Perkraustymo kaina į Angliją – individualus pasiūlymas: ką tiksliai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir vis klausinu, kodėl žmonės manęs klauso tik tada, kai jau iškilo bėdų su muitinės ar keltų laukais. Perkraustymo kaina į Angliją – individualus pasiūlymas, kurį susiformuoti neįmanoma be konktrečių detalių, o ne tik pagal kelis skaičius iš kainoraščio. Nėra vieno standartinio atsakymo visiems, nes vienam reikia nuvežti tik dvi krepšys su drabužiais į Londoną, o kitam – visą namų ūkį, įskaitant pianiną ir senelės spintą, į Mančesterį. Aš čia noriu papasakoti tiesiogiai, be jokių gražių marketologinių frazių, kaip tai atrodo iš vidaus, ir kodėl kartais kaina svyruoja nuo keleto šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Sėskite patogiau, bus aišku.

Bendros kainos formavimo taisyklės

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas visada vienas – „priklauso“. Jei turite tik kelių kubinių metrų kroviniui (maždaug 10–15 dėžių), tai tokio perkraustymo kaina į Angliją gali prasidėti nuo 400–500 eurų, jei spėjate užpildyti vietą kelyje. Bet jei kalbame apie pilną namų ūkį ar butą, kuris užima 20–30 kubinių metrų, tai čia kalbame apie 1500–3000 eurų ir daugiau. Kaina labai priklauso nuo to, kiek iš tikrųjų daiktų turite ir kiek darbo reikia įdėti į pakavimą bei iškrovimą gale. Be to, svarbu ir kur Lietuvoje esate, bei kur Anglijoje reikia nuvežti – Londonas visada brangesnis dėl Užtvaros mokesčio.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Paprasta fizika – kai visi važiuoja atostogauti, keltai brangsta. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, keltų operatoriai (kaip DFDS ar P&O) kelia kainas, todėl ir mums teks brangiau įsigyti bilietus. Taip pat, jei planuojate perkraustytį šventinę dieną ar savaitgalį, vairuotojui reikia mokėti papildomai už darbo laiką. Todėl, jei norite sutaupyti, rinktės pavasarį ar rudenį, o jei jums svarbiausia greitis ir patogumas, vasaros perkraustymo kaina į Angliją gali jus nustebinti neigiamai. Aš visada sakau klientams – jei galite, laukite su spaudimu.

Ar pigiau, jei aš pats pakuosiu daiktus?

Taip, tikrai taip, bet čia yra vienas didelis „bet“. Jei padėsite daiktus į dėžes, mes sutaupysime laiko, o laikas – pinigai. Tačiau jei dėžės bus blogai surištos arba viduje bus sumaišyti sunkūs ir trūkūs daiktai (pvz., indai su knygomis), ir dėžė suirs, mes neprisiimsime atsakomybės. Mums dažniausiai reikia tik įkelti paruoštus krovinius. Bet jei reikia mums daryti visą „pagalvę“ – tai yra pakuoti, išmontuoti baldus, uždėti apsauginę plėvelę – tai tai papildomai apmokestinama. Taigi, savo rankų darbas sumažina galutinę sąskaitą, bet tik jei padarote tai kokybiškai.

Kaip suskaičiuojamas tūris, jei aš neturiu dėžių?

Nesijaudinkite, mes jau pamatęm viską. Paprastai klausome, kiek kvadratinių metrų butą ar namą kraustote, ar yra dideli baldai (lova, sekcija, sofa), ir pagal tai orientuojamės apytiksliai. Vienas standartinis vokiškas spintelės rinkinys (pvz., „IKEA“ tipo) užima maždaug 1,5 kubo. Jei nurodysite, kad turite „mažai daiktų“, o atvažiuosime ir matysime tris sofas ir du šaldytuvus, tai kaina, žinoma, pakils vietoje. Geriau šiek tiek pervadyti nei nedvaryti. Kartais netgi nuotraukos padeda, jei jų siunčiate.

Ar galima gauti nuolaidą, jei turiu lankstumo su datos?

Absoliučiai taip. Tai vienas iš pagrindinių dalykų, leidžiančių sumažinti perkraustymo kainą į Angliją. Jei jums nėra būtina, kad daiktai būtų Anglijoje rytoj, mes galime jums pasiūlyti „užpildomo“ reiso variantą. Tai reiškia, kad mes jums pranešame, kai turime laisvos vietos kelyje (pavyzdžiui, po 3–5 dienų), ir važiujate pigiau. Tokiu atveju mums svarbu užpildyti sunkvežimį, o jums – sutaupyti. Tačiau jei skubate ir reikalingas ekskursinis reisas (tik jūsų daiktams), tai kaina bus maksimali.

Ką daro įtaką galutinei kainai be keltų?

