Perkraustymo įmonės iš Chard: naudingi patarimai iš vidaus, ką tikrai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų, ir jei kas nors sakot, kad rasti gerą perkraustymo įmonę yra lengva, tu tiesiog dar nebuvalai savo rankų purviname krovečio drabužių. Ypač kalbant apie tokius konkrečius regionus kaip Čardas (Chard) Somersete. Čia ne Londonas, kur galima pasikviesti milžinišką firmą, kuri turės penkis vairuotojus vien tai, kad nuplėštų lipduką nuo sofos. Perkraustymo įmonės iš Chard dažnai yra mažesnės, "artelės" arba vietiniai vežėjai, kurie turi savo specifiką. Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl gaila pinigų draudimui ar kodėl kroviniui reikia valstybinių numerių. Šią trumpą pamoką parašiau taip, kaip paprašytų geras draugas – be jokio šlifavimo, tiesiai iš kelių.

Paieška ir pasirinkimas: kaip neapsirikti pirmame žingsnyje

Kaip iš tikrųjų susirasti tinkamą perkraustymo įmonę iš Chard?

Nesitikėk, kad pirmasis "Google" pasiūlymas bus geriausias. Dažniausiai tie, kurie moka daugiausiai reklamai, pasiūlo ir brangiausią kainą, o aptarnavimas gali būti... na, įdomus. Reikia ieškoti vietinių forumų ar "Facebook" grupių, kur gyventojai pasiduoda patirtimi. Čiulpykite gandus apie tai, kas ką pridarė. Jei matai, kad firma turi normalų sandėlį ne toliau kaip už Tauntono, tai jau geras ženklas. O jei jie dar ir sutinka atvažiuoti pasižiūrėti nemokamai, laikyk šią firmą, ji jau verta dėmesio.

Ar visos firmos iš Čardo srities yra legalios?

Deja, ne. Girdėjau istorijų apie "entuziastus" su neįregistruotais "Ford Transit" furgonais, kurie siūlo vežti už pusę kainos. Jei jie negali pavaizduoti savo vežėjo licencijos (tikrų, ne Photoshop'o kūrinių), bėkite toliau. Legalios perkraustymo įmonės iš Chard turi apdrausti savo veiklą, o tai apsaugo ir tave. Vieną kartą mačiau, kaip toks "šaltkalvis" pamiršo uždaryti duris autostradoje, ir visa virtuvė iškrito. Kompensacijos jis neįstengė sumokėti. Pasiduok įprotį prašyti dokumentų prieš įleidžiant juos į namus.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Kodėl vienas klauso 200 svarų, o kitas 800? Nu, priklauso nuo to, kiek jų darbuotojų, koks jų kuras, draudimas... ir ar jie nori uždirbti šiandien, ar rytoj. Taip pat svarbu ar tai "dedikuotas" reisas (tiktai tavo daiktai), ar tai "grupinis" krovinys (patalpinama tarp kitų klientų). Pigesni variantai dažnai reiškia, kad tavo sofa važiuos kaip įklotas tarp dviejų stalų ir keleto šiukšlių maišų, tai nenuostabu, jei ateina subraižyta.

Ar verta pasitikėti įvertinimais telefonu?

Niekada. Atsakymas – ne. Kažkas gali pasakyti "taip, telpa, viskas gerai", o paskui atvažiuoja mažas furgonas ir vairuotojas pradeda verkti, kad netelpa. Turi būti vizualus įvertinimas. Bent jau vaizdo skambutis per "WhatsApp" arba vizitas. Ypač jei turi nemažai baldų iš Čardo namų, kurie turi būti išmontuoti. Telefonu "akiai" sunku įsivaizduoti, kad tavo senoji „IKEA“ spinta yra iš tiesų labai sunki, nes pilna knygų.

Ką daryti, jei firma atsisako vykdyti užsakymą paskutinę minutę?

