Perkraustymo kaina ir paslaugos į Jungtinę Karalystę: Kas tikro kainuoja ir kaip nenukristi

Sveiki, ilgai laukėte šio straipsnio? Galbūt. Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną – perkraustymas į Jungtinę Karalystę dabar yra visai kitas nei prieš penkerius metus. Kainos šokinėja, muitinės procedūros užknisa net patį ramžiausią vairuotoją, o klientai vis dar klauso „už kiek“ tarsi būtų prekė parduotuvėje. Čia nėra paprasta. Čia yra logistikos chaosas, kurį stengiamės valdyti, nors kartais ir nepavyksta. Štai kas tikro vyksta užkulisiuose ir ką turite žinoti, kol pasirašinėjate dokumentus. Nesitikėkite idealų, tik tikrumo.

Bendrosios klausimai apie kainas ir procesą

Kiek tiksliai kainuoja perkraustymas į Jungtinę Karalystę?

Žiūrėk, čia ne parduotuvė su kainoraščiu ant sienos. Viskas prasideda nuo to, kiek turite tos turtybės. Mes matuojame kubiniais metrais. Jei turite tik kelis krepšius ir sofa, tai viena kaina. Jei keturių kambarių butą visiškai, tai kaina bus kita. Taip pat svarbu, kur tiksliai Jungtinėje Karalystėje reikia nuvežti – į Londoną patekti brangiau dėl užkelių, nei į kokį kaimą šiaurėje. Vidutiniškai gal galvoti apie kelis šimtus eurų mažiems kroviniams, bet tai labai apytiksliai.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Nes kiekvienas krovinys yra unikalus. Vienam reikia tik nuvežti dėžę spintoje, kitam reikia išmontuoti visą virtuvę, uždaryti į specialią dėžę, o paskui vėl surinkti Londone. Be to, degalai brango, o keltų kainos per pastaruosius metus pakilo kaip po raketos. Dar tas pats Brexit – jis pridėjo daugiau biurokratijos, o tai reiškia daugiau darbo valandų mums. Ir žinoma, kai norite važiuoti konkrečiu savaitgaliu, kai visi keliauja, kaina šokiruoja.

Kaip suskaičiuojate tūrį? Aš nežinau, kiek tai kubų.

Nieko tokio, daugelis nežino. Paprasčiausiai imame matmenis. Jei turite standartinę spintelę, jos plotį, gylį ir aukštį dauginame. Tas pats su dėžėmis. Paprasta dėžė, kurią naudojame knygoms, yra apie 0,05 kubo. Didelė, drabužiams, daugiau. Jei nesate tikri, galiu siųsti vadybininką, kuris visą tai pamatuoja akimi. Jis jau matęs tūkstančius butų, taigi paklaida nedidelė. Nors kartais ir jis suklysta, jei klientas paslepia daiktų balkone.

Ar pigiau, jei aš pats viską padėsiu į mašiną?

Teoriškai taip, jei tik atvežate daiktus į mūsų sandėlį. Bet tada jūs prisiimate atsakomybę už tai, kad tai padarysite teisingai. Jei dėžės sprogs kelyje, mes neatsakome. O jei mūsų komanda padeda supakuoti, tai brangiau, bet tada ir drąsiau vairuojame, žinodami, kad vazone nieko nešoks. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę toli, kelyje būna duobų, ypač Anglijoje (ten keliai, atsiprašau, vietomis siaubingi), todėl pakavimas yra pusė sėkmės.

Ką daryti, jei daiktų mažiau nei pusės mašinos?

Tuomet mes jums siūlome dalinį krovinį (angliškai sakant „part load“). Tai yra puikus variantas, nes tuomet sumokėsite tik už užimtą vietą. Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu kryptimi, ir dalimės vietą. Vienintelis minusas – reikės šiek tiek palaukti, kol mes surinksime kitus keleivius jūsų daiktams. Bet jei laiko nėra, teks mokėti už visą mašiną, nors ji ir tuščia.

Ar į kainą įskaičiuojamas muitinės brokeris?

