Perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill: praktinis vadivas senuku vairuotojui, kuris matė viską

Sveiki, ponaitiai ir panelės. Darbai su perkraustymu iš Lietuvos į Angliją yra mano kasdienybė jau beveik dviem dešimtmečiams, tačiau kiekvienas kartas vistiek sukeičia mintis. Žinoma, galvojate, kad į Ryhill – tai viskas kaip į Londoną ar Mančesterį, bet tikrai ne. Tas mažas miestelis Vakarų Jorkšyre turi savo niuansų, o kelionė iš jūros uosto gali pavirsti tikru nuotykiu, jei kas negerai pasidarys. Perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill reikalauja ne tik tvarkingo dokumentų rinkinio, bet ir kantrybės, nes keliai Anglijoje, ypač šiaurėje, gali staigiai pakeisti planus. Taigi, nusprendžiau parašyti šią girką kaip tai padariau, be jokių gražių frazių, taip, kaip būna iš tikrųjų.

Bendroji informacija ir kaip viskas prasideda

Kiek laiko užtrunka tas perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill ir ar tiksliai galima pasakyti?

Visada klausiate apie laiką, o aš visada sakau – tai nėra tikslus mokslas. Įprastai, jei niekas nešoka ant kelio, tai nuo jūsų durų iki jūsų naujųjų namų Ryhire eina apie tris-penkias dienas. Tačiau, žiūrėkime tiesiogiai, kelionė per Lietuvą ir Lenkiją gali būti lygi, o kai tik pasiekiamas Jungtinės Karalystės krantas, prasideda šou. Ypač jei tenkas ir keltų tvarkaraštis pasikeičia, o jis pasikeičia dažnai. Taigi, sakykime savaitę, kad būtų saugu.

Ar sunku sužinoti, ką reikia daryti su dokumentais, kai vykstate toks toks perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill?

Dokumentų dalykas visada kelia stresą, nors iš tikrųjų tai yra standartinis procesas. Jums reikės turėti nekilnojamojo turto nuomos ar pirkimo sutartį, kuri patvirtina, kad iš tiesų persikeliate gyventi į Ryhill. Be to, visų daiktų sąrašas – tai šVENTĖ, privalomas dalykas. Be jo, muitinėje Jorkšire ar Hulyje gali padaryt didžiulę bėdą ir priversti sumokėti mokesčius, kurių norite išvengti. Geriau turėti visą tą biurokratinį „šlamštą“ paruoštą iš anksto, nei versti vairuotojus laukti prie sienos.

Kas nutinka, jei kelyje pasikeičia planai ar vairuotojas užstringa?

Tiek kartų tai nutiko, kad jau net nebejaučiu staigmenų. Vieną kartą vairuotojas, vairuodamas link Ryhill, susidūrė su avarija M1 greitkelyje – ne jo kaltė, tiesiog kažkas kitas įvažiavo į jį. Aišku, klientas skambino ir klausinėjo, kur jo daiktai, o aš turėjau rasti sprendimą iškart. Tiesa, tuomet teko skubiai ieškoti pagalbinio krovininio, kas labai brangu. Bet tokis yra mūsų darbas – spresti problemas o jūs ramiai geriate kavą (turbūt jau su dideliu stresu).

Kaip iš tikrųjų atrodas tas maršrutas per Europą ir jūrą?

Maršrutas klasikinis – važiuojame per Latviją (jei reikia), Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir Belgiją, paskui į uostą. Dažniausiai mes naudojame Kylį arba Roterdamą, bet atsižvelgiant į tai, kad važiuojame į šiaurę, Hullas dažnai būna patogesnis variantas. Nuo Hulo iki Ryhill yra valanda, dvi_kelio, nepamenu tiksliai dabar, bet ne daugiau. Tas maršrutas nėra toks jau sudėtingas, jei ne tos angliškos juostos, kurios visur suka galvą.

Ar reikia rūpintis dėl to, kad Ryhill yra mažas miestelis, o ne didelis miestas?

Žinoma, tai svarbu. Dideliuose miestuose sunku pravažiuoti, bet mažuose miesteliuose kaip Ryhill gali būti problemų su mažomis gatvėmis. Prisimenu vieną atvejį, kai didelis sunkvežimis negalėjo privažiuoti prie namų dėl staigaus posūkio ir mažos rėžos (vėliau pasirodė, kad dar ir sunkvežimio ribojimo ženklas buvo nepastebėtas). Turime žinoti iš anksto, ar galima statyti mažą „lėktuvą“ arba reikės perkrauti į mažesnės transporto priemonę.