Degalai, ypač dabar, kai jų kaina šokinėja kaip nori. Taip pat Užtvaros mokestis (Londono koncesijos mokestis), kurį reikia mokėti už kiekvieną sunkvežimį, įvažiuojantį į Londoną ar jo apylinkes. Be to, yra vietiniai mokesčiai Anglijoje už važiavimą tam tikrais keliais (Clean Air Zones), pavyzdžiui, Birmingeme arba Mančesteryje. Visos šios išlaidos yra įskaičiuojamos į sąskaitą, todėl kai kas klaustina „kodėl tiek brangu?“, aš tiesiog parodžiu degalinių sąskaitas ir kvitus. Tai ne mes branginame, tai gyvenimas brangsta.

Daiktų gabenimo niuansai ir problemos

Ar saugu vežti elektroniką ir brangius daiktus?

Stengiamės, kad būtų saugu, bet turiu būti ir jūsų atsakingi. Kompiuterius, televizorius, tapybus ar brangiausius juvelyrinius dirbinius geriausia vežti su savimi mažame automobilyje ar lėktuve, jei įmanoma. Jei juos kraunate į sunkvežimį, įsitikinkite, kad jie yra gerai apsaugoti (putėsiais, dėžėse), o geriausia – drausti. Yra vadybinis draudimas, bet jis dažniausiai apima tik bendrą įvykį (pvz., avariją), o ne to, kad važiuojant duobėge, jums nukrito iš rankų planšetė. Niekas nebus taip rūpinasi jūsų daiktais kaip patys jūs.

Kas nutinka, jei dėžė suirs kelyje?

Jeigu dėžės buvo tvirtos (ne senos ir minkštos), tai suirusi tikrai neturėtų būti. Mes užkabiname krovinius juostomis, kad jie neišsibarstytų. Bet jei patys dėtumėt sunkų šaldytuvą ant viršaus plonų indų dėžės – tai indų neliks. Turiu omenyje, kad fizikos dėsniai čia dar veikia. Vienas kartą buvo toks atvejis, klientas padėjo akvariumą be jokios apsaugos, tarp dėžių su drabužiais. Atėjo į Angliją, o akvariumo nebeliko – tik stiklo druskos. Tai ne mūsų kaltė, tai neatsargumas. Taigi, kruopštumas – pusė sėkmės.

Ar galima vežti maisto produktų?

Čia griežtai ne, ypač mėsos ir pieno produktų po Brexit. Muitinė Anglijoje labai atidžiai tikrina, ar nevežate neleistinų produktų, ir jei randa, baudos didžiulės, o daiktai gali būti sudeginti vietoje. Galima vežti tik uždarytus, ilgo galiojimo sauso maisto produktus (makaronai, konservai), bet geriau to nedaryti visai. Nėra verta rizikuoti dėl keleto dėžių makaronų, kadangi perkraustymo kaina į Angliją gali išaugti dėl baudų ar prastovų muitinėje. Geriau nusipirkti maisto čia, Anglijoje, parduotuvėse „Tesco“ ar „Lidl“.

Kaip elgiamės su baldais, kurie neįeina pro duris?

Tai reali problema, ypač su senaisiais sovietiniais spintelėmis ar didelėmis lovomis. Turime įrankių, todėl paprastai išmontuojame baldus (nuimam kojas, duris, stalviršius). Jei reikia, galime išmontuoti labai smulkiai, bet tada už tai imamas papildomas mokestis už darbo laiką Anglijoje. Vienas kartas teko išmontuoti labai seną, sunkią vitriną, kurią buvo neįmanoma įvežti pro angliško namo laiptus – teko įvežti pro langą, išimus stiklus. Tai neidealu, bet mes išsprendžiame, jei klientas sutinka mokėti už papildomą laiką.

Ar vežate augalus?

Galima, bet tik tada, jei tai yra kambarys gėlės su šaknimis žemėje (ne išrautos iš miško) ir nėra saugomos rūšys. Taip pat reikia, kad augalai būtų sveiki, be ligų požymių, kitaip muitinės juos konfiskuos. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti labai daug augalų, jie gali neatsilaikyti kelionės (trūksta šviesos, ora), o Anglijoje augalai gana pigūs. Bet jei turite kažkokią mėgstamą fiksą, kurią auginate 10 metų – suprantu, vežkite, tik nepamirškite užpildyti deklaracijos (Fitosanitarinis certifikatas nereikalingas asmeniniam perkraustymui, bet taisyklės keičiasi, todėl patikrinkit).

Kas su pižamomis ir asmeniniais daiktais?

