Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija: kaip nesuklysti renkantis pervežimą iš JK į Lietuvą

Jei ieškote, ką reiškia perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija, trumpai tariant – tai neturi būti tik gražus užrašas reklamoje. Daug kas mano, kad garantija reiškia „jei suduš, atiduos pinigus“, bet realybėje viskas būna kiek kitokia. Pirmiausia reikia žiūrėti, kas rašoma sutartyje: draudimas, krovinio vertė, įpakavimas, iškrovimas, vėlavimas, muitinė po „Brexit“, CMR dokumentai, maršrutas per Doverį ar Zeebrugge, galutinis adresas Lietuvoje. Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija turėtų jums aiškiai pasakyti, ką dengia, ko nedengia ir kas nutinka, jei sunkvežimis vėluoja dėl oro, kelto ar muitinės.

DUK

Kainos, garantija ir realybė

Kodėl perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija kartais kainuoja daugiau?

Nes garantija nėra oro pilstymas. Jei įmonė realiai siūlo draudimą, tinkamą įpakavimą, atsakingus darbuotojus ir normalią dokumentaciją, ji negali kainuoti kaip „aš turiu draugą su furgiuku“. Pervežimas iš Anglijos į Lietuvą susideda iš kuro, kelto, vairuotojo darbo, draudimo, pakrovimo komandos, kelio mokesčių, administracijos ir rizikos. Pavyzdžiui, nedideliam 1–2 kambarių butui kaina gali svyruoti apie 900–1800 £, o didesniam namui – 2500–4500 £ ar daugiau. Jei kas nors siūlo 400 £ su „viskas įskaičiuota“, čia jau reikėtų labai atsargiai. Gali būti, kad garantijos ten nė kvapo nėra.

Ar pigiausia perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija visada blogas pasirinkimas?

Ne visada, bet dažniausiai reikia pasitikrinti, kas po tuo žodžiu slepiasi. Kartais mažesnė įmonė gali pasiūlyti geresnę kainą, nes dirba be didelio biuro, be tarpininkų, tiesiogiai su klientu. Bet tada tikrinkite CMR, draudimo sąlygas, įmonės kodą, atsiliepimus, nuotraukas iš realių darbų. Man buvo atvejis, kai klientas rado pigesnį variantą, viskas atvažiavo gerai, tik garantija buvo „žodinė per telefoną“. Tai ne garantija, o pokalbis. O kai daiktas buvo apgadintas, prasidėjo: „na, jūs gi žinot, kaip ten būna“. Ne, nežinom.

Ką reiškia „garantuotas pervežimas“ iš Anglijos į Lietuvą?

Garantuotas pervežimas turėtų reikšti, kad įmonė prisiima atsakomybę už konkrečius dalykus: saugų pakrovimą, tinkamą tvirtinimą, pristatymą sutartu terminu arba bent jau realiu terminu, draudimą nurodytai krovinio vertei. Bet čia yra tas nepatogus dalykas – garantija dažnai turi sąlygų. Jei televizorių vežate be originalios dėžės, be papildomos apsaugos, tai jo ekranas nėra stebuklingai apdraustas. Jei baldai buvo seni, pažeisti prieš pervežimą ir tai nebuvo užfiksuota, vėliau ginčytis sunkiau. Todėl normalus variantas – prieš pakrovimą nuotraukos, inventorizacija, vertės patvirtinimas.

Kodėl negalima tikėti tik „5 žvaigždučių“ atsiliepimais?

Nes internete visko būna. Yra įmonių, kurios surenka atsiliepimus iš draugų, giminių ar tiesiog užsako juos ten, kur niekas neklausia detalių. Geras atsiliepimas „viskas super, ačiū“ man nieko nepasako. Man svarbu, ar buvo sutartis, ar atvažiavo laiku, ar dėžės neplyšo, ar vadybininkas atsiliepė po savaitės. Kartais blogos įmonės atrodo gražiausiai – puiki svetainė, britiškas numeris, „ insured and guaranteed“, o realybėje jus perduoda subrangovui. Todėl reikia klausti konkrečiai: kas važiuos, koks automobilis, kas draudia krovinį, kas pasirašo CMR.