Kas daryti, jei klientas nenori ar negali būti vietoje atsiimant daiktus?

Neretai vykstate taip, kad darbate, o daiktai atvyksta be jūsų. Tai nėra problema, mes įgabename ir iškrauname, jei tik turime aiškius nurodymus. Kartais tiesiog paliekame raktus kaimynui ar turtų prižiūrėtojui. Vieną kartą mes padėjome daiktus tiesiog garaže, nes nepavyko susisiekti su sūnumi, kuris turėjo atverti duris. Bet su kiekvienu tokiu atveju susitarius iš anksto – viskas gerai.

Pinigai, kainos ir biudžeto niuansai

Kodėl tiek skiriasi kainos tarp skirtingų firmų darant tokią paslaugą?

Kodėl? Nes vieni dirba profesionaliai, o kiti – „vakarienės“ keliu. Kai renkatės firmą perkraustymui iš Klaipėdos į Ryhill, nežiūrėkite tik į paskutinį skaičių sąskaitoje. Jei kaina per maža, tai gali reikšti, kad vairuotojas gali važiuoti be poilsio, arba draudimas nebus toks, kaip reikia. Vienas klientas taip pasigailėjo pinigų, kad jam atvyko rusiškas sunkvežimis be jokios sutarties, kur daiktai buvo drėgni ir supainioti.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daiktų turite, ar tai fiksuota?

Žinoma, priklauso. Jei turite tik kelias kedes ir dideles televiziją, tai kaina bus mažesnė. Jei perkraustote visą namą su pianinu ir garso sistema, tai čia kaina išaugs gerokai. Mes apskaičiuojame kainą pagal tūrį (kubinius metrus) arba pagal tai, kiek vietos korpuse užims. Taigi, kuo daugiau daiktų, tuo brangiau – čia logika paprasta, kaip diena.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių apie kurios n�ra nieko pasakius?

Būna visko. Kartais klientai pamiršta, kad keltų bilietų kainos gali šokti aukštyn, jei užsakote vėlai. Taip pat, yra toks dalykas kaip „priedai“ – jei reikia pakelti daiktus per langą su kranu (kai neįeina laiptais), tai papildomai kainuoja (o tai ne pigu). Niekas neslepia, bet žmonės dažnai neįskaito tokių smulkių dalykų kaip maišų nupirkimas ar ventiliatorinės juostos naudojimas jei lyja.

Kaip padarius apmokėjimą, kad būtų saugu?

Geriausiai įmonės sąskaitą, būtinai su sutartimi. Negirdėkite jokių pasiūlymų pervesti pinigus privažiuoti vairuotojui ar į asmeninę sąskaitą „sutaupyti mokesčių“. Tai yra pavojingiausias dalykas. Aš čia griežtas – be sutarties ir be juridinio asmens sąskaitos niekas nekeliauja. Pasitikėjimas ypč svarbu, kai visi turtai juda kelyje.

Ar taip, kad perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill kainuoja milžiniškus pinigus?

Ne, ne milžiniškus, bet nėra pigiai. Už mažą mašinėlę su dėžėmis gali tekti sumokėti nuo tūkstančio eurų (priklausomai nuo sezono), o už pilną namą – ir kelių tūkstančių. Žiūrėkite, darbas su Anglija brangesnis dėl keltų ir dramblio kaulo problema (šiaip juokauju, o kadangi jūrai). Tačiau lyginant su gyvenimo pradžia naujoje šalyje, tai nėra didžiausia išlaida.

Ar galima kažkaip sutaupyti pinigų neprarandant kokybės?

Galima, jeigu sutinkate laukti. Jei mes turime tuščią mašiną grįžtantą iš Anglijos, gali pasiūlyti geresnę kainą. Taip pat, jeigu patys supakuojate daiktusį ir iškraunate ant galo (mes atvežame tik iki kiemo), tai taip pat sutaupote. Bet daiktų pakavimas – tai atsakomybė, tai supakuokite gerai, nebelikite be vazų.

Kelionės rūpesčiai ir techninės pusės

Keleiviai gali važiuoti kartu su sunkvežimiu į tą pusę?

