Perkraustymo įmonės iš UK – greitas ir saugus pervežimas: kas vyksta už marškinių?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Maždaug tiek pat, kiek Lietuva nepriklausomybės atgavo (gi?), todėl mačiau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai pervežimai iš Anglijos buvo kaip laimės bilietas, ir baigiant dabartiniu chaosu, kai kaina šoka kaip temperatūra. Dažnai žmonės klausta apie perkraustymo įmones iš UK – kaip jas rasti, ar neapsigauti ir kodėl kainos tokios skirtingos. Sakyčiau, rasti greitą ir saugų variantą įmanoma, bet tai ne visada lengva, ypač kai skambini į dešimtis vietų ir gysi dešimt skirtingų atsakymų. Čia nėra rocket science, bet yra gudrybių, kuriomis reikia žinoti. Tad, jei planuojate vežti daiktus iš Londono, Birmingamo ar kažkur iš gilumos, skaitykite toliau, bus nuovokiška.

Kaip rasti normalią įmonę ir neklysti

Kaip išsirinkti perkraustymo įmonę iš UK, kad nebūtų „nuogai“?

Visų pirma, žiūrėkite ne į kainą, o į istoriją. Esu matęs situacijų, kai žmogus sutaupo 50 svarų, bet praranda vertingus daiktus arba juos laukia trys dienos neaiškumo. Perkraustymo įmonės iš UK turi turėti arba nuosavus vairuotojus, arba patikimus subrangovus. Būtinai prašykite GST arba VAT numerio patvirtinimo, jei jie registruoti Anglijoje. Ir svarbiausia – jei atsakyme į klausimą „kada atvyksiate“ jie sako „rytoj“, bet negali konkretizuoti valandos – bėkite. Gera firma visada žino, kur jų vairuotojas yra, net jei jis užstrigo M25 žiede.

Ar brangiausias pasiūlymas visada garantuoja kokybę?

Absoliučiai ne. Kartais brangiausios kainos susidaro dėl to, kad įmonė neturi savo transporto ir pasamdo „užperkamą“ vairuotoją iš biržos. Esu matęs, kaip didelės, gerai atrodančios firmos imdavo po 300-400 svarų daugiau už tą patį darbą, tiesiog todėl, kad jų biuro išlaidos Londone milžiniškos. Tiesa, ir pigiausias variantas gali būti pavojingas – jei kainos per žemos (pvz., 200 svarų už visą pilną krovininį iš Lietuvos), tai greičiausiai važiuos senas „kreditkas“ su rizika sugesti pusiaukelės. Dirbtuvės turi būti įvertintos realiai.

Kiek laiko užtrunka surasti pasiruošusią komandą?

Paprastai, jei planuojate važiuoti per savaitę ar dvi, tai turėtumėte spėti. Bet yra „aukštas sezonas“ – vasarą ir rugsėjo mėnesį. Tada perkraustymo įmonės iš UK yra užpildytos iki galo. Vieną kartą teko laukti net trijų savaičių, nes niekas neturėjo laisvo vagono (t.y. sunkvežimio su tentu). Jei skubate, bandykite skambinti mažesnėms, vietinėms firmoms, o ne didiesiems tarptautiniams gigantams – jie dažnai gali įsimesti „tarpai“ labiau lanksčiai.

Ar verta tikrinti atsiliepimus „Google“ ar „Facebook“?

Žinoma, bet su sąlyga, kad juos skaitote kritiškai. Jei matote dešimt teigiamų atsiliepimų, parašytų per vieną dieną – tai aišku ir aišku, kad „užsisegta“. Ieškokite tokių, kurie rašo apie problemas ir kaip jos buvo išspręstos. Geriausia, kai klientas rašo: „Atvyko vėlai, bet vairuotojas padėjo išnešti visusonus“ ar panašiai. Tai rodo, kad firma yra gyva ir su žmogišku veidu, o ne robotas.

Kas dėl draudimo – ar jis apima viską čia?

Tai yra slide (slysta) vieta. Daugelis sako, kad turi draudimą, bet jeigu paklausite, kokia franšizė, ne visi suveiks. Paprastai standartinis draudimas yra apie 10 tūkst. svarų, bet tai ne reiškia, kad jei jums nutrūkta brangi porceliano vaza, ją gausite pilnai atlygintą. Visada prašykite matyti draudimo poliso sąlygas prieš pasirašant sutartį. Gerbiamasis skaitytojau, nepiktybėkite sau nervų – patikrinkite šį dalyką dar vakar.