Tai, vadinu, "meilės iš pirmožvilgio" pabaiga. Kartais įmonės perima daugiau darbo nei gali išvirti, ir tada tiesiog "iškrenta" iš žaidimo. Jei turi rašytą sutartį (ir tai svarbu!), turi teisę reikalauti alternatyvaus sprendimo, bet realiai laikas spaudžia. Geriausia turėti atsarginį planą B – kontaktinį kitą vairuotoją. Pasakyčiau, tai įvyksta retai, bet kai įvyksta, tai būna visiška katastrofa, tad pasirūpink sąlygomis dėl atšaukimo sutartyje.

Ar galima pasitarti su darbuotojais, o ne su vadovu?

Kartais netgi geriau. Vadovai dažnai žino, kiek kainuoja valanda, bet nežino, kaip įvežti sofos per siaurus laiptus. Kalbėk su vairuotoju. Jei jis pasako "nelabai man patinka, kaip tai atrodo", klausk kodėl. Tiesioginiai darbuotojai dažnai sako tiesą, kurią vadovai nuslėpia, kad tikrai gautų užsakymą. Tačiau nepamiršk, kad galutinis žodis priklauso nuo to, kas pasirašo dokumentus.

Kainos ir paslėpti mokesčiai: kur pinigai dingsta?

Kodėl taip brangu vežti mažus daiktus?

Fizikos dėsniai – degalams vis tiek reikia tiek pat, nevaržant, ar vairuoji tuščią furgoną. Be to, laikas yra pinigai. Jei perkraustymas iš Chard į ten kitur užtrunka 4 valandas, tai reiškia, kad vairuotojas praleis pusę dienos. Jis nori uždirbti pragyvenimui, o ne tik padengti degalus. Taip pat, maži kroviniai dažniau būna nelankstūs, reikalaujantys ypatingo dėmesio, kas taip pat įkainojama "nervingumo mokesčiu".

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, čia yra mėgstamiausia dalis. "Užlaipinimo mokestis" (jei gyveni trečiajame aukšte be lifto), "patogumo mokestis" (jei reikia neįvežti per gatvę, o nešti per parką), taip pat "dėžės mokestis". Kartais kaina atrodo puiki, bet paskui jie suskaičiuoja, kiek padorių dėžių reikės, ir galutinė suma išauga dvigubai. Viskada klausk, ar kaina įskaito dėžes, lipdukus ir ampalais (popierių).

Ar galiu sutaupyti darydamas viską pats?

Žinoma, gali. Bet tada atsiliepi tik už furgoną su vairuotoju. Atsiranda rizika, kad nelabai gerai susirinksi, ir kažkas sutrūš kelionės metu. Profesionalios perkraustymo įmonės iš Chard įvertins tavo "savadarbį" kaip padidintą riziką. O jei nulūži nugarą nešiodamas šaldytuvą laiptais, taupymas taps labai brangus operacijų kambaryje. Geriau sumokėti už "žmogiškąjį resursą" ir išsaugoti savo sveikatą.

Atsiskaitymas: grynaisiais ar kortele?

Dauguma įmonių dabar mėgsta bankinius pavedimus ar korteles. Grynasis šiandien retas dalykas ir kartais kelia abejonių (mokesčiai, pan.). Tačiau, jei moki grynaisiais, kartais gali numestyti mažą nuolaidą. Bet būk atsargus – jei jis reikalauja visos sumos grynaisiais iš karto prieš įvežant (o ne po darbo), tai kažką čia smirda. Visada reikia sutarties arba sąskaitos faktūros, kurioje būtų parašyta "sumokėta".

Ar kaina keičiasi, jei pridedu daiktų paskutinę minutę?

Be abejo. Turi būti nusamanyta, kad "daugiau daiktų = daugiau vietos = daugiau darbo". Jei paskutinę minutę nuspręsi vežti dar ir saulės gręžinį iš sodą, nenumatytą pradžioje, niekas tai nedarys nemokamai. Aš asmeniškai visada sakau klientams: jei randi dar daugiau senų dėžių po lova, pasakyk bent dieną anksčiau. Paskutinės minutės keitimas gali tiesiog sustabdyti visą procesą.

Ar "depozitas" yra įprasta praktika?

