrauti be išankstinio patvirtinimo.
Augalus vežti galima, bet ne visus ir ne visada lengva. Reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, ypač jei augalai didesni arba su žemėmis. Maistą geriau vežti tik ilgai galiojantį, originaliose pakuotėse, be mėsos ir pieno produktų problemų. Brexit’as šiek tiek sujaukė taisykles, todėl kai kurie dalykai, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami, dabar reikalauja tikrinimo. Aš ne visada esu 100% tikras dėl kiekvieno produkto be papildomo patikrinimo, todėl dėl specifinių daiktų geriau klausti atskirai. Nes gėda ne klausti, gėda, kai krovinys stovi pasienyje.
Dažniausiai kroviniai imami iš Londono, Birmingham, Manchester, Leeds, Bristol, Cambridge, Oxford, Nottingham ir kitų didesnių miestų. Tačiau galima organizuoti paėmimą ir iš mažesnių vietovių, tik kaina gali augti, jei vairuotojui reikia nuvažiuoti papildomų 50–100 mylių. Kaimo vietovėse kartais sunkiau privažiuoti dideliam transportui, reikia mažesnės mašinos arba papildomo krovėjų darbo. Jei gyvenate toli nuo pagrindinių kelių, geriau tai pasakyti iš anksto. Kartais pašto kodas kainoje reiškia daugiau negu visas buto turinys, ir tai nėra pokštas.
Dalinis krovinys tinka, kai turite kelias dėžes, vieną sofą, dviračius ar nedidelį buto turinį. Pilnas krovinys tinka tada, kai vežate visą namą ar nenorite, kad jūsų daiktai būtų maišomi su kitų žmonių. Dalinis variantas pigesnis, bet gali užtrukti ilgiau. Pilnas variantas brangesnis, tačiau dažniausiai greitesnis ir švaresnis logistiškai. Tarp jų yra ir pusiau pilnas variantas, kai užsakote didesnę vietą, bet ne visą transportą. Čia vėl grįžtame prie to paties: reikia žinoti, kas jums svarbiau, kaina ar greitis.
Kaina gali pasikeisti, jei paaiškėja, kad daiktų daugiau negu buvo sakyta, nėra lifto, reikia laukti, nėra parkavimo leidimo arba baldai neišardyti. Kartais klientas pamiršta paminėti šaldytuvą, pianiną ar tris dėžes su knygomis. Tai nėra smulkmenos. Krovėjai dirba pagal laiką, o vairuotojas turi grafiką. Jei paėmimo dieną viskas užtrunka dviem valandomis ilgiau, kažkas vėluoja kitame mieste. Dėl to sutartyje turi būti aišku, kas įskaičiuota ir kiek laiko numatyta.
„Door to door“ reiškia, kad daiktai imami nuo jūsų durų UK ir pristatomi iki durų Lietuvoje. Skamba paprastai, bet praktikoje reikia žiūrėti smulkmenas: ar įeina pakėlimas į aukštą aukštą, ar yra laiptai, ar sunkvežimis gali privažiuoti prie namo. Jei gatvė siaura, gali reikėti papildomo mažo transporto arba rankinio nešiojimo. Kai kuriuose rajonuose reikia parkavimo leidimo, o jei jo nėra, gaunate baudą ir prarandate laiką. Todėl „nuo durų iki durų“ nėra visada tas pats kaip „nuo durų iki durų be galvos skausmo“.
Turėtų būti, nors ne visada klientai tai supranta iki galo. Minimalus atsakomybės draudimas ir pilnas krovinio draudimas nėra tas pats. Vienas dengia labai ribotą sumą už kilogramą, kitas gali dengti realią daikto vertę, jei sąlygos tinkamos. Reikia žinoti, kaip pakuoti, ką deklaruoti, kokios išimtys taikomos. Jei daiktas supakuotas blogai, draudimas gali nepadengti žalos. Tai nepatogu girdėti, bet taip yra. Draudimas nėra magiškas popierius, jis veikia tik tada, kai viskas padaryta pagal taisykles.
