Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington: kaip nenukristi nuo proto kelyje į kitą pasaulio pusę

Sveiki, pone, ponia. Jei čia užklydote, vadinasi, ruošiatės dideliam žingsniui. Galvojate apie gyvenimo perkraustymą iš Klaipėdos į Wellington? Tai tikrai ne tas pats kaip nuvažiuoti iki Vilniaus ar net iki Londono. Apskritai, tas maršrutas – siaubingai ilgas ir sudėtingas, bet per tiek metų, ką praleidau šioje srityje, matęs viską. Nuo to, kaip pasiūti dviratį, iki to, kaip išvengti nervinio suirimo, kai laivas vėluja dvi savaites. Čia nebus sausų fakų iš vadovėlio, kalbėsiu kaip žmogus žmogui, be jokių „turinio rinkodaros“ žodžių. Tiesiog kasdienybė, su visais jos trūkumais ir paslėptomis akmenimis. Jei norite sužinoti, iš tiesų kaip tai vyksta, skaitkite toliau, o jei ieškote pasakių – eikite į agentų svetaines.

Pagrindiniai klausimai apie laiką ir maršrutą

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas beveik per visą planetą?

Žmonės visada klausia apie tai, o aš visada nusišypsoju. oficialiai sakysiu – nuo 40 iki 60 dienų. Bet realistiškai? Pasigailėkite. Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington tai ne tik plaukimas. Tai reiškia, kad jūsų daiktai pirmiausia važiuoja į gretimą uostą, galbūt Hamburge ar Gdanske pristabdomi, tą laivą reikia užpildyti. Tada jūra... vėjai, audros Suezo kanale arba tiesai aplink Afriką, jei ten kažkas nutinka. Ir tada dar Naujojoje Zelandijoje muitinė, kuri dirba savo ritmu. Taigi, užsibrėžkite 3 mėnesius ir būkite nustebę, jei atvyks anksčiau.

Ar galima tiksliai pasakyti, kada laivas išplauks iš Klaipėdos?

Lygiai taip tiksliai, kaip galiu numatyti, ką valgysiu kitą savaitės penktadienį. Planas yra, bet jis keičiasi kas valandą. Braideriai (laivų brokeriai) duoda grafikus, vadinamus "sailing schedules", bet tai labai sąlyginis dalykas. Kartais laivas atvyksta, pakrauna, o jame užsikabina koks konteineris su spalvotais metalais ir keliauja kitur, o ne tiesiai į Wellingtoną. Tiesa, paskutiniu metu situacija stabilėja, po pandemijos chaosas nuslūgo, bet vis tiek – nereikėtų tikėtis, kad išplaukė antradienį, reiškia, kad trečiadienį jau jūroje.

Kokiu maršrutu dažniausiai keliauja kroviniai į Naująją Zelandiją?

Dažniausiai tai būna transhipment – persiuntimas. Iš Klaipėdos važiuojame į didelį Šiaurės Europos hubą, o ten perkraunamas į didelį, vadinamąjį „Mother vessel“ (motininį laivą). Tas milžinas keliauja per Suezą (jei jis neprišalęs) iki Pietryčių Azijos, dažniausiai Singapūro arba Port Kelango, vėlgi persikrauna ir tik tada skuba link Australijos ir Naujosios Zelandijos. Kelionė į Wellington tiesioginis maršrutas būtų svajonė, bet tokios linijos iš Baltijos nėra, tad reikia kantrybės.

Ar verta rinktis tiesioginį pervežimą, jei toks pasitaiko?

Jei rasite ir bus brangiau už auksą – šiaip ar taip ne. Tiesioginių maršrutų iš mūsų regiono beveik nėra. Kartais didelės kompanijos siūlo „direct“ paslaugą, bet tai dažniausiai vadinasi, kad laivas nepasilieka penkiuose tarpiniuose uostuose, o tik viename ar dviejuose. Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington be persiuntimų yra retas reiškinys, todėl nereikė per daug viltis. Rinkitės patikimą liniją, kuri turi gerą jungimą, o ne magišką žodį „tiesioginis“.

Pinigai, kainos ir kur jos dingsta

Kokia maždaug kaina tokio ilgio kelionės?