Biurokratija ir dokumentai – nugarą skauda

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš UK?

Po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar nebe tiesiog įsėdi ir važiuoji. Reikalingas T1 dokumentas arba eksporto deklaracija, kurią dažniausiai užpildo pačios perkraustymo įmonės iš UK (jų muitinės brokeris). Jums reikės turėti daiktų sąrašą – inventorizaciją. Rašykite tiesiogiai „stalus“ ar „kėdės“, nereikia detalaus aprašymo kiekvienam šaukštui, bet jei vežate brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrinius dirbinius), tai juos būtina nurodyti atskirai.

Ar turiu mokėti Mokesčius (PVH) už savus daiktus?

Taisyklės yra tokios: jei daiktai naudoti, asmeniniai ir jūs juos turėjote ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių mokėti nereikia. Bet jei nusprendžite vežti, pvz., visai naują, su etiketėmis, televizorių, kurį nusipirkote prieš savaitę – muitininkas gali paprašyti sumokėti VAT ir PVM. Tai tikras dalykas, nebežaidimas. Geriau nesiųskite dėžės, kurioje viskas visai nauja, jei norite išvengti problemų sienos kirtimo metu.

Kas nutinka, jei pamiršau nurodyti kažką sąraše?

Tai įdomi situacija. Paprastai, jei tai mažos reikšmės daiktai (kažkiek indų ar drabužių), nieko nelabai kas nutinka. Bet jei trūksta, sakykime, dviračio ar didelio grilo, gali būti problema. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris pamiršo parašyti apie senją motociklą atsarginėms dalims (beveik metalo laužas). Muitinė sustabdė visą reikalą. Reikėjo siųsti papildomą paaiškinimą. Taip kad, rašykite viską, ką turite, net jei tai atrodo šiukšlynė.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galima, bet ribotai. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš UK į ES, tai dabar griežta. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui (ne komercinei prekybai). Jei vežate dėžę visokių degtinės buteliukų, tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Geriau pasilikti prie tų batonų ir konservų – jų dažniausiai neberodo (nors irgi tiksliau reiktų patikrinti dabartines taisykles, nes jos keičiasi).

Kas dėl adreso – kur nurodyti pristatymą?

Nurodykite tą adresą, kur tikrai bus kas nors namie. Jei duodate tik mobilaus telefono numerį, vairuotojas gali nusivilti, ypač jei atvyks į Lietuvą ir negaus prisijungimo (o čia dėl „Roaming“ tarifų kartais būna bėdų). Geriausia, jei kas nors gali būti vietoje 8-18 valandomis. Nenaudinga būti tik sužadėtinio sesers pusseserės numeriu.

Kainodaros ir pinigai – kai skaičiuotuvas dega

Kaip susiformuoja kaina – kiek maždaug kainuoja kubas?

Kainos šiuo metu svyruoja, bet maždaug nuo 250 iki 400 svarų už kubinį metrą (greičiausiai jau kalbu apie maršrutą UK-LT-UK). Tai priklauso nuo to, kiek daiktų jūs turite ir ar reikia įrenginėti liftą. Perkraustymo įmonės iš UK dažnai skaičiuoja ir už fiksuotą kainą už vietą sunkvežimyje (pvz., 500-800 svarų už mažą dėžių kiekį). Prieš pradedant, būtinai klauskite, ar į kainą įeina iškrovimas Lietuvoje, arba tai bus papildoma „kaimietiška“ stačia.

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenu toli nuo autostrados?

Taip, tikrai. Jei gyvenate šiaurės Škotijoje (Inverness ar panašiose vietose), tai kaina gali būti didesnė, nei būtumėte Londone. Sunkvežimis turi nuvažiuoti tiek į vieną pusę, tiek atgal. Kartos įmonės gali papildomai užsiskaityti už kilometrus už miesto ribų. Todėl jei esate „miške“ (kaip mes sakom), tikėkitės papildomo sąskaitos priedo, tikrai nebus pigu. Bet jei esate prie M1 ar M6, tai viskas geriau.

Kada reikia apmokėti – iš karto ar atvežus?