Taip, dauguma rimtų firmų prašo depozito, kad užfiksuotų datą. Tai nesuteikia jokių garantijų, bet rodo, kad ir tu rimtai užsimojai. Jei kas nors atsisako be paaiškinimų, depozitas paprastai grąžinamas. Jeigu tu atsisaki paskutinę minutę – gali pamiršti apie jį. Žiūrėk, kad depozitas nebūtų per didelis, 10-20 proc. yra normalu.

Daiktai, kuriuos vežiate, ir tų, kurių geriau nepaliesti

Ar galiu vežti augalus į Lietuvą ar kitur į ES?

Čia dabar jautri tema po "Brexit". Tiesiog taip nebeiškeliausi. Yra griežti taisyklės dėl šaknų ir žemės, kad neperneštum ligų. Paprastus vazonus su žeme dažnai neįleidžia arba reikalauja specialių sertifikatų, kainuoja brangiau nei augalas pats. Geriau duok kaimynui arba išplantuok. Nerašyk savęs į idiotus bandydamas paslėpti vazoną tarp drabužių – muitinės šunys dabar mokosi labai gerai.

Kas dėl alkoholio ir maisto produktų?

Pieno, mėsos, vaisių – ne, ne ir dar kartą ne. Muitinė tai tiesiog konfiskuos ir išmes. Alkoholis yra gana specifinis: yra ribos, kiek gali su savimi vežti be muito mokesčio (apie 90 litrų vyno ir t.t.), bet tai turi būti asmeninis naudojimas. Jei bandoi vežti dvidešimt padėklu alaus vaikinams gimtadieniui, tai gali būti laikoma prekyba. Tegul įmonės konsultuoja apie konkrečias šalies normas, nes jos keičiasi kaip orai.

Kodėl negaliu vežti degalų ar dažų?

Tai pagalvėk – turi furgoną, pilną daiktų, kartu su kuriais stovi kanistra benzinio. staiga sustoji, vairuotojas užsidega cigarette (nors ir negali) arba kažkas trintis sukelia kibirkštį. Bumas? Visiškai tikėtina. Pavojingi krovinią (hazardous) yra draudžiami arba reikalauja specialaus transporto. Nenešk dažų, kurios stovi atidarytos jau metus – tiesiog išmesk. Nėra verta rizikuoti gyvybe dėl penkių eurų vertės dažų likučio.

Ar galiu vežti savo dviratį arba motociklą?

Galima, bet tai tikrai nėra įdėti į dėžę ir užmigdyti. Dviratis turi būti išmontuotas (arba bent pripūčiamos padangos nuleistos) ir gerai uždengtas, kad neapsibraižytų kitus daiktus ašaromis ir tepalais. Motociklas tai dar kita istorija – reikia specialių priemonių užtvirtinimui. Jei esi Chardo vietovėje ir turi "Harley-Davidson", geriau susitvarkyk atskirą pervežimą, nes jis užims pusę furgono.

Ką daryti su brangiaisiais daiktais (žavesiais, dokumentais)?

Juos nešk su savimi. Įsivaizduok, pradingsta pasirašymas ant namų pardavimo dokumentų arba senelės žiedas. Furgonas gali būti pavogtas (retai, bet būna) arba gali nutilti durys. Visus brangiuosius daiktus, pinigus, dokumentus pasiimk su savimi į keleivių saloną arba vežk atskirame, užrašytame kablyje. Pasiduok įprotį surašyti brangių daiktų sąrašą ir nufotografuoti juos prieš pakrovimą.

Ar turiu patys surinkti dėžes?

Galima, bet jeigu tai darai blogai – dėžė suskyla po vos kelias mylias. Profesionalios perkraustymo įmonės iš Chard gali suteikti dėžes, kurios yra tvirtesnės (dvigubos sienelės). Jei naudoji senas "Lidl" dėžes, nekeiskia, kad vėliau teks rinkti išsklidusius indus. Geriau investuoti šimtas svarų į gerą dėžę, nei mokėti tūkstantį už sugadintą servizą.

