Perkraustymo kaina iš Anglijos: kaip išvengti brangių klaidų ir nenuvilti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, per tą laiką matyta visoka – nuo idealiai suplanuotų logistikos grandinių iki tų situacijų, kai norisi išsirauti plaukus. Dažnai žmonės, norintys persikelti į Lietuvą arba atgal, užduoda vieną ir tą patį klausimą, o į jį atsakymas dažnai būna toli nuo to, ką jie tikisi esą „fiksų“. Sakyčiau, perkraustymo kaina iš Anglijos nėra nustatyta jokia lentelė, ji labai gyva ir priklauso nuo tūkstančiu smulkmenų, kurias paprastam žmogui net ir neįsivaizduoja. Esu čia tam, kad papasakotinau tiesą be jokių gražių aklių, kaip viskas vyksta iš vidaus, kada pasitaiko nesklandumų ir kada tikrai verta imti telefoną ir klausti detaalių.

Pinigų, skaičiuotuvų ir realybės

Kiek maždaug kainuoja persikraustyti iš Anglijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, tai kaip klausti „kiek kainuoja automobilis“. Žinoma, perkraustymo kaina iš Anglijos prasideda nuo maždaug 400–500 svarų, jei kalbame apie labai mažus siuntinius, kai telpa kelios dėžės į dalį mašinos. Bet jei jau turite butą ar namą, tuomet skaičiai šokteli iki kelių tūkstančių. Priklauso nuo tūrio, ar reikia išmontuoti baldus, ar galima užvažiuoti prie pat durų, ar nevertinimas gali pasikeisti per kelias valandas. Be to, kuro kainos dabar tokios, kad reikia stebėti kasdien.

Kodėl vieni firmos ką šaukia pigiau, o kitos brangiau?

Pigiau paprastai būna todėl, kad jie renka kuo daugiau daiktų į vieną furioną ir važiuoja tik tada, kai pilnas. Tada jums gali tekti laukti savaitę ar dvi. Brangesnės firmos dažnai siūlo tiesioginį važiavimą jūsų užsakymui. Taip pat, klausimas dar ir tame, kas įskaičiuota į tą kainą – ar tai be pakoavimo, ar su darbininkais abiejuose galuose. Neklauskėte tik skaičiaus, klauskite kas įeina. Kartas nuo karto pasitaiko „kišenių“, kurias sužinot tik patamsius vartus.

Ar atsižvelgia į tai, kiek aš daiktų turiu?

Žinoma, viskas remiasi kubiniais metrais arba kilogramais (jei daugiau kaip 1 tona, tai svoris gali tapti lemiamas). Bet problemos prasideda tada, kai klientas sako: „turime kelis kėdes ir stalą“, o atvyksta ir pasirodo, kad dar yra dvigulė lova, du šrankiai ir dar dviratis rūsyje. Dėl to labai rekomenduoju daryti sąrašą ar nufotografinti daiktus. Be to, jei daiktai yra „paprasti“ (dėžės su drabužiais), tai viena, o jei sunki seifas ar krosnis – tai kaina gali kilti, nes reikia specialios technikos ar papildomų rankų.

Ar brangu vežti iš Londono cento?

Londonas... O ten, žinoma, viskas brangiau. Ne tik perkraustymo kaina iš Anglijos, bet ir visi kiti mokesčiai. Ten siauri gatvelės, „Ulez“ zonos (vairuotojams reikia mokėti už važiavimą į centrą), parkavimas tiesiog siaubingas. Kartas nuo karto tenka užsidėti baudas už tai, kad sustojote „išmesti“ daiktus net ten kur nereikia. Taip, jei gyvenate pačiame Londone, pasiruoškite, kad pridės šiek tiek prie galutinės sumos už tai, kad vairuotojas praleis pusę dienos stovėdamas eilėje ar ieškodamas vietos.

Kas dar veikia tą galutinę sumą?

Sezonas. Vasarą visi kraustosi, tad kainos šiek tiek aukštesnės. Taip pat dienos – savaitgaliais ar šventinėmis dienomis brangiau. Dar kuro kainos, kurių niekas negali užtikrinti iš anksto – jei benzinas pakils 10%, ir pasiūlymas gali pasikeisti. Ir dar vienas dalykas – piko metu (kovo-balandžio mėn.) tenka brangiau užsisakyti vairuotojus, nes visi jau užimti.

Ar galiu gauti nuolaidą?