Kiek kainuoja pilnas namo perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Labai apytiksliai – pilnas 3–4 miegamųjų namas iš Londono į Vilnių gali kainuoti 3500–6000 £, priklausomai nuo tūrio, įpakavimo, liftų, parkavimo, kelto kainų ir sezono. Vasarą, ypač liepą–rugpjūtį, kainos šoka, nes daug lietuvių grįžta atostogų ir kraustosi. Jei reikia, kad komanda viską išardytų, supakuotų, apsaugotų baldus, sudėtų į dėžes, o Lietuvoje viską iškrautų ir surinktų – tai jau ne tik transportas. Čia yra pilna paslauga. Kartais klientai nustemba, kodėl taip brangu, bet tada pamato, kiek žmonių ir dienų tai užima.

Dokumentai, draudimas ir kas tikrai svarbu

Ar perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija privalo duoti sutartį?

Privalėtų duoti bent užsakymo patvirtinimą su kainos, datos, krovinio, adresų ir atsakomybės sąlygomis. Sutartis nebūtinai turi būti 20 puslapių, bet kažkas turi būti popieriuje arba el. paštu. Be dokumento sunku įrodyti, ką jums pažadėjo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, nes atsirado daugiau tikrinimų, deklaracijų, prekių ir asmeninių daiktų skirtumų. Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija turėtų paaiškinti, ar veža asmenines naudojtas prekes, ar komercinį krovinį. Jei vadybininkas sako „nesijaudinkit, viskas praeis“, bet negali pasakyti, kokius dokumentus ruošia, tai nėra gerai.

Koks draudimas turi būti, kad garantija ką nors reikštų?

Normalu, kai įmonė turi transporto priemonės draudimą ir krovinio civilinės atsakomybės draudimą. Bet čia daugelis susipainioja. Vairuotojo draudimas nereiškia, kad jūsų sofa automatiškai apdrausta 5000 £. Reikia klausti: kokia maksimali išmoka už kilogramą, už vietą, už visą krovinį, ar draudimas galioja pakrovimo ir iškrovimo metu. Kai kurios įmonės draudžia tik transportavimo etapą, o ne situaciją, kai baldas nešamas laiptais. Todėl brangius daiktus – pianiną, meno kūrinius, kompiuterius, antikvarinius baldus – reikia deklaruoti atskirai. Ir geriau per daug, nei po to aiškintis.

Ar garantija dengia vėlavimą Anglija–Lietuva?

Ne visada. Vėlavimas gali įvykti dėl kelto, audros, muitinės, eismo, vairuotojo darbo laiko taisyklių, avarijos, dokumentų klaidos. Gera įmonė jums pasakys, ar terminas yra fiksuotas, ar orientacinis. Jei sakoma „pirmadienis–ketvirtadienis“, tai nėra pažadas atvežti pirmadienį. Realistiškai maršrutas iš Anglijos į Lietuvą trunka 3–7 dienas po pakrovimo, bet kartais užtrunka ir ilgiau. Garantija dėl vėlavimo dažniausiai veikia tik tada, jei vėlavimas įvyko dėl įmonės kaltės. O jei uoste stovi 18 valandų, čia jau ne viskas priklauso nuo jų.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Taip, ypač brangius, techninius, meno kūrinius, instrumentus, alkoholį didesniais kiekiais, naujus daiktus dėžėse. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai keliauja paprasčiau, bet vis tiek reikia sąrašo. Turiu omeny ne romaną, o normalų inventorių: 12 dėžių indų, 1 sofa, 1 lova, 2 stalai, 4 kėdės, televizorius ir t. t. Jei muitinėje klausia, o jūs sakote „nu, ten visko yra“, tai nėra profesionalu. Be to, sąrašas padeda ir dėl draudimo. Jei dingsta dėžė, lengviau nustatyti, kas buvo viduje.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuriuo fiksuojamas krovinio perdavimas vežėjui. Ten turėtų būti nurodytas krovinys, pakuočių skaičius, pastabos apie pažeidimus, adresai, vežėjas, gavėjas. Jei jums sako, kad CMR nereikia, nes „čia tik baldai“, tai švelniai tariant, keista. Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija turėtų tvarkingai dirbti su dokumentais. Kita vertus, kartais CMR būna labai bendras – „household goods, 35 boxes“, nors realiai vežate visą namą. Tai ne idealu, bet taip daro ne vienas. Geriau, jei sąrašas detaliau pritvirtinamas prie dokumentų.

