Perkraustymas iš UK: iškrovimo niuansai, kuriuos vertina tik patyrę

Sveiki, taigi darbas su Didžiąja Britanija po „Brexit“ pasikeitė ir, sakyčiau, ne į gerą pusę, jei kalbame apie paprastumą. Nors dažniausiai klientai susiruošia klausdami apie dokumentus arba kainas, fizinis iškrovimas kartais sukelia daugiau galvos skausmo nei pati muitinė. Jei planuojate perkraustymas iš UK, svarbu suprasti, kad ne visada vairuotojas gali arba nori užlipti į antrą aukštą be keltuvo, o angliškas lietus gaišta laiką. Turiu daug patirties, matęs esu viską – nuo smulkių biurėlių London centre iki pilnų namų inventorius iš šiaurės, todėl tikrai galiu pasakyti, kad gerai pasiruoštas iškrovimas pusę darbo atlieka. Ir taip, kainos dabar kitokios negu prieš 5 metus, tai nenuostabu, kad kyla klausimų.

Bendrai apie tą fizinį darbą ir vairuotojus

Ar vairuotojas tikrai padės man nuleisti dėžes iš sunkvežimio?

Žiūrėk, čia visada yra pilkas zone. Standartinė praktika yra tokia, kad vairuotojas atveža daiktus į tašką A, bet jis nėra joks krovikas. Jei užsisakote „part load“ krovinią, t. y. vietą bendrame sunkvežimyje, vairuotojas greičiausiai atsisakys padėti, nes jis turi važiuoti toliau į kitą miestą ir jam skuba. Jis turi savo vairavimo poilsio laiką, kurio negali pažeisti. Jei turite pilną konteinerį arba atskirą mašiną, tada galima derėtis, bet dažniausiai reikia užsakyti papildomus rankas iš Lietuvos pusės arba rasti pagalbą vietiniuose (UK). Nemanau, kad verta tikėtis, kad vairuotojas, kuris važiavo 10 valandų, dar ir nešios jūsų sofos.

Kiek laiko paprastai trunka toks iškrovimas, jei viskas tvarkinga?

Tai labai priklauso nuo to, kiek aukštų tame name yra ar ar yra liftas. Esu matęs situaciją, kai klientas tikėjosi, kad iškrovimas užtruks valandą, bet buvo trečias aukštas be lifto ir siauros laiptinės – tuomet praejo keturios valandos ir visi buvo pavargę. Vidutiniškai, jei tai butas su liftu ir turite apie 30 dėžių bei baldų, turėtų užtekti 1,5 iki 2 valandų. Bet jei ten daug stiklinių vitrinų arba sunkių spintų, kurias reikia išmontuoti, tai laikas didėja eksponentiškai. Geriau planuokite rezervą, nes stresas visada veikia lėčiau.

Ar reikia gauti kokį nors leidimą iškrovimai gatvėje Anglijoje?

O, tai yra labai svarbu, ypač Londono ar miestų centrų zonose. Negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio prie namų ir sakyti „krauname“. Jums gali būti išrašyta bauda, o vairuotojas gali atsisakyti iškrauti, jei jis matyti, kad vieta yra nelegali. Reikia kreiptis į vietos savivaldybę (council) dėl „parking suspension“ leidimo. Tai paprasta, bet užtrunka kelias dienas. Vieną kartą važiavome į Birminghamą ir klientas to nepadarė – teko važiuoti į artimiausią apkrovos aikštelę, o tada vežti daiktus maža furgonu. Papildomi kaštai ir nervai, tad nedarykite to klaidos.

Kas daryti, jei dėžės netelpa į liftą arba duris?