Visada galima pabandyti derėtis, ypač jei data jums nėra kritiška ir galite laukti, kai kuriam vairuotojui truks kelių dėžių iki pilnos mašinos. Tada jis gali pasiūlyti pigiau, kad tik užpildytų tą erdvę. Bet jei skubate ir reikia važiuoti šiandien – tai tuomet jūs esate tas, kuris moka už greitį. Taip pat, jei esate grįžtantis klientas (jau buvote kraustęs), dažnai įmonės duoda mažą nuolaidą kaip lojalumui.

O kas jei aš turiu tik kelis dėžutes?

Tada turite kalbėti apie dalinį krovinį (angliškai „part load“). Tai yra, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Perkraustymo kaina iš Anglijos tokiu atveju bus mažesnė, bet laukimo ilgis – didesnis. Tau gali tekti palaukti, kol jie surinks kitus užsakymus, kad pilnai užpildytų mašiną. Tai paprasta logistika – tuščia mašina važiuoti sau neapsimoka.

Ar verta pirkti dėžes ir juos vežti?

Geriau jas nusipirkti čia, Anglijoje, negu važiuoti tuščiomis iš Lietuvos, nors ir ten pigiau. Skaičiuokite savo laiką ir kurbą. Dėžės kainuoja ne daug, o už jas reikia mokėti tik vieną kartą. Jei turite daug knygų – imkit stipresnes dėžes, nes popieriaus labai sunku, senos dėžės gali tiesiog plyšti.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Kartais žmonės būna iššaukiami jau paėmimo metu. Pasirodo, kad turi daugiau daiktų nei planavo. Tuomet vairuotojas gali pasakyti: „Važiuoju, bet už užpapildomą kubą reikės papildomai mokėti“. Arba tiesiog nesugalvojamas į mašiną. Tada reikia skambinti į biurą, ieškoti sprendimų, gali tekti palikti ką nors nuaugintiems vaikams ar draugams. Nėra ką daryti, fizikos dėsniai niekur nedings.

Ar į kainą įeina draudimas?

Dauguma firmų turi privalomą draudimą, bet jis dažnai labai mažas – kažkiek svarų kilogramui. Tarkime, 10 svarų už kg. Jei turiate vertingų daiktų (tapyba, brangūs baldai), reikia įsitikrinti, kad draudimo suma užteks, arba papildomai juos apdrausti. Asmeniškai visada patariu susirūpinti tuo iš anksto, nes nelaimingų atsitikimų, kai mašina suka lanką ir iškrenta dėžė su servizais, vis tiek pasitaiko (kaip sakau, matau viską).

Daiktų, dokumentų ir vairuotojų linksmybės

Ką daryti su baldų išmontavimu?

Jei mokate už tai, kad vairuotojai nuleis baldus – gerai, ką. Jei ne, turite patys paruošti. Viena sykį buvo toks atvejis, klientas buvo pasakęs, kad viskas išmontuota, o atvažiavome – viskas stovi su skrybėlėmis, nesusukta. Vairuotojai tada įvyko (jų laikas brangus), o teko suktis valandą. Už tai reikia mokėti papildomai. Arba padaryti patys iš anksto.

Ar galiu vesti pienui ir maistą?

Gai, bet ne viską. Skiriasi asmeninis naudojimas (pvz., led šaldytuve, keli puslapiai) ir komercinis prekybos kiekis. Jei vežate tris šaldytuvus pilnus mėsos, tai muitinė jau gali domėtis. Taip pat reikia atsižvelgti į terminus – šaldytuve esantis ledas per kelias dienas gali išsilydyti, o jūsų drabužius uždažyti raudonomis dėmėmis. Geriau neišsilydytus produktus suvalgyti iš anksto.

O alkoholį? Galima vežti?

Jei asmeniniam naudojimui – taip, tam yra nustatyti limitai (kažkur apie 90 litrų vyno ir 110 alaus, geriau patikrinti dabartines nuostatas, nes jos keičiasi). Bet jei būsite matuojami su 100-butelių dėže, tai bus įtariama prekyba. Muitinės pareigūnai to nemėgsta. Asmeniškai mačiau, kai žmogui teko mokėti mokesčius už per didelį kiekij sidro.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti sunku. Yra labai griežtos taisyklės dėl žemės ir vabzdžių. Jei kerpate gėles iš savo sodo, tikėkitės, kad gali būti išplėštos ir išmestos sienoje, o jums gali skirti baudą. Geriau juos palikti kaimynams arba (jei labai brangūs) gauti specialius fitosanitarinius pažymėjimus, kur kainuoja brangiau nei paži augalai.