Pakavimas, baldai ir daiktai, kurie dažniausiai kenčia

Ar įmonė turi pati viską supakuoti?

Gali, bet ne visada tai geriausias variantas. Jei perkate pilną paslaugą, tada komanda turėtų atvežti dėžes, plėvelę, kampuočius, antklodes, lipdukus, žymeklius. Jei perkate tik transportą, tada jūsų pareiga viską paruošti taip, kad nebūtų chaoso. Aš mačiau dėžių, kurios atrodė gražiai, o viduje lėkštės plaukiojo kaip loterijos rutuliai. Tokiu atveju garantija nepadės, nes pažeidimas įvyko dėl blogo pakavimo. Dėl indų, stiklo, rėmų, elektronikos geriau mokėti už profesionalų įpakavimą. Brangiau, bet ramesnė miego naktis.

Ar senus baldus verta vežti iš Anglijos į Lietuvą?

Priklauso nuo jų vertės, būklės ir sentimentų. Logiškai kartais pigiau nusipirkti naują spintą Lietuvoje, nei mokėti už jos gabenimą, ypač jei ji sunki, medžio drožlių plokštės ir jau „gyvena savo gyvenimą“. Bet jei tai ąžuolinis stalas, geras čiužinys, kokybiška sofa ar daiktas su istorija, tada vežti tikrai verta. Svarbu įvertinti tūrį. Perkraustymo įmonės dažnai skaičiuoja ne tik svorį, bet ir vietą sunkvežimyje. Didelė spinta gali užimti tiek vietos, kiek 20 dėžių. Ir tada klausimas – ar ji tikrai tokia brangi jums.

Kokius daiktus geriausia vežtis pačiam?

Dokumentus, pinigus, papuošalus, vaistus, kompiuterius su svarbiais duomenimis, mažus brangius daiktus, sentimentalinius dalykus, kurių neatkursite. Aš visada sakau: neverkite širdies į dėžę, kurios paskui ieškosite sandėlyje. Pasai ir banko kortelės turi keliauti su jumis. Tas pats su auksu, laikrodžiais, šeimos albumais. Net jei įmonė labai patikima, visada gali būti klaida, dingusi dėžė, neteisingas iškrovimas. Be to, kai kurie daiktai draudimo sąlygose būna išimti arba apriboti. Tai nėra malonu skaityti, bet geriau žinoti iš anksto.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Asmeniniam naudojimui galima, bet reikia žinoti ribas ir neperlenkti lazdos. Jei vežate 3–4 butelius vyno, tai viena. Jei sunkvežimyje stovi 40 dėžių alkoholio, tai jau nebe „perkraustymas“, o klausimai muitinėje. Cigaretės taip pat turi limitus, o pareigūnai tikrai moka skaityti. Be to, alkoholis sunkus, trapus ir gali prakiuršti, todėl jį reikia pakuoti atskirai, vertikaliai, su sugeriančia medžiaga. Gera įmonė jus įspės, bet galutinė atsakomybė dėl deklaravimo vis tiek dažnai lieka klientui. Čia nereikia manyti, kad „perveš kaip nors“.

