Perkraustymo įmonės į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina: kaip išsirinkti ir neapsirauti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo puikių, be priekaištų įvežtų pianinų Londono centre iki tokių istorijų, kai vėlai vakare reikėdavo ieškoti dingusio krovinio kažkur Lenkijos pakraštyje. Dažniausiai žmonės ieško „perkraustymo įmonių į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina“, bet dažnai nesupranta, kad ta kaina susideda ne tik iš degalų. Po Brexito viskas pasikeitė – nebe tiesiog įsėdi ir važiuoji. Dabar tai yra biurokratinis labirintas, kur klaidingas žingsnis gali kainuoti brangiau nei patys baldai. Štai kodėl reikia žinoti, kas vyksta už užuolaidų, o ne tik žiūrėti į pirmą pasiūlymą el. pašte.

Kainos ir kodėl jos tokios skirtingos

Kaip iš tikrųjų susiformuoja kaina už vežimą į JK?

Viskas prasideda nuo tūrio, ne svorio. Jei turite daug bet lengvų daiktų, pvz., pagalvių, kainuos mažiau, o jei knygų – brangiau. Taip pat labai svarbu, kur tiksliai JK reikia važiuoti. į Londoną patekti brangiau dėl ULEZ zonos ir mokesčių, o į šiaurę, pvz., į Mančesterį ar Liverpulį, pigiau, bet ilgiau. Dar pridėkite kuro kainą, kuri šokinėja kaip šuo ant gatvės, ir vairuotojo darbo užmokestį. Taigi, kaina – tai ne iš oro paimtas skaičius, o griežtai suskaičiuotos išlaidos plius mažas pelnas.

Kodėl viena firma kainuoja 300, o kita 800 eurų už tą patį kiekį?

Tai klasikinis klausimas. 300 eurų kainą dažnai siūlo tie, kurie tiesiog ieško ką nors įkišti į savo mašiną grįžtant tuščiomis. Jie gali atvežti, bet ne garantuoja, kada. O 800 eurų siūlo profesionali perkraustymo įmonė į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina, kuri atsiima daiktus, kai jums patogu, ir veža tiesiogiai. Kartais pigiau reiškia, kad jūsų daiktus gali perkrauti tris kartus į skirtingas mašinas pervežimo punktų grandinėje, o tai didina sugadinimo riziką.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (part load)?

Jei turite mažai daiktų, pvz., tik kelių dėžučių kiekį, tai vienintelis išeitis. Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja su svetimais daiktais vienoje mašinoje. Tai gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti visus klientus. Bet jei jums neskubu ir norite sutaupyti, tai puikus pasirinkimas. Tiesa, reikia būti kantriems, nes pristatymo laikas nėra fiksuotas valanda, o dažniausiai dienų ar net savaičių laisnės ribose.

Ar yra kokios nors paslėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Oh, tikrai yra. Žiūrėkite į smulkią spausdą. Kartos kainos nurodytos be PVM, nors dauguma vežėjai jau dirba su PVM. Kitas dalykas – „užraktas“ ar „ilgos nešos“ mokestis, jei vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie durų ir turi nešti daiktus 100 metrų. Dar yra mokestis už didelių daiktų, pvz., pianinų ar seifų, kėlimą. Užtikrinkite, kad viskas būtų įrašyta į sutartį, o ne tik žodžiu pasakyta per telefoną.

Kas dėl depozito – kodėl jį reikalauja?

Depozitas – tai užtikrinimas, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Jei mes jau planavome maršrutą ir atsisakote, prarandame užsakymą. Depozitas dažniausiai grąžinamas arba atskaityjamas nuo galutinės sumos. Bet yra ir „blogųjų“ piemenų, kurie ima depozitą ir dingia. Todėl visada patikrinkite įmonės patikimumą prieš mokant bent 1 centą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais pristatymo metu?

