Perkraustymo į UK paslaugos: taupykite savo nervus

Mano diena dažnai prasideda ne nuo kavos, o nuo skambučio, kur klientas sako, kad jo dėžės kažkur dingo arba vairuotojas neužsileido. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, matau viską. Iš pradžių, prieš daugelį metų, buvo paprasta – pakrovėm ir važiavom, tačiau po „Brexit“ visokios procedūros pasikeitė neįtikėtinai. Dabar tai ne tik fizinis darbas, bet ir nervų valdymas, o kartais ir psichologo pagalba. Kai renkatės perkraustymo į UK paslaugos, svarbiausia nesusirasti tiek, kas pažino tik kelių maršrutus. Reikia žinoti, kur virsta muitinės keliai ir kodėl vėluoja traukiniai Ostende. Rašysiu čia tai, kas paprastai pasakoma aki į akį, be jokios reklamos, tiesiai iš patirties.

Kas dabar taip su kainomis ir terminais?

Kiek tai viskas dabar kainuoja?

Kainos šoktelėjo per pastaruosius metus, tai ne jokia paslaptis. Degalai brangesni, užkirsti keliai Anglijoje brangesni, tad ir perkraustymo į UK paslaugos negali būti pigios kaip anksčiau. Bet čia ne kalbu apie jų karališkąjį prabangą. Paprastas vieno buto pervežimas su keliomis dėžėmis ir balda gali kainuoti nuo tūkstančio iki dviejų trijų tūkstančių eurų, viskas priklauso nuo tūrio. Neapsukime, tiesos sakant, jei kas nors siūlo už du šimtus ir pažada „viskas įsiskys“ – bėkite tolyn, tai būtinai kažkas čia nesuderinta.

Kiek laiko užtruks mano daiktai atkeliauti?

Prieš tai sakydavau „savaitę“, bet dabar nebegaliu taip lengvai pažadėti. Paprastai, jei važiuojame tiesioginiu reisu su pilnu sunkvežimiu, tai į Londoną arba Mančesterį nukeliaujame per 3–4 dienas. Jei tai dalinio krovinio (part load) variantas – kai važiuoja keletas klientų – tai gali užtrukti ir iki dviejų savaičių, kol surenkame likusias siuntas. Tiesą sakant, kartais vairuotojai užstringa Ostende ar Doverio uoste prieš pat kelias valandas, o tu čia nervini ir skambini. Tai reikia numatyti rezervą.

Kas daro įtakos galutinei kainai?

Daug kas, ne tik atstumas. Pirma, ar jums reikia pakavimo paslaugos? Antra, ar yra liftas abiejuose galuose? Jei ten ketvirtas aukštas be lifto Londono senamiestyje, man reikės samdyti papildomus vyrus, o tai kainuoja. Dar yra toks dalykas kaip „muitinės garantija“, jei vairuojame ne savo transportu. O taip pat... diena, kai važiuojate. Savaitgalis ar šventė Anglijoje – tai visada brangiau, nes mums reikia vairuotojams mokėti viršvalandžius. Visos smulkmenos susideda į didelę sumą.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Nebegalvojau, jog kas nors dar šiais laikais klausia apie grynaisius. Anglijoje viskas virtualu, o lietuvių vairuotojams tiesiog nebebūna tiek grynųjų pinigų kišenėse, saugumo sumetimais. Be to, mums reikia įrodymo, kad mokėjimas atliktas, kad būtų mažiau problemų su apskaita ir mokesčiais. Geriausiai viskas sutvarkoma per pavedimą iš anksto. Galime sutarti dėl pradinio įnašo, bet likusi dalis – arba pavedimu prieš išvykstant daiktams, arba kortele.

