Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas: kas tai iš tikrųjų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, o jei būčiau gavęs po eurą už kiekvieną kartą, kai man telefonu klausta „kiek kainuoja perkraustymas į Angliją?“, būčiau jau seniai atsiskaityęs ir galbūt gulėjęs po kokiu palmės medžiu. Tačiau realybė yra tokia, kad perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas nėra kažkoks fiksuotas dalykas, kurį galima pasakyti per sekundę. Visada pasakau: „prieš tai pasakykite man, kiek turite daiktų, kur jie stovi ir ar reikia nešti per penktą aukštą be lifto“. Dabar, po „Brexit“, viskas tapo dar įdomiau – ne tik fizinis darbas, bet ir popierizavimas. Čia nebe taip paprasta kaip anksčiau, kai užkrovėm ir važiavom per kanalą be sustojimo. Dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas ir tą tamsiąją anglų pusę, kuri gali užkirsti kelią net ir geriausiai suplanuotam kelionei.

Pagrindai: kiek tai kainuoja ir kodėl tiek keista

O kokia tikroji kaina?

Tai, žinoma, klausimas apie kurį visi kalba. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas prasideda nuo tavo daiktų kiekio. Jei turi tik kelias krepšys ir dvi dežes, tai viena, o jei perkeliat visą namų ūkį iš 100 kv. m. buto, tai visai kita. Paprastai mažam kroviniui (pavyzdžiui, iki 5 kubinių metrų) galima tikėtis nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia važiuoti. Dideliems kroviniams (20-30 m3) kaina šuoliais kyla iki 2500–4000 eurų. Sakyčiau, vidutiniškai pora žmonių, keliantis gyventi į Londoną ar apylinkes, turi skirti maždaug 2000 eurų. Bet tai tik labai grubus įvertinimas.

Ar brangiau nei į kitas šalis?

Sąžiningai? Šiuo metu taip. Anglija visada buvo šiek tiek brangesnė dėl to kanalo perkelimo. Keltas (Eurotunelis) kainuoja pinigų, o degalai ten irgi ne pigūs. Be to, po „Brexit“ daugelis vairuotojų tiesiog nenori važiuoti į JK dėl papildomų procedūrų, todėl reikia mokėti daugiau, kad kažkas sutiktų tą darbą atlikti. Lyginant su Vokietija ar Prancūzija, perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas visada bus aukštesnis, nes ten nėra jokios sausumos ribos – jūra visada užkels savo mokesčį.

Kas daro įtakos galutinei sumai?

O čia yra tas momentas, kur klientams dažnai užkanda ant nosies. Ne tik atstumas. Čia įeina: ar reikia pakavimo medžiagų (dežės, burbuliukai), ar reikia išmontuoti baldus, ar yra sunkių daiktų (pianas, seifas). Ir svarbiausia – prieinamumas. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų Londono centre (o ten dažnai negali), reikia mokėti už mažesnį sunkvežimį ar net už „nešikus“ rankomis. Tai vadinama „vežimu iš gatvės“. Kartais tas papildomas darbas kainuoja daugiau nei patys važiavimo kilometrai.

Galima gauti nuolaidą?

Kartais taip, bet ne tikiu, kad kažkas duos 50 proc. nuolaidą tik todėl, kad tu malonus. Nuolaida gaunama, jei turi lankstumo. Jei gali laukti, kol vairuotojas surinks kitą krovinią tą pačią kryptį (tai vadinama „partijos“ surinkimu), kaina gali nukristi žymiai. Bet tada turi laukti savaitę-dvi ar net tris. Ar tau to verta? Jei skubate – mokėsite pilną kainą.

Kada geriausia keltis?

Stengiuos nekalbėti kaip orakulas, bet... pavasaris ir ruduo yra pigiau. Vasarą visi važiuoja atostogaujant, o keltų kainos šuoliau didėja. Taip pat stenkite vengti švenčių – Kalėdos, Naujieji metai Anglijoje yra šventos, o muitinės dirba sulėtintu režimu. Vieną kartą buvome įstrigę sienoje su kroviniu per Naujuosius, nes muitininkas tiesiog neėjo į darbą. Tai buvo baisi naktis.