Anksčiau tai buvo įprasta, bet dabar, su visais taisyklių pasikeitimais, dauguma firmų vengia grynųjų. Viskas daroma per sąskaitas, kad būtų švara mokesčių akivaizdoje. Kartais vairuotojas gali priimti grynus, bet tada jis nebus atsakingas už tai, jei įmonės apskaita to nepalaiko. Geriau mokėti bankiniu pavedimu, turiu dokumentą.

Ar kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Tikrai. Vasarą ir rugsėjo mėnesį, kai žmonės važiuoja į mokslus ar grįžta atostogų, kainos šoka aukštyn. Taip pat prieš šventes, pvz., Kalėdas, brangsta ferry bilietai. Jei galite, planuokite perkraustymą pavasarį arba vėlai rudenį – tada perkraustymo įmonės į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina gali pasiūlyti nuolaidas, nes trūksta darbo.

Dokumentai ir muitinės naktmarė

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai, galiausiai, Transfer of Residence numeris. Be jo jūsų daiktus gali apmokestinti muitu ir PVM. Tai dokumentas, kuris įrodo, kad gyvenate ne ES šalyje (JK) daugiau nei 12 mėnesių ir dabar perkelsite savo buitinę techniką į gyvenamąją vietą. Jei jo neturite, pareigūnai gali mokėti net 20 proc. PVM nuo daiktų vertės. Gauti jį nėra labai sunku, bet reikia laiko, tai užpildykite anketą ankščiau.

Ar reikia mokėti PVM importuojant savo naudotus daiktus?

Jei turite ToR01 numerį, tai ne. Bet jei jo nėra, arba vežate naujus daiktus (su etiketėmis), taip, reikės sumokėti. Muitinės pareigūnai yra griežti. Vienas mano klientas bandė įvežti „naudotą“ televizorių, kuris buvo nupirktas prieš savaitę, ir gavo didelį baudą. Žiūrėkite, kad daiktai atrodytų naudoti, o ne parduotuvės prekės.

Kas nutinka, jei nepateiksiite inventoriaus sąrašo?

Tuomet gali prasidėti problemos. Inventoriaus sąrašas turi būti gana detalus, bet ne būtinai su kiekviena kojine. Rašome „dėžė su drabužiais“, „sofa“, „stalas“. Jei sąrašo nėra, muitinė gali uždaryti mašiną ir leisti ją tik tada, kai parengsite dokumentą. O tai laiko pinigai – vairuotojas stovi ir laukia.

Ar galiu vežti maisto produktus, pvz., dešras ar sūrį?

Dabar, po Brexito, tai labai sudėtinga. Yra griežti apribojai mėsai ir pieno produktams iš ES. Asmeniniam naudojimui galima šiek tiek, bet jei vairuotojas rys tūrines dešras, jas gali konfiskuoti. Geriau nebandyti. Vienas kartas važiavome su klientu, kuris bandė įveži visus šventinius patiekalus, ir pasibaigė tuo, kad viską teko suvalgyti paties uosto ribose (išskyrus alkoholį).

Ką daryti su alkoholiu – ar galima vežti be mokesčių?

Alkoholis yra atskira istorija. Jei tai asmeninis kiekis, pvz., keletas butelių vyno, dažniausiai praeina. Bet jei bandysite įvežti dešimtę dėžių alaus, tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius. Geriau pasiklaustyti muitinės tinklalapyje, nes taisyklės keičiasi dažnai, o aš ne visuomet su jomis susitvarkau galvoje.

Ar reikia draudžti krovinius muitinėje?

Draudžiama ne pati muitinė, o krovinys nuo sugadinimo ar dingimo. Bet yra specifinis draudimas, kuris apsaugo ir nuo muitinės klaidų. Jei dėl klaidingų dokumentų turite sumokėti baudą, gera draudimo policija gali tai padengti. Nors dažniausiai įmonės sako, kad jos neatsakingos už jūsų dokumentus, todėl būkite atsargūs.

Laikas ir kelionės eiga

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki JK?

Paprastai tai trunka apie 3–4 dienas. Tai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas. Pilnas krovinys gali važiuoti tiesiai be sustojimų (išskyrus perną (poilsį)). Dalinis krovinys gali užtrukti savaitę ar dvi, nes reikia surinkti kitus klientus. Be to, dabar, su migrantų krize, uosto eilgos gali būti neprognozuojamos.

