Perkraustymo kaina į Angliją: ką žinoti

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nedžiūga sulaukęs sąskaitos. Ne, nebūtinai todėl, kad įmonės mus vagia, tiesiog tas procesas, kai turi iškraustyti gyvenimą iš vienos vietos į kitą, yra finansiškai skausmingas. O kai kalbame apie perkraustymo kainą į Angliją, čia prisideda ir kanalas (arba dabar jau jauros perėjimas), ir degalai, ir visi šie Brexit cukrus. Dažnai žmonės skambina ir klausia: „o kiek tai kainuos?“ kaip aš būčiau orakulas. Tiesą sakant, kainos susidaro iš tūkstančio detalių, kurias klientas net nemato, bet jas reikia sumokėti. Štai paprastas, bet nuoširdus „žemųjų“ tarnybų vaizdas, kas tame procese vyksta iš tiesų.

Kaip visa tai apskaičiuojama ir kas įeina į kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis į UK?

Vidutiniškai... žodis „vidutiniškai“ čia labai sąlyginis. Jei tu vezti turi tik kelias dėžes su drabužiais ir kelis baldus, gali tekti padėti nuo 400 iki 800 eurų, jei pavyks sudėti konsoliduotą krovinį. Bet jei tai pilnametis kraustymas su trijuose kambariuose esančiais baldais, tai perkraustymo kaina į Angliją lipa į tūkstančius. Paprastai dviejų kambarių buto perkėlimas su visais reikmenimis kainuoja maždaug 1500–2500 eurų, priklausomai nuo to, ar tu gyveni kažkur giliau Lietuvoje, ar prie pat automagistralės. O jei reikia vežti į Škotiją aršiausią gylį – žinai, ką reiškia kelti brangiau.

Ar tai yra brangiau nei kraustymasis į Vokietiją ar Olandiją?

Be abejo, taip. Atstumas maždaug panašus, bet ten nėra jūros perėjimo (bent jau ne toks, kaip į UK). Čia turi mokėti ir kelio bilietą keltui (ir vairuotojui, ir sunkvežimio vietai, kartais net bilietas vienam sunkvežimiui kainuoja kaip naudojamas automobilis). Prie to pridedame papildomus muitinės formalumus po Broxit, tai žinoma, perkraustymo kainą į Angliją paspaudžia aukštyn. Į Vokietiją vairuotojas važiuoja, užpildo degalų ir važiuoja atgal. į Angliją jis praranda dieną jūroje, užsidega nervai dėl dokumentų, o tai kainuoja. Beje, vairuotojų trūkumas dabar didžiulis, tai dar ir jų darbo valandos brangesnės.

Kas labiausiai įtakoja galutinę sumą?

Tuoj pat... tūris. Kiek kubinių metrų tu paišysi? Paskui – kryptis. į Londoną ar pietus važiuoja brangiau, nes ten ir važiuoti nori daugiau, ir uždarbi galima didesnis, o važiavimas į šiaurę reikalauja grįžti tuščia (arba ieškoti kito krovinio, kas ne visada pavyksta). Ir vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštate – prieiga. Jei reikia nešti daiktus per penktą aukštą be lifts ar rodomi siauri namukoi London centre, kur sunkvežimis net nepriartės, tai viskas pasidaro brangu. Reikės mažesnės mašinos („pavogėlo“), o tai papildomi krovimo darbai.

Ar reikia mokėti už pakuotes ir dėžes?

Dažniausiai taip. Profesionalios pervežimo įmonės parduoda arba nuomoja dėžes. Kas tokia „stipri“ dėžė? Ji nenusprogo nuo knygų svorio. Jei renkats pačias pigiausias, gali baigtis tuo, kad tavo servizatas nukrito žemyn per pirmąjį posūkį Lenkijos automagistralėje. Už pakuotes gali tekti sumokėti šimtą ar du, bet tai pigiau nei naujas indų rinkinys.

Ką daryti, jei turi labai mažai daiktų?