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Ką tik girdėjau, kad vienas klientas skundėsi dėl milžiniškų kainų skirtumų tarp pasiūlymų. Žiūrėkite, kai reikiate perkraustymo į UK paslaugos, nežiūrėkite tik į skaičių ekrano apačioje. Vienos firmos veža savo baltomis mašinomis ir turi sandėlius Anglijoje, kitos – tik samdo pašto autobusus ar „kurjerių“ maršrutus. Pastarosios pigesnės, bet jos jūsų daiktus gali išmesti ant gatvės, jei vėluosite susitikti ten. Kaina apima riziką ir atsakomybę. Pas mane, pavyzdžiui, yra visi draudimai, tai ir brangiau.

Ar reikia mokėti už apžiūrą?

Dauguma įmonių nemoka už važiavimą pasižiūrėti, kiek tūrio turite. Tačiau, jei jums svarbi tiksliausia kaina, verta investuoti šimtą eurų, kad specialistas atvyktų ir pamatytų, kas ten tikrai vyksta. Telefonu ar nuotraukomis žmonės dažnai meluoja ne tikslingai, o tiesiog nemoka įsivaizduoti tūrio. Vienam „keli dalykai“ tai trys dėžės, kitam – visa dalinės virtuvės komplektacija. Jei norite išvengti staigmens kai atvažiuoja sunkvežimis, leiskite mums užsukti.

Anglijoje jau nebe ES: muitinė ir dokumentai

Ar dabar reikia muitinės deklaracijos?

Taip, tikrai reikia. Nuo 2021-ųjų sausio 1 dienos mes nebuvome ES narės, tai viskas turi eiti per procedūras. Negalima tiesiog užlipti į keltą ir važiuoti toliau kaip anksčiau. Reikia pateikti transporto dokumentą (CMR), kuris turi būti priskirtas prie teisingų muitinės kodų. Tai reiškia, kad mūsų logistas arba tarpininkas turi įvesti duomenis į sistemą prieš pat važiavimą. Jei to nepadarysite, britai neleis išvažiuoti iš uosto. Tai būtent ta vieta, kur dauguma sulaiko, nes pamiršta paruošti failus.

Kas yra tas „prekybinis atstovas“?

Tai didžiausia bėda tiems, kurie nieko nesupranta. Jei esate fizinis asmuo ir perkraustote turtą į šeimą (transfer of residence), galite naudoti formulę, kurios dažnai nereikia mokėti PVM. Bet... (palaukia) ne visada tai taip paprasta su tais dokumentais. Jei neturite „prekybinio atstovo“ (tą firmą, kurią užregistravus Anglijoje galima rodyti dokumentais), daiktai gali būti užšaldyti uoste, o mes ten galime praleisti dienų dienas. Tai būna tikras košmaras, todėl reikia pasirūpinti tuo iš anksto, ne kai sunkvežimis jau stovi prie Kalė.

Ką daryti, jei neturim prekybinio atstovo?

Tada turite tik du kelius. Pirmas – rasti brokerį, kuris užsidarys į tą procedūrą vienam kartui (brangu). Antras – jei turite pašto kodą Anglijoje, galite bandyti registruotis patys bet tikrai nerekomenduoju to daryti be pagalbos. Muitinės sistemos yra sudėtingos, o viena klaida gali užblokuoti visas kitas siuntas. Geriau pasidomėkite, ar jūsų pasirinktas vežėjas turi tokį atstovą, nes dauguma mažų firmų jo neturi ir tikisi, kad „kažkaip proeis“. Taip nebe.

Ar gali muitinė atidaryti mano dėžes?

Žinoma, gali. Jiems nereikia jūsų leidimo ar sutikimo. Prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas sako, kad viskas gerai, o uoste britų muitininkai pamatė kažką įtartino rentgeno nuotraukoje. Atidarė dėžę su knygomis, o ten – dešimt seilių miltelių ir nelegalių vaistų. Viską išbarstė, pridarė šlamšto, o klientas gavo didelę baudą. Nerašykite ant dėžių „drabužiai“, jei ten yra maistas ar vaistai. Tikrasis apžiūra yra dažna, ypač jei važiuojate atsitiktiniu reisu.

Ką daryti su maistu, kurį noriu pasiimti?