Bureaucratija: tas pats Brexit ir dokumentai

Ar reikia deklaruoti daiktus?

Absoliučiai taip. Dabar tai nebe Tarybų Sąjunga, kur galima važiuoti kaip savo kiemą. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas be dokumentų yra nulis. Jums reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį. Be jo jūsų daiktus gali laikyti importu ir pridėti PVM bei muito mokestį. Gavau šią lentelę kartą, kai klientas negalėjo įrodyti, kad gyveno Lietuvoje ilgiau nei 12 mėnesių. Mokėjime gavome didelę sumą, kurią teko padengti klientui.

Kas nutinka jei pamiršiu ką nors įrašyti į sąrašą?

Tai blogai. Muitinė labai mėgsta tikslumą. Jei sąraše parašai „baldai“, o pats užkrauni motociklą (buvo toks atvejis, vyras bandė paslėpti seną „Harley“ tarp sofos ir dėžių), gali susidurti ne tik su baudomis, bet ir su krovinio konfiskavimu. Geriau parašyk viską, net tą seną keptuvę, kurią nebežiūri. Sąrašas turi būti kuo detaliausias, tiksliai toks, kokį reikalauja perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas instrukcijose.

Ar mokėti PVM?

Jei gaunate ToR numerį (Transfer of Residence), tai PVM nemokate. Tai yra pagrindinė sąlyga. ToR reikia gauti iš anglų mokesčių inspekcijos (HMRC) prieš kelionę. Procesas gana paprastas, užtruukite apie valandą, pildydamas internetinę formą. Bet jei ToR nėra... tada mokate 20 proc. PVM nuo vertės. O vertę nustato muitinė, ne jūs. Ir jų vertinimas gali būti... stebuklingai aukštas.

Koks tas T1 dokumentas?

T1 – tai tranzito deklaracija. Ji reikalinga, jei daiktai keliauja ne tiesiogiai į JK, o, tarkime, per Vokietiją ar Olandiją ir ten laikinai sandėliuojami. (iš tiesų, dabar dažniau naudojame T2, bet senieji vairuotojai vis dar sako T1, įprotis). Be šio dokumento krovinius neleis išvežti iš šalies, nes nebus įrodymo, kad jie išvyks į trečiąją šalį. Tai papildomi biurokratiniai pinigai, kuriuos tenka mokėti brokeriui.

Ar galima vežti maistą?

Dabar tai labai sudėtinga. Nėra taip, kad užkrauti šaldytuvą su kiauliena ir duona. Dėl gyvūnų kilmės produktų taisyklių (angliškai SPS) dauguma maisto produktų yra draudžiami. Galite vežti kiekvienam po 2 kilogramus mėsos ar sūrio (jei tai ne mėsos gabalai su kaulais, o pjaustyta), bet veltui rizikuoti. Vieną kartą klientui teko išmesti visą krepšį su lietuviška duona ir kumpiu, nes muitininkas buvo labai principingas. Nenorėkite pyktis, jie tiesiog daro savo darbą.

Ar sunku su muitininkais?

Kartais jie yra malonūs, kartais – ne. Žinoma, jei viskas tvarkinga, jie tiesiog patikrina dokumentus ir leidžia. Bet jei matau, kad vairuotojas pavargęs ar dokumentai pasirašyti „per šoką“, gali pradėti kabinantis. Muitininkai mėgsta tvarką. Jei perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas apima ir brokerio paslaugas, tai geriau pasirinkti variantą su brokeriu, nes jis su jais kalba kasdien ir supranta jų kalbą.

Kiek laiko užtrunka muitinė?

Jeigu viskas gerai, 10–30 minučių. Jei blogai – dieną ar dvi. Buvau atvejų, kai sustodavo dėl vienos klaidos deklaracijoje, ir reikėjo laukti, kol biuras atsidarys ryte. Tai vienas didžiausių rizikos veiksnių. Todėl niekada nesakyk klientui „bus rytoj 10 val. ryto“. Visada sakyk „tikėtina, kad rytoj, bet gali būti ir poryt“.

