Perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby: neoficialus gidas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Sveiki, tą kepurę dėvėjau jau labai ilgai. Žodis „perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby“ daugeliui skamba kaip keletas dienų kelionės su automobiliu, bet iš tikrųjų tai yra sudėtingas logistikos procesas. Per pastaruosius dvidešimt metų mačiau viską – nuo dėžių, kurios išsisklaidė vėjuose, iki klientų, kurie bandė vežti nelegalius daiktus. Čia ne tiesiog keliauti reikia, čia reikia suvaldyti dokumentus, uostus ir žmonių emocijas. Sėkmingas įvykimas priklauso ne nuo to, kiek brangų dėžių nusipirkote, o nuo to, kiek tiksliai užpildysite dokumentus muitinei. Jei jums svarbu, kad jūsų daiktai atvyktų vienu metu su jumis (arba bent jau ne po metų), gerai skaitykite toliau, aš pasakysiu kaip yra iš tikrųjų.

Ką reikia žinoti pradžioje (ir kodėl viskas brangiau nei tikėjotės)

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby?

Čia nėra vieno atsakymo, nes aš ne echinė. Viska lemia kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios krepšys ir gulbė, tai galima ir pigiau, bet jei judinate visa butą, tai kaina svyruoja. Taip, perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby kainuoja nemažai, todėl reikia tiksliai žinoti kubatūrą. Dažnai žmonės sako „turime nedaug“, o paskui ateina vairuotojas ir mata, kad reikia 40 pėdžių konteinerio. O kainos šiuo metu šoktuoja kaip priekabių rinkoje, geriau klausti skaičių iš karto.

Kiek laiko užtrunka visa šita kelionė?

Jei tikisi, kad pirmadienį išvykstate trečiadienį jau bežiūrite pro langą Whitby, tai labai klystate. Jūra yra lėta. Laivas plaukia maždaug savaitę-dvi, o tada dar reikia iškrauti uoste ir nuvežti iki jūsų namų. visas procesas trunka nuo trijų savaičių iki mėnesio. Kartais ilgiau, jei uoste eilės, o jų dažnai būna. Tai nėra „FedEx“ kurjeris, čia pramoninis krovinių gabenimas.

Ar galima vežti mašiną ir kaip tai daroma?

Žinoma, galima, bet tai papildomas galvos skausmas. Mašina reikia įkelti į tą patį konteinerį arba vežti atskirai. Dažniausiai įdedame į tą patį konteinerį virš daiktų, jei ten telpa, arba dedame po konteineriu (tai yra specialus rėmas). Viskas turi būti tinkamai užfiksuota. Buvau atvejų, kai mašina nebuvo padaryta „dryv“, tai yra nebuvo išleistas oras iš padangų, ir sugedo amortizatoriai.

Kodėl man sako, kad reikia mokėti už „muitinės deklaraciją“ dar prieš išvykstant?

Nes daugumas firmų nenori rizikuoti. Jei atvyksite į Whitby o nebus užpildyti dokumentai, jums gali tekti sumokėti baudų, kurios bus didesnės už pačią perkraustymą iš Klaipėdos į Whitby kainą. Muitinė Kanadoje (ar Anglijoje, priklausomai kur tiksliai, bet sakykim Whitby Kanadoje populiaresnis) yra griežta. Deklaracija reikalauja detalaus daiktų sąrašo su serijiniais numeriais technikai. Ne, „sofa“ užtenka, reikia rašyti „odinis sofa, juodas“.

Ar verta rūpintis draudimu?

Jei klausiate mane, tai visada verta. Nemanau, kad aš čia kažką kamuoju. Žinau vieną istoriją... (iš tiesų buvo keletas) kai laivą užplūdo audra ir dalis dėžių nukrito. Žmonėms atsisakė mokėti, nes „jiems nieko nepasiks“. O kai atidarė, vaikiškas vežimėlis buvo laužtasis. Draudimas kažką padengia. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau nei verkti puską.

Kas daryti su maistu dėžėse? Galima vežti?

Negalima. Absoliučiai negalima vežti jokio atidaryto maisto. Muitinė tiesiog uždraus įvežti arba privers sunaikinti. Vienas klientas mums paslėpė kibirą keptų vištų su marinata. Sąvybės buvo... nepakartojamos kai atidarė tą dėžę po mėnesio uoste. Viska užteršta. Taip pat žiūrėkite, kad nebūtų gyvūnų atliekų prie padangų. Tai griežta taisyklė.