Klausimas, į kurį atsakyti bekvaičiškai yra neįmanoma, bet bandysiu suteikti orientyrą. Jei kalbame apie 20 pėdų konteinerį (maždaug 33 kubiniai metrai), tai dabar (su dabartinėmis sąlygomis) tai kainuoja nuo 4 iki 6 tūkstančių eurų. Tai be galutinio iškrovimo Wellingtono uoste. Jei daiktų daugiau, reikės 40 pėdų (arba 40 pėdų aukštojo) konteinerio – skaičiai šokteli iki 8-9 tūkstančių. Beje, nepamirškite, kad Naujoji Zelandija yra toli, todėl ten ir mokesčiai aukštesni.

Ką dar reikia mokėti be pačio pervežimo?

O čia prasideda tas „malonumas“. Mokesčiai už užkrovimą Klaipėdoje, dokumentų tvarkymą (bill of lading išdavimas), uosto mokesčiai abiejuose galuose, galutinis iškrovimas (terminal handling charges). Dar pridėkite muitinės brokerio mokesčius Naujojoje Zelandijoje – jie ten labai griežti. Ir, naturally, kvitas (insurance). Jei ką nors praleidžiate, galite tikėtis papildomų sąskaitų, kurios atkeliauja po mėnesio ir keliauja akimirksniu.

Ar taip, kad kaina gali pasikeisti tarp sutarties ir pristatymo?

Deja, taip. Yra vadinamasis „GRI“ (General Rate Increase) – kainų padidinimas, kurį laivų bendrovės skelbia tiesiog be jokio įspėjimo. Ir dar degalų priedas (BAF). Pasirašius sutartį su fiksuota kaina dažniausiai užtikrinamas 30 dienų langas, jei daiktai stovi sandėlyje ilgiau, gali tekti mokėti naujas kainas. Esu patyręs situaciją, kai klientas atidėjo padėjimą į konteinerį savaitę, o kaina pakilo 300 eurų. Juokinga, nelabai.

Kaip taupoti pinigus neprarandant proto?

Geriausias būdas – nevežiti šiukšlių. Sunkiai sužinosiu, kiek kartą matiau, kaip žmonės veža senus, užliktus sofas į kitą pasaulio pusę. Muitinės ir biudžeto požiūriu perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington turi būti racionalus. Parduokite, duokite arba išmeskite tai, kas nėra verta 5 eurų kilogramui. Taupysite ne tik tūrį, bet ir nervus, kai reikės viską išpakuoti.

Ar verta imti visišką draudimą?

Be abejo. Žinau, žinau, visiems atrodo, kad tai pinigai vėjui. Bet kai laivas patenka į audrą, ir konteineriai nukrenta arba užliejami (nors tai retenybė, nutinka), arba kai keltuvininkas numeta dėžę su jūsų televizoriumi, dėl to, kad kalbėjo telefonu – tada draudimas gelbsti. Naujojoje Zelandijoje remontas ir daiktų pirkimas yra astronomiškai brangus, geriau sumokėti 2% nuo vertės ir miegoti ramiai.

Dokumentai, muitinė ir Naujosios Zelandijos saugumas

Kokius dokumentus būtina paruošti išvykstant?

Pagrindinis tai – detalus inventorius (packing list). Jis turi būti anglų kalba. Nė vienas lietuviškas žodis, kitaip niekas nesupras. Taip pat kopija paso, sutartis su perkraustymo kompanija ir, svarbiausia, jei norite gauti muitines lengvatas (relief), jums reikės vizos arba leidimo gyventi (PR, visa) prieš daiktams atvykstant. Jei daiktai atvyksta anksčiau už jus, gali būti problemų su nemokamu įvedimu.

Kas tas įdomus dalykas vadinamas "Muitinės lengvata" NZ?

Naujoji Zelandija leidžia įvežti daiktus be mokesčių (be GST ir import duty), jei persikėlėlis nuo jų naudojamos bent 12 mėnesių ir turi leidimą gyventi ten ilgesniam laikui (ne tik turistinę vizą). Tai puiku, bet turi būti užpildyta speciali deklaracija. Jei padarysite klaidą ir sužinos, kad pirkte kažką prieš išvykdami (pavyzdžiui, šaldytuvą prieš 2 mėnesius), jums pridės mokesčius ir baudą.

Kodėl Naujoji Zelandija yra tokia griežta apie daiktus?

