Perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton: Iš ko susideda tas kelias ir ką tikrai reikia žinoti

Kelias tarp Lietuvos ir Anglijos nebuvo niekada trumpas, bet po „Brexit“ jis tapo dar platesnis ir didesniu galvos skausmu, ypač jei keliate ne į standartinį Londoną ar Mančesterį. Esu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo degalų bakų plyšimo Vokietijoje iki klientų, kurie bando įveži sūdytas rugių duonas kaip šeimos relicviją. Jeigu planuojate perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton, tai nebus paprastas sprendimas, kadangi reikės derinti keltus, muitinę ir dar tas siauras Anglijos kaimo vieškelio atkarpas. Čia ne tik apie tai, kaip užpakuoti dėžes, bet ir kaip išlikti protingam, kai pasieniečiai klauso tikrų dokumentų, o ne jūsų paaiškinimų. Pasakysiu taip, kaip yra – be lakštinės, nes realybėje žmonėms patinka žinoti, kuo jie rizikuoja.

Kiek viskas kainuoja ir kas nuo ko priklauso

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton?

Žiūrėkite, kainas vardu tikriausiai nepavadinsiu, nes jos šokinėja kaip kiemas po lietaus, bet galiu daryti prielaidą apie rėžius. Paprastai perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton (jeigu kalbame apie buto turinį ar nedidelį namą) svyruoja nuo dviejų iki penkių tūkstančių eurų, kas yra ganėtinai daug. Didžiąją dalį šios sumos sudaro keltas ir degalai, kurie Anglijoje dabar yra astronomiškai brangūs. Taip pat įtakos turi tai, kiek tiksliai dėžių turite – ar reikės imti visą dviaukštį sunkvežimį, ar užteks pusės vietos. Jei randate kainą, kuri atrodo per gera būti tiesa, tikriausiai jūsų daiktai važiuos kaip kokia papildoma krove (kablys ant kibiro), o ne kaip prioritetas. Verta prisidėti daugiau pinigų ir būti ramiam, nei vėliau gailėtis.

Ar galima kažkaip sutaupyti, nebent veži tik du kredenus?

Sutaupyti galima visada, bet kaina to dažnai būna nervai. Jeigu turite tik keletą dėžių ir galite pakeliauti į Angliją su savo automobiliu (per Kopenhagą arba tą šiauriausią maršrutą), tai bus pigiau. Tačiau jei kalbame apie pilną perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton procesą, tai sutaupyti galima tik dalydami krovinią su kitais klientais – vadinasi, dalinis krovinys. Tada jums reikės laukti, kol mes surinksime kitą žmogų, kuris važiuoja į panašų rajoną (pvz., į Barnstaple ar Tivertoną). Tai gali užtrukti savaitę-dvi, bet pinigų bus mažiau. Verta pagalvoti, ar jūsų baldai yra tie verti, kad juos kainuotų vežti per visą Europą, o gal geriau juos parduoti Anglijoje ir nusipirkti naujus. Mane asmeniškai visada stebina, kaip žmonės veža senas sofas, kurio vertė yra 50 eurų, o pervežimas kainuoja 500.

Kokia mokėjimo tvarka, ar galima pasiduoti pačiam?

Įmonės paprastai nedarbo laisvai uždirba, todėl reikalauja įmokos (depozito), kurios dydis svyruoja nuo 20 iki 30 procentų. Likusią sumą reikės sumokėti tada, kai krovinys jau yra uoste arba tiesiogiai prieš išvykstant, kad nebūtų nesusipratimų. Yra buvę atvejų (nors retai), kai klientai atsisako siuntos kelyje, tuose „o ką darysiant“ momentuose, todėl mums reikalingas tas užstatas. Nenaudokite „PayPal“ ar kitų sistemų, kurios leidžia vėliau atšaukti mokėjimą – serbižas tokias sąskaitas paprasčiausiai nepriima. Geriausiai elgtis pagal seną gero tikimybės principą – mokate sąskaitą-faktūrą į sąskaitą, ir turiite visus dokumentus muitinei.

Ar kaina pasikeičia, jei aš neturiu pakavimo medžiagų?