Kelionės, muitinė ir techninės problemos: kas vyksta kelyje?

Kiek laiko trunka kelionė iš Čardo į Lietuvą?

Paprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas eina kaip paėstas. Tačiau (ir čia yra to "bet"), jei įvyksta avarija arba ilgos eilės laivuose Dover'yje, tai gali užtrukti ir savaitę. Vieną kartą teko laukti prancūzų muitinėje 12 valandų, nes vairuotojas buvo pamiršęs vieną dokumentą. Niekada nesakyk klientui "atvyksiu antradienį", sakyk "atvyksime tarp antradienio ir penktadienio". Taip išvengsi nesusipratimų.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis man reikalingas?

T1 dokumentas tai yra toks "Muitinės lydintysis" kriterijus, leidžiantis keliauti per ES šalis nemokant vielų muitų kelyje (t.y., muitą mokate tik galinėje šalyje). Jei įmonė neįregistruoja T1, gali būti, kad praleisite per lenkišką muitinę srautą papildomų patikrinimų. Tiesą sakant, aš pats visai aiškiai nežinau visų tų kodų galvos (noriu pasakyti NV - nesąžiningas vežėjas?), bet geri brokeriai su tuo susitvarko. Svarbiausia – klausk, ar T1 yra įskaičiuota į kainą, nes tai papildomas mokestis.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Aš asmeniškai myliu šią funkciją, nes galiu pasakyti klientui "štai jis jau pravažiavo šalia Brugės". Tačiau ne visi "Chard" vietiniai vežėjai turi tokią sistemą, tenka tik tikėtis ir laukti skambučio. Jei tau svarbus ramumas, diegti GPS kiekvienam furgonui yra privalumas.

Kas nutinka, jei furgonas sugenda?

Esą mechanika yra neperžengiama. Jei furgonas lūžta, įmonė turi turėti planą B – arba išsiųsti kitą furgoną perkrauti, arba pagalbą. Čia labai svarbus draudimas. Prisimenu vieną atveją, kai furgonas užsidegė (ne, ne iš Chard, bet iš netoliese), ir visa vaikiška kambarys buvo prarasta. Draudimas padengė viską, bet moralinis nuostolis buvo didelis. Tikrai nedirbk su įmonėmis, kurios sako "mes neturime draudimo, mums niekada neatsitinka".

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis transportas (t.y., furgonas, registruotas kaip prekių vežimas). Vairuotojui draudžiama vežti keleivių be specialių leidimų. Be to, ar tikrai nori praleisti tris dienas sėdėdamas šalia užsirašiusio vyro, kuriančio sunkvežimio kalbos? (Bent jau aš nebūčiau džiaugtas). Geriau skink lėktuvą ar traukinį.

Kodėl taip ilgai laukia laivuose?

Kalbant apie Didžiosios Britanijos - žemyninės Europos maršrutus, tai amžina problema. Pasienio kontrolė po "Brexit" prailgėjo, ypač kai yra didelis prekybos srautas arba šventės. Jei turi skubų perkraustymą iš Chard, tai geriau planuoti savaitės atsargą. Niekada nuspėti, kais prancūzai ar britai nuspręs padaryti "didelį patikrinimą".

Problemos, nenuopelnai ir "nepatogios" tiesos

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas pasirodo neblaivus?

Tai yra tavo svajonių baigtis. Tikėtina, kad jis tik pavargęs, bet jei kvepia – neleisk jam pradėti darbo. Skambuk į įmonę ir reikalauk kito vairuotojo, kitaip iškeliau viską iš furgono. Pavojus yra per didelis. Geriau pradėti pykti ryte, negu gailėtis sugadintų daiktų vakare. Nekantrausiu pasakyti – tai retas atvejis, bet įmonės mažiau tikrina savo vairuotojus, negu turėtų.

Ar yra įmonių, kurios paprašys papildomai už nuleidimą durų?