Dažniausiai reikia asmens dokumentų, adreso patvirtinimo, krovinio sąrašo, transporto dokumentų, kartais deklaracijų ar pažymų apie persikėlimą. Jei vežate asmeninius daiktus po gyvenimo užsienyje, reikia tvarkingai parodyti, kad tai nėra komercinis krovinys. Sąraše turėtų būti baldai, buitinė technika, drabužiai, knygos, indai ir kiti asmeniniai daiktai. Verta turėti nuotraukas prieš pakavimą, ypač brangiems daiktams. Po Brexit’o popierizmo padaugėjo, todėl gera įmonė šiuos dalykus sutvarko pati arba bent jau aiškiai paaiškina.
Taip, tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai todėl, kad atsirado daugiau dokumentų, tikrinimų ir administracinio darbo. Netiesiogiai todėl, kad kai kurios įmonės pasitraukė iš maršruto, o transportas tapo brangesnis. Ankstesniais metais viskas buvo paprasčiau, galima buvo lengviau planuoti dalinius krovinius. Dabar reikia tiksliau ruošti sąrašus ir žiūrėti, kas važiuoja. Ne viskas yra katastrofa, tik daugiau tvarkos. Ir, patikėkite, kai kurioms įmonėms tvarka vis dar yra silpnoji vieta.
Pirmiausia reikia turėti kontaktą, kuris realiai atsako, o ne automatinius laiškus. Normalu, kad dėl oro, keltų, muitinės ar eismo gali būti vėlavimas. Nenormalu, kai niekas negali pasakyti, kur krovinys ir kada jis judės. Gerai organizuotame perkraustyme turėtumėte gauti orientacinę datą, vairuotojo arba dispečerio kontaktą, informaciją apie iškrovimą. Jei vėluojate patys įsikraustyti į nuomą, verta palikti rezervą. Gyvenime visko būna, bet klientas neturi būti paliktas tamsoje.
Prieš atvykstant mašinai, reikia nuimti automobilį nuo įvažiavimo, paruošti liftą, atlaisvinti koridorių, pastatyti stalą ar vietą dėžėms. Jei gyvenate daugiabutyje, pasakykite kaimynams, kad bus triukšmo. Vilniuje senamiestyje ar siaurose gatvėse kartais sunkiau privažiuoti, Kaune kai kuriuose kiemuose taip pat būna vietos problema, Klaipėdoje gali trukdyti vėjas ir drėgmė iškraunant. Skamba smulkmeniškai, bet tokie dalykai taupo laiką. O laikas perkraustyme visada yra pinigai.
Geriausia būti, ypač paėmimo dieną, nes reikia patvirtinti sąrašą, parodyti trapiausius daiktus, atsakyti į klausimus. Iškrovimo dieną taip pat pravartu būti, kad dėžės būtų nešamos į reikiamus kambarius. Jei negalite būti, reikia patikimo žmogaus su įgaliojimu ir aiškių instrukcijų. Kartais žmonės siunčia nuotraukas telefonu ir mano, kad užtenka. Ne visada užtenka, ypač kai reikia priimti sprendimą dėl baldų išdėstymo. Kuo mažiau netikslumų, tuo mažiau streso visiems.
Dokumentus, pinigus, kompiuterius, papuošalus, vaistus ir svarbias nuotraukas vežkite patys automobiliu arba lėktuvu. Ne dėžėje su indais. Tai nėra biurokratinis patarimas, o paprasta praktika. Jei dingsta vienas dokumentų aplankas, prasideda tokia drama, kurios niekam nereikia. Brangius daiktus reikia deklaruoti, fotografuoti ir pakauti atskirai. Kai kurie žmonės įdeda auksą į drabužių dėžę, nes „kas gi žinos“. Žinos, jei dėžė pasimes. Todėl geriau neeksperimentuoti.
Kartais galima, bet tai turi būti suderinta iš anksto. Senų baldų išnešimas, išvežimas į sąvartyną ar atidavimas labdarai yra papildomas darbas. UK vietovėse dažnai reikia mokėti už didelių atliekų išvežimą arba gauti leidimą. Lietuvoje situacija panaši, ypač daugiabučiuose. Jei šis punktas nesuderintas, krovėjai nėra šiukšlių išvežimo tarnyba, nors kartais tenka padėti. Geriau iš anksto parašyti: „reikia išnešti seną sofą“ negu stovėti aikštelėje ir tikėtis stebuklo.