Pakavimas – tai atskiras etapas, kuris dažnai būna brangesnis nei patys pervežimo darbai. Jeigu neturite dėžių, burbulių plastiko ar lipniajuosčių, mes galime viską parūpinti, tai ne problema. Tačiau tai bus užskaitinta pagal tai, kiek sunaudojame. Kartais padarysite geriau patys, įsigyjant dėžių iš „IKEA“ arba pandų parduotuvės, bet mūsų dėžės yra stipresnės (taip vadinamos „moveco“ dėžės), kurios nesugriauna svorio. Viena stipri dėžė kainuoja kaip du dešimtų, tačiau ji išsaugos jūsų monitorių nuo sulaužymo. Verta investuoti į dėžes, neįsivaizduojate, kiek daug yra tų „nusileidusių“ dėžių pervežimo metu.

Ar į kainą įeina draudimas, ar tai papildomas mokesčis?

Draudimas dažnai būna toje pačioje sąskaitoje, bet gali būti ir išskirtas, jei kalbame apie ypač brangius daiktus, tokius kaip paveikslai, antikvariniai baldai ar brangūs instrumentai. Standartinis draudimas paprastai dengia tik labai minimalią sumą (pvz., 5 eurų už kilogramą), todėl jei vežate pianiną, turite pasakyti. Jeigu nenurodžote, kad dėžėje yra dešimt tūkstančių vertės „Rolex“ laikrodis, o jis dingsta (kas labai retai, bet nutinka), kompensacijos regis negausite. Patariu visada rašti tikrovę, nes melas niekam niekada nepadėjo.

Kelias, maršrutai ir keltas

Kiek laiko užtrunka tas visas nuvykimas?

Tai nėra toks dalykas, ką galima pasakyti tiksliai, nes mes ir ne „Google Maps“, kurios rodo laiką idealiais sąlygomis. Realiai perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton trunka nuo trijų iki penkių dienų, jeigu viskas eina kaip pagal knygą. Bet jei užstrigsite prie Karlskrūnos uosto (Švedijoje) arba tą savaitę yra audringa jūra ir kelsas nesileidžia iš Klaipėdos, tai gali užtrukti ir ilgiau. Vairuotojai turi poilsio režimus – jie negali važiuoti 24 valandas per parą, nors dažnai gailėjasi laiko. Taip pat, Anglijoje pietūs arba eismo spūstys prie Bristolio gali pridėti valandą-dvi neplanuoto laiko.

Ar ten važiuoja tiesiai iš Klaipėdos uosto?

Ne, ten važiuoti tiesiai negalima, nėra vieno kelto, kuris nuplyustų tiesiai į pietus. Paprastai maršrutas toks: važiuojame į Vokietiją (Kylas arba Briuselis) arba Olandiją, o iš ten keltu (pvz., DFDS arba P&O) keliame į Angliją – Iminghamą, Hulą ar net Tilsberį. Tas maršrutas priklauso nuo to, kiek krovinių turime tame reise. Kartais gali būti, kad važiuosime per Švediją (Karlskrūna) į Angliją, bet tai daugiau mašinoms, o ne dideliems sunkvežimiams su konteineriais. Sunku tiksliai pasakyti dabar (galima ir po Švediją jei kaina žemesnė), bet dažniausiai eina per Vokietiją.

Kokie toliau keliai Anglijoje, ar ten sunku važiuoti su dideliu sunkvežimiu?

Anglijoje keliai yra skirtingi – kai išvystate iš uosto (pavyzdžiui, Imingame), viskas gerai, yra magistralės (M1, M6), bet ką tik pasirenkat į pietus link Devonshire, viskas pasikeičia. Reikia važiuoti link Bristolio, o tada sukti į M5. Problema prasideda kitoje pusėje Exeterio – ten keliai tampa siauresni, o pats South Molton yra kažkur tarp miškų ir pievų. Didelis sunkvežimis (sunkvezimis – praleidau raidę, bet supratot) ten gali tiesiog neužlipti į siaurą privažiavimą prie namų. Yra buvę atvejų, kai tenka statyti mažesnį lorry ir perkrauti dėžes ant jo, kad galėtume užvažiuoti į jūsų kiemą. Tai kainuoja papildomai, bet be to kitaip neįmanoma.