Ar reikia brokerio?

Mano nuomone, taip. Nors kai kurios firmos sako, kad susitvarkys patys, bet perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas be brokerio gali pavirsti košmaru, kai kažkas nueina ne taip. Brokeris užtikrina, kad visi dokumentai būtų teisingai suvesti į sistemą prieš atvykstant į uostą. Tai sutaupo daug nervų.

Daiktų surinkimas ir pakavimas: kaip nepalaužti nugaros

Ar galima pats supakuoti?

Galima, žinoma. Bet tada tada nebus jokios garantijos, jei viduje kažkas susilūžta per važiavimą (angliškai „vibration“). Jei mes supakuojame, mes atsakome. Jei tu – tu atsakei. Dar kartą primenu apie tą klientą, kuris supakavo indus į dežę be popieriaus tarp jų... važiuodami per Belgijos kelius girdėjome, kaip kažkas trina viduje. Atidarėme – tai buvo tik smulkmenos. Taip pat, jei supakuosite patys, muitinė gali labai detaliai tikrinti, nes jų akimis „savadarbis“ pakavimas atrodo įtartai.

Kas daryti su baldais?

Dideli baldai (spintos, lovos) turi būti išmontuoti. Nė vienas vairuotojas nepaneš dviejų metrų aukščio spintos per laiptus be žalos sau ar spintai. Išmontavimas ir montavimas atgal viename mieste (pvz., Londone) kainuoja brangiau nei Lietuvoje, nes anglų valandiniai atlyginimai yra... oho. Geriau išmontuoti čia, o ten tik surinkti, jei mokate.

Ar jūs duodate dėžes?

Taip, dažniausiai į kainą įskaičiuojamos standartinės dežės. Bet jei jums reikia 50 dežių, o ne 5, tai gali tekti papildomai sumokėti už dėžių nuomą ar pirkimą. Kai kurios firmos dežes duoda nemokamai, bet tik tada, kai grąžinate jas tuščias atgal. O kaip tu grąžinsi dežę iš Londono? Negražinsi. Todėl dažniausiai dežės lieka jums.

Ar saugu?

90 proc. atvejų – taip. Mes turime draudimą. Bet vėlgi, draudimas nedengia visko. Pavyzdžiui, jei nešate brangų kompiuterinę įrangą ar pinigus ir jas palikite neapsaugotai dežėje, draudimas to neišmoks. Taip pat, jei daiktai buvo blogai supakuoti ir „susirado“ vieni kitus. Atsakingumas – dalykas sudėtingas.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet ribotai. Asmeniniam naudojimui galima vežti nemažai, bet jei turite 100 butelių degtinės, muitinė galvoja, kad ketinate prekiauti. Tada reikia mokėti akcizo mokestį. Geriau nepervesti ribų. Kiekvienas suaugęs žmogus gali vežti po 18 litrų (beveik 9 buteliaus vyno) ar 4 litrus stiprių gėrimų. Tikslų skaičių visada patikrinkite, nes jie keičiasi (arba aš galiu būti šiek tiek netikslus šiuo momentu, bet geriau būti saugiam).

O gėrimai degalinei?

Absoliučiai ne. Tai sprogusios medžiagos. Net nedarykite to. Kelią met vairuotojas gali netekti teisių, o krovinius konfiskuos. Tai ne verta rizikuoti dėl penkių eurų vertės benzino kanistros.

Ar vežate pianiną?

Vežame, bet tai atskiras paslaugos tipas. Pianinas turi savo svorį ir jis jautrus temperatūrai. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas su pianinu bus didesnė ne tik dėl svorio, bet ir dėl to, kad reikia specialios technikos (kėlimo platformos) kelio galuose, jei nėra lifto. Ir vėlgi, Londonas yra blogiausias miestas pianinams – dažnai tenka įvežti per langą su kranu.

Pristatymas, laikas ir realybys kelyje

Kiek laiko važiuoja sunkvežimis?