Nemanau, kad verta rizikuoti dėl mėsos ar sūrio. Anglija yra griežta maisto produktų atžvilgiu iš ES, ypač dabar. Galima pasiimti kiekvienam keletą kilogramų sauso maisto (pieno milteliai, lazdelės), bet nieko gyvo ar mėsos produktų. Jei einate per „raudonąjį koridorių“ uoste, jus sustabdys ir išmes viską į šiukšliadęžę. Vieną kartą teko išmesti visą krepšį lietuviškų lašinų, o klientas vos neplakė vairuotoją. Geriausia viską suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo.

Ar turiu skaičiuoti kiekvieną lėkštę?

Nereikia skaičiuoti kiekvieno šaukšto ar lėkštės, bet sąrašas (inventorius) būtinas. Muitinės taisyklės sako, kad reikia pateikti sąrašą, kuriame nurodomi daiktai, ypač brangūs (elekttronika, paveikslai). Gera žinia ta, kad negalioja PVM, kai įvežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius. Tarkime, sena televizorija nebus apmokestinta. Bet jei atvežate penkis naujus iPhone su etiketėmis – tai jau bus verslas, ne perkraustymas, ir mokesčiai bus dideli.

Pakavimas ir logistika – kaip viskas vežama

Ar patys turiu dėti į dėžes?

Galite dėti patys, galite mums pasakyti „darykite viską“. Tačiau jei renkatės pigesnį variantą, mes tiesiog atvežame dėžes, o jūs užpildote. Manau, čia aišku – jei mes dėjome, mes ir atsakome. Jei jūs įdėjote sulaužytą vazą į dėžę nuplėštoje popieriuje (be čia aš galvojau parašyti „ne į dėžę“), tai kaltės jokiai iš mūsų pusės nebus. Geriausia sutarti „menedžerio pakavimą“, tada visą atsakomybę imame mes.

Ką daryti su sofa, kuris neįeina į liftą?

Tai kasdiennis buvimas mūsų darbe. Dažnai klientai sako „įėjo, kai atvežėme“, o paskui paaiškėja, kad tuomet įvežė per langą su keliu, o ne laiptais. Mūsų vairuotojai turi užkelti rankoves, bet jei tai 300 kilogramų sofa ir trečias aukštas be lifto, reikiaės „keltuotojų“. Tai papildoma paslauga ir papildomi pinigai. Nereiktų manyti, kad vairuotojas yra olimpinis sunkiaatletis. Kartais tiesiog reikia išardyti baldus, paimti kojas arba nuleisti atramas.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Technika reikalauja ypatingo dėmesio. Negalima tiesiog įmesti į dėžę su pledais ir tikėtis, kad nenukris. Jei turite serverio spintą ar brangų stalų kompiuterį, mes juos supakuojame burbuliukine plėvele ir įstatome į specialias dėžes su putomis. Vienas klientas važiavo su kompu ant sėdynės sustabdžiuose vairuotojo kabinos, atsitiko staigus stabdymas tiesiuose ir – viskas ant grunto skilo. Dabar viskas keliauja korpuse. Jis prisimena tai iki šiol.

Ar galima vežti augalus?

Tai sudėtingas klausimas, o aš čia tik ekspertas neaugalų srityje. Bendrai kalbant, augalų įvežimas iš ES į UK dabar labai ribotas. Reikalaujama fitosanitarinių sertifikatų, kurie kainuoja brangiau nei patys augalai. Jei tai tik keli daugiamečiai puokoliai indais... (palaukia, ar dabar leidžia be pašto? Maniau, kad uždrausta). Geriau pasakykime taip – nerašiau nesiūlyčiau bandyti prošti jų be dokumentų. Muitinė tiesiog išmes arba nuspraus cheminėmis priemonėmis. Palikite gera kaimynui, tikrai nevertu nervų.

Kiek man reikės dėžių?

