Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter: realijos, kurių nenusakys brokeris

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kiekvienas kelias yra kaip loterija. Vakar kalbėjau su vairuotoju, kuris vos neprašoko ant A50 kelio netoli Stafford’o, nes angliškas oras vėl padarė savo. Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter nėra tas pats kas važiavimas į Londoną – čia daugiau logistikos, mažiau patogumų ir daugiau biurokratijos, ypač po šito viso „Brexit“ šurmulio. Žmonės visada klauso apie kainą, retai apie tai, kas vyksta per tą tuštumą tarp Lietuvos ir Anglijos. Aš jums sakysiu kaip yra, be tų gražių žodžių iš reklamos brošiūrų. Čia gausu smulkių nesklandumų, užkardų ir staigmenų, apie kurias geriau žinoti iš anksto.

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir laiką

Kiek laiko užtrunka toks maršrutas?

Tai vienas populiariausių klausimų. Žiūrėkite, paprastai sakome 3-4 dienas, bet tai yra idealus pasaulis. Realiai, jei vairuotojas iškyla pirmadienį ryte iš Klaipėdos, jis gali būti Uttoxeter jau ketvirtadienį, o jei su uostu problemų – penktadienį. Reikia įvertinti, kad reikia nuplaukti, praeiti muitinę (kas dabar trunka amžinai), o tuomet dar važiuoti per visą Angliją. Vasarą eilės į keltus didelės, žiemą oras gali sustabdyt tranzitą. Taigi, rezervuokite savo laiko atsargas, nenusimaskite, jei pavėluosime valanda ar dvi.

Ar brangu yra perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant šiltų. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik keli suoliukai ir dėžės, gali užtekti tūkstančio, o jei pilnam namų įrangas reikia vežti, žiūrėkite į 3-4 tūkstančius eurų ribą. Degalai brangsta, mokesčiai UK uostuose aukšti, tad nebekyla pigu. Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter nėra pigus malonumas, bet jei lyginsite su vietiniais britų vežėjais, mes vis tiek būname šiek tiek pigesni, nors skirtumas mažėja. Dar prisiduriank sąnaudas dėl dokumentų tvarkymo.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

O čia yra keletas dalykų, apie kuriuos klientai dažnai pamiršta. Pirmiausia, tai kiekvieno daikto tūris ir svoris. Antra, ar reikia išmontuoti baldus? Jei turi tą didelę sieninę spintą, kurios negaliu įkišti per duris, reikės laiko ją išardyti. Trečia, prieinamumas. Uttoxeter yra mažas miestas, o ten kai kurios gatvės tokios siauros, kad 40 pėdų sunkvežimis ten tiesiog neprvažiuos. Tuomet reikia mažesnės mašinos perkrovimui, o tai – papildomi pinigai. Ir žinoma, terminas. Jei norite važiuoti rytoj, mokėsite už skubą.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, bet aš visada įspėju. Fiksuota kaina dažnai turi smulkių rašelių, kuriuos nuskaityti reikia su dideliu priartėjimu. Pavyzdžiui, jei užsirašote „paprastas iškraunamas“, o vėliau paaiškėja, kad jūsų butas yra penktame aukšte be lifto, kainą didinsime. Mano patirtis rodo, kad geriau susitarti dėl „apytikslės“ kainos su sąlyga, kad jei nieko keisto neatsitiks, ji nepakis. Taip jums ir mums bus ramiau. Nebijokite klausti apie tai iš karto.

Ką daryti, jei pasiūlymas per brangus?

Negalvokite, kad bandžiame jūsų apgauti. Paimkite skaičiuoklę, suskaičiuokite kuro sąnaudas (dabar degalai atrojo kaip auksas), vairuotojo darbo užmokestį, uosto mokesčius. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra žymiai žemiau rinkos, tai vadinasi „kažką slepia“. Gali būti, kad jis nebus apdraustas, arba vels tą krovimą pats be jokios technikos. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantą, kad tavo sofa neatras po lietaus Anglijoje. (Čia turiu omenyje fizini atsitikimų, ne pinigų praradimą, nors ir taip nutinka).

Ar taikoma PVM mokesčis?