Ar jūs atvykstate pakavti ar aš turiu pats?

Tai priklauso nuo paslaugos, kurią užsakote. Jei jums reikia „palto ir rankinės“ metodo, tai galite susirasti dėžių pačiuose prekybos centruose ir susikrauti pats. Tai pigiau. Jei norite, kad aš atvykčiau su mano komanda, padariau viską nuo A iki Z, tai brangiau, bet sutaupysite nervų. Ypač jei turite daug lėkščių ar stiklo.

Kas nutinka su labai jautriais daiktais? Paveikslais, piianinu?

Paveikslus reikia packinti specialiai, į specialias dėžes su dėklais. Pianinas... o, pianinas tai atskira istorija. Jei jis senas ir vertingas, reikia specialių kranų. Neseniai buvau tokiame darbe Whitby, kur pianinas vos nepervertė laiptų turėklų. Gera, kad vairuotojai buvę patyres. Tai ne tas dalykas, kurį galima „priduoti“ draugui.

O jei aš turiu tik keletą dėžių, nebutą? Kokiomis sąlygomis?

Tada tik gi neverta pirkti už visą konteinerį. Galima naudoti dalinę krovinių gabenimo paslaugą (LCL). Tada jūsų dėžės sukeliamos į didelįkonteinerį su svetimais daiktais. Trumpai tariant, tarkime, jūsų dėžės stovi viršuje kieno norvegų baldu. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia laukti, kol uoste susirinks kitų krovinių kad išleisti pilną laivą.

Ar galima sekti savo krovinių kurą realiu laiku?

Technologiškai – taip, praktiškai – neretai ne. Kai laivas plaukia, jo „trackeris“ dažnai tiesiog tyli arba rodo, kad jis yra vidury vandenyno jau tris savaites. Žemėlapyje gali matytis kaip taškas, kuris nejuda. Tikrai tiksliai sužinosite, kai jis atvyks į paskirties uostą. Ten prasideda kita istorija su muitinės išskirstymu.

Kronšteinai, muitinė ir kiti rūpesčiai (pavojingiausia dalis)

Kas yra tas LCL ir kuo jis blogesnis už FCL?

Jau šiek tiek minėjau, bet išsamesnai. FCL – tai kai jūs užsakote visą konteinerį sau, jūs uždarytate spyną, ir niekas jo neatidaro. LCL – tai kai dalijatės vietą. Problema ta, kad tuo atveju daiktai gali būti pažeisti kai juos iškrauna arba perkrauna uoste. Be to, daugiau dokumentų reikia. Bet jei perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby yra mažų apimčių, tai vienintelis išeitis.

O kas su muitine? Ar ten labai griežta?

Griežta. Ypač jei važiuojate į Kanadą. Jie turi sąrašą dalykų, kurie yra uždrausti. Mediena, kai kurios augalų rūšys, ginklai (net pistoletai tipo „zippo“), alkoholis be mokesčių. Vienas klientas bandė įvežti seną ginklą, kuris jam priklausė seneliui. Sakau jums, girdėjau vėliau, kad jam teko samdyti teisininką, kad jį net nešaudytų (hyperbolė, bet beveik tiesa). Geriau viską parašyti sąraše.

Ar galiu įvežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet ribotą kiekią ir tai bus apmokestinta very heavily. Mokesčiai gali būti didesni už pačią prekę. Jei bandysite nuvežti dešimt dėžių likerio, tai tiesiog nepereis. Tiesiog neneškite. Geriau nusipirkti Whitby, vietinę produkciją. Nerašiau to, jei nebūčiau matęs, kaip žmonės praranda šimtus eurų bandydami sutaupyti.

Ką daryti, jei pas mane nėra inventoriaus sąrašo?

Jums reikės jo susikurti. Sėdėkite ir rašykite viską, ką turite. Ne „drabužiai“, o „3 dėžės vyriškų drabužių, 1 dėžė žiemos keptuvių“. Muitininkai to reikalauja. Jei sąrašo bus per mažai detalaus, jie gali pasiūlyti patikrinimą, o jis kainuoja. Dar kartą kartosiu – tikslumas čia pagrindas.

Kas vyksta, jei kyla problemos su dokumentais uoste?