Techniškai taip, tačiau dauguma firmų tai nedaro dėl draudimo ir taisyklių. Mes turime transporto licenciją, kuri neleidžia vežti keleivių komerciniais reisais (be to, tai nėra toks jau patogus – kabinoje neįrengtas biuras). Vieną kartą spėjau vežti moterį, kuri gydėsi Anglijoje, bet buvo paskubos atvejis ir tai nebuvo oficialiai. Geriau neskristi lėktuvu ar traukiniu.

Kaip elgtis su mašina, jei ji sugenda kelyje?

Tuomet turi „nugriūti“. Žemės ūkio technika turi būti pasirengusi iškviesti pagalbą. Dažniausiai problemos kyla su padangomis arba elektros sistemomis. Pas mus atveju, jei sugesta mašina, turiu užtikrinti, kad krovinys nebūtų apleistas. Kartais tenka iškrauti į kitą sunkvežimį, kas yra begalinė bėda ir brangu. (nors tiek metų važinėjau ir sugenda retai, dažniau žmonės pasiklysta).

Kokio dydžio mašinos reikia standartiniam šeimos namų perkraustymui?

Įprastai tinka 20 arba 30 kubų sunkvežimis. Jeigu turite labai daug baldų, galite užpildyti ir visą 40 kubų „švedą“. Ryhill namai dažnai būna vidutiniai, ne tokie dideli kaip Amerikoje, taigi 20-30 kubų užtenka daugumai. Bet geriau, jei atvyksta ekspertas, įvertina viską akimi, kad nereikėtų važinėti du kartus.

Ar sunku pravažiuoti pro Anglijos muitinę su tokiu krovininiu?

Dabar po „Brexito“ tai sudėtingiau. Reikia pateikti visus dokumentus apie Transfer of Residence (ToR). Be ToR numerio, gali būti, kad privers mokėti PVM ir muyti. Kartais muitininkai (Border Force) gali sustabdyti ir patikrinti kroveiv. Vieną kartą jie rado vieno kliento senas vaistašalvas, kurias buvo užmiręs išmesti, tai teko aiškintis valandas. Žiūrėkite, kas įkeliate.

Kaip sužinoti, ar daiktai saugūs kelyje per jūrą?

Krovinius užrakiname antžeminiais spynomis ir užplombuojame. Keltuose mašina stovi apsaugotoje aikštelėje, bet vagonai (kai važiuoja traukiniu) kartai gali būti šiek tiek sukrėsti. Jei daiktai gerai užfiksuoti (ir uždėtos apsauginės grotelės), niekas nepasikeis. Esu matęs, kai blogai užsegta dėžė nukrito ir sužaloja baldus, tai čia dėmesio reikalaujantis dalykas.

Ar reikia būti tam tikrą vietą (pvz., Hull uoste) kai mašina atvyksta?

Nereikia, nebent ketinate susitikti su vairuotoju. Mašina tiesiog važiuoja link Ryhill kuo greičiau. Bet jei norite sekti kur ji yra, galime siųsti GPS nuorodą. Vairuotojams reikia ilsėtis po kelionės, taigi jie nevažiuos tiesiai iš kerto į jūsų kiemą, jeigu ten kažkas tenka ne darbo laiku.

Pakavimas, daiktai ir kas daro spąstus

Ar verta pirkti brangias dėžes ar galima rasti panaudotas?

Mano nuomone, dėžės nėra tai, kurio taip reikia taupyti. Naudotos dėžės gali būti drėgnos arba silpnos, o jei jos sukrenta, girdite dūžius brangiai porcelianui. Geriau pasiimti naujas, tvirtas dėžes iš perkraustymo firmos – jos dažniausai įeina į kainą arba yra pigios. Naudotų surinkimas turguje tai prarasimas laiko (ir nervų), jei juos dar reikia klijuoti.

Kaip elgtis su pačiu pavojingiausiu daiktu – pianinu?

Ten reikia specialistų. Aš pats vairuotojas, bet aš nejungiu įrangos pianinų perkėlimui. Tai reikalauja specialių juostų, kilimų ir dažniausiai kelių žmonių. Jei sakote, kad turite pianiną, aš iškart pasakanu, kad kaina bus kitokia. Iš Klaipėdos į Ryhill gabenant pianiną, reikia įsitikinti, ar įeina pro duris. Kartais tenka išimti langus.