Asmeniniai daiktai, drabužiai, avalynė – tai viskas yra įtraukiama į bendrą krovį. Nereikia jų atskirai skaičiuoti, tiesiog sudėkite į dėžes. Jei turite labai daigtų drabužių, galima nuomotis specialias važiuoklines dėžes su rėmais, kad jas būtų lengviau užkelti. Būkite tikri, kad drabužiai sausi – drėgni drabužiai gali pakenkti kitiems daiktams (pvz., knygoms) ar susirauti. Niekas nenori atidaryti dėžės ir rasti pelėsio apniktų striukių.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos specifika

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas – tai krovinių deklaracija („Transfer of Residence“). Jums reikės nurodyti savo asmens kodą, adresą Anglijoje, adresą Lietuvoje, bei visų daiktų sąrašą su apytiksl verte (nereikia kvitų, o tik vertės įvertinimas). Taip pat reikia pasą ar ID kortelę. Jei daiktus veža ne jūs, o trečiasis asmuo (pvz., tėvai), reikia įgaliojimo, kad jie galėtų už jus tai padaryti. Be šių dokumentų, muitinė gali laikyti tai prekyba ir mokėti PVM bei muito mokesčius.

Ar tikrai nereikia mokėti muito ir PVM?

Jei atitinkate „Transfer of Residence“ kriterijus (gyvenate ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių ir daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius), taip, mokesčių nėra. Bet jei pirkote naują baldą prieš savaitę ir jis dar stovi su etiketėmis, muitininkas gali įtarti, jog tai prekyba. Tada teks mokėti 20% PVM Anglijoje. Būkite sąžiningi, bet ir protingai – nenuimkite etikečių iš visko, bet jei kažkas atrodo per daug „nauja“, geriau tai pažymėti kaip „naudotą“, nors pirkote tik prieš mėnesį. (Čia tik mano patarimas, oficialiai turi būti tiesa, bet praktika rodo kitaip).

Kas daryti, jei neturiu dar angliško asmens kodo (NINo)?

Nesijaudinkite, deklaracijai užtenka lietuviško asmens kodo ir datos, kada planuojate apsigyventi Anglijoje. NINo (National Insurance Number) gausite vėliau, jis nėra būtinas muitinės išvalgymui. Svarbiausia nurodyti teisingą adresą, kur krovinius pristatysime. Muitinė viską tikrina pagal adresą asmens kodą. Jei dar neturite buto, galite nurodyti draugo ar giminaičio adresą, kur laikinai pristatysime.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Paprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, tai trunka kelias valandas. Bet jei trūksta kokio nors parašo ar sąrašo neteisingai, gali užtrukti ir dieną. Kartais nutinka taip, kad kompiuterinė sistema „užstringa“ arba muitininkas turi blogą dieną ir pradeda kruopščiai tikrinti kiekvieną dėžę. Esu matęs atvejų, kai vairuotojas privalėjo laukti 2 dienas terminale, nes dokumentuose buvo klaida netoli (vienas skaičius neteisingas). Todėl labai prašau tikrinti duomenis dar kartą prieš siunčiant mums.

Ar reikia drausti krovinius?

Neprivaloma, bet labai rekomenduojama. Mūsų standartinė atsakomybė yra apribota (pagal CMR konvenciją), ir jei sunkvežimį užgriūtų medis ar vyktų avarija, kompensacija būtų labai maža (apie 2 EUR už kg). Už papildomą mokestį galima įsigyti „Viso rizikos“ draudimą, kuris apima ir drabužių įdrėskimą, stiklų sulaužymą ir netgi dingimą. Sakyčiau, jei vežate brangius daiktus, geriau pasidrausti. Maža kas, bet ramybės brangiau nėra.

Kelionės organizavimas ir laikas

Kiek laiko trunka kelionė iki Anglijos?

Pats važiavimas su keltu (per Kylių ar Klaipėdą) trunka apie 2–3 dienas vieną kryptį, priklausomai nuo to, kur Anglijoje reikia važiuoti. į Londoną ar pietus ilgiau, į Šiaurės Angliją ar Škotiją – gali trukti ir 4 dienas, jei kelyje užstringa. Taip pat reikia atsižvelgti į keltų grafiką – kartais tenka laukti keletą valandų uoste. Nenukreipkite vairuotojui vidury nakties, kad jis jau važiuotų, jis turi poilsio režimą, kurio negalima pažeisti.

Ar galiu sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, bet ne visada suteikiame prieigą klientams, nes vairuotojui tai gali trukdyti (telefonai skamba). Bet paprastai mes parašome žinutę „važiuojame tiesiai į terminalą“ arba „išvykome iš keltų“. Jei labai skubate, galima paskambinti mums dispečeriui, o ne vairuotojui, kai jis vairuoja. Saugumas pirmiausia.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Tokios situacijos nutinka. Gali užgęsti variklis, gali būti eilės į keltą (kaip buvo praėjusįmet, kai feribai neveikė), arba tiesiog užstrigo spūstyje prie Londono. Mes visada apie tai pranešame. Jei dėl to vėluojame pristatyti daiktus, mes neįtraukiame baudų, jei tai ne mūsų kaltė. Bet jei jūs neatsirandate iškrauti numatytu laiku, vairuotojas negali laukti nemokamai – laukimas mokamas.