Kodėl dažnai vėluoja pristatymas?

Nes pasaulis nėra tobulas. Gali užstrigti traukinys Eurotunelyje, gali būti techninė gedimas su keltu, arba tiesiog užstrigti eilėje prie pat kontroliavimo punkto. Dar dažnai vėluoja klientai pats – paskambina ir sako „aš dabar negaliu priimti, reikia atidėti dienai“. Tai viską sukelia grandinę. Turiu omenyje, kad vairuotojas gali turėti kitą užsakymą po jūsų.

Ar galima nurodyti tikslią iškrovimo datą ir valandą?

Jei tai yra „dedicated“ (pilnas) krovinys, taip, sutinkame laiką. Jei tai dalinis krovinys, mes galime tik nurodyti dieną ar dienų intervalą. Vieną kartą pažadėjau klientui, kad bus antradienį, bet vairuotojas užmigo (tiesiog pavargęs) ir atvyko trečiadienio ryte. Buvo nepatogu, bet tokios yra logistikos realybės.

Kurie uostai yra geriausi – Kalė arba Dunkerkas?

Dunkerkas dažnai greitesnis, nes ten mažiau eilių, bet Kalė turi daugiau pervežimų. Tiesiog priklauso nuo to, kur vairuotojas gą užsukti. Kartais bilietų kaina lemia pasirinkimą. Aš asmeniškai mėgstu Dunkerką, nes ten mažiau chaoso, bet vėlgi, viskas keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Galite užleisti akį į žemėlapį ir matyti, kur mašina stovi. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“. Jis vairuoja 3,5 tonos sunkvežimį, jam reikia susikoncentruoti. Geriau klausti dispečerio.

Ar įmonės vežia į Škotiją ar Velsą?

Taip, vežame. Bet ten kaina bus didesnė, nes tai toliau. į Škotiją, pvz., į Glazgą ar Edinburgą, reikia važiuoti beveik visą Angliją. Jei randate perkraustymo įmones į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina, kurios siūlo tiek pat kainos į Londoną ir į Škotiją – įtariu. Degalų suvartojimas skiriasi, tad ir kaina turi skirtis.

Daiktų pakavimas ir saugumas

Ar aš turiu pats susirinkti daiktus?

Galite susirinkti patys, tai bus pigiau. Bet tada nebusite apdraustas, jei dėžė viduje suirs. Jei mums leidžiate supakuoti, mes naudojame specialias medžiagas, o dėžės bus užsegamos (sealing). Jei kas nors pasidarys, mes atsakome. O jei supakuojate patys – jūsų rizika.

Kaip elgtis su brangia technika, pvz., televizoriumi?

Geriausia įpakavoti į originalią dėžę. Jei jos nebėra, reikia uždaryti ją į storą kartoną, aplinkti putomis (bubble wrap). Televizoriai dažnai sulūžta ne nuo smūgio, o nuo to, kad ant jų uždėtas kažkas sunkaus. Niekada neleiskite padėti daiktų ant televizoriaus krovejui, jei nesate tikras.

Ar imate vežti pianinus ar safus?

Imame, bet tai kainuoja brangiau. Pianinui reikia specialių priemonių – juostų, vežimėlių. Kartais reikia išmontuoti sieną (nepasitikėkite, aš juokauju). Bet jei pianinas netelpa į liftą ir reikia nešti laiptais, kaina už kiekvieną aukštą didėja. Safas yra labai sunkus, todėl reikia žinoti jo svorį iš anksto.

Kas nutinka su baldais, jei neįeina į liftą?