Jie turi unikalią ekosistemą ir jos bijo kaip ugnies. Jų Biosecurity (MPI) – tai ne žaidimas. Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington reikalauja, kad jūsų daiktai būtų nepriekaištingai švarūs. Bet koks žemės, augalų, gyvūnų pėdsakas gali baigtis tuo, kad viską išsirašo, išplauna arba sudegina. Mąstykit kaip norite, bet jie nesižaidžia. Ten netgi sportbatai turi būti išvalyti nuo liūno, kitaip juos nuspręs išvalyti jūsų sąskaita.

Kas nutinka, jei randa neleistiną daiktą (maistas, augalai)?

Tada prasideda vargana. Gausite pranešimą "Direction to Treat". Tai reiškia, kad arba patys einat tai išimti (jei esat vietovėje), arba jie tai padaro jums. Gauti 500 NZD sąskaitą už seno drėgno žirnio išmetimą iš kelionės kuprinės yra skausminga patirtis. Vienas klientas bandė slėpti lietuvišką šoninę – nebuvo linksmi gaudynės su muitininkais.

Ar reikalingas muitinės brokeris Naujojoje Zelandijoje?

Beveik visada taip. Galite bandyti pati, jei turite daug laisvo laiko ir norit išsišukti su jų informacinėmis sistemomis ("TraDEC" sistema ten ne paprasta). Brokeris užims tiek dokumentacijos, tiek komunikacijos su MPI klausimus. Pinigai, kuriuos sutaupysite ant nervų, viršys jo honorarą. Be to, jie žino, kiek galiu "praleisti" pro akis, o kada reikia griežtai laikytis taisyklių.

Pakavimas, konteineriai ir dėžių paslaptys

Ar galiu pats supakuoti daiktus į dėžes?

Galite, bet nerekomenduoju. Jei naudojate savo dėžes, muitinė gali padaryti inspekciją, nes negarantuojate, kas jose yra. Geriau, kai pervežėjas pateikia medines dėžes su savo antspaudais – tai duoda tam tikrą „garso“ (tikrumą). Ypač jei einate į NZ – ten jei įtaria, kad dėžėje gali būti kenksmingi organizmai, ją tiesiog pradurs ir išbadės, sulaužydami turinį.

Kaip pasirinkti tarp 20 pėdų ir 40 pėdų konteinerio?

Skaičiuokite kubinius metrus. Paprasta taisyklė: 1 kambario butas telpa į maždaug 10-15 kubinių metrų. 20 pėdų konteineris telpa apie 33 kub. m. Taigi, jei turite 2-3 kambarių butą, 20 pėdų tikrai užteks. Jei didelis namas su garažu, reikės 40 pėdų (apie 67 kub. m.). Kartais žmonės ima didelį, kad užpildytu "tūrį", bet tada vėlgi – mokate už orą (kažin ar už tą orą reikia mokėt? ne, už erdvę, tiesiog nereikalingai).

Kaip saugiai uždaryti konteinerį?

Konteineris uždaromas su metaline sąvara, ant kurios yra unikalus numeris. Tą numerį užrašote į dokumentus. Atidaryti gali tik gavęs. Niekada nenaudokite savo paprastų spynų – jas tiesiog nutempia antspaudais arba perlenkia. Turi būti sertifikuota sąvara (high security seal), kurios negalima paprastai nukirpti be įrankių. Tai užtikrina, kad per kelią tarp Singapūro ir Wellingtono niekas neįsliš su šunimis.

Ar reikia išsitraukti baldus ar juos galima vežti surinktus?

Geriau išsitraukti. Nors imti (poliruotą) rinkinį būna pigniau ir geriau, nes mažiau tikėtina, kad kažkas sulūž ar nusibraiž. Surinktas spinta gali pajuodoti arba sulūžti, jei konteineris parems ant krašto. Tiesa, jei turite seną, sunkų masyvią spintelę, kurią nebeįmanoma išmontuoti (pagaminę kaip vientisą bloką), tai ją reikia ypatingai aptepeti ir apvynioti. Naujojoje Zelandijoje darbininkai gali ir atsisakyti tokią nešti jei ji per sunki ir neįmanoma įvežti pro duris.

Ką daryti su labai jautriais daiktais (paveikslai, pianinas)?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis turi būti uždėtas ant specialios plokštės (skid), užfiksuotas ir apvyniotas storomis kilimėlis. Paveikslai – į specialias dėžes su stiklo vata. Nerekomenduoju juos dėti į bendrą dėžę su indais, būtent tada jūsų šeimos paveikslas taps mozaika. Už papildomą kainą galima pasidaryti individualų padėjimą (custom crating), tačiau atsižvelkite, ar paveikslas vertas tos dėžės kainos.

