Perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia: kaip nenukristi ir neišprotėti?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas niekada nebuvo tieskus. Klientai visada svajoja rasti „tą idealų“ pasiūlymą, kuris kainuoja mažiau už picą ir atvyksta rytoj. Oftentimes, jie ieško frazės „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“, tikiuosi, kad paspaudus vieną mygtuką, viskas išsirinks. Pasakysiu tiesiai – tokie magiški skaičiai egzistuoja tik fantasy world, o ne realiame krovinių gabenime. Čia susiduria sunkioji technika, žmonių nuovargis, degalų kainos ir tas garsusis Londono judėjimas. Rašau šią tiesą ne kad išgąsdintume, o kad pasiruoštumėte, nes kai žinai, kas laukia, mažiau šokinėsi nuo staigmenų. Pažiūrėkime, kaip tai veikia iš vidaus, be jokio „marketingo glitimo“.

Kas iš tikrųjų formuoja kainą ir kodėl ji šoka?

Ar perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia, kai mažai daiktų?

Dažnai gaunu telefoną: „Turiu tik tris kedes ir rankinę, kiek kainuos atvežti į Vilnių?“ Žmonės many, kad mažai daiktų reiškia ir beveik nemokamą vežimą. Deja, sunkvežimis turi tą pačią kuro sąnaudą, ar jis tuščias, ar pilnas. Taigi, jei turite tik kelis daiktus, gali būti, jog jums labiau apsimokys išsinuomoti konteinerį arba ieškoti dalinio krovinio (angliškai – part load). Tada „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ gali būti pasiekiama tik laukiant, kol surasime kitą klientą tas pačias kryptimi. O jei skubate? Tenka mokėti už visą sunkvežimį, nors jis važiuos tuščias atgal. Tokia yra logistikos realybė – ne visada galima užpildyti mašiną 100 proc.

Kodėl skirtingos firmos skiria skirtingas kainas už tą patį maršrutą?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienos firmas sako, kad atveš už 800, kitos – už 1500. Kodėl? Galimi dalykai: vieniems reikia greito pinigo, kitiems – ne. Bet dažniausiai tai kokybės skirtumas. Pigesnės firmos dažnai naudoja senas technikas, kurios gali sugesti kelyje, arba dirba be draudimo. Aš asmeniškai mačiau, kaip „pigiausi“ variantai baigdavosi tuo, kad klientas taisydavo duris nuo savo buto, nes nebuvo įtrauktos pakavimo paslaugos. Taigi, jei matau, kad „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ yra per daug žema, aš įtariu, kad kažkur kažką praleido. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai.

Kiek laiko trunka tas patys perkraustymai iš Londono?

Viska priklauso nuo to, ką vadiname „laiku“. Pati važiavimo dalis trunka apie 30–40 valandų, jei vairuotojas neleis sau ilgo poilsio. Bet yra tas dalykas – įkrovimas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę turėjau klientą penktame auke be lifto. Viską reikėjo nešti rankomis. Tai užtruko vieną dieną! Taigi, jei klausiate apie terminus, atsakymas nėra vienas dienas. Reikia numatyti lankstumo. Ir nepamirškite, kad Londono spūstys gali sustabdyti sunkvežimį valandomis. Vienas mano draugas vairuotojas praleido tris valandas ties Tower Bridge tiesiog stovėdamas. Tokios detales įeina į galutinę sąskaitą.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Žinoma, galima pasakyti: „Turiu tik 900 svarų, ar galime?“ Kartais mes, seni vilkai, sutinkame, jei turi darbą grįžtant atgal (tai vadinamas return load). Bet jei tai yra vienkryptis reisas ir degalai brangūs, derėtis bus sunku. Aš niekada nesakysiu „ne“, bet galiu pasiūlyti kitą datą. Tarkime, jei galite laukti savaite, galiu surasti pigesnį variantą. Tačiau jei jums reikia „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ šiandien, teks mokėti rinkos kainą. Nebijokit klausti – blogiausia, kas gali nutikti, yra „ne“. (Nors kartais atsakau tiesiog tylėdamas, tai irgi atsakymas).