Tokia situacija pasitaiko dažniau, nei galite įsivaizduoti. Žmonės užsipako didelės dėžes, o paskui paaiškėja, kad liftas yra per siauras arba tereikia nukreipti kampu. Tada tenka viską išnešti rankomis, o tai pavojinga nugarai. Kartais tiesiog reikia atidaryti dėžę vietoje ir daiktus nešti po vieną. Nerekomenduoju spausti dėžių per daug, nes kartonai plyšta, o tais atvejais mes neprisiimame atsakomybės, jei jūsų patys supakote. Geriau turėti daugiau mažesnių dėžių nei kelias milžiniškas, kurias neįmanoma įvežti.

Ar reikia statybuoti prieš namus, jei atvažiuoja didelis sunkvežimis?

Jei jūsų namų aikštelėje yra sienelė arba vartai, kuriais nepravažiuos 18 metrų ilgio sunkvežimis „volvo“, tai tikrai būsite priversti juos nuimti. Vairuotojai nemėgsta važinėti per kliūtis, nes gali įstrigti arba užkliūti už kaimyno tvoros. Prieš išvykstant reikia pasirūpinti, kad statybos būtų nuimtos arba kad būtų aiškus pravažiavimas. Kartais netgi reikia padengti šaligatvio plyteles, nes sunkvežimis jas gali laužti – o tada kaimynai gali reikalauti atlyginimo. Geriau apie tai pagalvoti iš anksto.

O jeigu lietus? Ar daiktai nešlaps?

Anglijoje lietuja dažnai, tai mes prie to pripratę. Vairuotojai turi „stretch“ plėvelę, kuria galima aptraukti krovinius, kai juos iškelia iš konteinerio. Tačiau jei jūsų dėžės yra prastos kokybės, jos gali suirti nuo drėgmės. Patariu daiktus, kurie jautrūs drėgmei, uždėti į plastikines dėžes arba labai gerai užklejoti lipnia juosta. Kartais, kai lyja lietus muskaras, vairuotojas gali prašyti palaukti, kol nurims, nes būna pavojinga lipti ant šlapių rampų. Saugumas pirmiausia, nors ir suprantu, kad norite greičiau baigti.

Ar galima iškrauti tiesiai į butą, jei aš dar ne atvykęs?

Taip, galima, jei pasirūpinsite raktų perdavimu. Turite užtikrinti, kas atidarys duris vairuotojui. Dažniausiai klientai palieka raktus kaimynams arba pasikviečia draugus. Bet turėkite omenyje, kad vairuotojas nebus atsakingas už jūsų brangius daiktus, jei jis palieka juos tuščiame bute be priežiūros. Mes paprastai filmuojame iškrovimo procesą arba darome nuotraukas, kad vėliau nekilštų ginčų, kad kažkas dingo. Geriau būkite ten asmeniškai, arba paskirkite atsakingą žmogų, kuris gali parodyti, kur ką padėti.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinis chaosas

Ar būtina būti paties gatvėje, kai atvažiuoja sunkvežimis iš Anglijos?

Techniškai ne, bet praktiškai – labai rekomenduojama. Vairuotojas gali užkliūti aplinkiniai kaimynai arba policija, jei mašina stovi nelegalioje vietoje. Jei jūsų ten nėra, vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti ir iškrauti sandėlyje (kas kainuos pinigus) arba palikti daiktus kieme. Be to, gali kilti klausimų dėl krovinių apskaitos – jei reikia pasirašyti dokumentus arba patikrinti, ar viskas tvarkingai, turi būti kas nors, kas gali tai padaryti. Nedarykite taip, kad vairuotojas lauktų valandą prieš uždarais durimis.

Kas dabar vyksta su tuo TIR knygeliu ir muitine?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. TIR knygelių daugiau nebenaudojame tokiu mastu perkraustant turtą iš UK į ES, nes tai nebe tranzitas, o importas. Dabar reikia deklaruoti krovinius „Import“ režimu. Svarbu turėti „Transfer of Residence“ (ToR01) formą Anglijoje, kad nemokėtumėte PVM ir muito. Jei to nepadarysite, muitinė gali užšaldyti krovinią iki tol, kol nesumokėsite mokesčių. Girdėjau istorijų, kai žmonės laukė savaitę Lietuvoje sandėlyje, nes trūko vieno parašo dokumentuose.