Ar saugu duoti daiktus pačiu vairuotojams?

Dauguma vairuotojų – sąžiningi žmonės, dirbantys jau dešimtmetį. Bet pasitaiko ir (tą sakant) kišenių. Visada patariu sudaryti kaso inventorių – sąrašą, ką įdėjote. Ir įsitikinkite, kad jis pasirašytas. Jei po važiavimo trūksta televizoriaus, o sąraše jis buvo – tuomet turite įrodymų. Be to, pasidarykite nuotraukas prieš pakrovimą. Nors aš ir girdėjau istorijų (kaip su viena firmą iš Bristolio), kai vairuotojai tiesiog pasiėmė „kompensaciją“ už ilgą laukimą.

Kas vyksta, jei sužaloju daiktą?

Jei tai jūsų kaltė (blogai supakavote), tai atsakomybė jūsų. Jei vairuotojo – tuomet turi draudimą. Svarbiausia – pažymėti tai CMR sąraše (krovinio važtaraštyje) iš karto, kai iškraunate. Negalima parašyti „viskas gerai“ o paskui skambinti ir sakyti „o man čia trūko kojų nuo kėdės“. Tada jau niekas nepadės.

Ar reikia dėžių?

Nebūtinai pirkti naujas, galite surasti „prieita“ (mažmeninėse parduotuvėse), jei neturite griežtų reikalavimų išvaizdai. Bet jei norite, kad jūsų drabužiai nesuskiltų ar nešlapintų, geriau imti kokybiškas. Kartais žmonės bando taupyti ir deda brangius drabužius į plastikinius maišus... pasakyčiau, tai ne geriausias sprendimas.

Ką daryti su dviračiais?

Dviračius galima vežti, bet juos reikia apsaugoti. Galima uždėti į specialią dėžę arba užlenkti (jei galima) ir uždengti šiaudų ar pledų. Žinoma, už tokį nestandartinį daiktą gali būti paimamas papildomas mokestis už vietą.

O jei aš turiu pianiną?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis sunkus, jis trapus, jam reikia specialių juostų, o kartais ir keltuvo. Tokie dalykai kainuoja brangiai ir ne visi vairuotojai su tuo sutinka. Geriau iš karto pasakyti, kad turite pianiną, o ne paslėpti jį tarp kėdžių. Vienas kartą taip ir buvo – atvažiavome, o ten stovi didelis „Steinway“.

Ar reikia mokėti už laiptus?

Jei nėra liftų, o vairuotojai turi nešti 30 dėžių penktu aukštų – taip, tai laikomas papildomu darbu. Kai kurios firmos tai įskaičiuoja į kainą, kitos – ne. Patikrinkite iš anksto, kad nenuviltumėt, kai gausite sąskaitą už „nešimą“.

Kaip sužinoti, kur mano daiktai?

Jei važiuojate daliniu kroviniu, gali praeiti pora savaičių. Tada telefonas skamba į dispečerį: „Kur mano daiktai?“. Atsakymas paprastas: „kelyje“. Galima paprašyti GPS sekimo (jei tokia yra), bet dažnai vairuotojai tiesiog neatsako, kai vairuoja. Reikia kantrybės.

Kelionės, muitinės ir britų specifika

Kiek laiko trunka važiavimas?

Įprastai – 3–4 dienos, jei važiuoja tiesiogiai. Jei dalinis krovinys – gali praeiti ir dvi savaites. Taip pat priklauso nuo kelių situacijos (užstrigimas prie Tilbroeko arba Belgijoje). O jūsų perkraustymo kaina iš Anglijos nebus mažesnė, jei vairuotojas praleis dieną sienoje, tik gali vėluoti.

Kur važiuoja mašinos?

Dažniausiai keliauja per Kenterburį (Eurotunelis) arba Feribrais (Dover-Kale). Kartais, jei krovinys eina į Škotiją ar šiaurę, gali važiuoti per Hullą arba Roterdamą. Tam tikslui, jei jūsų daiktai yra pietų Anglijoje, bus pigiau, jei įsileisite į mašiną netoli Londono, o ne šiaurėje.

Kas su tuo Briksitu (Brexit)?

Dabar reikia deklaruoti daiktus. Iš esmės, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriais naudojatės bent 6 mėnesius ir grįžtate į Lietuvą gyventi, mokesčiams netaikoma. Bet reikia užpildyti deklaraciją ( Transfer of Residence - ToR ). Jei to nepadarote – gali būti problemų. Asmeniškai visada primenu klientams pasidaryti ToR numerį.