Žinai, aš girdėjau viską. Kai kurie "charlatanai" gali suskaičiuoti už tai, kad užvertį duris, už tai, kad iškėlė dėžę, net už tai, kad sušypsoti. Jei matai tokias eilutes sąskaitoje – klausyk ir diskutuok. Įprasta kaina turi būti "nuo durų iki durų". Nėra jokio "pėsčiųjų" mokesčio už nusileidimą nuo furgino grindų (išskyrus labai sunkius daiktus, kuriems reikia krosnių).

Kas nutinka su daiktais, kurių nepažymėjau sąraše?

Jeigu paslėpėm ką nors ir jis sugedo ar dingo, draudimo nebus. Įmonė neatsakinga už tai, ko nežinojo. Vienas klientas mano akivaizdoje pažiūrėjo į sąrašą ir pasakė "o, aš dar turiu tą tūkstantinę gramų alyvos palęgtą". Aišku, kai mes ją radome (išsiliejusią), niekas negėdėjo atlyginti. Būkš sąžiningas – tai apsaugo tave.

Ar galiu paduoti skundą, jei buvau nepatenkintas?

Galima bet kada. Bet realus rezultatas gaunamas tik tada, kai turi rašytus įrodymus – nuotraukas prieš ir po, susirašinėjimų istoriją, sutartį. Jei tik šaukia "jie buvo bjaurūs", tai niekam neįdomu. Įmonės bijo blogų atsiliepimų socialiniuose tinkluose, taigi pirmiausia dėk ten. Dažnai tai veikia greičiau negu teismas.

Kodėl tiek daug įmonių vengia vežti pianinų?

Kadangi pianinas yra sunkus, nepatogus ir labai lengvai pažeidžiamas. Jis nėra tik "sofa", kurią galima pastumti kampu. Pianinui reikia specialių diržų, dažnai nuleidimo pro langą (jei neina laiptais), ir labai daug patirties. Mažos perkraustymo įmonės iš Chard tiesiog neturi įrangos tam. Jei turi "Steinway", tegul jį veža tik specialistai, ne kas nors su furgonu ir noru uždirbti.

Ar saugu palikti daiktus sandėlyje Chard regione prieš išvykstant?

Dažniausiai taip, jei tai yra saugus, apželdintas, sekamas sandėlis. Bet (nepamiršk to bet) visada yra rizika. Geriausia, jei sandėlyje yra video stebėjimas ir geros ugniasaugos sistemos. Palikti daiktus ant lauko (net po plėšine) dvi savaites prieš išvykimą yra kvietimas vagims. Jei tenka taip daryti, patikrink, ar turi draudimą laikytojam sandėliui.

Ar galiu pasitikėti įmonėmis, kurios siūlo priežiūrą buto?

Kai kurios siūlo "prižiūrėti" turtą, kol tu išvykęs. Aš asmeniškai būčiau atsargus. Kas nupirks duoną ar kas paims paštą? O jei kas nors įsibros? Tokias paslaugas teikia tik didelės, patikimos agencijos, o ne mažos vežėjų firmelės, kurios tiesiog nori uždirbti papildomai pinigų.

Pabaigai: kas svarbiausia?

Svarbiausia – nebūk naivus. Skaityk sutartis, užduok kvailus klausimus, fotografuok viską. Pasaulis nėra toks rožinis, kaip reklamuojama. Bet jei rasi gerus žmones, kurie myli savo darbą, perkraustymas gali net būti malonus. Sėkmės!

Išvada

Viskas apie tai, kaip pasirinkti perkraustymo įmonę iš Chard, nėra rocket science, bet reikalauja daugiau kantrybės negu nupirkti bilietą į koncertą. Rinkis ne pagal mažiausią kainą, o pagal tai, kaip jie su tavim kalba ir ką turi parašę ant popieriaus. Niekada neklausk klausimų vėlai, geriau būti erzinas klientas, nei toks, kuris verčia varvėti ašaras sandėlyje. Tikiuosi, šie "gyvi" patarimai padės išvengti tų klaidų, kuriuos aš pats mačiau per savo dvidešimt metų. Sėkmės kelyje ir tegul tavo daiktai atvyksta saugiai!