Ar galima Sekmadienį ar šventę pristatyti krovinius?

Anglijoje yra griežtos taisyklės dėl darbo laiko, ypač pastatų statybose ar gyvenamuosiuose rajonuose. Taip, galima, bet tik jeigu jums niekas nebesiskundžia dėl triukšmo. Dažniausia bandome pristatyti darbo dienomis, 8-17 valandų laiku, kad nekiltų problemų su vietine policija ar kaimynais. Jei tikrai būtina sekmadienį, tai tai privalo būti suderinta iš anksto, ir dažniausiai tai kainuoja brangiau (vairuotojui viršvalandžiai). Nemanau, kad jūsų kaimynai norės, kad prie jų namų Sekmadienio rytą šoktų sunkvežimo dumperiai.

Kas vyksta su vairuotoju, ar jis tada mieguoti kažkur?

Vairuotojai turi savo režimus, jie turi miegoti mašinoje arba viešbutyje prieš pat uostą. Jeigu keltas iš Vladivostovo (netiesa, iš Klaipėdos) išplaukia vakare, jie gali miegoti kablame, bet dažniausiai lėkti užsimauna vietą viešbutyje prie uosto. Anglijoje tai gana brangu, todėl daugiausia miega kabine. Žinoma, tai atsiliepinėja jų nuotaikai, bet kas padarysi, verslo reikalai. Kartais jie praleidžia naktį kažkur prie kelio stovėjimo aikštelėje („truck stop“), kur galima nusipirkti duonos ir šalto kavos.

Dokumentai, muitinė ir angliški niuansai

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – tai jūsų asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė) ir jūsų pilietybė. Jeigu esate ES pilietis, tai lengviau, jeigu ne, reikia vizų. Taip pat reikalingas krovinių sąrašas (inventorius), kuris turi būti lietuviškai (nebent reikalauja anglų arba vokiškai, bet dažniausia mūsų). Sąraše privalo būti nurodyta maždaug kas yra kiekvienoje dėžėje (pvz., „3 dėžės: virtuvės reikmenys, knygos, drabužiai“). Nerašykite tiesiog „daiktai“, nes muitininkams tai nepatinka. Be to, jei važiuoja automobiliu, reikia jo techninius pasus ir draudimo „Žalioji kortelė“.

Kas tie „Transfer of Residence“ (TOR) dokumentai Anglijoje?

Tai yra tas pagrindinis dalykas, dėl ko daugelis susimauna. TOR leidžia atvežti daiktus į Angliją be muito (PVM) ir mokesčių, jei jūs persikeliate gyventam ten ilgam laikui. Jis turi būti užpildytas prieš atvykstant, o ne kai jau mašina stovi priekyje. Užpildant jį, reikia nurodyti jūsų adresą South Molton (ar kur ten ketinate gyventi) ir parodyti, kad jūs buvote gyvenę ne ES teritorijoje mažiau 12 mėnesių (ir dabar grįžtate arba keliates pirmą kartą). Jeigu neteisingai užpildysite, gali tekti mokėti PVM nuo viso krovinio vertės, kas yra labai skaudu (20 proc.).

Ar muitinė tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, tikriausiai ne, ji neturi tiek laiko. Juolab, jei turite TOR numerį, jie dažniausiai tik tikrina ar išorė atrodo taip, kaip parašyta. Yra buvę, kur jie tiesiog uždaro akis ir leidžia eiti, bet taip pat yra buvę, kai atidarė vieną dėžę su marškiniais ir ten rado... (nežinau, sakykim, netikrą arbatą, ne, kad ne). Kartais tikrina atsitiktinai. Tačiau jeigu jūs viską teisingai deklaravote, ir jūsų inventorius neatrodo įtartinas (kaip kad „200 kg degtukų“), tai problemų neturėtų būti. Bet nenaudokite šansų – nebandykite įdėti kažko nelegalaus į dėžę su vaikų žaislais.

Ar sunku gauti TOR numerį?