Ar reikia deklaruoti viską?

Nebūtinai kiekvieną marškinių mygtuką, bet vertingus daiktus (turbūt virš 300 eurų vertės) praverčia įrašyti. Jei turite naują kompiuterį, kurį nupirkote prieš savaitę, gali būti įtariama, kad jums skirtas prekybai. Geriau būti sąžiningu, ar bent jau protingai paslėpti kaip „naudojamą techniką“.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Teisiškai tai yra labai pilna problema. Vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas, jie negali vežti keleivių be komercinės licencijos. Tačiau (kaip sako, kai kas darydamas) kartais pasitaiko, kad vairuotojas praleidžia keleivį už „dešimtę“ arbatpinigių. Bet aš jums to nepatarsiu. Jei sustos policija – gausit baudą, o vairuotojas gali netekti licencijos.

Kas, jei vėluoja?

Tada skambinate į biurą ir klaustate. Bet dažnai būna taip, kad vairuotojas tiesiog užstrigo sienoje arba pablogėjo oras. Reikia suprasti, kad tarptautinių pervežimų pasaulyje „vėluoja“ yra normalus žodis. Jei vėluoja daugiau kaip savaite – tuomet galima pradėti nerimauti.

Ar ima grynaisiais?

Dauguma firmų nori bankiniu pavedimu iš anksto. Grynaisiais mokėti yra rizikinga ir nerekomenduojama, ypač didelioms sumoms. Be to, vairuotojai neretai neturi grynųjų grąžinti. Viskas daroma per sąskaitas.

O jei aš noriu, kad jie mane paimtų iš Londono „center“?

Kaip minėjau, tai brangu ir sudėtinga. Ten reikia specialių leidimų. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako važiuoti į tam tikras zonas ir pasako: „pasiaukite šalia arba už papildomą moesčį“. Geriau susitarti susitikti „už miesto ribų“ prie didesnės aikštelės (pvz., prie parduotuvės, kur leidžia stovėti sunkvežimiams).

Ar galiu siųsti atskirai dokumentus?

Dokumentai (asmens dokumentai, medicininės knygelės) turi būti pas jūsų. Jokiu būdu nesidėkite jų į dėžę su drabužiais. Jei dėžė dingbs arba bus uždelsta, be dokumentų gyvensite labai sunkiai. Ir dar vienas dalykas – duomenų saugumas. Nenaudokite senųjų sąskaitų kaip pakavimo medžiagos, jose daug asmeninės informacijos.

Kas daryti, jei mašina sugedo?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada turi atvažiuoti kita mašina perkrauti. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Jei jums skubia – tada didelė bėda. Geriausia turėti draudimą, kuris apima ir tokius atvejus (vėlavimo draudimas).

Ar saugu vežti vaikus (ne vaikiškus kėdutes)?

Žinoma, ne. Vaikai turi važiuoti atskirai su tėvais arba lėktuvu. Sunkvežimis nėra vieta vaikui.

Ką veikti su šiukšlėmis?

Nesaupykite vietos šiukšlėms. Neneškite senų gazetų, puslapių, tuščių butelių. Tai svorio, kurį jums mokate. Geriau juos išmesti Anglijoje (recyklinguoti) nei vežti per Lamanšą.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Tada galite duoti adresą dispečeriui arba artimo giminaičio. Bet būkite tikri, kad tas žmogus gali priimti krovinį.

Galiausiai, kodėl verta rinktis jus?

Kadangi esate čia, klausotės patarimų. O jei tiesiog ieškote pigiausio pasiūlymo be jokio pagrindo – tuomet gali nenuvilti. Aš sakuju tiesą, net jei ji kartais skamba trūbančiai. Geriau iš anksto sužinoti apie rizikas, nei gauti staigmenų.

Išvados

Visada sakau – rinkis ne pagal mažiausią kainą, o pagal tai, ką jūs gaunate už savo pinigus. Perkraustymo kaina iš Anglijos gali klaidingai atrodyti didelė, kol susiduriai su paslėptais mokesčiais ar dingusiais daiktais. Atidžiai perskaitykite sutartį, užduok klausimus apie draudimą ir laiko planavimą, ir viskas turėtų nueiti lengvai. Nors, žinoma, aš per 20 metų pamatau viską, su jumis tikimės, kad bus aiškus ir ramus kelias į naujus namus.