Pats važiavimas (Lietuva – JK) trunka apie 2–3 dienas, priklausomai nuo maršruto (per Keltą arba per Eurotunelį). Bet visą procesą nuo išsiėmimo iki pristatymo skirkite 5–7 dienoms. Vairuotojai turi poilsio laikus, negali važiuoti 24 valandas. Be to, reikia laukti keltų laiko. Kartą laukėme keltą Calais’e 8 valandas dėl audros.

Ar pristato į centrinį Londoną?

Pristato, bet... Už papildomą mokestį. Londono centre yra daug vietų, kur sunkvežimiams važiuoti draudžiama (ULEZ zona, Low Emission Zone). Be to, ten siauros gatvelės. Dažnai tenka perkrauti į mažesnį sunkvežimį (7.5 t) prie miesto ribų ir tik tada važiuoti į centrą. Tai vadinamas „trans-shipment“ ir tai kainuoja.

Kas jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka. Prognozė orų, eismo spūstys, techniniai gedimai. Mes visada stengiamės informuoti, bet vairuotojas gali neatsiliepti, kai važiuoja. Jei pavėluojame dviem valandomis, tai normalu. Jei dieną – tada jau ieškome problemų. Esu girdėjęs istorijų, kai firmos tiesiog nenusileisdavo krovinių savaitę, nes vairuotojas išėjo atostogaujančio (nepatikima firma, vengkite tokių).

Ar galima sekti krovinią?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Mes galime duoti nuorodą, kur matote, kur yra mašina. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur tu?“. Jis vairuoja, negali kalbėti. Geriau rašyti dispeteriui.

Kas jei netelpu į laiką?

Jei jūsų butas turi būti ištuštintas iki 12 valandos, o mes atvykstame 14 valandai, tai problema. Todėl visada planuokite rezervą. Geriau, jei mes atvyksime anksčiau ir lauksime (neilgai), nei jei jūsų laikas baigsis. Anglijoje turtų agentai yra labai griežti dėl raktų perdavimo laiko.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo. Vairuotojas yra darbuotojas, jis turi poilsio režimą kabinoje, o svetimas žmogus jiems trukdo. Yra paslaugų, kur galite važiuoti „autopreke“, bet tai kainuoja kaip bilietas lėktuvu. Geriau skristi.

Problemos, rizikos ir nepatogios tiesos

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmės, ne. Tai nėra kasdieninis dalykas. Bet pasitaiko apgavysčių. Pasirašykite sandorio sutartį su įmone, o ne su „vairuotoju iš skelbimo“. Jei pasirašote sutartį su legalia įmone, turite į ką kreiptis. Jei pasirašote su „Petru iš kaimo“, kuris pasisamdino sunkvežimį... tada gaila.

Ką daryti jei kažkas sulūžo?

Skubiai apie tai praneškite vairuotojui arba dispeteriui dar prieš pasirašant perdavimo aktą. Jei pasirašysite, kad „viskas tvarkoje“, o paskui namie pastebėsite sulaužytą koją nuo sofos, niekas nebus padaryta. Nuotraukos prieš ir po – tai jūsų draugas.

Ar verta rinktis pigiausią?

Niekada. Pervežimo srityje „pigiau“ reiškia „kažką praleidome“. Gal jie neturi draudimo? Gal jie važiuoja be poilsio? Gal jie naudoja senas mašinas, kurios gali sugesti kelyje? Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas turi būti pagrįsta logika, ne tik skaičiais. Užsisakyk vidutinę kainą.

O jei aš neesu pilietis?

Tai nekeista. Dauguma mūsų klientų yra ukrainiečiai, baltarusiai ar net australai. Svarbiausia, kad turėtum teisę gyventi JK arba vizą. Muitinės požiūriu, jei atvykstate gyventi ilgam, ToR numeris turi būti. Jei tik studentas – gali būti sudėtingiau.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik su šaknų guoliu (be žemės) ir su fitosanitariniu pažymėjimu. Be to, JK turi labai griežtas taisykles dėl kenkėjų. Jei atvešite vazone su lietuviška žeme, gali būti konfiskuojamas ir sunaikintas vietoje. Geriau palikti gėles kaimynams.

Kas daryti su šunimi?