Sunku ne taip, o ilgai. Anglų sistemos yra lėtos, kartais trunka kelias savaites, kol gausite patvirtinimą. Užpildymas yra elektroninis, jį galima daryti pats, bet reikia anglų kalbos (ir kantrybės). Jeigu nepavyksta, mes rekomenduojame kreiptis į brokerius, bet tai kainuoja pinigus. Patariu pradėti rūpintis tuo bent mėnesį prieš planuojamą išvykimą, kad būtų laiko ištaisyti klaidas (jeigu kas nors įstrigs). Buvo atveju, kai klientams klaidingai nurodė adresą, ir viskas teko daryti iš naujo, tai uždelė visą perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton procesą.

Kas nutinka, jeigu neturiu TOR?

Tada jūsų krovinys bus importuotas kaip prekė, ne kaip asmeninis turtas. Tai reiškia, kad teks sumokėti importo mokesčius (Import Duty) ir PVM (VAT). Mokesčio dydis priklauso nuo to, kas būna tame krovinysje – drabužiai dažniausiai yra 12%, o baldai gali būti 0% (bet ne visada). O PVM Anglijoje yra 20%. Tai gali labai nustebinti, kai gausite sąskaitą iš muitinės. Geriau pasidėti laiko ir pabandyti gauti TOR, nes tai garantuota sutaupyti daug pinigų.

Baldai, dėžės ir specifiniai daiktai

Ar galima veži maistą, pvz., dešras ar sūrį?

Šitie dalykai dabar yra tabu po „Brexit“. Jokie mėsos produktai, pieno produktai, vaisiai (išskyrus sausuosius) negali būti įvežami asmeniniuose daiktuose be specialios licencijos. Jeigu vairuotojas rasi dešrą „Dobel“ arba rūkytą lašišą, ją tiesiog konfiskuos ir gali baudžioti jus. Vaisiai (pavyzdžiui, obuoliai iš sodo) – taip pat ne. Taigi, suvalgyk viską geriausia Lietuvoje, o ten nusipirkite naujų. Yra buvę, kad žmonės bandė slėpti dešrą tarp drabužių, bet šunys muitinėje uodžia viską geriau nei mes matome.

Kaip supakuoti labai daug knygų, ar jų neverta vežti?

Knygos yra blogiausias šaka dėžėms, jos labai sunkios. Niekada nepakraukite didelės dėžės knygų iki viršaus, nes neišlaikys (nuskils dugnas). Geriau naudoti mažesnes dėžes arba specialias knygų dėžes. Ar verta veži? Žinoma, jei tai brangios leidinio knygos ar asmeninė biblioteka. Ir Anglijoje knygos brangios, ypač Lietuviškos. Bet jei tai tik „Harry Potter“ serija, kurią galima nusipirkti bet kurioje „ charity“ parduotuvėje už penkis svarus, gal galvojat ar verta tokią svorį tempti per visą Europą.

Ar saugu veži kompiuterius ir techniką?

Technika yra jautri dėl temperatūros ir smūgių. Patariu viską supakuoti į originalią pakuotę (jeigu jos dar likę) arba uždaryti į daug burbulių. Monitoriai geriau vežti stovintys (ne gulintys), nes eismo metu gali nukristi ant savo ekrano. Priešingu atveju gausite „spideweb“ įbrėžimus, ir monitorius bus neperdirbtamas. Taip pat dėžių viduje užrašykite „DO NOT TURN UPSIDE DOWN“, kad vairuotojai žinotų, kad ta dėžę nebesukti.

Ar galima veži augalus?

Augalus įvežti galima, bet yra griežtų taisyklių. Reikia turėti fitosanitarinį pažymėjimą, kad augalas neturi ligų ar kenkėjų. Be to, augalai turi būti laikomi šaknys su žeme (tiesiog taip). Jeigu turi kokią seną mėtą ar kaktusą, tai gali praeiti, bet jeigu keli visas sodą – gali buti problemų. Anglijoja labai bijo ligų, pavyzdžiui, tos, kas naikinaobelius (Xylella), todėl tikrinimas yra griežtas. Jei labai auginate, gal geriau palikti artimiesiems, o ten nusipirkti naujų (ten augalai giliau augina dėl drėgmės).

Kas su važiuokliais (automobiliais), ar galima su jais važiuoti?