Standartinė praktika – 50-70 procentų avansu, o likutį – atvežus daiktus į vietą. Jei įmonė prašo 100% iš karto – tai yra raudona vėliava. Buvo atvejų (o juos aš galiu suskaičiuoti ant pirštų), kai įmonės išsiskirstydavo arba tiesiog dingdavo su pinigais. Žinoma, po 20 metų darbo pažįstu tuos, kuriems galima patikėti 100%, bet tai yra reti išimčiai, kurie dirba jau šimtą metų (beveik). Geriau saugokitis.

Ar galima užsirašyti į等待 список (laukiančiųjų sąrašą), kad pigiau?

Kartais taip. Ypač tada, kai vairuotojas važiuoja į Lietuvą tuščiomis (grįžta be krovinių). Tada jis gali pasiūlyti gerą nuolaidą, kad bent kažką uždirbtų kelyje. Tai vadinama „part load“. Tiesa, su tuo susijęs laiko neapibrėžtumas – gali tekti laukti, kol jis surinks kitus klientus arba iškraus kitur. Bet jei laiko nėra, tai būdas taupyti.

Kokios mokesčių mokėjimo priemonės priimamos?

Dabar daugiausia viskas vyksta per banko pavedimus. Angliškos įmonės vis dar mėgsta „Bank Transfer“, tačiau vis dažniau galima mokėti kortele arba per „PayPal“ (nors jis ima didelius procentus). Svarbu gauti formalų Sąskaitą-faktūrą (Invoice), o ne tik žinutę per „WhatsApp“, kad turėtumėte įrodymų, jei kiltų ginčas.

Daiktų pakavimas ir keiksmai – kas įsigeria?

Kaip teisingai supakuoti indus, kad nebišytų?

Naudokite specialias dėžes su skyreliais („dish packs“). Būtina uždaryti tarpus – balto popieriaus lapai, burbuliukai, net senos laikraščiai tinka (nors drėgmę sugeria, bet ką darysime). Jei tiesiogmet įmesite lėkštes į didelę dėžę vieną ant kitos – garantuota, kad atvyks trupinių pavidalu. Geriausia perkraustymo įmonės iš UK turi pasiūlyti pakavimo medžiagas, tai dažnai įeina į kainą arba kainuoja nedaugiau nei parduotuvėje.

Ar galima vežti didelę baldus, pvz., sofos ar spintas?

Galima, bet klauskite apie išmontavimą. Kai kurios sofos yra per didelės, kad prilįstų pro duris (ypač Angliški namai turi siaurus koridorius). Vairuotojai dažnai nešiojasi grąžtus ir atsuktuvus, kad išmontuotu kojas ar duris. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto. Vieną kartą teko išmontuoti visą virtuvės komplektą, nes klientas negalėjo atsiminti, ar ji įeina pro duris. (O vėliau paaiškėjo, kad įeina, bet su anga – smulkmenos).

Kas dėl technikos – ar saugu vežti šaldytuvą?

Šaldytuvą reikia išjungti iš anksto (maždaug parą prieš) ir išdžiovinti nuo vandens, kad nesubręztų viduje. Jei ten bus vanduo, jis nuteks į kitas dėžes ir sugadins drabužius ar knygas. Taip pat reikia užfiksuoti duris (juosta ar virve), kad jos neatidarytų važiuojant. Nes jei durys atsivers, gali nukristi ir sulūžti. Tai labai dažna problema, ypatingai su senesniais modeliais.

Ar įmanoma vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Yra griežtas fitosanitarinių reikalavimų. Augalai turi būti švarūs, be žemės ant lapų (nors šaknys gali būti sužemės). Geriau juos supakuoti į dėžes, kad nebeiškristų. Žinoma, nelabai įmanoma vežti didelius palmes arba lauko medžius – sunkvežimio viduje jiems bus per tamsu ir per šalta. O jei įdomu, tai didelius medžius vežti be ypatingų dokumentų draudžiama.

Kodėl jie prašo neužsegti dėžių stipriai?

Tiesiog todėl, kad muitinė gali norėti patikrinti, kas viduje. Jei dėžės uždarytos taip, kad jas reikėtų sulaužyti – tai problema. Geriausia naudoti lipdukus, o ne kniedes ar kaiščius, jei tai ne asmeniniai, labai privatūs daiktai. Muitininkas gali pareikalauti atidaryti bet kurią dėžę. Jei ji užseigta taip, kad negalima atidaryti – jį gali tiesiog priversti „atidaryti“ jėga.