Tai jau tekninis dalykas. Jei esate fizinis asmuo, kuris tiesiog keičia gyvenvietę, PVM jums nebūtinas (jei vežate savo asmeninius daiktus). Mes išrašome sąskaitą be PVM. Bet jei esate įmonė ir vežate prekes ar biuro įrangą, tai deja, PVM pridedamas 21 proc. (Arba dabar kiek jis ten yra, nuolat keičiasi, reikia patikrinti dabartines normas). Geriau iš karto pasakykite, kas jūs esate, kad nereikėtų perrašinėti dokumentų vėliau.

Kaip apmokėjimas vyksta dažniausiai?

Standartinis modelis yra toks: 30-50 proc. avansas, kai sutariate, likutis – atlikus darbą. Kai kurie klaustą, ar galima mokėti tik gavus daiktus. Žinoma, galima, bet tada reikės įdėti didelį užstatą arba aš neduodu garantijos, kad iš kuros nenuvažiuosiu į kitą užsakymą. Verslas yra verslas, aš turiu mokėti vairuotojams ir degalams. Todėl avansas yra būtinas jūsų užsakymo užfiksavimui.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Dažniausiai ne. Kartą įtraukiame, jei tai pilnas paslaugų rinkinys, bet standartiškai dėžės, lipdukai, burbuliukai – tai papildomai. Jei turite savo dėžių iš parduotuvės (gerai, jei tvirtos), puiku, taip sutaupysite. Aš visada stengiuosi pasakyti, kur reikia stipresnio pakavimo. Pavyzdžiui, indams reikalingi specialūs dėklai, o ne tik laikraščiai, nors ir jie padeda. Nepamirškite, kad kelyje būna duobų, ypač Anglijoje.

Kelias ir logistika: kas vyksta gatvėje

Ką reiškia šis maršrutas praktiškai?

Važiavime iš Klaipėdos uosto, dažniausiai per Kylą (Hull) arba tiesiai į Harwich’ą (jei toks yra maršrutas tą dieną). Tada vairuotojas važiuoja per M6 automagistralę. Nuvažiuoti iki Uttoxeter nėra labai toli, bet Anglijoje judėjimas gali būti labai intensyvus. Reikia praeiti Birmingham’ą, kuris yra didžiulis šnukštas. Dar važiuojant M6, ten dažnai įvyksta avarijos, ir viskas sustoja. Taigi, 3 valandų kelias gali tapti 7 valandų.

Ar vairuotojas gali važiuoti naktį?

Techniškai gali, yra taisyklės, kurios leidžia vairuotojams dirbta naktį tam tikras valandas. Bet aš asmeniškai nerekomenduoju planuoti iškrovos naktį, ypač Uttoxeter vietovėje. Ten gatvės apšviestos prastai, o gyventojai miega. Vieną kartą vairuotojas bandė iškrauti anksčiau, kadangi pavėlavo, ir kaimynas iškvietė policiją, manydamas, kad tai vagiai. Taigi, geriau planuokite dieną.

Kas jeigu sunkvežimis netelpa į gatvę?

O tai yra tikra bėda. Uttoxeter centre yra tokių vietų, kur net siaurasis sunkvežimis gali užšliuoti prie šalia stovinčio automobilio. Tada reikia ieškoti parkavimo aikštelės artimiau (pvz., prie prekybos centrų) ir perkrauti į mažesnę transporto priemonę, vadinamą „lutnią“. Tai kainuoja, bet kitaip neįmanoma. Aš visada klausių nuotraukų iš vaizdo, kad įsivaizduočiau, kur įvažiuosime. Jei nenurodysite, gali būti problema.

Ar vežiate ir keleivius?

Tai yra subtilus klausimas. Oficialiai, krovinių pervežimo sunkvežimiuose negalima vežti keleivių, nebent tai yra specialios mašinos. Taigi, jei planuojate nusiryti su savo sofa, geriau neskambinkite. Skriskite lėktuvu arba važiuokite keltu atskirai. Vairuotojui reikia ramumo, o ne keleivio, kuris klausinėja, kada mes piwinsim. (Nors kartą, dar praeityje, važiavau su draugu, bet tai nelegalu, todėl nerašykime to straipsnyje).

Kaip sekti kur yra mano daiktai?

Duodame vairuotojo numerį ir jis gali paskambinti, jei jums labai rūpi. Taip pat turime GPS sekimo sistemas, bet jos ne visada veikia 100 proc. tiksliai, kai mašina yra ant keltio arba požeminiame tunelyje. Geriausia tiesiog pasitikėti ir palaukti. Žinoma, jei vėluojate daugiau kaip dieną nuo planuoto laiko, skambinkite man. Ažiūrėsiu, kur jis pasiklydo. Kartais jis tiesiog užmiglo poilsio aikštelėje, nes negalėjo vairuoti daugiau.