Kas nutinka, jei pervertinu daiktų kiekį?

Tai klasika. Klientas sako: „Tik kelios dėžės“. Atvyksta vairuotojas, o ten visas butas. Tokiu atveju kaina, naturalu, didėja. Negaliu įkišti dviejų butų į vieną mašiną, jei sutarta kitaip. Jei pastebiu, kad pridėjote pianiną, kurio nebuvo sąraše, aš privalau jį įvertinti atskirai. Manau, geriau būti sąžiningu iš pradžių. Kartais net nenuoriu kelti brangų daiktą, jei jis neįtrauktas į CMR draudimą. Tada „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ tampa košmaru, nes teks ieškoti kurio laikinai jį palikti.

Ar kainos įeina ir iškrautas į Lietuvoje?

Tai labai svarbu. Kai sakau „nuo durų iki durų“, tai turi omenyje, kad vairuotojas atvažiuoja į jūsų namus Lietuvoje. Bet jei jūsų namas yra kažkur kaime, kur neprivažiuoja 18 tonų sunkvežimis? Tuos reikia transliuoti į mažesnę mašiną. Tai papildoma išlaida. Visada klauskite, ar kaina galutinė. Aš visada stengiuosi įrašyti „galutinė kaina be jokių staigmenų“, bet kartais patys klientai nenurodo detalaus adreso. Tada tenka improvizuoti vietos tiesiogiai.

Kada metų laikas brangiausias?

Vasara ir rugsėjis. Visi perkrausto tuomet. Vaikai į mokyklas, studentai į universitetus. Tada „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ tampa labai brangi. Žiemos sezonu, sausį ar vasarį, galima gauti nuolaidą net 20–30 proc. Aš asmeniškai rekomenduočiau perkraustytis ne sezono metu, jei galite. Ne tik pigiau, bet ir vairuotojai mažiau pavargę, kelių mažiau. Bet suprantu, gyvenimas ne visada leidžia planuoti pagal kalendorių.

Londono ypatingumai – ko tikėtis iš JK?

Ar sunku gauti leidimą stovėti Londone?

O, tai visa drama. Jei gyvenate centre (Zone 1), be leidimo (parking suspension) negalima pastatyti sunkvežimio. Ir tas leidimas kainuoja pinigus. Kartais klientai staiga nustemba, kai sakau, kad reikia mokėti miestui už vietą. „Perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ netampa tokia, kai pridedami 50 svarų už parkingą. Be to, jei vairuotojas palieka mašiną ne ten, gausią baudą, kurią teks mokėti jums. Geriau pasirūpinti tuo iš anksto, ačiu.

Kas yra ULEZ zona ir kaip ji veikia kainą?

Dabar viskas apsisuka apie šią zoną. Jei sunkvežimis neįtraukiamas (Euro 6), mokesčiai gali būti astronominiai. Senos mašinos negali važiuoti į centrą be 100 svarų dienos mokesčio. Dauguma firmų jau turi naują techniką, bet jei pasamysite „gudrų“ vežėją su sena „Volvo“, gali tekti mokėti už tą zoną. Patikrinkite, ar jūsų pasirinktas transportas atitinka standartus. Nors aš esu tikras, kad dauguma mūsų kolegų jau persikėlė prie ekologiškesnių variklių.

Ar galima perkraustytį savaitgaliais Londone?

Teoriškai galima, bet praktiškai – bloga idėja. Angliški sabatai ir sekmadieniai yra ramūs, bet kai kuriuos rajonuose negalima triukšminti. Be to, jei kažką sulaužysite (pavyzdžiui, gatvės šviestuvą savaitgalį), niekas to neataisys iki pirmadienio. Ir vairuotojai myli savaitgalius, tai jie daro už papildomą mokestį. Jei norite pigiau – laukite pirmadienio.

Kaip elgtis su butų apsauga (concierge)?