Ar tikrai reikia detalaus inventoriaus sąrašo?

Absoliučiai taip. Muitininkai dabar yra labai griežti. Sąrašas turi būti ne tik „baldai“, bet „medinė spinta, 2 durys, rudos spalvos“. Jei sąrašas yra per daug bendrinis, jie gali nuspręsti patikrinti krovinią fiziškai. O tai kainuoja laiką ir pinigus (už sandėliavimą). Esu matęs, kaip klientas parašė „asmeniniai daiktai“ ir pradėjo problemos. Geriau sutalpinkite viską į Excel lentelę, su svoriais, jei įmanoma. Tai uždraugins nuo nereikalingų klausimų.

Ar galiu vežti maistą arba alkoholį tarp savo daiktų?

Maistas yra sudėtinga tema. Galima vežti nedidelius kiekius asmeniniam vartojimui, bet mėsos ir pieno produktai iš UK į ES be veterinarinių sertifikatų yra draudžiami. Tikrai nebandykite įkrauti pusės šaldytuvo dešrų – jas gali tiesiog konfiskuoti rinktinėje. Alkoholis geriau, bet yra mokesčių limitai. Jei vežiate daugiau nei kelis dešimtų butelių, tai gali būti įvertinta kaip komercinė prekyba ir teks mokėti akcizą. Geriau išgerti ten arba palikti draugams dovanai.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Lietuvos pasienyje?

Jei visi dokumentai yra tvarkingi ir pateikti iš anksto (per prekės ženklą arba mūsų brokerio), tai tai trunka kelias minutes. Vairuotojas užstoja prie „juosto“ eilės, pateikia dokumentus, skenuoja ir važiuoja. Bet jei trūksta kokių nors duomenų arba sistema užstrigs (kas kartais nutinka), tai gali užtrukti ir kelias valandas. Ypatingai pavojinga, jei tą atsitinka penktadienį vakare – tada gali tekti laukti iki pirmadienio. Nenorėtųum, kad jums nutiktų toks „perkraustymas iš UK“ scenarijus.

Kas daro tą muitinės deklaraciją – aš ar pervežėjas?

Dauguma klientų pasirinko „raktą į rankas“ paslaugą, kai mes viską uždarome. Jei norite deklaruoti pats, turite turėti prieigą prie NBD (Nemokamo Buitinio Daiktų) sistemos Lietuvoje. Bet tai tikrai ne paprasta, jei niekada to nedarėte. Vien klaidingai įvestas prekės kodas gali sukelti daug rūpesčių. Mano nuomone, geriau mokėti brokeriui 50-100 eurų ir ramiai miegoti, nei stresuoti su valstybine sistema, kuri kartais veikia keistai.

Ar galiu vežti savo automobilį kartu su baldais?

Taip, tai labai dažna praktika. Automobilis užkraunamas į sunkvežimį su kitais daiktais, tačiau jis turi būti deklaruojamas atskirai. Reikės VIN kodo ir techninės apžiūros galiojimo. Be to, jei automobilis yra ant priekabos (ne savo eiga), gali kilti klausimų dėl transporto priemonės statuso. Užtikrinkite, kad automobilis yra neperpiltas kuru (saugumo sumetimais) ir kad akumuliatorius atjungtas, kad neišsikrautų kelionės metu.

Ar sunkvežimis gali važiuoti angliškais plikais numeriais po „Brexit“?

Techniškai gali, jei jie turi „UK“ ženklą (tą balta raidę su raudonu fonu) ant galinio numerio. Be to, vairuotojas turi turėti tarptautinę vairuotojo kortelę. Jei šių dalykų nėra, gali būti problemos pasienyje arba patikrose. Mūsų vairuotojai visada pasiruošę, bet jei nuomajatės furgoną patys, patikrinkite šiuos niuansus, nes anglai dažnai pamiršta apie tą „UK“ lipduką, o tai bauda.

