Perkraustymas iš Stevenage: praktinis vadovas tiems, kurie nori išvengti nervų sugriuvimo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir regėjau viską – nuo idealiai sureguluotų pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad net aš kartais susiraukiau stuburus. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Stevenage ar bet kurio kito Anglijos miesto yra tiesiog dėžių įmetimas į furgoną ir važiavimas toliau. Deja, realybė yra daug šiurkštesnė, ypač jei kalbame apie tarptautinius pervežimus į Lietuvą ar kitas Europos šalis. Stevenage, kaip ir kiti miestai, turi savo niuansų – siaurus gatvelės senamiestyje, didelius kontraktus su statybinėmis firmomis, o kartais ir tiesiog blogą orą, viską sugadinantį. Štai kodėl reikia žinoti, į ką įsitraukiate, prieš pasirašydami sutartis. Čia nėra apie idealų pasaulį, o apie tai, kaip išlikti sveiku.

Kainos, terminai ir pinigai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Stevenage į Lietuvą?

Tai, žinoma, klausimas, kurį visi užduoda pirmiausia, ir niekas negali atsakyti tiesiogiai „penkiasdešimt svarų“. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, tačiau dažniausiai nuo to, kaip gerai jums pavyks suderinti dienas. Jei perkraustymas iš Stevenage įvyksta ne sezono metu, gali būti pigiau, bet jei reikia važiuoti per šventes ar penktadieniais, keltų kainos šuoliauja aukštyn. Paprastai mažam butui reikia skaičiuoti nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar viską padarysite patys. Viskas suskaičiuojama individualiai, todėl nedarykite išvadų pagal kaimyno patirtį, nes jo dėžių buvo tikriausiai dvigubai mažiau.

Ar reikia mokėti depozitą ir kiek?

Daugelis firmų dabar reikalauja depozito, kadangi pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog dingsta arba atšaukia pervežimą paskutinę minutę, o vairuotojas jau važiuoja tuščias. Įprastai tai yra nuo 10 iki 30 procentų galutinės sumos, bet aš visada patariu klientams atidžiai perskaityti sutarties dėlį apie atšaukimą. Kartais yra tokios sąlygos, kad pinigai grąžinami tik tada, jei atšaukiate savaitę prieš, o ne prieš dvi dienas. Geriau užsidėti šią sumą į atskirą sąskaitą ir nelaikyti ją kaip „papildomą“ biudžeto dalį, kad nenuviltumėtės paskutinę akimirką.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, tai yra aksio ma, kuris veikia jau 20 metų ir nebus pakeistas. Jei žinote, kad išsikraustysite vasarą, skambinkite žiemos viduryje. Tiesa, yra ir vienas nepatogus momentas – kartos firmos pervertina savo galimybes ir ima per daug užsakymų, tada vėluoja. Aš asmeniškai visada stengiuosi įvertinti, ar įmonė neperkrauta, nes nėra nieko blogiau, kai vairuotojas pasako, kad atvyks rytoj, o pats užstrigo Kaune su kita siunta. Geriau rasti firmą, kuri turi laisvų datų, negu gaudyti už ilgą laukimą.

Ar kaina keičiasi jei užtrunkame daugiau laiko pakrovime?

Tai labai dažnas nesusipratimas. Žmonės galvoja, kad jei jie patys pakoja, tai tai nieko nekainuoja, bet vairuotojo laikas – tai pinigai. Jei perkraustymas iš Stevenage numatomas trukti 4 valandas, o jūs nebaigiate rišti dėžių net po 6 valandų, dauguma firmų pridės papildomą mokėstį už laukimą. Viskas turi būti aiškiai suderinta iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau nervinasi ir rodo į laikrodį. Aš visada sakau – pasiruoškite viską iš anksto, arba susiderkite dėl fiksuotos kainos, kuri apima ir galimą vėlavimą.

Kas dėl kelių mokesčių ir keltų?

Kai kurios įmonės įtraukia keltų kainas į galutinę sumą, kitos – ne, tai labai svarbu klausti. Kelias Stevenage–Lietuva eina per Angliją, tada Lamanšą, o toliau Belgija, Vokietija arba Lenkija. Kainos šuoliuoja priklausomai nuo degalų kainos ir politikos. Prieš metus vienas klientas nustebo, kai sužinojo, kad keltų bilietai brango 40 svarų per naktį. Todėl jei sutartyje parašyta „keltai įskaičiuoti“, tikrinkite, ar tai nėra „iki 1000 svarų“ limitas, kurį viršijus mokėsite jūs.

Ar galima apmokėti atvykus į Lietuvą?

Sutinku, tai yra rizikinga dėl abių pusių, bet dažnai taip ir daroma. Vairuotojams reikia pinigų degalams, todėl dažniausiai reikalaujama avanso, o likutį sumokėti gavus siuntą. Yra buvę atvejų, kai klientai sako „aš atsiųsiu pavedimu“, kai gausiu daiktus, bet vairuotojas tuomet neleidžia iškrauti, kol bankas patvirtina mokėjimą. Geriau pasirūpinti, kad turėtumėte grynųjų arba būtų galima greitai pervesti pinigus iš mobiliojo telefono, stovint prie vartų.

Ar yra nuolaidos senjorams arba dideliems siuntiniams?