Kai kurie namai Londone turi labai griežtus apsaugininkus. Reikia pranešti jiems raštu. Kartais jie reikalauja draudimo poliso kopijos. Jei to nepadarysite, jie neįleis vairuotojo. Ir tada jis laukia gatvėje, laikas bėga, o kasmetinis užskaita. Būkite protingi, susitarkite su jais iš anksto. Aš mačiau atvejų, kai apsauga neleido įvežti baldų, nes „per dideli“. Tai reiškia, kad reikia išmontuoti sofas gatvėje. O Londone lyja.

Ar reikia mokėti už Londono tiltų mokesčius?

Taip, yra tiltų (pvz., Dartford Crossing), kuriuose reikia mokėti. Nors dažniausiai tai moka vairuotojas kortele, bet šios išlaidos būna įskaičiuotos į bendrą kainą. Jei matote pasiūlyme „be mokesčių“, klauskite apie Dartford. Tenka būti labai atidžiamas, nes smulkmenos sukuria didelę sumą. (Nors dabar jau daug kas moka internetu, bet seni vairuotojai vis dar moka grynais).

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį Londone?

Nebent norite, kad juos pavogtų. Londonas nėra saugiausia vieta palikti pilną sunkvežimį be priežiūros. Mes visada stengiamės taip suplanuoti maršrutą, kad vairuotojas išvažiuotų iš miesto tą pačią dieną. Jei dėl kažkokių priežasčių tenka likti, reikia saugumo aikštelės. Tai kainuoja. Taigi, „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ neapsiriboja tik važiavimu, tai ir saugumas.

Kaip Brexit pakeitė perkraustymo procesą iš Londono?

O, tai ilgai kalbėti. Anksčiau buvo paprasta – važiuoji ir važiuoji. Dabar reikia deklaruoti daiktus. Nors asmeniniams daiktams mokesčių nėra, reikia užpildyti formą. Kai kurie vairuotojai su tuo nesusitvarko ir laukia valandas pasienyje. Aš visada raginu klientus turėjti sąrašą (inventory list). Be jo, muitinė gali sustabdyti visą procesą. Ir vėl – laikas yra pinigai.

Rizikos ir problemos (kas ne taip gali paeiti)

Kas daryti, jei vairuotojas užšoka į „kelionę“?

Girdėjau istorijų, kai firmos imanė avansą ir dingdavo. Yra ir tokių „juodųjų vežėjų“. Kaip apsisaugoti? Nebokite avansu 100 proc. Įprasta praktika – 10–20 proc. rezervacijai. Jei kas klauso visą sumą iš karto, bėkite. Asmeniškai aš niekada neprašau daugiau negu nedidelio užstato. Pasitikėjumas turi eiti abiem kryptimis. Tikrai geriausia kaina negali būti sąlygojama visiško išankstinio apmokėjimo.

Kas nutinka, jei sulaužau daiktą kelyje?

Turi būti CMR draudimas. Tai privaloma. Kiekvienas rimtas pervežėjas turi jį turėti. Jei įvyksta avarija (o aš mačiau nemažai, net ir sprogimus tuneliuose), draudimas apmoka. Bet patikrinkite sumą. Kai kurie draudžia tik 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius baldus, tai nieko. Geriau pasirūpinti papildomu draudimu. Nėra nieko blogiau, nei gauti sulaužytą antikvarinę spintą ir gauti penkiasdešimt svarų atlyginimo.

Ar galima vežti maistus ir alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Alkoholio ne daugiau kaip tam tikrą kiekį (nepamenu tiksliai skaičiaus, gal 90 litrų? ar buvo pakeista? Geriau pasitikrinti oficialiai). Jei daugiau – tai jau verslas ir reikia mokėti akcizus. Muitininkai tikrina tai labai atidžiai. Negalima paslėpti degtinės tarp drabužių. Tikrai, jie mato viską savo skeneriais.

Kas daryti, jei atvyksta pavėluota?