Automobilius vežti galima, bet jie turi būti užregistruoti kaip krovinys. Jeigu pati važiuoji su savo automobiliu už sunkvežimio, tai tai vadinama „accompanied luggage“. Tada automobilis turi būti tuščias (neužkrautas daiktų, kadangi tai apsunkina svėrimą). Taip pat reikia mokėti už tą automobilį vietą kelyje. Tai brangu, bet kartais pigiau nei pardavinėti seną automobilį Lietuvoje ir nusipirkti kurą Anglijoj (ten mašinos labai brangios, ypač po to, kai šiuo metu trūksta mikroprocesorių).

Rizikos, klaidos ir reali situacija

Ar yra buvę atvejų, kur dalykas dingsta ar sulaužoma?

Yra, mes gi žmonės, ne robotai. Kartais nutinka, kad dėžė nukrenta iš sunkvežimio lenktame (prieš šūkį daryti), arba tiesiog prasidėjo smarkus lietus ir dėžės sušlapo (jeigu nebuvo uždengtos). Suluožimai pasitaiko retai, bet pasitaiko. Prieš metą buvo toks atvejis (ne mūsų, bet pažįstamo firmoje), kai vairuotojas pamišo prie Exeterio ir nuvažiavo ant griovio. Buvo smarkiai sugriuvęs baldų komplektas. Todėl draudimas yra būtinas, tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam.

Ką daryti, jeigu pasiekieta vieta netinkama dideliam sunkvežimiui?

Tai tikrai realus pavojus South Molton apylinkėse. Ten keliai dažnai tokie siauri, kad du automobiliai sunkiai praeina vienas kitam. Jeigu mūsų sunkvežimis negali privažiuoti, mes tada statome jį arčiau didesnio kelio (pavyzdžiui, prie A361 magistralės) ir susisiekime su vietiniu „man with a van“ (vyru su furgonu). Jis tada užtenka jūsų dėžių, atveža į namus ir iškrauna. Tai pridaro papildomos kainos (vietiniam pervežėjui reikia sumokėti), bet kitaip neįmanoma nieko padaryti. Patariu iš anksto paziūrėti Google Street View kaip atrodo jūsų namų privažiavimas.

Ar skubos mokestis taikomas, jeigu klientas sako, kad jam reikia viską rytoj?

Skubos mokestis taikomas beveik visada. Logistika – tai ne magija, negaliu sukviesti sunkvežimio per kvantą perjungimo. Jeigu jums reikia perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton atlikti per dvi dienas, tai neįmanoma. O jeigu įmanoma, tai tai reiškia, kad turime rasti specialų transportą (pvz., ekspresinį sunkvežimį), kuris keliauja tiesiai be sustojimų. Tai kainuoja du kartus daugiau. Geriau viską suplanuoti iš anksto, nei mėginti spręsti problemas su piniginėmis.

Ar galima pasitikėti visomis firmomis Lietuvoje?

Deja, ne visos firmos yra sąžiningos. Yra tų, kurie pažada saulei leisti dangų, o paskui dingsta su daiktais arba pareikalauja papildomų pinigų už „muitinės išpirką“ (tokia apgavystė). Nekreipkitės į firmas, kurios neturi puslapio arba turi tik labai keistą „Facebook“ paskyrą be atsiliepimų. Būtinai patikrinkite ar jie turi CVR kodą (Lietuvoje – įmonės kodą) arba Anglijos rekvizitus. Jei kas negerai, bus labai sunku gauti atsakomybę.

Ką daryti, jei kelyje užstrigo keltas?

Tai yra klasika. Keltas gali neiplaukti dėl audros ar techninio gedimo. Tada laukimas gali trukti dieną ar dvi. Mes apie tai jums pranešame, tačiau nedraudžiame. Jeigu jūsų dėžėse yra vaistai ar kažkas labai svarbaus, apie tai reikia pranešti iš anksto, kad galėtume juos išimti. Kitaip – tik laukimas. Anglijoje ir Švedijoje uostai pasižymi tuo, kad ten laukimas gali būti ilgai. Būkite kantrūs, ten ne mūsų kaltė.

Ar dažnai vyksta nesusipratimai dėl svorio ar dydžio?