Tada jūsų krovinys užeidžia į „demurrage“ (palikimo mokestį). Tas skaitiklis rodomai varva kas diena. Kuo ilgiau juokaitės su dokumentais, tuo brangiau. Turi būti aišku, kas yra consignee (gavėjas) ir kas yra notify party (pranešimas). Jei ten sumaišytos pavardės, dėžės stovi ir uosto mokėjimas auga. Gana dažnai.

Ar tikrai reikia deklaruoti naudotą techniką?

Taip. Kai kurios šalys reiškia, kad naudota technika yra importuojama prekė, net jei jums ji priklauso 10 metų. Jei vertė didelė, gali tekti mokėti importo mokestį. Tai keista, bet taip yra. Verta pasitikslinti, ar nėra kokių nors kvotų ar specialių mokesčių kompiuteriams ar televizoriams įvežant į Whitby regioną.

O jei aš nieko nežinau apie šitas taisykles?

Tuomet reikia rasti gerą brokerį. Muitinės brokeris yra tas žmogus, kuris už jus visą tą popierių darbą padaro. Galėčiau su save pasigirti, kad aš taip pat šiek tiek tuo besidomu, bet brokeris turi licenciją. Jis moka, kur parašyti kodą. Nemanau, kad verta rizikuoti daryti tai pats, jei nesate profesionalas. (Čia aš tikrai kalbu iš patirties – pabandyčiau pats kartą ir... na, geriau nekalbėsiu).

Kas daryti, jei dėžės atvyks sužalotos?

Tikrinamos būklę iš karto kai jas gaunate. Jei matote, kad dėžė daužyta, tai ant draudimo aktą (Conosament) turi būti užrašyta „priimta su defektais“. Jei pasirašote, kad visai tvarkinga, o vėliau namuose rastate sulaužytą vazą, draudimas nieko nekompensuos. Tai svarbiausia taisyklė.

Ar galiu įdėti dėžę su daiktais, kuriuos noriu suvogti iš Kanados? (pokštas)

O čia net jau nežinau ar juokiuosi. Nemanau, kad tai geras pasiūlymas. Tačiau įstatymai leidžia įvežti asmeninius daiktus „naudojimus“ be mokesčių, jei gyvensite ten ilgiau nei metus. Tai ne „smuggling“. Tai legalus importas. Bet viskas turi būti naudota.

Kokius daiktus geriausia palikti Lietuvoje?

Didžiulius baldus, kuriuos galima nusipirkti pigiau Whitby. Minkštus baldus – juos sunku valyti po ilgos kelionės konteineryje (kvapas drėgmės). Taip pat senas knygas – jos labai sunkios ir per daug vietos užima. Vienas kilogramas knygų vietoje vieno kilogramo kompiuterio (metaforiškai kalbant) nėra logiška.

Ar dažnai pasitaiko, kad dingsta daiktų?

Sakyčiau, ne dažnai, bet pasitaiko. Daugiausiai įvyksta LCL siuntose, kur dėžės gali būti pažymėtos neteisingai arba nuklysta į kitą vagoną. FCL konteineriai saugesni, nes jis užrakintas. Fecho (tikrinimas) yra retas. Bet tobulumo pasaulyje nėra.

Praktiniai patarimai ir pabaiga (kaip išlikti normaliu)

Kaip pasiruošti pačiai jų atvykimui?

Susiraskite vietą, kur iškrauti. Ne visada sunkvežimis gali užeiti į jūsų privačią gatvelę. Whitby gali būti siauros gatvės. Reikės gauti leidimą iš savivaldybės pastatyti „No Parking“ ženklą dienai, kitaip gausite baudą arba sunkvežimis negalės pristatyti ir reikės perkrauti į mažesnę mašiną (tai vėl pinigai).

Ką daryti su šunimi ar kate? Ar jas vežia taip pat?

Gyvūnai važiuoja ne su daiktais. Jie turi važiuoti lėktuvu kaip „bagage“ arba kabinuose, o tai visa kita istoria. Aas esu tik krovinių ekspertas (ir turiu šunį), bet gyvūnų pervežimas užtruukia daugiau dėl skiepų ir mikroschemų. Neleiskite niekam uždaryti šuns į dėžę su baldais.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nėra privaloma, bet jei jie padėjo nešti daiktus į trečią aukštą be lifto o ten nebuvo lifto, būtų malonu. Vakarietiškoje kultūroje tai įprasta. Vairuotojai taip pat žmonės, jie verčia laisvai, kai klientas mandagus. Geresnės paslaugos tikrai gaunate su šypsnimu.