Dėl judėjio ar techninių trikdžių vėlavimai įvyksta. Esu humaniškas žmogus, jei vėluojame valandą, nesu problemos. Bet jei vėluojame dvi dienas dėl blogo planavimo? Tada turi kalbėti apie atlyginimą. Rašome tai sutartyje (terms & conditions). Neklauskite mane, kodėl taip ilgai, tiesiog užduokite klausimą apie baudas už vėlavimą prieš pasirašant. Tai išsaugos jūsų nervus.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet ne visada. Kai kurios firmos neima šunų ar kačių, nes vairuotojai alergiški ar tiesiog nemėgsta. Yra specialios gyvūnų pervežimo firmos. Jei imame mes, tai reikia pasirūpinti veterinarijos pažyma (chipas, pasas). Negalima tiesiog įkišti šuns į kabiną be dokumentų. Tai nelegalu. Be to, ilgai kelionių šuns nepakenks. Reikia planuoti pauzes.

Kaip elgtis su nešamaisiais daiktais (rankinėmis)?

Nešiojamieji daiktai (prieš rūbą) turi būti su jumis kablyje (cab), ne krove. Jei paliksite juos krove, ir kažkas juos pavogs, draudimas negalioja, nes tai nebuvo sandėliuojami daiktai. Dažnai klientai nori užkrauti viską į mašiną, o patys važiuoti lėktuvu. Gerai, bet tada turi būti sandariai uždaryta krovė. Aš visada primenu, kad brangiausius dalykus (pinigus, dokumentus) reikia nešti su savimis.

Ar verta rūpintis dėžėmis paties?

Galite nusipirkti dėžių parduotuvėje (pvz., HomeBase), bet mes galime pasiūlyti. Kartais klientai renka dėžes iš parduotuvių (Lidl, Tesco). Tai pigu, bet tokios dėžės gali neišlaikyti svorio. Ką darysite, kai dėžė su knygomis sutrūško prieš jūsų namus Lietuvoje? Tarkim, „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ taps nenaudinga, jei turėsite rankiniu būdu surinkti knygas iš asfalto. Naudokite kokybiškas dėžes.

Ar galima vežti chemines priemones?

Dažai, benzinas, aerozoliai – tai pavojinga krovinių kategorija (ADR). Negalima tiesiog įmesti baliono su dujomis į mašiną. Tai nelegalu ir pavojinga. Jei turite tokį daiktą, praneškite iš anksto. Mes turime specialias procedūras. Jei nesakote, ir sulaiko muitinė, gausite didelę baudą. Geriau atsikratyti tokių daiktų prieš išvykdami.

Burokratija smulkmenos (Brexit ir kita)

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Jeigu esate privatus asmuo ir perkraustote savo asmeninius daiktus (persikėlimas), PVM mokėti nereikia. Sąlyga – turite gyventi užsienyje daugiau kaip 12 mėnesių ir daiktus turėti daugiau kaip 6 mėnesių. Jei perkraustote verslą (perkeliate biurą), tada taikoma PVM (tą 20%). Tai svarbu skirtumas. Nenoriu, kad jums būtų taikytas mokestis, todėl reikia pateikti TOR01 formą. (Ar tai TOR01? Gal pasikeitė numerį, bet forma tokia – Transfer of Residence).

Ką daryti su automobiliu?

Automobilio pervežimas dažnai keliauja atskirai. Negali jo įdėti į sunkvežimį su daiktais (bent jau legaliai). Jis turi būti vežamas su vilkiku arba vairuojamas. Ir vėl – muitinė. Jei automobilis senas, gali tekti mokėti veryti mokestį. Be to, JK registracijos numerius reikia keisti į LT. Tai visa procesa. Aš čia tik patariu susisiekti su agentais, kurie specializuojasi tik automobiliuose, nes mes su daiktais nesimaišome į tą srič.

Kas yra inventory list ir kodėl jis svarbus?

Tai sąrašas visų jūsų daiktų. Ne tik „3 dėžės“, o kas tose dėžėse yra. „Dėžė Nr. 1: virtuvės indai, keptuvės“. Muitininkai mėgsta užduoti klausimą: „Kas yra antrame krove?“ Jei negalite pasakyti, gali būti patikra. Rašykite kuo detaliau. Tai apsaugo jus ir mus. Be to, jei kažkas dingsta, žinote, ko ieškoti.

Ar galima veži vaikus važiuojant krove?