Daugelis klientų apie tai visai pamiršta. Nuo Brexit tai yra privalomas dalykas. Jūs negalite tiesiog taip važiuoti pro sieną. Reikia deklaruoti prekes (net jei tai jūsų asmeniniai daiktai). Muitinės brokeris suveda visus duomenis į sistemos. Kaina už tai svyruoja, bet įprastai tai keliasdešimt eurų. Jei įmonė sako, kad jums to nereikia, geriau bėkite. Tai kaip važiuoti automobiliu be vairuotojo pažymėjimo – galima, bet problemų bus daug.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

O, čia yra daug smulkmenų. Pavyzdžiui, ar jums reikia įrenginio (lifto) iškrauti, jei Londone nėra lifto? Ar yra kur pastatyti 40 pėdų vilkiką prie namo? Jei ne, reikės perkrauti į mažesnę mašiną, o tai papildomi pinigai. Taip pat draudimas – jis neįeina į pagrindinę kainą visada. Ir, žinoma, pats fuel surcharge, kuris keičiasi kas mėnesį. Vadinasi, kuo daugiau „neįprastų“ situacijų, tuo brangiau.

Dokumentai, Brexit ir muitinės (nepageidaujama dalis)

Kas šito dėka Brexit? Labai painu.

Pasakykime tiesiai – buvo paprasčiau. Anksčiau važiavome, sustodami, jei reikėjo parodyt pasą, ir važiavome toliau. Dabar ten yra tas „Exit Summary“ deklaracija, „Entry Summary“... Viską reikia pateikti prieš važiuojant, kitaip nepaleis į keltą. Tai sukuria didžiulę stresą, jei dokumentai netvarkingi. Mums tai darbo eiga, bet klientams tai atrodyti kaip kosminis laivas. Bet jums nereikia to mokėti, mums su brokeriu ten reikia susitvarkyti.

Ar man tikrai reikalingas EORI numeris?

Taip, be jo nieko neįvešite (išskyrus, jei tai tik asmeniniai daiktai ir naudojate specialų „Transfer of Residence“ režimą, bet tai taip pat gana sudėtinga). EORI numeris yra kaip jūsų tapatybės kortelė muitinėje. Jį gaunate nemokamai internetu, bet procesas užtrunka kelias dienas. Aš visada sakau – užsiregistruokite iš anksto. Vieną kartą turėjome klientą, kuris atvyko į uostą be jo, ir jo daiktai stovėjo sandėlyje savaitę, kol jis gavo numerį. Mokesčiai už sandėliavimą buvo didesni nei už patį vežimą.

Kokius dokumentus turiu pateikti?

Reikės jūsų paso kopijos (puslapiai su nuotrauka ir adreso duomenimis), krovinio sąrašo (packing list). Šis sąrašas turi būti tikslus. Negalima rašyti „daiktų dėžė“. Reikia rašyti „drabužių dėžė, 10 kg“, „indų dėžė, 15 vnt“. Jei turite brangių daiktų (pvz., brangų pianiną ar paveikslus), reikės jų vertinimo. Be to, jei perkraustote gyvenamąją vietą, reikės įrodymų, kad gyvenote Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių (komunalinių mokesčių sąskaitos ir t.t.).

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dėl maisto būkite labai atsargūs. Mėsą ir pieno produktus į ES iš UK (ir atvirkščiai) vežti draudžiama arba labai apribota. Jei tursite keletą dešrių ar sūrio, galės praeiti, jei tai nėra komercinis kiekis. Bet jei bandysite vežti kumpių rinkinį šeimai, jį konfiskuos. Ir geriau nesąmonėti apie vaisius ar daržoves – ten taip pat griežtai tikrinama dėl kenkėjų. Geriau suvalgykite čia, nusipirkite naujus ten.

Kas nutinka, jei pamiršau nurodyti kokį daiktą?

Tai yra problematiška. Jei muitinėje randa kažką, ko nėra sąraše, gali būti bauda arba papildomas patikrinimas. Vienas kartą klientas neįrašė seno dviračio, kuris buvo susuktas su rėmais. Muitininkai tai pamatė rentgenu ir pradėjo klausinėti, ką dar slepiame. Užtrukome valandą. Geriau parašykite viską, net tą seną pasileidžiantį lėlę, kurią laikote palėpėje. Nėra kvailų daiktų sąraše, yra tik neparašyti.

Ar galima vežti vaistus?