Paprasta taisyklė – vienas asmuo, vieno kambarys butas, tai apie 20–30 dėžių. Šeimai su trimis vaikais gali prireikti ir 60 ar daugiau. Bet čia tik apytiksliai. Kartai žmonės sako „keli dalykai“, o mes ten atvažiavę pamatome pilną namą su pianinu. Reikia žiūrėti ne į daiktų skaičių, o į tūrį kubiniais metrais (m3). Jei nežinote, paprašykite mūsų konsultanto, jis padės apskaičiuoti akiai pagal nuotraukas.

Kas daryti su vyno ar alkoholio kolekcija?

Alkoholis tai ne maistas (nors kai kurie taip mano), jis yra apmokestinamas griežčiau. Jei turiu trisdešimt butelių gerą vyną, teks sumokėti akcizą britams. Galima įvežti kaip asmeninį kiekį (kiekvienam suaugusiam po tam tikrą kiekį), bet jei tai kolekcija, tai bus matomas verslas. Geriau išsiaiškinti aktualias akcizo mokesčių ribas prieš važiuojant, nes muitininkai moka už kiekvieną surastą butelį be dokumentų. Aš asmeniškai negirdėjau, kad kas nors sutaupė ten nelegaliai.

Rizikos, blogos situacijos ir patarimai

Kas būna, jei vairuotojas užšąla spūsties?

Stovi ir laukia. Tiesiai sakant, Anglijos keliai, ypač M25 aplinkkelis aplink Londoną, yra viena didžiausių bėdų. Viena avarija gali užblokuoti viską keturias valandas. Mūsų perkraustymo į UK paslaugos visada numato šią galimybę savo grafike. Jei skambinate ir pyktate, kad vairuotojo nėra, tai jo galbūt neleidžia eiti iš sunkvežimio pagal taisykles (po 4,5 valandų vairavimo privalo poilsį). Tai saugumo reikalas, ne jo tinginys ar noras nieko nedaryti.

Ar galiu paprašyti pristatyti savaitgalį?

Galima paprašyti, bet neišvengiamai tai kainuos brangiau. Anglijoje darbuotojų teisės yra labai griežtos, o mokesčiai už darbą ne darbo laiku – milžiniški. Jei aš liepiu savo vairuotojui dirbti sekmadienį, turiu jam sumokėti dvigubai ar triskart. O vairuotojai ten nėra mūsų darbuotojai, tai jie turi savo kainas. Dažniausiai stengiamės pristatyti darbo dienomis. Jei jūsų naujieji šeimininkai laukia sekmadienį, turite su jais susiderėti.

Ar yra rizika, kad daiktai dingsta?

Pas mus – ne, pas kitus – galbūt. Girdėjau istorijų, kai įmonės paima užmokestį, pakiša daiktus į sandėlį ir dingsta, paskui atsiranda po metų. Todėl visada patikrinkite įmonės teisinį statusą ir atsiliepimus. Mes visad turiame sutartį, kurioje surašyta atsakomybė. Be to, jei dėžės uždarytos specialiomis plombomis, kurias vairuotojas nėra atidarinėjęs, ir jų nebėra – tai didelė problema. Užsirašykite numerius ant plombų ir pasilikite sau nuotrauką.

Ar įmanoma susisiekti tiesiogiai su vairuotoju?

Paprastai duodame numerius, kai vairuotojas artėja prie vietos (apie 50 km). Bet nereikėtų jo kamšyti kiekvieną valandą su klausimu „kur jūs“. Jis vairuoja 20 tonų monstrą, jo rankos užimtos, o be to, už Lietuvos ribų tarifai gali būti baisūs. Geriau kalbėti su operatoriumi lietuviškai. Vienas vairuotojas prisipažino, kad jį taip priverdė skambininkas, kad jis beveik užmiršo maršrutą ir užvažiavo į kitą miestą.

Kodėl reikia draudimo?