Niekada. Tai ne autobusas. Sunkvežimio kabinė skirta dviem žmonėms (vairuotojas ir keleivis). Negalima ten įsodinti šeimos. Tai saugumo pažeidimas. Jei norite važiuoti su savo daiktais, turite nuomauti specialų autobusą su vairuotoju, kuris turi keleivinių transporto licenciją. Paprastas sunkvežimis tam netinka.

Kas daryti, jei neturiu adreso Lietuvoje dar?

Tai dažna problema. Žmonės parduoda namus Londone, o Lietuvoje dar nusipirko. Tokiu atveju galima laikinai padėti daiktus pas mus arba sandėlyje. Tai kainuoja, bet mažiau negu jei privalėtum išsinuomoti butą vos atvykęs. Pasikalbėkime, galime pasiūlyti saugykla mūsų bazėje keletą savaičių.

Ar reikia draudžti daiktus prieš išvykstant?

Jūsų namų draudimas gali dengti perkraustymą, patikrinkite. Bet dažniausiai jis apsaugo tik tada, kai daiktai jūsų namuose, ne kelyje. Geriausia pasirūpinti specialiu draudimu „nuo durų iki durų“. Aš visada siūlau tai padaryti. Už keletą dešimčių svarų gausite ramybę. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl to.

Kodėl vienos firmos atsisako vežti mažus krovinius?

Nes tai neapsimoka. Kai kurie didieji vežėjai dirba tik su pilnais sunkvežimiais (FTL). Jei turite tik 5 kubinius metrus, jiems neįdomu. Tada tenka kreiptis į mažesnes, lankstesnes firmas kaip mūsų. Mes surandame vietą. Bet „perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ mažiems kroviniams gali būti didesniu atžvilgiu vieno kubo kaina. Ekonomika masto.

Kaip atsiimti daiktus, jei dirbu išvykęs?

Gali pasirūpinti kažkas iš šeimos arba gali atvykti vairuotojas ir padėti į garažą, jei jums patikėsite raktus. Mes darėme ir taip – vairuotojas laukia, kol atvyksta giminaitis. Bet tai už papildomą laiko mokestį (waiting time). Laikas yra brangus resursas.

Ar galima užsakyti vėluojant?

Taip, mes išgyvenome skambučius, kai žmonės sako: „Reikia išvežti rytoj“. Tai įmanoma, jei turime laisvą mašiną. Bet tuomet kaina bus „priešpaskutinės minutės“. Planuokite bent savaitę, du savaites iš anksto. Tada gausite geriausią kainą. Stresas niekam nepadeda.

Kas daryti, jei radau brangiau?

Sveikinu, radote pigiau. Bet paskaitykite smulkmenas. Ar įskaičiuota iškrova? Ar įskaičiuotas draudimas? Ar tai Euro 6 mašina? Pigiau dažnai reiškia, kad kažkas trūksta. Aš niekada nesu varžovas kainos, o kokybės atžvilgiu. Geriausia kaina ta, kuri suteikia pasitikėjimą.

Ar jums patinka Londonas?

Klausimas ne iš karto, bet... Na, miestas įdomus, bet važinėti ten su sunkvežimiu – pragaras. Visada džiaugiuosi, kai išvažiuojame už M25 žiedo. Tada pajuntu, kad grįžtame namo (arba į Lietuvą). Bet darbas yra darbas.

Išvada

Galiausiai, visos šios istorijos ir patarimai veda prie vieno – neskubėkite rasti pigiausio, o ieškokite patikimiausio. „Perkraustymo kaina iš Londono tikrai geriausia“ nėra fiksuotas skaičius internete, tai susitarimas tarp tavęs ir pervežėjo, kuris apima daugybę faktorių. Nuo Londono sunkiųjų važiavimo sąlygų iki Lietuvos muitinės formalumų – visos šios smulkmenos sudaro galutinę sumą. Esu čia, kad padėčiau tai suprasti, nes per 20 metų mačiau beveik viską. Pagaliau, svarbiausia yra ne kiek užmokėsi, ar tavo daiktai atvyks saugiai ir laiku. O jei reikia pagalbos, tiesiog parašykite, susitarsime. (O jei neatsakau iš karto, reiškia, vairuoju arba miegu, bet visada prirašau vėliau).