Tuomet geriau ieškoti dalinio krovinio (part load) variantų. Yra įmonių, kurios specializuojasi tik tuo – surenka po dėžę iš dešimties klientų ir veža. Perkraustymo kaina į Angliją tokiu atveju gali būti gerokai mažesnė, nes tu daliniesi keliu išlaidų su keliais žmonėmis. Bet laukti teks ilgiau – kol jiems surinks visą mašiną.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Žinoma, vasarą brangiau. Visi nori važiuoti atostogų metu, o ir vaikai baigia mokyklas, tada ir kraustymosi bumas. Žiemą gali gauti nuolaidą, jei vairuotojams trūksta darbo. Bet vėlgi, jei tenka važiuoti per vėjų mėnesius ant jūros, keltai gali būti atšaukti, o tai vėl pinigai (nera). Ne, už dėlto paprastai kaina nekinta, bet laikas gali nukrypti.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Noriu pasakyti, kad nera, bet... galima. Jeigu pats susiruoši surinkti baldus (išsukti lovas, nuplėšti spinteles), tai sutaupsi už krovėjų darbą. Pats įveži daiktus į mašiną? Taip pat sutaupai. Bet tik žiūrėk, kad nenusprogtum nugaros – gydytojas UK brangiausiai uždirba.

Ar į kainą įeina draudimas?

Tai klausimas, kurį būtina užduoti! Standartiškai – įeina, bet jis yra labai ribotas. Yra tokia dalykėlis vardu „privalomas draudimas“ (CRIT), jis dengia tik apie 10 GBP apyvartoje už kilogramą. Jei tu veži 500 kg vertės baldus, o jie užsidega (retas atvejis, bet buvo), gausi tik nieką. Geriau pasirašyti papildomą. Perkraustymo kainą į Angliją tai padidins, bet ramybės brangumą neįkainuoji.

Biudžetyje ir sąskaitose

Kodėl viena įmonė kainuoja 500, o kita 1500 eurų?

Kadangi čia ne tik benzinas... Pigioji įmonė gali vežti „vokišku“ būdu – tai yra, užsirašyti kaip prekių pervežimas, ne perkėlimas. Tai yra pilnas legalumas (arba ne visai). O brangiė įmonė moka visus mokesčius, turi draudimą, profesionalias dėžes, ir jei kažkas nutiks – ji atsakinga. O „gazelinės“ firmos dažnai išnyksta išmapoje sulikus problemai.

Ar gali gauti įsipareigojimus dėl galutinės kainos iš karto?

Taip, jei atiduodi tikslius daiktų sąrašus arba darytą apžiūrą. Bevažiavęs niekas tiksliai nepasakys. Jei pasakau „maždaug tūkstantį“, o paskui atsiranda trijulė ir pianinas, nebeklausk, kodėl sąskaita 1800. Aišku, galima sutarti fiksuotą kainą už valandas, bet tuomet turi griežtai kontroliuoti laiką.

Ar mokėti už išankstinį apmokėjimą?

Įprasta, kad imamas avansas (apie 30%), o likutis – atidavus daiktus arba prieš išvežimą iš sandėlio UK. Jei įmonė reikalauja 100% iš karto – bėk. Vienas mano pažįstamas taip sumokėjo už važiavimą į Belfastą ir... daugiau nieko negirdėjo. Telefonas neatsiliepė. Pavojinga.

Kas daro papildomų mokesčių, apie kuriuos nesakoma?

Prieigos rinkliavos. Didžiojoje Britanijoje daugelyje vietų sunkvežimiams važiuoti reikia leidimų arba ten yra mokamos zonos (Londono centras ULEZ arba C-charge zona). Jei vairuotojas užkliudo į ją neplanuotai – sąskaita ateis klientui. Ir vienas dalykas – laukimas. Jei raktų gavimas vėluoja valandą, šią valandą mokėsi tu.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidavus daiktus?

Didelėms, patikimoms įmonėms – galima kovatuoti. Bet smulkios firmos dažnai nenori rizikuoti, nes kartais UK klientai tiesiog „išgaruoja“ arba atsisako mokėti, sakydami, „o čia buvo įbrėžimas“. Todėl jos reikalauja mokėjimo iš karto. (Čia aš šiek tiek meluoju – dažniausiai jos tiesiog baiminasi, kad negaus pinigų iš užsieniečio).

Ar pateisinama naudoti „Pav“ sąskaitas ar pinigus?

Ne negaliu tai rekomenduoti oficialiai, bet... žinau, kad dažnai taip daroma, kadangi klientas nori sutaupyti PVM. Jei įmonė sutinka dirbti „be sąskaitos“ – tu neturi jokios garantijos. Jei kažkas paslyst, duona nebus. Geriau mokėti su PVM ir turėti dokumentą rankose.

Dokumentai, muitinė ir Brexit galvos skausmas

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje Anglijoje?