Kainos, techniniai reikalavimai ir smulkmenos

Kiek vidutiniškai kainuoja vairuotojo pagalba iškrovant?

Jei kalbame apie „keltuotoją“, kuris dirba su vairuotoju (t.y. 2 žmonės), tai paprastai tai skaičiuojama valandomis. Dabar rinkoje kaina svyruoja apie 25–40 svarų arba eurų per valandą vienam žmogui, priklausomai nuo regiono. Londone brangiau. Jei tik vairuotojas padeda, tai gali būti įskaičiuota į paslaugos kainą, jei tai sutarta. Nebijokite klausti dėl „men work“ kainos iš anksto, kad nebūtų staigmenų galutinėje sąskaitoje.

Ar brangu dabar toks perkraustymas iš UK palyginti su anksčiau?

Prisimenu, kad prieš 5-6 metus buvo žymiai pigiau, kai nebuvo muitinių procedūrų ir kuro kainos nebuvo tokios aukštos. Dabar kaina sudaro ir kuras, ir dirbas brangstantis Anglijoje, ir muitinės išlaidos. Taip, „perkraustymas iš UK“ tapo prabangesnis apie 30–40 proc. Bet vis tiek pigiau nei parduoti visus daiktus ir pirkti naujus Lietuvoje, especially jei turite brangius baldus arba kolekcijas. Sunkiau su pigiomis IKEA spintom – tas gali tiesiog nepasiteisįti.

Koks skirtumas tarp 3,5 ir 7,5 tonų sunkvežimio iškrovimo atžvilgiu?

Labai didelis. 3,5 tonų sunkvežimis gali važiuoti be „tacho“ (vairavimo poilsio) apribojimų tam tikru atvejais (nors taisyklės pasikeitė, tai dabar sudėtingiau), bet jis telpa daugiau vietose. 7,5 tonų sunkvežimis tūkstant kartų daugiau daiktų talpina, bet jis negali važiuoti į visus miestus centrus dėl apribojimų. Be to, prie 7,5 tonų mašinos dažniausiai reikia keltuotojo, nes vairuotojas vienas nebeiškels tokio svorio. Jei turite daug daiktų, imkite didesnę mašiną, jei mažai – mažesnę.

Ar saugu patikėti savo turtą vairuotojui, kurį nematėte?

Dauguma vairuotojų sąžiningi žmonės, kurie tiesiog nori atlikti darbą ir grįžti namo. Bet visada yra išimčių. Esu girdėjęs istorijų, kai dingdavo smulkmenos – buteliai alkoholio, elektronika. Todėl rekomenduoju nekrauti pinigų ir labai brangių daiktų (juvelyriniai dirbiniai, svarbiausi dokumentai) į sunkvežimį. Juos vežkite su savimi (rankiniame lagamine). Likusį turtą apdrauskite (dauguma kompanijų siūlo draudimą, bet patikrinkite, ar jis apima „perkraustymas iš UK“ maršrutą).

Ar galiu veži naudotas padangas arba statybines atliekas?

Naudotas padangas galima, bet turi būti nurodyta, kad jos nekomercinės, o asmeninio naudojimo. Statybines atliekas (griovimo šuteles) vežti negalima – tai yra atliekos. Muitinė to neleis, o jei leis, turėsite mokėti didelius mokesčius už atliekų utilizavimą Lietuvoje. Vienas klientas bandė įvežti senus plyteles rekonstrukcijai, ir jam teko juos išmesti pirmame sandėlyje Anglijoje, nes neįsileido į keltą. Nerašykite, kad tai „senos plytelės“, geriau atsikratykite ten.

Kas daryti su baldais, kurie yra per dideli, bet neina išmontuoti?