Šunys ir katės turi turi mikročipą, pasą ir vakcinaciją nuo pasiutligės. Be to, reikia atlikti kirmėlių gydymą ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 5 valandos prieš išvykstant į JK. Tai griežta taisyklė. Jei neatitinkate – šuns neįleis. Geriau pasitarti su veterinarijos kelionių agentu.

Ar galima atidėti pristatymą į sandėlį?

Taip, jei dar neturite buto. Sandėliavimas JK (pvz., Londono priemiestyje) kainuoja. Reikia sumokėti už iškrovimą ir sandėliavimą (pirmąsavaitę dažnai dovanuoja, toliau mokate). Tai geras sprendimas, jei pabaigiate darbus Lietuvoje ir dar nesiguravote būsto.

Kaip apmokėti?

Įprasta – 30 proc. avansas, likę – atvykus prieš iškrovimą arba gavus nuotraukas, kad daiktai sėdi saugiai sandėlyje. Nerekomenduoju mokėti 100 proc. iš karto. Jei įmonė reikalauja viso sumos iš karto – būkite budrūs. (Nebent tai labai žinoma ir patikima firma, bet ir tada...).

Ar reikia draudimo?

Būtinai. Nors tikiuosi, kad jo niekada nereikės naudoti. Kelionės metu gali būti avarija, gali užeiti vanduo į sandėlį (buvo atvejis Olandijoje). Standartinis draudimas dengia apie 3–5 eurų už kilogramą. Jei turite brangiausių daiktų, reikia deklaruoti jų vertį atskirai.

Ar sunku rasti gerą įmonę?

Ne taip sunku, jei žinote ką ieškoti. Ieškokite atsiliepimų ne tik jų puslapyje (ten visi geri), bet ir „Google“ žemėlapyje. Jei matau daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus ar dingusius daiktus – vengiu. Patirtis čia svarbiausia.

Ką daryti su automobiliu?

Automobilį galima vežti sunkvežimiui (ant platformos viršuje) arba vairuoti pats. Jei vežate sunkvežimiui, reikia jo VIN kodą ir techninę apžiūrą. Be ToR, už automobilį teks mokėti muito mokestį ir PVM, jei jis nėra jums priklausęs ilgiau nei 6 mėnesių. Tai gali būti nemaža suma (10–20 proc. nuo vertės).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Užkrovimo/iškrovimo mokestis (jei reikia nešiklių), keltų mokestis (jei nėra įskaičiuotas), sandėliavimas, ULEZ mokestis Londone. Geriausia klausti „Ar kaina yra galutinė?“. Jei atsakymas miglotas – laukit papildomų sąskaitų.

O jei aš tik noriu siųsti keletą dėžių?

Tuomet tai ne perkraustymas, o siuntų pervežimas. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas tau netiks, tau reikės kurjerio (pvz., „Parcel Force“ ar pan.). Mums nepamokėsi už vieną dėžę, mums reikia pilno sunkvežimio, kad būtų ekonomiška.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynais?

Nebegalvojau. Viskas vyksta per saskaitas. Joks vairuotojas nenori važiuoti su pinigų kišenėje. Tai nelegalu ir nesaugu. Viskas turi būti oficialu.

Kokia tikimybė, kad viskas nuvyks sklandžiai?

Jei pasirinksite patikimą partnerį ir paruošite dokumentus – 95 proc. Likę 5 proc. yra tas gyvenimas – audros uoste, sugedęs sunkvežimis arba užstrigęs muitininkas. Su tuo reikia susitaikyti. Nėra nieko tobulo, ypač tarptautiniuose pervežimuose.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki vieno – pasitikėjimo. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę vertinimas nėra tik matematika, tai ir psichologija. Turi jausti, kad žmogus ant kito galo telefono nekalba melžiamus. Nereikia bijoti klausti kvailų klausimų apie dokumentus ar dėžių dydžius. Geriau klausti dabar, nei verkti vėliau prie tuščios vietos, kur anksčiau stovėjo tavo sofa. Kelionė į JK nėra lengviausia, bet su gera komanda ji tampa tik dar viena rutina, kurią galima įveikti be didelio streso. Sėkmės kelyje!