Kai kurios firmos taiko, kitos ne, čia nėra jokio standarto. Jei turite tik kelis baldus, gali gauti nuolaidą, jei telpa į dalinį krovininį (part load). Bet jei perkraustymas iš Stevenage reiškia viso namo išvežimą, tuomet nuolaida gali būti suteikiama už didelį tūrį. Nepasiduokite reklamai, kurioje rašoma „50% nuolaida visiems“, – tai paprastai melas, tiesiog padidina bazinę kainą ir vėl sumažina.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Dažniausiai taip, nebent sutartyje nurodyta priešingai. Knygų dėžės, burbuliukai, lipdukai – visa tai kainuoja, ir ne taip mažai, kaip atrodo. Kartais klientai sako „o aš turiu senų dėžių iš parduotuvės“, bet vairuotojai dažnai atsisako jų vežti, nes jos yra drėgnos arba sugedusios. Geriau nusipirkti naujas, tvirtas dėžes, nei vėliau rinkti išbarstytaus stiklo gabaliukus automobilyje. (Čia netyčia parašiau „automobilyje“, nors turėjau omeny furgoną, bet esmė ta pati – dėžės turi būti tvirtos).

Pakavimo niuansai ir daiktai

Kaip geriausiai supakuoti indus?

Tai klasika. Nenaudokite laikraščių, jei galite nusipirkti specialų popierių, nes laikraščių dažai nusiteina indams, o paskui reikia juos plauti vėl. Kiekvienas indas turi būti įvyniotas atskirai ir padėtas antkraštyje, o ne vienas ant kito. Buvo atvejis, kai klientas padėjo lėkštes vienas ant kito be popieriaus – viršutinis nulūžo, o po to nukrito ant visų kitų. Gaila, bet tokių dalykų vengiame tiesiog naudojant daugiau pako medžiagos.

Ar galima vežti augalus per šalį?

Techniškai galima, bet yra rizika, kad jie užšals arba bus sugadinti per sienų patikras. Tiesa, po Breksito taisyklės pasikeitė, ir dabar su augalais reikia būti labai atsargiems, turi būti sertifikatai, kad jie neša ligas. Aš asmeniškai nebežadu klientams vežti didelius palmes per sieną, nes tikrai nelabai verta galvoti su celiuliozės, kai sienos pareigūnas gali tiesiog uždrausti įvežti. O jei tai tik keli puokšteliai, galima bandyti, bet įkelti į salono dalį, ne į furgoną.

Kas daryti su piemenų apyrankėmis ir vaistais?

Vaistai turi būti originaliose pakuotėse su receptais, kitaip gali būti problemų muitinėje. O piemenų apyrankės... na, čia visada yra pilna aistra. Muitininkai jų nemėgsta, ypač jei atrodo, kad tai ne asmeninis naudojimas. Aš visada patariu palikti juos namuose arba sunaikinti, nes dėl vienos apyrankės gali būti sustabdytas visas krovinys ir patikrinamas kelias valandas. Nerašau, kad tai neįmanoma, bet galvos skausmas tikrai nevertas to.

Ar imate vežti pianinus ir sunkius baldus?

Imame, bet tai kainuoja brangiau ir reikalauja specialios technikos. Pianinas nėra tiesiog baldas, jis turi svorio centrą kur kitur, ir jei jį numesti laiptuose, gali nukristi ne tik jis, bet ir vairuotojas. Kartais reikia iškelti langą ar net išmontuoti dalį grindų (nepaisant to, kad savininkas prieš tai sako „viskas praeis“). Jei turite seną, sunkų pianiną, įvertinkite, ar verta jį vežti, ar nepamiršti Lietuvoje nusipirkti naujo.

Ką daryti su brangia elektronika?

Televizoriai, kompiuteriai – visa tai turi būti supakuota į originalią pakuotę, jei jos neturite, reikia padaryti medinę dėžę. Vairuotojas neatsakingas už duomenų praradimą, jei kompiuteris nukrenta, todėl patariu visus diskus pasidaryti atsarginę kopiją. Buvo situacija, kai klientas nebuvo išjungęs kompiuterio prieš išjungiant elektros, ir vėliau jis nebeužsileido. Mums atrodė keista, bet technikai sakė, kad galėjo būti smūgis. Geriau užtikrintai.

Ar galima vežti maistą ir skysčius?

Dėl skysčių – absoliučiai ne, nebent tai uždarytos buteliuos su hermetišku dangteliu ir ne daug. Vyną galima, bet tik ribotą kiekį be mokesčių. O maistas, ypač mėsos produktai, draudžiamas dėl veterinarijinių taisyklių. Nenuviliukite vairuotojo bandant įmesti į dėžę dešrą, kuri jau kvepia, nes jei sulaips sienos, viską išmes į šiukšliadėžę. Geriau suvalgykite tai, kas yra šaldytuve, prieš išvykdami.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašykite tiesiog „virtuvė“, geriau rašykite „indai, kruopščiai“ arba „knygos, sunku“. Taip pat pažymėkite kambarį, į kurį turi patekti dėžė (pvz., „virtuvė, viršutinis stalčius“). Tai sutaupo laiko ir nervų kraustyme. Kartais žmonės rašo „mano daiktai“ – tai visiškai nepadeda. Vairuotojas nežino, kas yra „tavo“, jis žino, kas yra „indas“.

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjų?

Žinoma, jos yra tvirtesnės ir pritaikytos viena kitai. Jei perkraustymas iš Stevenage yra toli, tai dėžės bus kelis kartus perkraunamos. Parduotuvių dėžės dažnai sugenda apačioje. Aš mačiau, kaip viena tokia dėžė su visais brangiais drabužiais išsilydo tiesiog ant asfalto pakrovimo metu. Netaupykite ant dėžių, tai yra mažiausia, ką galite padaryti savo daiktams.

Kas dėl bižuterijos ir dokumentų?

Tai turi keliauti su jumis rankiname bagaže arba automobilyje, jei važiuojate patys. Neduokite šių dalykų į furgoną net jei jums pasako, kad saugu. Muitinėje gali būti patikra, o jei dingsta piniginė su dokumentais, tai nebe problema, o katastrofa. Neužtikrinkite savo gyvenimo brangiausių dalykų pačiam pigiausiame pervežime.