Asmeniniai vaistai, kuriuos vartojate, gali būti vežami, bet reikia turėti gydytojo išrašą (receptą), o geriau – originalią pakuotę. Negalima vežti didelių kiekių vaistų be recepto, nes tai atrodo kaip prekyba. Ypač griežtai tikrinami stiprūs analgetikai ar raminamieji. Jei turite tokių, būtinai deklaruokite iš anksto. Nesiulykite mums paslėpti jų po dėklų – mes neįsimes į kalėjimą dėl jūsų tabletes.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi, tai vyksta automatiškai, net ir nesustojant. Bet jei sistema „pajuodina“ (pasiųs į raudoną juostą), tai gali trukti nuo kelias valandų iki kelių dienų. Tai priklauso nuo to, kiek užimti muitinės postai. Anglijoje, pavyzdžiui, Doveriuje, kartai eilės išties ilgos. Jei tenka iškrauti visą vilkiką dėl keleto įtariamų dėžių, tai prarandame dieną. Todėl tiek svarbu gerai parengti tuos popierius.

Kelionės mechanika ir laikas

Kiek laiko važiuoja mašina iki Londono?

Standartiškai, jei važiuojame be jokių problemų, tai nuo Kauno iki Londono yra apie 30-36 valandos vairavimo. Tačiau tai reiškia, kad vairuotojai keičiasi. Jie negali važiuoti tiek be poilsio. Taigi, realiai nuo to momento, kai pasiimame daiktus, iki momento, kai iškrauname, praeina 3-4 dienos. Reikėtų numatyti laiko rezervą. Jei tai dalinis krovinys, gali praeiti ir savaitė, kol surinksime kitus krovinius.

Kodėl vairuotojas negali atvykti tiksliai laiku?

Mes nėra taksi. Mes priklausome nuo kelių, eismo, uosto eilių. Vienintelis dalykas, kurį žinome, tai išvykimo laikas. Atvykimo laikas yra tik apytikslis. Vairuotojas gali užstringti ties Calais arba gauti padangų plyšimą Vokietijoje. Be to, Anglijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai. Jei jam baigiasi laikas, jis privalo sustoti. Negalima jį versti važiuoti, jei jis mieguistas – tai pavojinga.

Kas yra "transito laikas"?

Tai laikas, kurį praleidžia jūsų daiktai kelyje, kol jie pasiekia paskirties vietą. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę ne tik apie vairavimą, bet ir apie laukimą. Transito laikas gali ilgti dėl muitinės (kaip jau minėjau), dėl to, kad laukiame kito krovinio, arba dėl techninio gedimo. Mes stengiamės jį sumažinti, bet gamtos reiškinių ar avarijų niekas neprognozuos. Kartais tiesiog pasisek, kartą ne.

Ar vežate ir į Škotiją ar Velsą?

Taip, važiuojame visur. Bet žinokite, kad kaina į Škotiją (Glasgow ar Edinburgh) bus aukštesnė nei į Londoną, nes ten reikia nuvažiuoti daugiau. Be to, jei tenka važiuoti į atokius kaimus (Highlands), ten keliai siauresni, ir didelis vilkikas negali visada prievažiuoti prie pat durų. Gali reikėti mažesnės mašinos pervežimo (šis darbas vadinamas „shunting“), kas kainuoja. Velsas panašus, bet ten kalnų daugiau, degalų suvartojimas didesnis.

Kas jei keltas neužplaukia dėl audros?

Tai tikras scenariujus, ypač žiemą La Manche sąsiauryje. Jei audra, keltas stovi. Tada mūsų mašina stovi eilėje arba uoste. Laukimas gali trukti dieną ar dvi. Deja, tai nėra mūsų kaltė, ir tokiu atveju mes neatleidžiame mokesčių, nes mums taip pat tenka mokėti vairuotojams už laukimą. Tokie dalykai reti, bet įvyksta. Todėl visada patariu turėti šiek tiek maisto ir vandens su savimi, jei važiuojate kartu su daiktais.

Ar galiu važiuoti su daiktais savo automobiliu?

Žinoma, galite. Tai bus pigiausia pasirinkimo galimybė. Bet atsiminkite apie draudimą. Jei jūsų automobilio draudimas nedengia krovinių pervežimo komerciniais tikslais (o dažnai nedengia), ir jums nuplyšta ratas su visa vaza viduje, niekas jums neatsimoks. Be to, jei vežate daug, gali būti problema su muitine – jie gala manyti, kad tai prekyba ir reikalauti mokesčių. O mums, kaip licencijuotoems vežėjams, lengviau paaiškinti, kad tai perkraustymas.