Kelionės eiga ir problemos – kai kas ne taip

Kiek trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Taip, greitas ir saugus pervežimas įmanomas, jei nėra jokių nenumatytų circumstance. Bet realybėje gali užeiti ir 5, ir 6 dienas. Priežastys? M25 spūstys, avarijos Olandijoje (ten visiada kažkas nutinka), laukimas prie keltų (Dover-Calais arba Hook of Holland). Ir žinoma, muitinės patikros. Jei jums sako „atsižvelgsime 3 dienas“ – tikėkitis 4.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Geriausios perkraustymo įmonės iš UK turi techninę pagalbą arba partnerių tinklą, kuris gali perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Jei įmonė maža, jos vairuotojas gali tiesiog likti stovi kelio šalioje ir laukti. Būkite kantrūs, bet reikalaukite komunikacijos. Jie turi pranešti, kas vyksta, o ne tylėti.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Didelės firmos siūlo GPS sekimą (tracking). Tai patogu – matai, kur ta dėžės yra. Mažos firmos dažnai tik su telefonu skambina vairuotojui ir sako „jis jau Liubeko plentu“. Abu variantai tinka, jei jie atsako į žinutes. Jei jie neatsako 12 valandų – tai blogas ženklas. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasirinkti variantą, kurio kontaktinis asmuo atsiliepia per 1-2 valandas.

Ar gali būti, kad atveža ne maną dėžę?

Labai retai, bet įvyksta. Tai vadinama „maišymas“. Paprastai, jei dėžės gerai pažymėtos (jūsų vardas, adresas), vairuotojas pastebės klaidą. Bet jei dėžės be etikečių (ką daryti negalima!), gali nukeliauti į kitą miestą. Tada prasideda paieškos. Todėl pasakykite „ne“ dėžėms be lipdukų. Naudokite spalvotus lipdukus skirtingiems kambariams (virtuvė – raudona, miegamasis – mėlyna).

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų?

Tokios situacijos (pavogtos) kartais būna, jei, tarkime, laiptinėje neįrengtas liftas ir reikia nešti penktu aukštą rankomis. Tai tikrai fizinis darbas. Įmonė turi įspėti apie papildomus mokesčius už laiptus užsąlygą. Jei ji to nepadarė, turėtumėte galėti atsisakyti mokėti. Bet geriausia viską aptarti iš anksto – ar yra liftas, ar galima priartėti sunkvežimiui prie namų.

Apsauga ir rizikos – ar verta rizikuoti?

Ar verta drausti daiktus arba pasikliauti „dievu“?

Mano nuomone, verta drausti. Net jei kils kaina 30-40 svarų. Žinote, paskutinį kartą, kai klientas atsisakė draudimo, jam užkrito kėdė ant grindų užkrovimo metu ir nulūžo koja. Niekas negrąžino pinigų. Draudimas tai duoda. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek daiktų vertė. Jei vežate senus baldų komplektą, galima ir ne. Bet jei taisit techniką – būtinai.

Kas dėl piano arba labai sunkių daiktų?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Ne kiekviena perkraustymo įmonė iš UK ims vežti pianiną. Reikia specialių keltuvų ir žinių. Kainos gali būti dvigubos. Būtinai klauskite, ar jie turi patirties su tokio tipo daiktais. Ne, ne visokie „gitaros“ (tokia mūsų žargono frazė) gali pakelti 300 kg instrumentą be žalos jam pačiam arba nugarai.

Ar galiu vežti pavojingus daiktus (dažai, benzinas)?

Negalima. Tai griežtas draudimas. Benzino kanistrai, aerozoliai, chemikalai – visa tai yra pavojinga. Jei sunkvežimui bus atliekama kontrolė (kas dažnai būna Lietuvos muitinėje), tai gali baigtis dideliais baudais arba krovinio konfiskavimu. Geriau tie daiktus išmesti arba parduoti Anglijoje. Neverta rizikuoti dėl 10 svarų taupyklos.

Kas atsitinka su daiktais, jei aš vėluoju susitikti su vairuotoju?

Vairuotojai turi grafikus. Jie negali laukti valandų, nes jiems reikia važiuoti toliau į kitą klientą arba į uostą. Jei vėluojate daugiau nei 30 minučių be pranešimo, jie gali išvažiuoti. Tada jūsų daiktai gali būti nuvežti į sandėlį, o tai kainuos (tiek saugojimas, tiek išvežimas). Būkite punktualūs. Gerbiamasis vairuotojai nėra taksi.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, kai jis juos neša?