Nesusipratimai vyksta dažnai, kai klientas sako „aš turiu mažą daiktą“, o tas daiktas sveria 300 kg ir yra įstrižas. Neįmanoma taip dėti į dėžę. Patariu išmatuoti didžiausius daiktus (sofas, spinta) ir pasakyti mums tikslų dydį. Kartais pats vairuotojas atvyksta ir tiesiog sako „ne, tai neįeis“. Tada turi arba palikti, arbaardyti (arba neveži). Geriau iš anksto apsikalbėti.

Finaliniai patarimai ir išvados

Ar verta viską daryti savo rankomis su „Man with a van“?

Jei turite tik kelias krepšelius, tai žinoma, tikrai pigiau ir lengviau. Bet jei kalbame apie pilną namo perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton, tai tai pavojinga bandyti padaryti savarankiškai su mažu furgonu. Kelias per Europą su pilnu furgonu ir apsidraudimas neteisedamai – tai pinigų švaistymas, be to, jūsų vairuotojo pažymėjimas gali neleisti vairuoti tiek daug valandų. Profesionalas žino, kaip suvaldyt stressą.

Kas ypač svarbu žinoti apie South Molton gyventojus?

South Molton yra mažas miestelis, žinomas kaip „Molton miestas“. Ten labai ramu, daug fermerių, o ne didmiesčio triukšmas. Jeigu ten kelsite, reikia žinoti, kad vietiniai parduotuvės gali būti uždaros anksčiau, o siuntų punktai („Collect+“ ar „Post Office“) gali būti ne taip patogūs kaip mieste. Pasirūpinkite, kad galėtumėte gauti telefoną (ar veži SIM kortelę, ar tik internetu).

Ką daryti su nenaudojamais daiktais prieš išvykstant?

Nerašykite į Angliją tai, ką jau seniai planavote išmesti. Ne tik kad tai svoris, bet ir vietos užima. Parduokite „Olx“ tiesiog už simbolinę kainą, atiduokite artimiesiems, arba išmeskite. Anglijoje šiukšlių ivežimas yra labai brangus („council tax“ neįeina į tai), todėl nenešk (ne, tiesiog palik) nereikalingų daiktų.

Ar yra kažkokie paslaptingi mokesčiai, kurių nežinojat?

Nėra paslaptingų, bet yra „nematomų“. Pavyzdžiui, mokesčiai už vairuotojo pernakvojimą Anglijoje, mokesčiai už uosto papildomus servisus (pvz., krovėjų darbas uoste, jei keltas neduoda rankų), arba mokesčiai už vėlavimą (jeigu stovi be jūsų kaltės). Geriausia klausti „Ar visa ši kaina yra galutinė?“

Kokios gali būti problemos su dėžių numeracija?

Jei jūs padėsite dėžę, bet užrašysite „7“, o kitos dėžės taip pat bus su „7“ (jeigu turite dvi grupes sumaišytas), tai gali sukelti chaosą. Geriausia naudotis sistemą: „K1“ (kambarys 1), „V1“ (virtuvė 1) ir t.t. Be to, kiekvienoje dėžės pusėje užrašykite savo telefoną (arba galutinį adresą), kad, jeigu dėžė nuklystų, ji galėtų sugrįžti.

Ar verta imti draudimą, jei manau, kad man nereikia?

Visada verta. Net jei manote, kad vairuotojai yra dievi, jie yra tik žmonės. Vienas žiupsnelis (arba labiau smūgis) gali sugriauti visus jūsų trofėjus arba brangų monitorių. Draudimas kainuoja nedaug (vidutiniškai apie 1-2% nuo krovinio vertės), bet jis duota ramybę. Nenaudokit šios galimybės.

Galutiniai žodžiai

Na, kaip ir viskas, ką galiau pasakyti iš savo patirties apie tą neįprastą maršrutą. Svarbiausia yra nepanikuoti ir viską suplanuoti iš anksto. Perkraustymas iš Klaipėdos į South Molton nėra kasdien reiškinys, todėl reikia skirti laiko dokumentams ir pasitikėti savo pervežėju. Naudokit protą, ne širdį, kai renkates firmą, ir būkite sąžiningi apie tai, ką vežiate. Tada viskas gerai sueis, o South Molton laukia su savo žaliomis kalvomis (o ne nekalnuotomis, kadangi ten plynuma).