Tuomet tenka naudoti kėlimo kraną pro langą. Tai papildoma paslauga, kuri kainuoja nemažai (reikia užsakyti特种techniką). Jei tokios galimybės nėra, gali tekti palikti baldą arba išardyti jėga (kas gali sugadinti). Prieškraustant išmatuokite baldus ir duris. Kartais žmonės nupirka didelę sofos Anglijoje, o paskui Lietuvoje paaiškėja, kad ji netelpa net į privatų namų vestibiulį. Matavimai yra būtini.

Ar atvežate į kaimo vietoves Lietuvoje, pvz., į Žemaitiją?

Žinoma, važiuojame visur kur galima privažiuoti sunkvežimiui. Bet turiu omenyje, kad jei kaimas turi siaurą kelią arba per žemą tiltą, gali tekti iškrauti priešais didesnį kelią arba miestelį. Tada reikės rasti vietinį „vežėją“ su furgonu, kuris nuvežtų iki pat namų. Patikrinkite, ar jūsų namų kaimo kelias tikrai atitinka 40 tonų mašinos reikalavimus (asfaltas, neper daug posūkių). Nenoriu, kad vairuotojas užstrigtų purve kažkur Užventyje.

O jeigu vairuotojas užstrigs M25 žiede ir atvyks vėlai?

Anglijoje spūstys yra kasdieninis dalykas. M25 žiedas yra prakeiktas vietas – jei ten įvyksta avarija, stovi 3 valandas. Vairuotojas Jūsų skambins ir praneš, kad vėluoja. Jums reikės susiderėti su tais, kurie laukia iškrovimo Lietuvoje (jei jau skambinote jiems). Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, išvengti špūstų, bet su anglų keliais niekas neapgaus. Kantrybė – tai dalis to projekto.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais arba kortele Anglijoje?

Jei atvažiuojate į sandėlį Anglijoje padėti pakrauti, mokėjimas paprastai vyksta iš anksto pavedimu. Tačiau jei kalbame apie tai, kad reikia sumokėti vairuotojui už papildomą iškrovimą vietoje, gali reikėti grynųjų (GBP). Anglai mėgsta grynusius (cash in hand). Nors dabar jau visi turi „iZettle“ ar panašius terminalus, bet ne visada yra internetas. Geriau turėkite šiek tiek grynųjų, nenuostabu, jei kils toks poreikis.

Ar reikia dėti daiktus ant paletės arba į dėžes?

Perkraustant iš UK rekomenduojama dėžės. Paletės tinka, jei tai sandėlio technika arba stacionarios dėžės. Jei daiktai stovi tiesiog ant grindų sunkvežimyje, jie gali pasislinkti važiuojant (vibracija). Dėžės apsaugo ir nuo dulkių, ir nuo smūgių. Nenaudokite mažmeninės prekybos maišelių – jie plyšta. Stiprios, storos sienelės dėžės yra geriausia investicija. Galite jas nusipirkti Anglijoje („Box shop“) arba pas mus.

Kodėl skirtingos kompanijos siūlo labai skirtingas kainas to paties maršruto?

Čia yra kelios priežastys. Kai kurios yra tarpininkai (brokeriai), kurie tik parduoda užklausą ir tada ieško atsitiktinio vairuotojo – jie užima komisinį. Kitos (kaip mes) dirba su savo arba patikimais partnerių vairuotojais. Taip pat, kaina gali skirtis dėl to, kiek laiko jie leidžia iškrovimui (1 valanda ar 4 valandos). Jei mataite per mažą kainą, patikrinkite, ar tai nėra „skraidantis“ vairuotojas, kuris gali dingti su kroviniu. Pigiai ne visada kokybiškai.

Ar galima užsakyti tik dalinį krovinį (kelias dėžes)?

Taip, tai vadinama „part load“ arba „groupage“. Mes renkame kelis klientų daiktus į vieną sunkvežimį. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol užsipildo mašina. Taip pat reikia atsižvelgti, kad gali būti iškraunama ne pirmiausia (priklausomai nuo maršreto). Jei skubate, geriau užsisakykite atskirą mašiną (dedicated load). Nors brangiau, bet tiksliai žinote, kada daiktai atvyks.