Ar galiu vežti transporto priemonę tame pačiame konteineryje?

Galite, bet tai reikalauja specialaus įrengimo – taip vadinamo „racking“ sistemos. Automobilis užfiksuojas viršuje, o apačioje įleidžiamos dėžės su daiktais. Arba automobilis uždaromas vienoje pusėje, o kita užpildoma daiktais. Svarbiausia – automobilis turi būti tikrai švarus (išvalytas padangų riešutai, po automobiliu). Jei Naujojoje Zelandijoje rastas 1 gramas žemės, automobilį išvalys jūsų sąskaita, o tai kainuoja nuo 500 NZD pradedant.

Gyvenimas Wellingtono ir praktiniai patarimai

Ar ten lengva rasti gyvenamąją vietą iš karto?

Wellingtonas – ne didelis miestas, bet nuomos rinka ten gana įtempta. Jei atkeliaujate be išankstinio būsto paieškos, gali tekti keletą savaičių praleisti viešbuokyje ar išsinuomoti trumpalaikį būstą ( Airbnb ), kas yra brangu. Geriau susisiekti su vietiniais tarpininkais dar iš Lietuvos. Bent jau pažvelkite į "Trade Me Property" portalą, kad supratumite, ką jūsų laukia.

Kokios yra realios problemų su pristatymu tikimybės?

Problemos? Kur jų nėra... Pavyzdžiui, Wellingtono centre gatvės labai siauros ir statūs (tas kalnas). Didelis sunkvežimis su konteineriu paprasčiausai negali privažiuoti prie namo vartų. Tenka naudoti mažesnes mašinas (shuttle trucks), tai daro papildomą žalą. Arba situacija, kai klientas nėra vietovėje, o jo giminės, kurios priima daiktus, nežino, kur dėti dėžes ir viskas sukaustoma koridoriuje.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyksta sugadinti?

Pirmiausia, nepasirašykite pristatymo akto su pastaba "viskas gerai", jei nėra. Turite įrašyti "subject to inspection" (laikina inspekcija). Tada fotografuokite pažeidimus iš visų pusių. Nenujunkite įpakavimo. Draudimo kompanija neduos nieko, jei neįrodysite, kad buvo pažeista pervežimo metu, o ne kad jūs pats nulūžinėjote koją prieš metus ir sulūžinėjote fotelį.

Ar verta vežti elektros prietaisus iš Lietuvos?

Naujojoje Zelandijoje įtampa irgi 230V, tačiau kištuvai yra kitoki (tipas I). Taigi, visus prietaisus turėsite arba perkišti adapteriais (kas nepatogu), arba pakeisti kištuvus. Taip pat ten 50Hz dažnis, o mūsų prietaisai dažniausiai sukurta 50Hz, tai gerai. Bet kai kurie amerikietiški prietaisai (jei tokių turite) gali neveikti taip pat gerai. Verta galvoti ar verta vežti seną indaplovę, kurią galima nusipirkti už pora šimtų dolerių vietiniame "The Warehouse".

Kas daryti su naminiais gyvūnais?

Gyvūnų pervežimas į NZ – tai atskira disciplina. Jie turi būti skiepyti, mikročipuoti ir turi turėti tarptautinę veterinarinę pažymą. O svarbiausia – jie turi atvykti į specialų karantiną (pavyzdžiui, į Aucklandą), nes tiesioginio skrydžio į Wellingtoną su gyvūnais gali būti nėra. Tai kainuoja tūkstančius ir užtrunka kelias savaites. Manau, kad ši tema reikalauja atskiros konsultacijos, aš čia neekspertas (tiesiog žinau, kad tai brangu ir sudėtinga).

Ar reikia rūpintis banko sąskaitomis iš anksto?

Būtina. Kol nesate atvykę, jums reikės vietinės (NZ) sąskaitos, kad galėtumėte mokėti už pristatymą, gyvenimą ir t.t. Didelės banko užduoties atidaryti sąskaitą be pradinio depozito yra minimalios, bet reikalauja dokumentų. Geriau susitarti su "TransferWise" (dabar Wise) arba "Revolut", kad pinigų pervestimas nebūtų toks skausmingas dėl komisinių.

Ar yra kokių nors kultūrinių šokų susijusių su daiktais?