Taip, dabar tai būtina. Nuo 2021 metų Lietuva ir UK yra trečiosios šalys viena kitai. Turi pateikti importo deklaraciją. Jeigu turi TOR (Transfer of Residence) leidimą, tai dauguma daiktų gali būti įvežti be muito ir PVM. Jeigu TOR nėra – mokesčiai už kalnus. Tikrai verta laikytis dokumentų tvarkos, kitaip perkraustymo kainą į Angliją padidins mokesčiai už seną sovietinę skrynę.

Kas yra šis TOR dokumentas ir kaip jį gauti?

Tai „Gyvenamosios vietos perkėlimo“ leidimas. Jį galima gauti nemokamai internetu per UK vyriausybės puslapį. Reikia įrodyti, kad gyvenai ne UK mažiau 12 mėnesių ir ketini gyventi ten mažiausiai 6 mėnesius. Užpildai formą, lauki dienų-dvejų ir gauni unikalų numerį. Be jo, jei veži naudotus daiktus, mokesčiai gali būti didžiuliai, kaip už naujus prekes.

Kaip dokumentai vežia mašina?

Vairuotojas turi turėti CMR sąskaitą-faktūrą ir kopiją tavo TOR (arba deklaracijos numerį). Be šio numerio jis nepasieks perėjimo arba bus sulaikytas. Būna, kad vairuotojai pamiršta paimti dokumentus, tada viskas sustoja, ir tu skambini iš nakties Londono laiku į Lietuvą prašysi nufotografuoti. Džiugu.

Ar galiu vežti maistą, tabaką ar alkoholį?

Maistą asmeniniam vartojui galima, bet jokio mėsos ir pieno produktų! Anglija yra labai griežta dėl gyvūnų ligų. Tabaką ir alkoholį galima tik tam tikru kiekiu (apie 200 cigaretę ir 1 litrą spirito) – viršijus, tai jau ne perkėlimas, o prekyba, o tai kainuoja milžiniškus baudus. Geresnį alų geriau nupirkt UK, ten tikrai nera trūkumo.

Jei neturiu pilno daiktų sąrašo?

Muitinė reikalauja pakankamai detalų sąrašą su apytiksla verte. Negali tiesiog parašyti „baldai“. Reikia: „sofa 2 vnt., stalas 1 vnt., knygos 50 kg“. Jei parašysi „dar dauguma“, gali būti apkrėtas. Nežinau, kodėl taip, bet jie mėgsta tikslumą.

Ar dokumentų reikia ir, jei turi Lietuvos pasą?

Passo nepakanka, jei gyveni Lietuvoje ilgiau nei metus. Tu esi Lietuvos rezidentas mokesčių akivaizdoje. Tad vis tiek reikia įrodyti, kad išsikeliate amžinai. DUK ir dokumentai – tai būtiniausias dalykas, kitaip perkraustymo kainą į Angliją gali sudaryti ne pervežėjas, o muitininkas.

Baldai, pianinas ir keisti daiktai

Ar išperkaume senus baldus prieš veždamas naujus?

Nebūtinai išperkaame, bet dažniausiai išsukame. Svetainės kompleksas, kai jis surinktas, netelpa į liftą ar duris. Vairuotojai turi įrankius, bet jei turi 20 metų seno IKEA spintelę, kurią suko varžtas į varštą, geriau išsukti pats, nes kitaip ji gali tiesiog lūžti.

Kiek kainuoja pianino pervežimas į Angliją?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis sunkus ir jautrus. Reikia ne tik stiprybių, bet ir specialių priemonių (juostų, vežimėlių). Toks pervežimas gali kainuoti nuo 500 eurų vien už pianiną, jeigu reikia nešti per namus (o ne įtraukti į mašiną pakrante). Bet žinai, Anglijoje pianinai pigūs, gal parduok šitą ir nusipirk naują? (Neklausk manęs, kodėl vis tiek juos vežate).

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei turi fitosanitarinius pažymėjimus. Be jų, augalai bus sunaikinti sienoj. Tiesiog taip, sudegins juos. Jei turi kokią draugėžolę, geriau ją palik kaimynui.

Kaip su transporto priemonėmis (automobiliais, motociklais)?

Automobilį galima vežti sunkvežimio priekyje (jei yra vieta) arba užkabint (privežti). Už priekabą reikia papildomai mokėti. Be to, automobilis turi būti užregistruotas UK per 6 mėnesius po atvykimo. Jei jis vokiškas (nera LT pažymėjimo), tai gali būti dvilypa su muitine.