Paprastai taip. Jie dirba kasdien. Bet stebėkite. Jei matote, kad jis „mesa“ dėžę arba meta ant grindų – sustabdykite. Geriau uždrausti jam taip daryti dabar, nei vėliau ieškoti atitikimo. Nors dauguma vairuotojai yra protingi žmonės, kai kurie gali būti pavargę arba tiesiog nedėmesingi. Jūsų akys – geriausia apsauga.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kas dėl mažų siuntinių – ar galima vežti tik kelias dėžes?

Žinoma, taip. Tai vadinama „baggage“ arba „part load“ pervežimas. Yra įmonių, kurios specializuojasi būtent tokiuose siuntiniuose. Jie surenka keletą klientų ir važiuoja pilnu vagonu. Tai pigiau, bet lėčiau. Jei turi tik 5-10 dėžių, ieškokite perkraustymo įmonės iš UK, kuri turi „express“ siuntas (autobusais arba greitais sunkvežimiais). Tai gali būti net per savaitę.

Ar galiu nusiųsti daiktus be savęs (t.y. be palydovos)?

Galima. Tai dažnai daroma tada, kai žmogus jau atvažiavo į Lietuvą, o daiktai liko Anglijoje. Tada reikia pasirašyti tarpininkystės sutartį arba davimo aktą, kad įmonė turėtų teisę perimti ir išvežti jus daiktus. Muitinėje tai sukuria šiek tiek daugiau klausimų, bet viskas įmanoma su gerai parengtais dokumentais.

Kodėl svarbu nurodyti tikslų adreso kodą UK?

Anglijoje adresai sudėtingi. Tas pats gatvės pavadinimas gali kartotis skirtinguose rajonuose. Jei nurodysite tik „High Street 10“, vairuotojas gali važiuoti į kitą miestą. Postcode (pašto kodas) yra šventas. Jei jį nurodysite blogai – gali būti, kad jūsų daiktai nukeliaus į Birminghamą vietoj Londono. Dėmesio – tai detalė, kuri sukelia daug problemų.

Kaip elgtis, jei atvykęs daiktai sužaloti?

Pirmiausia – nefotografuokite (iš karto). Paimkite telefone, padarykite nuotraukas. Tuomet parašykite „pranešimą apie žalą“ (damage report) vairuotojui arba įmonei per 24 valandas. Jei darysite tai vėliau, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Būkite greiti ir tikslūs. Geriausia vairuotojui pasakyti iškart: „Žiūrėk, čia dūžta“.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypatingai, jei turite didelį kiekį daiktų (pvz., visą namų ūkį). Tiesiog klauskite: „Ar galite šiek tiek nuleisti kainą, jei aš mokėsiu gryniais?“. Kai kurios mažos įmonės mėgsta grynusius pinigus (cash), nes taip išvengia mokesčių (nors tai nelegalu, bet gyvenimas). Bet didelės firmos su tuo nesužais. Taip pat, jei jums nereikia iškrovimo pagalbos, galima derėtis dėl to.

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems arba pirkti iš jų?

Jei turite laiko, nusipirkite dėžių („B&Q“, „Homebase“ ar net „Amazon“). Tai bus pigiau nei iš pervežėjų. Jie greitai parduoda tas pačias dėžes su 50% prisidejimu. Bet jei neturite laiko, juos geriau užsisakyti su paslauga. Taip sutaupysite nervų. Laikas – pinigai, kaip sako.

Kokios yra pagrindinės rizikos su „Gypsy“ vairuotojais?

Nesirinkite vairuotojų, kurie neturi jokios įmonės, tik „skelbimą“ portale. Jie gali pasakyti gerą kainą, bet jūsų daiktai gali pradingti. Be to, jei jis nebus apdraustas, o sužaloja save jūsų namuose, jūs galite būti teisiniame triume. Pasirinkite tik registruotas įmones (VAT/GST). Saugumas už viską.

Ką daryti, jei įmonė neatsako į telefonus prieš važiuojant?

Bėkite. Tai didžiausias „red flag“. Jei prieš paslaugą jie neatsako, kas bus, kai jūsų daiktai bus jų sunkvežimyje? Aš buvau situacijose, kur reikėjo skambinti 10 kartų per dieną, kad sužinotume, kur yra krovinys. Gyvenimas trumpas, kad taip nusispjuost. Raskite kitą.