Manote, kad niekas nenutiks? Aš turiu daug istorijų apie tai, kai sunkvežimis pataikė į duobę Lietuvoje arba kai statybų metu ant krovinio užgriuvo lentų krūva. Pagal tarptautinius nutarimus, neįmonių atsakomybė dažnai yra ribota (dažnai labai mažai, lyg 10 EUR už kg). Už papildomą draudimo premiją, jūsų turtas bus apsaugotas pilnai. Jei jums rūpi senelės servizas ar brangu pianinas, šitos keliosdešimt eurų niekuo lyginamos su nuostoliais.

Kas daryti, jei randu sulaužytą daiktą?

Jeigu matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, arba spinta nulūžusi – neskubėkite ją išmesti. Reikia užfiksuoti žalą nuotraukomis ir parašyti „pranešimą apie žalą“ (damage report) right there and then, dar prieš vairuotojo išvykimą. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o paskui po valandos paskambinsite, kad ten nėra kojos – draudimas nieko nebus mokėti. Vairuotojai žino tai ir stengsis padaryti viską gerai, bet kartais tiesiog būna neprognozuojamų situacijų kelyje.

Pabaigos smulkmenos kurioms neskiria dėmesio

Ką daryti su šlamštu?

Nenaudokite mūsų kaip šiukšliavežių, prašau. Kartais žmonės bando užpildyti dėžes senais drabužiais, kurie netinka nešti labdarai, ir sako, kad tai šiukšlės. Mums taip pat brangu vežti orą ir šiukšles. Jei turite dalykų, kuriuos norite atsisakyti, pašalinkite juos prieš mūsų atvykimą. Anglijoje atliekų išvežimas taip pat kainuoja, todėl geriau tai padaryti čia prieš išvykstant ir taip sutaupyti laiko.

Ar galite padėti su išpakavimu?

Galime padėti, bet tai papildomai paslauga. Dažniausiai vairuotojai turi panašinti dėžes į kambarius ir tęsti toliau, nes jie turi grafiką. Jei reikalaujate, kad jie išpakuotų, surenką popierių ir sudėliotų knygas ant lentynų, tai užtruks ilgai, o laikas yra pinigai. Jei esate seni ar turite nugaros problemų, susitarkime dėl „full service“. Bet dažniausiai klientai nori sutaupyti ir padaro tai patys, paskui skundžiasi, kad jie pavargę.

Ar reikia keisti technikos kištukus?

Anglijoje kitokie kištukai (Type G), trišakiai su saugikliais. Geriausia nusipirkti adapterius dar Lietuvoje, ten pigiau ir didelis pasirinkimas. Nereikia keisti įrenginio laidų, tiesiog uždekite adapterį. Dėl dideliųjų buitinių prietaisų (skalbyklės, šaldytuvai), reikia atkreipti dėmesį – ar jie veiks su jų įtampa? Nors dabar dauguma yra universalūs (220–240V). Geriau pasitikrinti prieš vežant, kad nenuviltumėte susiradę, kad skalbyklė neįsijungia.

Kas daryti, jei susidūriu su blogu įmonių atstovu?

Bėkite. Jei jis nelaida į sandėlį, neduoda sutarties ar reikalauja visą sumą grynaisiais be kvito – tai signalas. Geros perkraustymo į UK paslaugos visada bus skaidrios ir aiškios. Jei jau įklijote, klausykite patarimų iš forumų. Turbūt girdėjote apie tuos, kurie pasiima pinigus ir išjungia telefonus. Tikrai nerašykite kitų įmonių pavadinimų viešai komentarais, tai dažnai baigiasi teismuose (lyg ir būtų tiesa, bet teismas brangus).

Išvada

Tai visas tas šou vangiai baigiasi. Perkraustymas į Angliją nėra tiesiog kelionė per jūrą, tai kompleksinė procedūra. Jei pasiruošiate teisingai, pasirinkdami patikimas ir saugias perkraustymo į UK paslaugos, išvengsite nemažai streso ir nesusirgote galvos. Nepamirškite dokumentų ir nereikia slėpti maisto dėžėse, tikrai nenušoks. Sėkmės naujojoje vietoje, o su daiktais mes tikrai susitvarkysime gerai.