Ką daryti, jei daiktas apgadintas gavus krovinį?

Pirma – nesupykti ant vairuotojo taip, kad niekas nebegalėtų normaliai kalbėti. Antra – iškart fotografuoti, fiksuoti pažeidimą, nepasirašyti be pastabų, jei pažeidimas matomas. Trečia – rašyti įmonei el. paštu tą pačią dieną, ne po mėnesio. Ketvirta – turėti nuotraukas prieš pakrovimą, sąrašą, vertės patvirtinimą. Penkta – skaityti draudimo sąlygas. Kartais klientai tikisi, kad už seną komodą gaus naujos komodos vertę, nors prieš pervežimą ji jau buvo braižyta. Tokiu atveju ginčas bus sunkus. Bet jei žala aiški ir dokumentai tvarkingi, normalios įmonės stengiasi tvarkyti.

Maršrutas, terminai ir nepatogumai

Kiek trunka perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje – apie 3–7 dienas. Jei maršrutas eina per Doverį–Kalė, tada per Vokietiją, Lenkiją, iki Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ar Šiaulių, viskas gali judėti gana greitai. Bet jei kelto bilietai brangūs arba nėra vietų, kai kurios įmonės važiuoja per Zeebrugge arba kitus uostus. Tai gali pridėti laiko. Dar yra vairuotojo poilsio laikas, eismas prie Londono, oro sąlygos, muitinės eilės. Todėl kai kas žada „per 48 valandas“, o vėliau paaiškėja, kad kalbėjo apie vairavimo laiką, ne apie realybę.

Ar galima derinti kelis klientus viename sunkvežimyje?

Taip, ir taip dažnai daroma. Tai vadinama daliniu perkraustymu arba grupiniu kroviniu. Jūsų dėžės keliauja kartu su kito žmogaus baldais, todėl kaina mažesnė. Minusas – terminas gali būti ilgesnis, nes reikia surinkti kelis krovinius, sudėlioti maršrutą, nieko nesugadinti ir nieko nesupainioti. Yra buvę atvejų, kai vieno kliento sofa užstoja kito dėžes, ir iškraunant prasideda galvos skausmas. Todėl etiketės, numeracija ir inventorizacija yra labai svarbios. Jei kas nors sako „nereikia numeruoti dėžių“, tai aš tuo labai abejoju.

Ar garantija galioja, jei krovinyje yra kelių žmonių daiktai?

Turėtų galioti, bet tik jei kiekvieno kliento krovinys yra aiškiai atskirtas ir užfiksuotas. Daliniam perkraustymui reikia dar tvarkingesnių dokumentų, nes kitaip sunku įrodyti, kas kam priklausė. Gera įmonė naudoja etiketes, spalvų kodą, sąrašus, nuotraukas. Pvz., „Jones – dėžės 1–18“, „Petraitis – dėžės 1–22“. Jei viskas sumesta bendrai, tai jau ne garantija, o rusiška ruletė. Ir ne, vairuotojas atmintyje visko nelaikys. Po 12 valandų kelio ir dviejų iškrovimų jis tikrai gali supainioti, kur buvo ta dėžė su indais.

Kodėl kartais data pasikeičia paskutinę dieną?

Nes tarptautinis perkraustymas nėra traukinio расписание (na, čia turėjau omenyje tvarkaraštis – matot, per greitai galvoju). Gali sugesti sunkvežimis, vėluoti keltas, uoste būti didelės eilės, ankstesnis klientas nebūti pasiruošęs, muitinėje sustabdyti patikrinimui. Kartais kaltas ir pats klientas – baldai neišardyti, liftas neužsakytas, parkavimo leidimo nėra. Gerai dirbanti įmonė jus informuoja, o ne dingsta. Blogai dirbanti pradeda pasakoti pasakas apie „užstrigusį konteinerį Kinijoje“, nors problema ta, kad Londono rajone nebuvo kur pastatyti automobilio.

