Perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill: kainos, maršruto niuansai ir praktiniai patarimai

Dirbau šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas į Didžiąją Britaniją niekada nebuvo lengvas, o po Brexito jis tapo dar labiau administraciškai sudėtingas. Kai klientas pagalvoja apie perkraustymą iš Vilniaus į Uppermill, dažniausiai jis įsivaizduoja paprastą važiavimą, tačiau realybėje tai susideda iš tūkstančio smulkmenų, pradedant customine deklaracija ir baigiant tuo, kaip sunkvežimis užlips į Uppermillo stačias kalnelis. Čia ne Tamsas šernas, bet geografija sukuria savo patvirtualumus. Šiame straipsnyje (rašau kaip kalbėčiau su savo draugu prie alaus) bandysiu paaiškinti, kas tikrai vyksta užmarštyje, kodėl kainos šokuoja ir ko tikėtis iš tolimo kelio į Oldhimo apylinkes.

Kainos, pasiruošimas ir bendri klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelias?

Viskas labai priklauso nuo tūrio, bet jei kalbame apie standartinį butą apie 20–25 kubinius metrų, tai turėtumėte sutelkti galvas apie 1800–2500 eurų. Perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill nėra pigus dėl kuro ir, svarbiausia, angliškų muitų procedūrų. Jei turite tik kelias dėžes, gali pavykti už mažiau, su daliniu krovininiu mikroautobusu, bet tada reikia laukti, kol surasime partnerį. Be to, nepamirškite, kad kainos svyruoja priklausomai nuo sezono – vasarą viskas brangsta, nes vairuotojų trūksta.

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas?

Nes nė vienas kelias nėra vienodas, o kai kurios firmos tiesiog užduoda klausimus, kurių neklausia. Vienintelis atsakymas – ar jie įskaičiuoja custominę deklaraciją iš Lietuvos pusės? Dauguma pigių siūlymų jos neįskaičiuoja, ir tada jums tenka susitvarkyti patį, o tai gali kainuoti papildomai 150–200 eurų už tarpininką. Taip pat svarbu, ar tai yra tas perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill su iškraunimu ar tik "iki durų" su paėmimu iš sunkvežimio gatvėje. Visada klauskite detalės, kad netyčia nepirktum katė maiše.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Patys važiavimai trunka maždaug 3–4 dienas viena kryptimi, jei nėra didelių spūsčių ties Kalais ar Douveriu. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra tiesioginis vairavimas; reikia laiko surinkti krovinį, padaryti dokumentus, prieš tai gauti GP sutikimą (galimas prievartas). Jei viskas eina kaip pažadėta, nuo pakrovimo dienos iki iškraunamo Uppermille praės apie savaitę. Kartais ir greičiau, jei vairuotojas nori greitai parvysti namo, ant to negalima skaičiuoti.

Ar verta rinktis brangesnę ekspeditorių firmą?

Apibūdinsiu paprastai: taip. Esu matęs daug situacijų, kur pigiųjų firmų vairuotojai dingdavo praganyje arba neatsiimdavo telefonų, kai jau jie turėtų būti pristatymo vietoje. Brangi firma turi draudimą, ji turi atsakomybę už jūsų daiktus. Perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill – tai ne 50 km kelias, jei kažkas pasidaro kelionės metu, bus per vėlu gailintis. Gaila, kad klientai dažniausiai tai supranta tik tada, kai sulaužo brangų paveikslą arba sofą.

Ar reikia mokėti už pristatymą į konkretų aukštą?

Įprastai įkainiojame įkėlimą į sunkvežimį Vilniuje ir nuleidimą į žemę Uppermille. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai papildomas darbas. Vairuotojams paprastai mokama kas už valandą ar už lipimų, priklausomai nuo sunkumo. Žinoma, jei tai mažos dėžutės, gali ir padaryti malonumą, tačiau jei ten pianinas ar šaldytuvas – be abejo, reikia derėtis iš anksto. Nerašykime to į sutartį, bet žiauriai nepatinka, kai žmogus sužino apie papildomus mokesčius paskutinę akimirką.