Gera įmonė зада? Pataisau, gera įmonė užduoda daug klausimų, prašo sąrašo, nuotraukų, paaiškina sąlygas, nesiūlo neįmanomai pigios kainos. Ji turi kontaktus, sutartį, atsakymus į konkrečius klausimus, ne tik frazę „viskas bus gerai“. Bloga įmonė dažnai spaudžia greitai pervesti avansą ir vengia detalių. Dar vienas raudonas signalas: kaina pasakyta telefonu be jokių duomenų. Aš mačiau gražių svetainių, kurios atrodo profesionaliai, bet už jų nėra realios komandos. Todėl reikia klausti paprastai ir labai konkrečiai.
Klauskite, kas įeina į kainą, kiek laiko skiriama pakrovimui, ar yra draudimas, kaip skaičiuojamas papildomas laikas, kas vyksta vėlavimo atveju. Paklausite, ar transportas dalinis ar pilnas, ar bus sandėliavimas, ar galima sekti krovinį. Paprašykite sąmatos raštu, ne pokalbio „kažkaip taip“. Jei įmonė nervinasi nuo klausimų, tai jau ženklas. Normaliam verslui klausimai nėra problema. Tikrai, kartais klientai klausia tų pačių dalykų penkis kartus, bet geriau taip negu paskui aiškintis, kas „turėjo omenyje“.
Avansas dažnai mokamas, ypač jei reikia rezervuoti datą, transportą ir krovėjus. Bet jis turėtų būti pagrįstas sutartimi, sąskaita arba oficialiu patvirtinimu. Venkite pervesti visą sumą nepažįstamiems žmonėms tik todėl, kad „data greitai užsipildys“. Tai klasikinis spaudimas. Normalus avansas gali būti 10–30%, kartais daugiau, jei užsakomi specialūs pakavimo darbai. Svarbu, kad būtų aišku, kas nutinka atšaukimo atveju. Jei sąlygų nėra, pinigai gali tapti labai nemaloniu pamoka.
Paimkite tris pasiūlymus ir padėkite juos vieną šalia kito kaip sąskaitas. Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į įtrauktas paslaugas, terminus, draudimą, komentarus. Vienas gali būti 1 500 £ be iškrovimo, kitas 2 100 £ su viskuo, trečias 900 £ su miglotu „galutinai patikslinsime vietoje“. Toks trečias variantas dažniausiai baigiasi nemaloniai. Jei nežinote, kaip palyginti, atsiųskite tą patį daiktų sąrašą visoms įmonėms. Tik tada kainos pradeda turėti prasmę.
Taip, perkraustymo kaina iš UK – geriausias pasirinkimas gali būti ir šeimos namui, jei lyginame ne tik sąskaitą, bet ir riziką. Šeimos namas turi daug smulkių daiktų: virtuvės indus, žaislus, drabužius, dokumentus, sodą, įrankius, kartais dviračius ar elektrinius paspirtukus. Vienas realus scenarijus: šeima iš Mančesterio planavo vežti viską viena mašina, bet garaže atsirado dar dvi dėžių eilės. Kaina pakilo, bet bent viskas atvažiavo kartu. Kartais geriau mokėti daugiau už tvarką, nei paskui pirkti naują viską iš naujo.
Galima, ir kartais tai labai protinga. Dėžes su drabužiais, knygomis ar indais galima siųsti kurjeriu, o baldus vežti pervežimo įmone. Tik reikia žiūrėti svorį, matmenis ir draudimą. Kurjeriai ne visada elgiasi švelniai su trapiomis dėžėmis, todėl pakavimas turi būti labai geras. Esu matęs, kaip žmonės taupo 100 £, o paskui gauna sudaužytą monitorių. Todėl pigiau nereiškia visada geriau. Bet jei turite tik kelias sunkias dėžes, siuntimas atskirai tikrai gali sumažinti bendrą perkraustymo kaina iš UK – geriausias pasirinkimas logiką.
Laikinas saugojimas gelbsti, kai namas UK jau ištuštintas, o Lietuvoje butas dar neprieinamas. Kaina gali būti nuo 30–80 £ per savaitę mažam kiekiui, didesniam kroviniui daugiau. Svarbu, kad sandėlis būtų saugus, sausas, apsaugotas nuo drėgmės ir vagysčių. Kai kurie daiktai, pavyzdžiui, odiniai baldai, elektronika ar dokumentai, neturėtų ilgai stovėti prastomis sąlygomis. Jei saugojimas reikalingas, klauskite iš anksto, nes ne kiekviena įmonė turi vietos. Kartais dėl vienos savaitės saugojimo griūna visas grafikas.