Ar reikia būti namuose iškrovimo dieną Lietuvoje?

Geriausia taip. Jei negalite, reikia palikti patikimą žmogų, kuris priims krovinį, patikrins dėžių skaičių, pasirašys dokumentus su pastabomis. Be jūsų arba atstovo vairuotojui sunku perduoti krovinį. Jis negali laukti tris valandas, kol jūs baigsite darbą Kaune ar Vilniuje. Dar vienas dalykas – iškrovimo vieta. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namo, reikia pagalvoti apie rankinį vežimėlį, papildomus žmones, liftą. Senamiestyje su siaura gatve ir automobiliais abiejose pusėse kartais tenka nešti sofą 80 metrų. Ir tada visi „myli“ perkraustymą.

Kaip pasirinkti tinkamą įmonę

Kokių klausimų klausti prieš pasirenkant?

Klauskite, kas vykdys pervežimą, ar tai tiesioginė įmonė, ar tarpininkas. Klauskite apie draudimą, CMR, įpakavimą, terminą, galutinę kainą, ar nėra papildomų mokesčių už laiptus, liftą, ilgą nešimą, sandėliavimą. Paprašykite parašyti viską el. paštu. Klauskite, ką daryti žalos atveju. Paprastas testas: jei vadybininkas vengia konkrečių atsakymų ir vis kartoja „bus gerai“, tai ne argumentas. Gera įmonė gali pasakyti ir tai, kas nepatogu: kad terminas orientacinis, kad draudimas turi limitų, kad tam tikrų daiktų geriau nevežti.

Ar verta rinktis lietuvišką įmonę, dirbančią Anglijoje?

Dažnai taip, nes ji supranta abu galus – ir britišką kliento aptarnavimą, ir lietuvišką realybę gatvėse, laiptinėse, kiemuose. Tokia įmonė gali geriau paaiškinti maršrutą iš Mančesterio, Birmingham, Londono ar Bristolio į Klaipėdą, Kauną, Panevėžį, Šiaulius ar Vilnių. Bet nacionalumas nėra garantijos rodiklis. Yra puikių britų, lenkų, lietuvių įmonių ir yra blogų visur. Svarbiausia – tvarka, atsakomybė, dokumentai, realūs atsiliepimai, aiški kaina. Ne tai, ar svetainėje nupieštas Lietuvos ir Anglijos vėliavų mišinys.

Kuo skiriasi tarpininkas nuo realios perkraustymo įmonės?

Tarpininkas parduoda užsakymą kitam vežėjui. Tai nėra automatiškai blogai, bet jūs turite žinoti, kas realiai važiuos. Problema atsiranda tada, kai tarpininkas žada vieną, o subrangovas daro kitaip. Vėliau visi rodo pirštu vieni į kitus. Realios įmonės atveju paprasčiau – jie turi savo komandą, savo transportą arba ilgalaikį partnerį, savo draudimą, savo procesą. Tarpininkas gali būti naudingas, jei reikia greitai rasti vietą sunkvežimyje. Bet jei kalba eina apie brangius daiktus, geriau turėti tiesioginį kontaktą su vykdytoju.

Ką reiškia „viskas įskaičiuota“?

Tai turėtų reikšti, kad kaina apima transportą, pakrovimą, iškrovimą, kelto/perkėlos išlaidas, kuro sąnaudas, bazinį įpakavimą arba visą įpakavimą – kaip sutarta. Bet žodis „viskas“ yra pavojingas. Vieni įmonės į tai įtraukia dėžes ir plėvelę, kiti – ne. Vieni skaičiuoja nešimą iki durų, kiti – iki automobilio. Vieni įtraukia baldų išardymą, kiti laiko tai papildoma paslauga. Todėl prašykite detalizuotos sąmatos. Jei sąmata vienoje eilutėje „perkraustymas – 1500 £“, tai per mažai informacijos.