Kas nutinka, jei pažeidžiate kaimyno turą iškrovimo metu?

Jei vairuotojas arba krovikas užkliudo už kaimyno tvoros arba palaužė vartus, atsakomybė paprastai tenka pervežėjui, jei tai įvyko jo darbo metu. Bet jei jūs pats stumiate dėžę ir ją numetote ant kaimyno automobilio, tai jūsų problema. Patariu apdrausti savo atsakomybę (Third Party Liability) tuo metu. Geriau pasakyti vairuotojui, kur yra pavojingos vietos, kad jis galėtų išvengti nelaimingų atsitikimų. Angliški kaimynai gali būti labai pykčio.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui arba krovikams?

Tai nėra privaloma, bet anglai labai mėgsta arbatpinigius. Jei vairuotojas padėjo labai daug, iškrovė viską greitai ir be nusiskundimų, 10–20 svarų arba eurų arbatpinigių bus labai įvertinta. Tai gali padaryti juos linksmesniais ir greitesniais. Nekalbu apie kyšį, o apie dėkingą ugnį. Žmonės yra žmonės, o jei gerai elgiatės, jie gali nuplėšti tą dėžę su atsargumą.

Ar turiu patys pakuoti arba galite nusiųsti komandą į Angliją pakavimui?

Galime siųsti komandą, bet tai kainuoja, nes ji turi važiuoti iš Lietuvos ir grįžti tuščia (arba laukti). Dažniau klientai susitvarko patys arba samdo vietinius Anglijoje „Man and Van“ paslaugas, kad užpakuotų daiktus į dėžes prieš mūsų atvykimą. Tai paprastesnis ir pigesnis variantas. Mūsų vaidmuo dažniausiai yra transportas ir iškrovimas galiniame taške.

Kas daryti, jei pamečiu raktus nuo naujo buto iškrovimo dieną?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali laukti amžinai. Jūs turite turėti planą B – kaimynas su raktais, meistras spynų atidarymo. Jei po valandos nieko nebebus, vairuotojas išveš daiktus į sandėlį Lietuvoje (saugojimas mokamas). Nustatykite sau priminimą telefone dieną prieš išvykstant! Buvo atvejų, kai žmonės panikavo, nes raktai liko kitame švarkelyje Londono bare.

Ar saugu vežti gyvūnus?

Gyvūnų vežti sunkvežimiu draudžiama (tame pačiame konteineryje kaip daiktai) dėl temperatūros ir deguonies trūkumo. Jei turite šunį ar katę, jis turi važiuoti su jumis asmeniniame automobilyje arba specialiuose gyvūnų pervežimo servisuose. Negalima uždaryti kates į dėžę ir padėti tarp sofos ir šaldytuvo. Tai ne tik nehumaniška, bet ir nelegalu. Gyvūnų gerovės taisyklės yra griežtos.

Ar galite padėti su iškrovimu, jei aš turiu tik du dėžutes ir dviratį?

Galime, tačiau tai gali būti neefektyvu. Jei turite tik kelis daiktus, geriau naudoti kurjerių paslaugą (pvz., „Parcel Force“ arba „DPF“). Mūsų paslauga skirta didesniems kiekiams. Tačiau jei tas dviratis yra brangus „Tour de France“ tipo ir reikia specialios priežiūros, galime aptarti. Paprastai sakau klientams – jei telpa į „VW Golf“ bagažinę, nereikia sunkvežimio.

Išvada

Apibendrinant, tas patys perkraustymas iš UK gali būti lygsmingas procesas, jei viską suplanuojite iš anksto ir nesitikėsite stebuklų. Svarbiausia yra ne tiek pati vairuotojo pagalba, kiek tai kas vyksta prieš ir po – leidimai, dokumentai ir prieiga. Naudokitės patirtimi, kurią suteikia profesionalai, ir nepamirškite, kad šiek tiek kantrybės angliškam orui ar eismui gali padaryti tą dieną daug lengvesnę.