Ar galima pristatyti daiktus į kelis adresus?

Galima, bet tai papildomai kainuoja. Kiekvienas iškrovimo punktas reiškia laiko praleidimą, degalų sąnaudas ir galbūt Užtvaros mokestį (jei Londonas). Jei turite daiktų ir sau, ir broliui kitame mieste, geriau sutarti iš anksto. Paprastai pirmas adresas įeina į kainą, o už antrąjį imamas mokestis (pavyzdžiui, 50–100 EUR priklausomai nuo atstumo). Nemanoma, kad vairuotojas važinėtų po visą šalį nemokamai.

Ar vežate į Škotiją, Velsą ar kitas tolimas vietas?

Taip, važiuojame visur, kur yra keliai. Bet žinokite, kad tolimi atstumai (pvz., į Glazgą ar Edinburgą) brangiau dėl didesnių degalų sąnaudų ir ilgesnio vairuotojo darbo laiko. Taip pat, jei reikia važiuoti į salas (pvz., Angliją-Velsą), kur reikia keltų, tai taip pat brangiau. Perkraustymo kaina į Angliją (ar JK bendrai) iš Šiaurės Lietuvos į Škotiją gali būti net 30% didesnė nei į Londoną.

Rizikos ir blogos patirties istorijos

Ar pas jus niekada nebuvo avarijų ar praradimų?

Esu sąžiningas – buvo. Per 20 metų nutiko visko. Vieną kartą mus užgriovė stiprus vėjas Lenkijoje ir sunkvežimis apvirto, daiktai buvo apgadinti. Kitą kartą klientas pats padavė blogą adresą, ir vairuotojas iškrėtė dėžes prie svetimų namų, kur jas pavogė. Mes visada stengiamės išspręsti problemas per draudimą, bet rizika visada egzistuoja. Todėl verta pasidrausti ir nebūti per daug abejingam.

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei kaina atrodo per taip graži, tai greičiausiai melas. Jei jie neduoda sutarties, neduoda jokių dokumentų, tik pažadą „vežu pigiai“ – bėkite. Taip pat, jei jie neturi tinklalapio arba jis atrodo keistai. Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo už perkraustymą, o jų daiktus iš metų laukė sandėlyje, nes firmai nebuvo pinigų už degalus pasiekti Anglijos. Pasitikėkite patikimais, ilgiau rinkosje esančiais žaidėjais, net jei jie brangesni už keliolika eurų.

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas nekalba lietuviškai ar angliškai?

Tai gana dažna problema, jei pasamdate pigias firmas iš trečiųjų šalių. Mūsų vairuotojai dažniausiai kalba bent angliškai pagrindais, kad galėtų susitarti su klientais Anglijoje. Jei jis nekalba jokiais kalbomis, kuriomis kalbate jūs – tai bus chaosas. Kaip jums paaiškins, kur dėti sofos, jei tik rodo ranka? Todėl klauskite iš anksto, kas vairs. (Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent šiek tiek moka anglų kalbą).

Ar verta rizikuoti su „draugų“ siuntimais?

Kai kurie klientai bando įterpti savo daiktus į kitų siuntimus (pavyzdžiui, kai kas vežia automobilius). Taip yra pigiau, bet jūs neturite jokios kontrolės. Jūsų dėžė gali būti numesta ant kelio, jei reikės paimti kitą daiktą, arba ją galima tiesiog pamiršti. Manau, kad geriau sumokėti šiek tiek daugiau oficialiai ir turėti ramybę, kad daiktai bus pristatyti į rankas. Pinigai gali būti uždirbami, o senelės suvenyrai – ne.

Ką daryti, jei radau pažeidimą iškraunant?

Skubiai susifotografuokite ir praneškite vairuotojui. Jei jis išvažiuos, bus sunkiau įrodyti, kad tai ne jūs pažeidėtė patys. Mes turime protokolus pažeidimams užregistruoti. Nedelskite, rašykite mums žinutę tą pačią valandą. Jei laukote savaitę, mes galime sakyti, kad dėžę sužalojo jūsų šuo ar vaikai. Greitas reagavimas – pusė sėkmės gauti kompensaciją iš draudimo.

Išvados

Na, va, turbūt viskas, ką reikėjo žinoti apie šį procesą. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nieko neslėpti, o tada perkraustymo kaina į Angliją bus aiški ir be jokių nemalonumų pabaigoje. Aš stengiuosi visada pasakyti tiesą, net jei ji kartais nemaloni. Nenoriu, kad jūs patiriate tą stresą, kurį mačau kasdien kitiems žmonėms.