O dėl mažų kaimiškų namų – ar sunkvežimis įvažiuos?

Jei kelyje yra žemų tiltų arba siaurų vartų, sunkvežimis neįvažiuos. Tada reikės perkrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį („7.5 tonner“). Tai vadinama transhipment ir kainuoja. Patikrinkite savo kelią iš anksto Google Street View. Jei matote, kad tiltas 4.2 metrų – praneškite. Sunkvežimis yra aukštesnis.

Ar galiu kreiptis į „Citizens Advice“ dėl problemų su įmone?

Jei esate UK ir problema susiformuoja čia, taip. Jei jau Lietuvoje – tą sunkiau. Geriausia viską išspręsti derėdamiesi tiesiogiai su įmone. Teismas brangus ir ilgai trunka. Dažniausiai, jei įmonė atrodo tinkama, problemos išsprendžiamos pašalinant žalą arba grąžinant dalį pinigų.

Kas dėl mokesčių už atliekas (WEEE)?

Jei vežate seną televizorių, šaldytuvą arba kompiuterį, UK dabar taiko „WEEE“ mokestį už atliekų išvežimą. Tai ne tas pats, kas perkraustymas. Jei norite jų atsikratyti, klauskite, ar įmonė gali tai padaryti legaliai. Dažnai jiems tai papildoma galvos skausma. Galiausiai, geriau tuos daiktus palikti Anglijoje recikliavimo centre.

Ar yra koks nors „taip pat“ paslaugų?

Kai kurios firmos siūlo sandėliavimą UK, jei dar neradote būsto Lietuvoje. Tai naudinga. Taip pat gali padėti su įpakavimu („full pack“). Tai kainuoja, bet sutaupo nugaros. Jei turite daug knygų ir stiklo, verta pagalvoti apie tai.

Ar keičiasi taisyklės dėl maisto produktų?

Kaip jau minėjau, taip. Muitinės taisyklės keičiasi kasmet. Būtinai patikrinkite „GOV.UK“ puslapį prieš važiuojant. Negalite vežti kiaulienos, mėsos produktų (dešros, kumpiai). Iki dabar neįsivaizduoju, kodėl žmonės bando vežti kumpį, kai jis Lietuvoje pigesnis.

Į ką kreiptis dėl info apie tinkamus maršrutus?

Jei žinote, kur gyvensite, pažiūrėkite „Google Maps“. Jei sunkvežimis negali užvažiuoti, praneškite iš anksto. Vairuotojai nemėgsta staigmenų, kai turi suktis atgal siaurame kelyje. Tai jiems kainuoja laiką – o jis yra pinigai.

O galiausiai – ar verta viską daryti patys?

Jei turite tik kelias dėžes, galite nusivesti į siuntų terminalą (pvz., „Parcelforce“ ar panašiai). Bet jei kalbame apie pilną namų inventorius – ne. Perkraustymo įmonės iš UK užims fizinį darbą, kuris jums gali sulaužyti nugarą. Leiskite jiems dirbti.

Kas dar svarbu, apie kas pamiršta?

Dar vienas dalykas – knygos. Jos labai sunkios. Pakuokite į mažas dėžes. Jei įmesite knygų į didelę dėžę, niekas jos nekelia. Tai realybė. Aš mačiau, kaip vyrai kalbasi, kai tokia dėžė skyla. Supakuokite protingai.

Ar galiu pasitikėti įmone, kuri tik pradėjo dirbti?

Greičiausiai ne. Reikia ilgos istorijos. Naujos firmos dažnai iškrenta iš rinkos per pirmąjį metus. Pasirinkite tokią, kuri turi atsiliepimus „Trustpilot“ arba „Google Reviews“, bent 5 metų senumo. Tai garantija, kad jie žino, ką daro.

Išvados

Viskas trumpai: rasti perkraustymo įmones iš UK nėra paprasta, bet įmanoma, jei žinai, ką ieškoti. Svarbiausia – ne būti alkanui pigumo, o pasirinkti patikimumą. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – geriausia reklama yra žodis „žodžiu“. Klauskite draugų, ieškokite forumuose, o ne tik „Google“ reklamuose. O jei jau sutiksite – pasirašykite gražią sutartį, išsipilkite kavos vairuotojui (jie to mėgsta), ir viskas gerai nueis.