Ar vežate techniką (šaldytuvus, skalbimo mašinas)?

Vežame, bet šaldytuvai turi būti atitirpę bent 48 valandas prieš kelionę. Jei ten vanduo nubęs ant kitų daiktų – bus blogai. Aš asmeniškai visada nusiperku naujus UK, nes seni energiją vartoja daugiau, o elektros ten brangu. (Bet tai jau mano nuomonė).

Ar saugu vežti brangius daiktus ( paveikslus, vertybes)?

Apsaugoti ir tarpusavyje, tarpas tarp daiktų turi būti užpildytas. Vertybes geriau vežti su savimi arba specialiu dežese. Draudimas juos dažnai nedengia be papildomo įrašo.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Jei mums kaltė – kompensuojame pagal draudimo sąlygas. Jei dėl blogo kelio Anglijoje (ten ten, kur duobės didesnės nei Lietuvoj) – tai ne mūsų kaltė, bet vistiek stengiamės padėti. Svarbiausia – iš karto pranešti vairuotojui, kad nenuvažiuotų toliau.

Laikas, terminai ir realybė

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Standartiškai – nuo 3 iki 7 dienų nuo paėmimo iki pristatymo. Jei konsoliduojamas krovinys (dalinis), gali užtrukti ir dvi savaites, kol parenkame kitus keleivius į mašiną. Tiesiog nesišok į galvą, kad trečią dieną jau bus visiškai įsikūręs.

Kodėl vairuotojas negali paskambinti valandą prieš atvykimą?

Dėl tų š... brexit taisyklių. Jo kortelė nebenaudojama UK ir jis nebegali pasiskolino telefono (roamingo) taip paprastai kaip anksčiau. Dažnai jie skambina tik sustoję prie pirmos stotelės arba naudojasi Wi-Fi punktais. Gali būti, kad jis jau bus ant kiemo, kai gausi žinutę.

Ar galima nurodyti tikslią pristatymo datą?

Galima bandyti, bet su sąlyga „+/- 1 diena“. Ferijų eilių Dovere ar Kalė neįmanoma numatyti. O jei mašina sugenda (kas nutinka retai, bet nutinka), tai viskas sustoja. Geriau susitarti dėl laiko „langų“.

Kas nutinka, jei namų UK dar nėra arba negaliu patekti į vidų?

Reikės sandėlio. Tai vienas brangiausių dalygų. Sandėliavimas UK (ypač Londono apylinkėse) kainuoja kaip nusipirkti butą Ukmergėje (nepublikuokite to). (Prasitarau). Bet savaime sakosi, kad laiko praleidimas sandėlyje sukelia didžiulius papildomus kaštus.

Ar vairuotojai padeda išnešti daiktus iš mašinos?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą (krovimo darbai). Bet jei sutikta tik „prie ratai“, tai vairuotojas tik užveria gurguolę. O jei jis vienas ir turi kilogramų šimtus – neįsivaizduoju, kaip jis tai padarys greitai. Todėl visada klauskite, ar įskaičiuota rankų darbas.

O dėl to, kad vairuotojas – toks žalias arba pavargęs?

Žmonės yra žmonės. Po 1000 km jie pavargsta. Jei matai, kad vairuotojas bjaurokai žiūri, gerk jam kavos ar pasiūlyk sausainį. Tai labai pagerina servisą. (Tik nepirk jam alaus, dar ir teises atims).

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Jeigu kaina perpus mažesnė nei rinkos vidurkis – tai klastotė arba „klaida“. Žinau, kad nori sutaupyti, bet šioje srityje taupymas baigiasi nervų išsiėmimu. Įmonė turi turėti puslapią, atsiliepimus (tikrus, ne nupirktus) ir sąskaitą-faktūrą.

Kuo svarbiausia pasitikėti informacija?

Jei vadovas aiškiai ir ramiai paaiškina, kas vyksta, kodėl kainuoja tiek, kiek, ir nenusisneka – tai jūsų žmogus. Pasitikėjimas šioje veikloje svarbiau už dešimt svarų nuolaidą. Gerai, kad pagaliau suvokiai, kad perkraustymo kaina į Angliją nėra fiksacija, o sudėtingas procesas, kurį reikia derinti.

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko. Visiems sėkmės kelyje, ir tegul jūsų daiktai pasiekia paskirtį saugiai. O jei kils klausimų, tiesiog skambink – geriau išklausyti tą patį 10 kartų, nei vėliau šturmuoti muitinės portus.