O jei aš tiesiog nusipirksiu naujus baldus Whitby ir nenusivažiuosiu?

Tai dažnai būna pigiau ir mažiau streso. Skaičiuokite: kaina už dėžes, kaina už konteinerį, kaina už muitinę... gal būt tiesiog parduokite viską čia ir nusipirkkite naują IKEA? (Nesu parduodamas jų prekių, bet kartais tai tiesiog ekonomiškiau... nors ne visada, jei turite brangų antikvarą).

Kaip susitarti su vairuotoju, kai jis kalba tik lietuviškai arba angliškai?

Vairuotojai dažnai yra tarptautiniai. Jei jie ateina iš Lietuvos, tai problemų nėra. Jei tai angliakalbiai vairuotojai iš vietinės Whitby firmos, tai geriausiai turėkite paruoštą sąrašą angliškai, kur parodyti, kas dėžėse eina kur. Bendravimas gestais iršvelgiant į planą taip pat veikia.

Ar jums žinomi kokie nors nereikalingi dalykai, kuriuos žmonės visada veža?

Taip. Devyneto dešimtmetų laikrodžius, kuriems reikia specialaus aptarnavimo. Statulėles, kurios po to lūžta. Cheminius skysčius, kurie sprogsta nuo temperatūros pokyčių. Neneškite dažų. 5 litrų balto dažo indas sprogęs 40 laipsnių šilumo konteineryje taiso išvaizdą visiems kitiems daiktams. (čia ne išpiršimas, tai realybė).

Ką daryti, jei vėluoja ir aš jau esu Whitbe be drabužių?

Visada pasiimkite „lagaminą su rankomis“. Kelias dienas drabužių ir higienos reikmenų su savimi. Netikėkite, kad konteineris atvyks rytoj. Pasitaiko atvejų, kai dėl uosto streiko (buvo toks Kanadoje) krovinius laikė mėnesį. Būkite pasiruošę blogiausiam scenarijui.

Kas yra „landing fee“ ir kodėl aš turiu jį mokėti?

Tai nusileidimo mokestis uoste už krovinius. Jis susideda iš įvairių dokumentų tvarkymo ir vietos. Dažnai klientai nustemba, kad jis nėra įtrauktas į pradinę kainą. Užsisakydami paklauskite, ar kaina yra „door to door“ su visais mokesčiais, ar yra „hidden costs“.

Galiausiai, ar verta viską daryti legaliai ir su firma?

Absoliučiai taip. Nusipirkau bilietą per vieną „neoficialų“ vežėją prieš daugelį metų (na, ne aš asmeniškai, bet mano pažįstamas). Jis nuspirko daiktus ir išnyko. Jūs neturite jokių garantijų be sutarties. Perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby yra pernelyg sudėtingas procesas, kad jį pavedžiotumėt kas nors.

Ar būna taip, kad klientas pats viską sugadina?

Būna. Mes vieną kartą atvykome į namus, o klientas bandė pasigaminti duoną plikose rankose kol mes nešėm dėžes. Sumaišė miltus su vandeniu ant grindo. Taip pat, klientai dažnai užmiršta išjungti vandens, kai išsikrausto, ir tada namuose tvyra baseinas. Būkite atidūs.

O kas jei man tiesiog reikia patarimai, o ne paslaugos?

Galiu ir patarti. Bet aš visgi užsiimu pervežimu. Galiu pasakyti, kad geriau nenaudoti senų avalynės dėžių knygoms, nes jos plyšta. O šiaip, drįskite klausti profesionalų, dar prieš renkatės dėžes.

Išvada

Toliau, jei planuojate tokią kelionę, prisiminkite, kad raktas į sėkmę yra ne kaina, o ramybė ir dokumentų tvarka. Perkraustymas iš Klaipėdos į Whitby nėra paprasta, bet jei pasiruošiate tinkamai ir nepabandote sukčiauti muitinės (kas tikrai nepasiseks), viskas turėtų būti gerai. Niekada nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar nei skaityti baisias istorijas vėliau. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose ir laukiu, jei reikės pagalbos – tikrai žinau, kaip padaryti, kad būtų mažiau nerimo.