Ar galima gauti fiksuotą kainą perkraustymui iš JK į Lietuvą?

Galima, bet tik tada, kai įmonė turi pakankamai informacijos: nuotraukos, vaizdo apžiūra, daiktų sąrašas, adresai, aukštai, liftai, parkavimas, ar reikia išardyti baldus. Jei viskas įvertinta paviršutiniškai, fiksuota kaina vėliau gali virsti „nu, čia daugiau nei sakėt“. Pavyzdžiui, klientas sako „porą dėžių ir fotelį“, o realybėje garaže stovi dviračiai, įrankiai, dažų skardinės ir senas šaldytuvas. Todėl sąžininga įmonė prieš kainą norės matyti krovinį. Geriau 20 minučių video call nei nemalonus pokalbis pakrovimo dieną.

Sudėtingesni atvejai

Ar įmanoma perkraustyti pianiną iš Anglijos į Lietuvą?

Įmanoma, bet čia jau ne „du vyrai ir dėžės“. Pianinui reikia specialių diržų, vežimėlio, kampų matavimo, kartais papildomų žmonių. Ypač jei tai koncertinis pianinas arba senas vertikalus instrumentas, kuris sveria daugiau, nei atrodo. Draudimas taip pat turi būti aiškus, nes pianinai jautrūs drėgmei, smūgiams, temperatūros pokyčiams. Kaina bus aukštesnė, nes rizika didesnė. Jei įmonė sako „nesijaudinkit, kažkaip įkišim“, tai nėra geras ženklas. Čia reikia specialistų, ne herojų.

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių?

Techniką vežti galima, bet reikia pasiruošti. Šaldytuvą prieš pervežimą reikia atjungti, išdžiovinti, dažniausiai laikyti pastovų tam tikrą laiką prieš vėl jungiant. Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų, kitaip būgnas gali būti pažeistas. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje arba specialioje apsaugoje. Jei televizorius didelis, plonas ir be dėžės, rizika labai didelė. Kai kurios įmonės atsisako vežti tokius daiktus be tinkamos pakuotės, ir tai yra normalu. Ne viskas turi būti vežama „kaip yra“.

Ką daryti, jei dalis daiktų turi likti sandėlyje?

Sandėliavimas gali būti Anglijoje, tranzito šalyje arba Lietuvoje. Reikia žinoti, kiek laiko galima laikyti, kokia kaina už savaitę ar mėnesį, ar sandėlis apsaugotas, ar krovinys apdraustas sandėliavimo metu. Kartais klientai mano, kad sandėliavimas „nemokamas“, nes įmonė sako „galima palikti“. Bet paskui paaiškėja 50–150 £ per savaitę arba minimalus laikotarpis. Todėl klauskite iš anksto. Yra buvę situacijų, kai žmonės negalėjo išsikrauti Lietuvoje, nes remontas užsitęsė, o sandėlio mokestis tapo nemalonia staigmena.

Ar įmonė gali padėti su mokesčiais ir muitine?

Gera įmonė gali paaiškinti bendrus reikalavimus ir parengti dokumentus, bet ji nėra jūsų asmeninis muitinės brokeris kiekvienam daiktui. Jei vežate asmeninius naudotus daiktus, paprastai procesas paprastesnis. Jei vežate naujus daiktus, komercines prekes, didelį kiekį alkoholio ar kažką neaiškaus, gali reikėti papildomų dokumentų. Po „Brexit“ taisyklės ne visada yra intuityvios, todėl geriau klausti konkrečiai. Aš nesu tikras 100%, kaip kiekvienas atvejis bus vertinamas muitinėje, nes praktika keičiasi, bet tvarkingi dokumentai visada padeda.

Ką reiškia EORI numeris perkraustymo kontekste?