Naujojie Zelandiečiai yra ganėtinai paprasti žmonės. Jie gali būti nustebę, jei atvežsite per daug brangių dalykų arba "šlamšto", kur užsidaro prie garažų. Jie mėgsta minimalizmą. Taip pat, ten labai populiarūs "garage sales", tai jei reikės greitai atsikratyti nereikalingų dalykų, galite tai padaryti lengvai. O jei atvežsite kokią seną sovietinę plokštelę – gali tapti kolekcioniška.

Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington: pabaigos smulkmenos

Kiek ankstiau reikia pradėti viską planuoti?

Nors pora mėnesių yra minimumas, aš sakiau – pradėkite bent 3-4 mėnesius prieš. Turite laiko surinkti dokumentus, atsikratyti nereikalingų daiktų ir užsisakyti vietą laive (ypač, jei vykstate vasarą, kai visi kuriasi). Skubant padarysite klaidų, o klaidos tolimame kelyje kainuoja brangiai. Geriau turėti rezerve savaitę-dvi nei stresuotis paskutinę minutę.

Kaip pasitikėti pervežimo kompanija?

Klauskite. Daug klauskite. Kokios jų atsiliepimai? Kokios draudimo sąlygos? Ar jie tik tarpininkai (kurie nieko nedaro, o tiesiog perleidžia užsakymą kitiems), ar turi savo žmonių? Patikrinkite, ar jie yra asociacijų (pvz., FIATA, IAM) nariai – tai duoda tam tikrą garantiją. Jei jums sako, kad viską gali padaryti už pusę kainos – bėkite.

Ar galima sekti savo krovinį internete?

Taip, šiais laikais beveik visos kompanijos duoda "tracking" numerį. Tik nebegaukite, jei jis neatsinaujina 3 dienas – laivai gali būti be ryšio (be srauto) jūroje. O kartais sistema tiesiog stringa. Geriausia tiesiog pasirašyti el. laišką savo brokeriui ir paklausti "kada mano dalykai pajudėjo?". Tai veikia greičiau.

Kaip elgtis su gėrimų pervežimu?

Alkoholio įvežimas turi savo apribojimus. Beveik kiekviena šalis juo domisi. Naujojoje Zelandijoje galite įvežti tam tikrą kiekį be mokesčių (nors tai dažnai keičiasi), jei perkeliate gyvenamąją vietą, bet tai turi būti asmeninis naudojimas, ne prekybai. Geriau neužpildyti viso konteinerio alumi – muitinė gali nuspręsti, kad tai prekybinis krovinis, o tada mokesčiai bus milžiniški.

Ką daryti, jei pradedu gailėtis ir norėčiau sugrįžti?

Tai įvyksta dažniau, nei manote. Bet jei jau išsiuntėte daiktus, sugrįžimas kainuos dvigubai (gal net trigubai). Geriau pirmiausia nuvykti pačiam, išsinuomoti būstą ir pamatyti, ar tinka. Nesiųskite visų brangiausių daiktų, jei nėrai 100% tikras. Patirtis rodo, kad pirmasis metai yra sunkiausias.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kurius niekas nesako?

Galbūt ne slaptų, bet apie kuriuos dažnai pamirštama – tai "quarantine inspection fees" Naujojoje Zelandijoje. Jie nedideli (apie 30-50 NZD už valandą), bet jei jie turi išbadyti visus dėžes, tai susumuojasi į nemažą sumą. Taip pat, "demurrage" – bauda už tai, kad konteineris stovi uoste per ilgai (paprastai pirmos 3-5 dienos nemokamos, toliau – pinigai).

Galiausiai, vertu viso to šito vargo?

Kadangi esu šioje srityje 20 metų, galiu pasakyti taip. Naujoji Zelandija yra nuostabi vieta. Kalnai, jūra, ramumas. Perkraustymas iš Klaipėdos į Wellington yra techniškai sudėtingas, brangus ir nervuojantis procesas, bet kai išlipsite iš to lėktuvo Wellingtono oro uoste ir pajusite šią vėsą (Murphy's wind), suprasite, kad buvo verta. Svarbiausia – pasirūpinkite dokumentais ir būkite kantrūs.

Kaip matote, nėra nieko paprasto, bet ir neįmanomo. Aš visada sakydamas – geriau iš anksto sužinoti, kad teks išvalyti dviratį, nei gaudyti 400 dolerių sąskaitą iš MPI. Sėkmės kelyje!