O dėl uosto waiting time’o?

Kas yra tas „waiting time“? Tai laikas, kurį mašina praleidžia eilėje į keltą arba muitinėje. Jei eilė ilga, laikmatis įsijungia. Paprastai 2-3 valandos yra įskaičiuotos, bet jei uostas užsidaro ir reikia laukti rytojo, tas laikas gali būti apmokėtas papildomai. Dabar, su naujais kontrolės punktais, eilės į Angliją gali būti baisios. Reikia kantrybės. Aš negaliu valdyti uosto darbuotojų.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Turiu apdrausti viską, ką vežu. Bet draudimas apma visas rizikas, jei daiktai įvardyti sąraše. Jei vežate 10 tūkst. vertų brangakmenių ir nieko nesakote, o jie „dingsta“ (kas, tikiuosi, neįvyks), draudimas nieko nepadarys. Būkite sąžiningi. Užpildykite inventorizacinį sąrašą kuo detaliau. Nenoriu būti tas vyrukas, kuris turi sakyti „oj, atsiprašau, bet mes nežinojome, kad ten buvo Monetos paveikslas“.

Briuselio (Brexit) dokumentų chaosas

Ar reikia rūpintis dokumentais prieš kelionę?

Absoliučiai taip. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiava, išvažiava. Dabar, po „Brexit“, perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter reikalauja TOR01 (Transfer of Residence) dokumento. Be jo, mokesčiai gali būti milžiniški, o anglai labai griežti. Jūs turite užpildyti paraišką, kuri patvirtina, kad gyvensite Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir kad daiktai naudoti. Tai nėra taip sunku, bet reikia laiko, britai tai tvarko ilgai.

Kas tas TOR01?

Trumpai tariant, tai leidimas neimti muito ir PVM už asmeninius daiktus, kuriems keičiate gyvenamąją vietą. Jei jo neturite, mokesčiai gali siekti 20-30 proc. nuo daiktų vertės. Pas mane buvo atvejis, kai klientas nusprendė, kad „kažnors sutvarkys“, ir jo mašina užstrigo sienoje tris dienas. Teko mokėti baudas. Geriau padarykite tai per 2 savaites iki išvykimo.

Kas nutinka, jei nepateiksite TOR01?

Tada mums teks sumokėti importo mokesčius, kad atidarytume muitinės deklaraciją. Tiesiog neįsivaizduoju, kodėl žmonės rizikuoja. Tie pinigai dingsta ir nebegrįžta. Vėliau galite bandyti juos susigrąžinti iš HMRC (britų mokesčių tarnybos), bet tai yra dar viena biurokratinė kova. Aš geriau moku savo darbuotojams, kad jie viską užpildytų teisingai iš karto, negu gaudo šunis vėliau.

Ar jums padeda muitinės brokeriai?

Taip, turiem brokerius, kurie mums padeda su dokumentais. Bet jie nėra burtininkai – jie reikalauja duomenų iš jūsų. Jei jūs nenurodote, koks yra daikto serialinis numeris (pvz., transporto priemonėms), brokeris negali nieko padaryti. Būkite pasiruošę pateikti pasus, pilietybės korteles. Dabar tikrinimas yra griežtesnis, ypač jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis (pvz., ukrainietis ar baltarusis).

Ką daryti su transporto priemone?

Automobilio ar motociklo perkėlimas yra atskira istorija. Jis turi būti įtrauktas į TOR01, bet taip pat reikia NOVA (New Means of Transport) declaracijos, jei mašina jaunesnė kaip 6 mėnesių. Žinoma, jei mašina sena, paprasčiau. Vienas klientas bandė įvežti visiškai naują BMW ir sakyti, kad tai sena. Muitininkai tuoj pat suprato, pažiūrėję į padangas. Nenuvilkite nieko, nes britai turi kameras visur.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Griežtai ne (arba labai ribotai). Mėsą, pieno produktus, vaisius – draudžiama vežti be specialių licencijų. Kartais žmonės bando įsivežti dešrų ar sūrio iš namų, o tai padaryta praranda visa siunta. Viskas paima ir degina. Gali vežti sausą maistą, makaronus, kavą. Bet jei turi butelį degtinės dėžėje, tai geriau pasakykite iš anksto, nes degalai sprogsta, o alkoholis degia. (Čia tik juokauju apie sprogimą, bet alkoholis yra pavojingas krovinys).