EORI dažniau aktualus komerciniam kroviniui, o ne paprastam asmeninių daiktų perkraustymui. Bet jei vežate naujus daiktus, įmonės įrangą, prekes pardavimui ar didelį kiekį daiktų dėžėse, klausimų gali būti daugiau. Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija turėtų bent pasakyti, ar jūsų atveju tai aktualu, ar ne. Jei vadybininkas pradeda kalbėti labai sudėtingai ir pats painiojasi, prašykite parašyti aiškiau. Dokumentų srityje migla yra brangiausias dalykas. Geriau prieš išvykstant išsiaiškinti, nei stovėti pasienyje ir laukti.

Realios situacijos iš praktikos

Kodėl vienas klientas liko be sofos, nors turėjo garantiją?

Buvo atvejis, kai sofa buvo sena, be nuotraukų prieš pakrovimą, apvyniota tik plona plėvele. Kelionės metu ji pasislinko, kampas buvo įlenktas. Klientas reikalavo visos kompensacijos, nes „garantija“. Bet draudimo sąlygose buvo aiškiai parašyta, kad netinkamas įpakavimas mažina atsakomybę. Įmonė pasiūlė dalinį sutvarkymą, klientas atsisakė, prasidėjo blogi atsiliepimai. Čia nepatogu, bet ne visada kaltas vežėjas. Jei daiktas vertingas, jį reikia paruošti taip, lyg jis keliautų per karą. Nes iš dalies taip ir keliauja – per uostus, sandėlius, kelių duobes ir vairuotojų rankas.

Ar garantija padeda, jei dėžė dingsta?

Padeda, jei dėžė buvo suskaičiuota, sunumeruota ir įrašyta į dokumentus. Jei sąraše 40 dėžių, o gavote 39, tai jau yra konkretus faktas. Tada įmonė tikrina maršrutą, sandėlį, kitus krovinius, vairuotoją. Bet jei dėžių niekas neskaičiavo, o jos buvo tiesiog „krūva garaže“, sunkiau. Būna, kad dėžė iškeliauja pas kitą klientą dėl klaidingos etiketės. Būna, kad ji lieka sandėlyje. Būna, kad ją iškrauna ne ten. Todėl numeracija nėra formalumas. Tai maža detalė, kuri kartais sutaupo savaitę nervų.

Kas nutinka, kai klientas neatsako telefonu?

Vairuotojas atvyksta į adresą, o klientas neišeina, neatsako, telefonas išjungtas. Skamba kaip juokinga, bet taip būna. Ypač kai žmonės dirba, pamiršta laiko juostą, painioja datas arba mano, kad „jie dar toli“. Tada įmonė gali taikyti laukimo mokestį, perkelti iškrovimą arba palikti krovinį sandėlyje. Sandėliavimas ir papildomas maršrutas kainuoja. Todėl per perkraustymą telefonas turi veikti. Bent jau tą dieną. Galima net pasakyti draugui ar kaimynui, kad būtų pasiekiamas. Nes vienas praleistas skambutis gali kainuoti 100–300 £.

Išvada

Perkraustymo įmonė iš Anglijos su garantija turi būti ne šūkis, o aiški atsakomybė: sutartis, draudimas, dokumentai, tvarkingas įpakavimas, realus terminas ir žmonių noras išspręsti problemas, jei jos atsiranda. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą tikrai gali praeiti sklandžiai, bet tik tada, kai abi pusės supranta, kas vyksta. Nesvarbu, ar kraustotės iš Londono, Mančesterio, Birmingham, Bristolio ar mažesnio miestelio į Vilnių, Kauną, Klaipėdą – klauskite konkrečiai, fiksuokite viską raštu ir nebijokite nepatogių klausimų. Jei įmonė vengia atsakyti, geriau ieškoti kitos. Nes pigiausias variantas kartais tampa brangiausias, kai tenka mokėti ne tik pinigais, bet ir nervais.