Kada geriausia užsakyti transportą?

Reikėtų tai daryti bent mėnesiu prieš planuojamą išvykimą, ypač jei keliojate pavasario pabaigoje ar rudenį. Tada eilės didelės, o gerų vairuotojų, kurie žino kelią į Uppermill, mažai. Jei skubate, galime rasti kažką greitai, bet tai kainuos brangiau – reikės "perkraustyti" kitus grafikus. Geriausia žinoti savo datą ankstyviau, nes tuomet galima aiškiai pasakyti, kada tiksliai vyks perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill.

Kas daryti, jei neturiu pakuočių?

Firmos paprastai gali suteikti kartonines dėžes, bet tai dažnai kainuoja. Kartais parduodamos, kartais duodamos paskolos (tokia paskola prieš grąžinant). Tačiau geriausia pačiam pasirūpinti ankščiau – paklauskite kaimynų, užeikite į parduotuvę, ar neturėtų dėžių. Labai dažnai žmonės tai daryti paskutinę dieną, tada prasideda panika, kai viskas sudėta į maišus, o vėliau neįmanoma rasti nieko.

Ar galiu vežti maistus ir gėrimus?

Gali, bet yra ribojimai. Į Angliją negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES (ne visiškai taip, bet yra griežtai ribojama). Vaisiai ir daržovės dažniausiai praeina, jei nėra dirbtu. Žinoma, keletas degtukų ir sūrio už kaulą vairuotojui nebus problema, bet jei bandysite vežti pusę šaldytuvo su lašiniais, customas viską nukonfiskuos. Negerai, kai dingsta visai šventi mėsos gabalai, tai tikrai nepagarbūs žmonės ten dirba.

Kaip apskaičiuoti kiekvno daikto tūrį?

Paprastai kalbame apie kubinius metrus (m3). Standartinė sofa užima maždaug 1.5–2 m3, spinta dar tiek pat, kelnės – vos truputį. Jei nežinote, nufotografuokite kambarius ir išsiųsk man, aš su akimi išmatuosiu. Esu matęs tiek daug būstų, kad jau beveik tiksliai galiu pasakyti, kiek vietos užims jūsų turimas trobelės turinys. Kartais žmonės nuvežia daug daugiau negu planavo, todėl sunkvežimis tampa per mažas.

Ar galima vežti elektromobilius?

Galima, bet tai ne paprasta kaukė. Tokio perkraustymo iš Vilniaus į Uppermill atveju reikia itin gera krovinių draudimo, nes elektrukai yra jautrūs. Taip pat reikia sutarti, kur jis bus įkraunamas, jei kelias trunka ilgiau. Dauguma klientų juos tiesiog veda, bet jei judinate su visa šeima, galima ir įvežti laive arba vagonu, bet tai jau kita istorija.

Ar reikalingas draudimas?

Be absoliučiai abejo. Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), vairuotojas yra atsakingas, tačiau ribotai – maždaug po 10 eurų už kilogramą. Jei turite brangų kompiuterį ar antikvarinę lentą, tai nieko neatginsite. Būtina sudaryti papildomą draudimo sutartį visa vertei. Pas mane buvo atvejis, klientas pasirašė be draudimo, vėliau virtuvė lubomis užlindo, jis gavo vos tris šimtus, o virtuvė kainavo trys tūkstančius.

Kelionės eiga, logistika ir techniniai niuansai

Kokia duoda dažniausiai naudojama maršrutas?

Dauguma vairuotojų važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (Belgiją), tada per tunelį arba keltą į Angliją. Toliau važiuojame link Londono, o paskui šiaurės link, link Mančesterio. Perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill reikalauja nukreipti į M62 ir M60, o ten eismas dažnai stovi. Kartais, jei laiko trūksta, vairuotojai renkasi kitokią kelią, bet šis yra patikimesnis.

Ar vairuotojas gali pasiimti daiktus iš kelių vietų Lietuvoje?