Kiek laiko trunka muitinės tikrinimas?

Jei visi dokumentai tvarkingi – 1-2 valandas. Jei trūksta kokio nors lapo – gali užtrukti dieną. Vairuotojai nekenčia anglikų muitinės, nes jie labai smulkiai viską tikrina. Kartais net gali paprašyti atidaryti sunkvežimį, jei abejoja. Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter tampa košmaru, jei ten susimeta. Todėl visus dokumentus siunčiame mums iš anksto, kad patikrintume.

Smulkmenos ir daiktų tvarkymas

Ar reikia išpakuoti visus daiktus?

Rekomenduojama išpakuoti didelius elektroninius prietaisus (televizorius, kompiuterius), kad muitininkas galėtų pamatyti serijinius numerius. Taip pat, jei turite daug dėžių su knygomis, gali paprašyti atidaryti vieną. Bet tuos drabužius, indus – geriau palikti supakuotą. Tai apsaugo juos nuo dulkių ir bruzdėjimo. Vairuotojas padės išnešti dėžę, bet jis nėra paremtas išpakuoti jūsų šlepetes viena po kitos.

Kaip elgtis su baldais?

Išmontuojame viską, ką įmanoma. Stalus, lovas, spinteles. Jei spinta yra aklinė, reikia nuplėšti galinę sienelę, kad negalėtų slypti kažkas nelegalaus? Ne, ne tiek baisu, bet kadangi taip užtikriname, kad daiktų viduje nebus daugiau nei parašyta sąraše. Ir svarbiausia – taip spinta neisužlūžta perkeliant. Sakyčiau, 90 proc. baldų geriau vežti išardytais.

Ar saugu vežti augalus?

Augalus į ES (iš UK) vežti labai sunku, o į UK? Taip pat yra apribojimai, kadangi nešios ligas. Žemės turi būti nuplautos nuo šaknų. Asmeniškai aš nesiūlau vežti didelių krovinių su augalais, jei jie nėra sveikatos pažymos. Vieną kartą vairuotojas turėjo visus augalus išmesti pasienio punkte, nes buvo žemės likučių. Nustebtumėte, kiek britai myli savo florą (ir neleidžia ja užkrėsti).

Kas daryti su važiuokliais (paspirtukais ir t.t.)?

Šiuo metu tai labai popiaru. Juos galima vežti, bet reikia įdėti į specialią dėžę arba užtvirtinti, kad nepajudėtų. Baterijos turi būti atjungtos (jei galima). Jei paspirtukas yra su ličio baterija, jis laikomas pavojingu kroviniu. Reikia apie tai pranešti, nes uoste gali nesutikti įkrauti tokių daiktų į apatinį denį dėl gaisro rizikos.

Ar galima veži muzikos instrumentus?

Žinoma, tėveliai nuveža pianinus vaikams mokytis į Angliją. Pianinas – tai sunkus ir jautrus daiktas. Jį reikia ne tik pakrauti, bet ir uždėti specialią apsaugą (angliškai „trolley“ arba „skid“). Jei turit brangų smuiką, geriau jį paimti su savimi į keleivinį saloną, o ne duoti vairuotojui į spintą. Vibration (virpesiai) kelyje gali sugadinti net geriausią instrumentą.

Kaip tvarkomi nešvarūs drabužiai?

Nesijuokime, žmonės dažnai pamiršta išsivalyti drabužius. Jei į kelionę pasiimate šiukšlių maišą, uždėkite jį į atskirą maišą. Vairuotojas nebus laimingas, jei jam teks kilti su purvu šleikšle. Viskas turi būti tvarkingai surūšiuota. Padėkite dėžėms etiketes: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Svarbu“. Tai taip paprasta, bet taip retai daroma.

O jei kažkas sugenda kelyje?

Tai gyvenimas. Jei slysta stalas ir susilaužo koją, mes turime draudimą. Bet jei sugenda jūsų senas televizorius, kuris ir taip neįsijungė, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti, sakydama, kad jis buvo gadus. Prieš išvykstant pasirašykite būklės aktą (jei reikia). Nemanau, kad kas nors nori sugadinti jūsų daiktų, mums tiesiog reikia baigti darbą ir važiuoti toliau.