Jei turite mažai daiktų, draugų, laiko ir sveikatos, galima. Bet nepamirškite kuro, keltų, mokamų kelių, nakvynės, draudimo, įrankių, pakavimo ir tos akimirkos, kai reikia vienam išlipti atidaryti vartus. Maršrutas UK–Lietuva nėra trumpas pasivažėjimas iki parduotuvės. Vairuotojas turi ilsėtis, mašina turi būti tinkama, krovinys pritvirtintas. Aš nesakau, kad neįmanoma. Sakau, kad žmonės dažnai pamiršta pusę kaštų, o paskui sako, jog „perkraustymas brangus“. Na, kartais jis tiesiog atrodo brangesnis, kai suskaičiuojamas sąžiningai.
Pirmas būdas sumažinti kainą: atsikratyti nereikalingų daiktų. Antras: gerai supakuoti, kad nereikėtų mokėti už orą dėžėse. Trečias: išardyti baldus, paruošti viską prieš krovėjų atvykimą. Ketvirtas: rinktis dalinį krovinį, jei turite nedaug. Penktas: derinti datą, kai įmonei patogiau, nors ne visada tai įmanoma. Negalima taupyti ant draudimo, pakavimo ir sąžiningo daiktų sąrašo. Tai tas taupymas, kuris grįžta kaip žala ar vėlavimas. Geriausia kaina yra ne mažiausia, o tokia, kurioje nėra paslėptų siurprizų.
Geriausia užsakyti bent prieš 3–6 savaites, o vasarą arba mėnesio pabaigoje dar anksčiau. Tada lengviau gauti norimą datą ir normalią kainą. Paskutinę minutę visada brangiau, nes reikia griebti tai, kas liko. Jei persikraustote su vaikais, mokyklų grafikas taip pat turi įtakos. Daugelis šeimų bando važiuoti liepą arba rugpjūtį, todėl transporto vietos greitai dingsta. Jei galite rinktis laiką, venkite didžiųjų švenčių ir savaitgalių. Bet gyvenimas retai būna patogus kalendoriui.
Būtinai. Patikrinkite bent pagrindinius daiktus tą pačią dieną: baldus, techniką, stiklus, dėžes su trapiais daiktais. Jei matote žymę, nuotraukuokite, rašykite pastabas, nedelsdami kreipkitės į įmonę. Ne po dviejų savaičių, kai jau sunku suprasti, kas nutiko. Kai kurie pažeidimai matomi tik išpakavus, todėl darykite tai protinga tvarka. Pradėkite nuo būtiniausių kambarių, tada trapūs daiktai. Žinau, po perkraustymo norisi miegoti, bet 20 minučių patikrinimo gali labai padėti vėliau.
Geras perkraustymas nėra tada, kai viskas idealu. Geras perkraustymas yra tada, kai daiktai atvažiuoja, žmonės supranta, kas vyksta, o problemos sprendžiamos be panikos. Visada bus kok nors netikėtumas: lifto durys per siauros, kaimynas pastatė automobilį, dėžė pažymėta ne taip. Bet komanda turi mokėti tvarkytis. Blogiausia, kai klientas jaučiasi paliktas vienas su krūva dėžių ir telefonu, kuris neatsiliepia. Todėl renkantis paslaugą žiūrėkite į komunikaciją. Ji labai daug pasako.
Jei ieškote patikimo sprendimo, perkraustymo kaina iš UK – geriausias pasirinkimas tada, kai ji aiški, pagrįsta ir apima realius darbus, o ne tik mašiną. Prieš užsakant susirašykite daiktus, pasverkite, ką tikrai vežate, paprašykite pasiūlymų raštu ir nebijokite klausti nepatogių klausimų. Kartais pigiau vežti mažiau, kartais geriau mokėti daugiau už pilną paslaugą. Svarbiausia – nepasitikėti vien gražia reklama ir neperduoti pinigų ten, kur nėra aiškios atsakomybės. Tuomet kelionė iš UK į Lietuvą bus ne kova, o normalus persikraustymas.