Pakavimas, saugumas ir realus gyvenimas

Ar verta pirkti jūsų dėžes?

Manau, kad taip. Mūsų dėžės yra stiprios, dvigubos sienelės, specialios rankenos. Jos nesuglumsta kaip tąs, kurias gaunate iš parduotuvės. Jei statote vieną ant kitos 5 aukštus, apatinėje turi būti kokybiška dėžė. Nusipirkdami mūsų dėžes, jūs užtikrinate, kad jūsų indai nenusirus. O kai pabaigsite, jas galite parduoti kaimynui arba išmontuoti. Tai nedidelė investicija į ramybę.

Ar jūsų vairuotojai padės iškrauti?

Įprastai taip, jei tai suderinta. Vairuotojai yra žmonės, jie gali padėti nunešti dėžes į namus. Bet jie ne statybininkai ir ne perkėlimo specialistai (tai kita paslauga, kurią taip pat teikiame). Jei turiu 30 tonų sunkvežimį, aš negaliu jo iškrauti vienas per 5 minutes. Jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, geriau užsisakykite mūsų „vadybinius“ darbuotojus vietoje, o ne tik vairuotoją. Vairuotojui reikia važiuoti toliau.

Kas jei kažkas sulūžo kelyje?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Jei naudojate mūsų pakavimo paslaugas, mes turime draudimą. Tada reikia užpildyti pretenziją, padaryti nuotraukas (kaip tai buvo supakuota), ir mes padengiame žalą. Jei supakavote patys ir dėžė viduje judėjo... tai labai sunku įrodyti, kad mes kalti. Be to, yra dalykai, kurių negalima drausti, pvz., pinigai, brangūs jewelery (juvelyrika) ar dokumentai. Juos nešite sau į rankinę bagažą.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Tai klausimas iš kategorijos „pasitikėjimas“. Paprastai vairuotojai ateina įrengti prieš pat išvykimą arba tą dieną, kai sutarta. Jei jūs negalite būti ten, turite kas nors atiduoti raktus. Mūsų vairuotojai yra patikimi, dirba su mumis metais. Bet... žinoma, visada yra rizika. Aš asmeniškai niekada nepalikčiau brangių daiktų be priežiūros, kol ateina svetimas žmogus, net jei jis su uniforma. Geriau būti šiek tiek paranojiku.

Girdėjau istorijų apie vagystes. Ar tai tikras?

Taip, deja. Nors retai, bet įvyksta. Dažniausia ne patys vairuotojai vogia, o ožiai, kurie „paima“ kažką iš atidaryto vilkiko, kol jis stovi uoste arba degalinėje. Todėl mes visada užrakiname mašinas ir dedame plombas. Jei plomba sulūžta, žinome, kad kažkas ne taip. Todėl neleidžiame krauti brangiausių daiktų (pinigų, dokumentų) į vilkikus. Neįsivaizduoju, kaip vairuotojas gali saugoti 100 tūkstančių eurų gėlių ar kompiuterių vienas.

Galiausiai, kodėl aš turiu mokėti pradžioje?

Tai standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose. Mes išleidžiame pinigus už degalus, keltus, muitinę. Jei atvykstate į Londoną ir sakinėte „aš nemoku“, mums kas? Vežti atgal? Tai būtų milžiniški nuostoliai. Užstatas arba išankstinis apmokėjimas užtikrina, kad sutartis bus vykdoma. Vienintelis išimtis, jei esate didelis korporacinis klientas, su kuriuo turime ilgalaikę sutartį. O paprastiems žmonėms – taip, mokėti iš anksto.

Išvada

Na, kas be ko, perkraustymas į Jungtinę Karalystę nėra pasivaikšiojimas parke. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikros profesionalų pagalbos. Kainos gali būti įvairios, bet tas, kas atrodo pigiau, gali tapti brangiausia klaida. Rūpinkitės dokumentais, nebandykite apgauti muitinės ir pasirinkite tuos, kurie žino kelią. Geriau išleisti šiek tiek daugiau, bet gauti daiktus saugiai ir laiku, nei ieškoti pigiųjų ir nerimauti savaitėmis, kur jūsų stalas dingo. Sėkmės naujajame name (ar butą Londone), ten tikrai įdomu.