Problemų sprendimas ir išvados

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiranda?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti. Skambinkite man. Kartais jis tiesiog užstrigo eilėje prie uosto arba neteko padangų. Aš visada turiu atsarginį planą, arba galiu pasiųsti kitą mašiną, jei šis yra nepataisomai sugedęs. Bet svarbiausia – skambinkite, o ne rašykite įspace skųstis be konteksto. Mes sutvarkysime. (Vieną kartą vairuotojas užmigo degalinėje ir išjungė telefoną, tai buvo įdomu paaiškinti klientui).

Ar verta rinktis mažesnes firmas?

Žinoma, yra ir gerų smulkių vežėjų, bet jie dažnai neturi draudimo arba vežia senomis „Mercedesinais“, kurios gali užsisti viduryje kelio. Aš turiu parką ir parduodu garantiją. Jei jums svarbi kaina, rinkitės „vabalą“, jei svarbu ramybė – rinkitės firmą. Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter yra per tolimas kelias, kad galvotumėte apie taupymą ant draudimo.

Kaip apmokėti vėlavimus?

Jeigu vėlavimas dėl mūsų kaltės (mechaninė gedimas), mes kompensuojame. Jeigu dėl uosto, orų ar policijos – tai jau „Force Majeure“. Deja, mes negalime valdyti oro. Niekas negrasuoja mums pinigų už lietų. Tačiau stengiamės informuoti iš anksto, kai matome, kad pavėluosime. Komunikacija čia raktas.

Galite padėti susirasti būstą Uttoxeter?

Ne, aš ne turtų brokeris. Aš žinau, kad Uttoxeter yra Staffordshire, yra ten lenktynių trasa (Uttoxeter Racecourse) ir keletas gerų pabų. Bet butų nuomai aš nepadarau. Geriau kreipkitės į vietinius agentus arba „Rightmove“ portalą. Aš tik užsiimu tuo, kad jūsų daiktai pasiektų tą būstą saugiai.

Kas daryti, jei pasikeičia planai?

Praneškite kuo anksčiau. Jei atšaukiate dieną prieš išvykimą, avansas gali likti mums, nes mes jau esame pasamdę vairuotoją ir užsakę bilietus. Jei tiesiog keičiate adresą – tai paprasta, tiesiog parašykite man žinutę. Nebijokite keisti planų, tiesiog būkite kantrūs su mūsų administratoriais.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jis to tikrai nepasigailės. Lietuvoje tai nėra tradicija, bet Anglijoje, jei vairuotojus padės nešti dėžes į antrą aukštą be lifto, 10-20 svarų sterlingų arba keletas eurų būtų malonu gesture. Jie dažnai dirba ilgai be poilsio. Tai nėra reikalavimas, tik žmogiškas požiūris.

Kodėl pasirinkti būtent jus?

Nes aš turiu pilną šią „užpakalį“, deja, susibrėžtą per 20 metų. Žinau, kur yra geriausia kava prie Kauno, ir kurioje uosto eilėje mažiau lėbama. Nenaudoju standartinių atsakymų. Pas mane gausite realų žmogų kitame gale telefono, o ne robotą, kuris kalba apie „processus“.

Ar esate tikras dėl visko, ką čia parašėte?

99 proc. Taip. 1 proc. palikau dievui ir uostų biurokratams. (O ir, galbūt, viena ar dvi detalės gal šiek tiek pasikeitė nuo mano paskutinio kelio, bet esencija ta pati). Perkraustymas iš Klaipėdos į Uttoxeter nėra mokslas, o menas susidoroti su chaose.

Galutinis patarimas?

Nepanikuokite. Viskas įmanoma. Planuokite iš anksto, susitarkite dėl dokumentų (ypač TOR01) ir būkite kantrūs su vairuotojais. Jie dirba sunkų darbą, kad jūsų gyvenimas būtų lengvesnis. Ir pažiūrėkite orą Anglijoje prieš išvykstant, paimkite lietpalčius.

Viskas pasidarys sėkmingai, jei nebus bandymų apgauti sistemą. Sėkmės kelyje, Uttoxeter laukia, nors ir yra toli.

Na, štai ir viskas, ką reikia žinoti. Tikiuosi, kad šis tekstas padės jums susitvarkyti galvoje ir nebebijosite šios kelionės. Gero įsikūrimo!