Tada nešiomis. Ir tai nėra nemokamai. Aš mačiau situaciją, kai klientas pasakė, kad viskas telpa, o pasirodo, sofa buvo 5 cm platesnė nei lifto durys. Teko išmontuoti duris (ne lifto, o buto). Tai viskas užtraukia papildomų išlaidų ir laiko. Matuokite viską du kartus.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Didelius spinteles, lovas, stalus geriau išmontuoti. Taip sutaupote vietos mašinoje (kas sumažina kainą) ir sumažinate sužalojimo riziką. Mažus stalčius geriau užklijuoti juostele, kad neišliktų. Jei neįmanmontuojate, mes galime padaryti, bet tai papildomas darbas.

Ar verta pirkti dėžes iš vežėjo?

Kartais taip, nes jos yra stiprios ir standartinių dydžių, lengviau krauti į mašiną. Savo surinktos „Lidl“ dėžės gali nebeišlaikyti svorio. Tiesa, dėžių kaina gali būti apie 2–5 eurų už vnt. Jei turite daug dėžių, tai susidaro nemaža suma. Galite klausti artimųjų ar parduotuvėse, ar neturiu likusių dėžių.

Rizikos ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti patikimą vežėją?

Patikimas vežėjas niekada neprašys mokėti visą sumą iš karto į asmeninę sąskaitą. Jis turėtų turėti sutartį, CMR draudimą. Atlikite šiek tiek „stalking“ – paieškokite įmonės pavadinimo Google. Jei randate daug skundų, kad „dingo daiktai“, vengiate. Ir jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra.

Kas dėl draudimo – ar jis tikrai veikia?

Draudimas yra privalomas, bet skaitykite sąlygas. Standartinis draudimas apmaždaug 1,50–2,00 EUR už kg. Jei vežate 1000 kg daiktų, ir jie sudegina, gausite tik 2000 eurų. Jei turite brangų interjerą, to nepakaks. Galima papildomai apdrausti visą krovinį (All risk), bet tai kainuos. Neklauskite, kodėl draudimas toks brangus, pažiūrėkite į statistiką – gaisrai ir avarijos vyksta.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmingų atvejų yra daug daugiau nei blogų, tačiau nutinka. Ypač su daliniais krovinais. Jei daiktai yra neišpakuoti ir nepažymėti, gali „pamesčiu“ kelią. Vienas mano pažįstamas neteko dėžės su dokumentais, nes ji buvo padėta giliau ir užklijuota kita dėže. Žymėkite viską aiškiai.

Ką daryti, jei pas mus braižomas pianinas?

Pirmiausia, nufotografuokite žalą vietoje. Nesišluostykite nieko. Parašykite pažeidimo aktą (CMR protokolą) kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas pasirašo, draudimo kompanija greičiau išmokės kompensaciją. Jei jis atsisako, skambinkite policijai (pavyzdžiui, JK). Be dokumento, įrodymų nėra.

Ar verta rinktis didžiąsias tarptautines firmas?

Jos yra patikimos, bet brangios. Jos turi savo standartus, bet dažnai neturi lankstumo. Mažos Lietuvos firmos, kurios specializuojasi tik maršrutuose į JK, dažnai dirba greičiau ir pigiau, nes žino specifiką. Rinkitės tą, kuris jums atrodo švarus ir su kuriuo galite normaliai pasikalbėlioti lietuviškai.

Ar galima pasitikėti įmonėmis be interneto svetainės?

Griežtai ne. Jei jie turi tik „Facebook“ puslapį su trimis nuotraukomis, tai rizikuojate. Gali būti, kad tai tiesiog vairuotojas, kuris nusipirko seną „Ford Transit“ ir bando uždirbti. Jis gali būti geras žmogus, bet jei pasilysta mašina, kas tada? Jums niekas nepades.

Išvados

Galiausiai, rasti tinkamą vežėją yra apie tai, kad suderintumėte kainą ir saugumą. Perkraustymo įmonės į Jungtinę Karalystę su geriausia kaina ne visada reiškia tas, kurios kaina žemiausia – tai ta, kuri nepadarys jums problemų muitinėje ir pristatys daiktus gyvi. Naudokite sveiką protą, skaitykite sutartis ir būkite kantrūs su vairuotojais, jie irgi žmonės. Sėkmės kelionėje ir gyvenime Anglijoje.