Gali, bet tai kainuos. Jei paimame iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus – tai uždirbti tris kartus ilgiau. Neteisingai manyti, kad kelias yra tas pats, nes stojimas į miestą valandas laiko suvalgo. Geriausia visa daiktus surinkti vienoje vietoje, pavyzdžiui, garaže, prieš pat išvykimą. Priešingu atveju, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vairuoti po visą Lietuvą, jei tai nenumatyta kainoje.

Kas vyksta, jei lūžti sunkvežimis?

Tai blogiausia baimė. Tada mes turime iškviesti pagalbą vietovei, perkrauti daiktus � kitą mašiną. Tai prailgina kelionę vienom ar dviem dienom. Geriausios firmos turi partnerių tinklą visoje Europoje, kuris gali padėti. Esu matęs, kaip dėl to užstringa Šventės, tad reikia turėti planą B. Nors, tiesą sakant, kai lūžta, dažniausiai viskas tiesiog sustoja ir laukia.

Ar vairuotojas pavysės prieš nupirkdamas maistą ar degalus?

Ne, jis nieko nuperka. Tai yra krovininė transporto priemonė, jam drausta vežti keleivių ir prekybai skirtų daiktų. Jis gali pavažiuoti į poilsio zoną (trucker parking) pavalgyti, bet nieko daugiau. Jei reikia nupirki ko nors už jį, tai jums teks susitarti su vairuotoju tiesiogiai, tai nėra mūsų dalykas. Paprastai jie turi savo atsargas.

Ar sunku rasti vairuotoją, su kuriu norėtum išgerti kavą?

Ziurek, dauguma jų yra atsargūs, ypač šiais laikais. Tiesa, kai atvyksta į Uppermill, dažnai jie yra pavargę ir tiesiog nori išsiblaškyti. Vairuotojai dažnai kalba tik rusiškai arba lietuviškai, ir ne visada nori bendrauti. Bet jei esate draugiškas, pasiūlyti vandens ar kavos nieko nekenkia. Žinoma, nerekomenduoju vienkartinių indų dėti, geriau normaliai pasielgti.

Ką daryti, jei vairuotojas negali atlikti iškraunamos?

Tada reikia tartis su klient, kad jis surastų vietinius darbuotojus. Perkraustymas iš Vilniaus į Uppermill gali pasibaigti taip, kad sunkvežimis užkliudžia apšvietimą arba per didelis, kad įvažiuotų į siaurą gatvelę. Tada reikia įsitraukti "žmones su rankomis". Tai papildomas nepatogumas bet kokia diena.

Ar laiku pranešate apie atvykimą?

Turėtų pranešti. Geras vairuotojas skambins prieš 24 valandas ir tada prieš 2 valandas. Tačiau kartais nuo Londono iki Mančesterio susidaro spūstys, ir jam tenka laukti. Jei jis neatsiliepia į telefoną, nereikėtų iš karto panikuoti – jis gali būti su draudžiu telefonu (kaip vairuotojams tenka) arba tiesiog miega poilsio vietoje. Žinoma, kai laikas praeita, tuomet galiu ir aš pagalbos paprašyti.

Ar saugu vežti bižuterijas ir brangius daiktus?

Neigalima. Tokie dalykai turi būti pas jūsų su savimi. Viskas, kas telpa į rankinį bagažą, turi būti kartu su jumis lėktuve (jei skraidate) arba asmeniniame automobilyje. Sunkvežimyje "dingsta" maži daiktai labai dažnai, nors dažniausiai tiesiog nuslenka po kęsuliais arba susimaišo su kitų daiktais. Geriau nenukreipti likimo.

Kas daryti, jei pradėjo lyti, kol kraunamas krovinys?

Turime uždenkti tentą, bet jei lietus labai stiprus, daiktai gali sušlapti, jei jie nebuvo tinkamai uždengti. Dabar dauguma mašinų yra su uždaromis sunkvežimio priekabomis (box tipo), todėl problema mažesnė. Vis tiek, jei matote, kad vairuotojas greitai krauna ir nekviečia pagalbos, patarkite jam uždenkti labiau sausus daiktus plėvele. Geriau prevencija, nei vėliau džiovinti knygas.