Ar reikia išskirti maistą, vaistus ir skysčius?

Būtinai. Skysčiai gali pradėti tekti, jei mašina staigiai stabdo arba suka. Maistas dažniausiai yra draudžiamas muitinės taisyklėse (ypač mėsos produktai ir vaisiai iš ES). Nenusipelnykite problemų dėl keptų kumeliukų ar sūrio riego. Geriau suvalgykite kelyje arba palikite kaimynams. Vaistus turite pasiimti su savim į keleivinę mašiną, ne į krovinių.

Kas daryti su smulkiomis detalėmis (sriegtukai, vinys)?

Jei turiates savo „kėdės“ (vadinamą meistrų dėžę), ten viską supilkite. Jei tiesiog barstote po kišenę, tai paskui rasi tą kirstą vinį kojoje (kaip buvo vieną kartą). Susukite visus į mažas maišelius arba indelius ir uždenkite lipduku „smulkmenos“. Kitaip viskas pasimes tarp didelių baldų.

Ar galima užkrauti daiktus į mašiną kaip nori (pvz., maišius ant baldų)?

Taip galima padaryti, jeigu norite, kad baldai būtų įbrėžti. Aš stengiuosi padaryti tvarkingai – sunkiausiai eina į apačią ir atgal, o lengvi dalykai viršuje. Maišai ant sofos tai ne variantas – tai būdas sugadinti audinį. Tarkime, jeigu jūsų dėdė taip padarė, tai jis nebuvo profesionalas (ką aš dažnai pasakau savo giminaičiams).

Ar reikia nuimti duris nuo spintų ar rankenas?

Labai dažnai taip. Jeigu spinta yra didelė ir koridorius siauras, be to neapsieisima. Rankenos dažnai nutrūksta (o jos plastikinės ir senos). Tiesą sakant, geriau jas išsukti ir įdėti į maišelį su užrašu „virtuvės spintos“. Tai sutaupo laiko įkrovimo metu ir išvengia nemalonių nepageidaujamų triukšmų.

Svarbiausios pabaigos ir nuomonės

Kaip sužinoti, ar firma yra patikima ir ne apgavikai?

Pažiūrėkite į jų „Facebook“ ar „Google Maps“ atsiliepimus. Jei visi yra prieš metus parašę vienodą tekstą, tai tikriausiai pirkti. Patikimi turi būti ir nuotraukos – realios, ne iš interneto. Klausykite draugų, jie dažnai pasako tiesą. Jei kamuoja, kiekvienas gali susikurti svetainę. (Čia nera kažkokia didelė paslaptis, bet dažnai apie tai užmirštama).

Kas nutinka, jei pažeidžiamas koks nors daiktas kelionės metu?

Jei mes kalti, mes atsilyginame. Tačiau reikia sužinoti apie tai iškart, kai atvykstate, o ne po savaitės. Mes turime draudimą, bet jis veikia tik tada, kai žinoma apie žalą. Užpilkite dėžę su indais ir sakykite po mėnesio, kad jos buvo susilaužytos – niekas nepasitikės. Dokumentuokite viską vaizdo įrašu arba nuotraukomis iškart.

Kodėl verta rinktis būtent mane, nors yra daug jaunesnių vairuotojų?

Nes aš nebegaliu važiuoti 150 km/h ir noriu namo. Su juokais, tačiau patirtis leidžia man spręsti problemas, kurių jauni net nemato. Aš žinau, kur yra geriausi degalinės Lenkijoje, kur geriausia pietauti Vokietijoje ir kur nevažiuoti Anglijoje. O svarbiausia – aš vertinu savo kliento ramybę.

Ar labai skiriasi perkraustymas į Ryhill palyginus su kitais Jorkšyro miestais?

Niekai ypatingo, tiesiog geografinė padėtis. Ryhill netoli Hemsvorto ir Vakfildo, taigi ten susikuria tokia pati eisėjų problema ryte. Bet kaimiška vieta leidžia greičiau atlikti iškrovimą, jei gatvės nėra per siauros. Dideliuose miestuose dažniau reikia leidimų stovėjimui, o čia dažniau galima statyti ant šalies.

Ar reikia kažką ypčiausiai daryti išvykus iš Lietuvos?

Atsisveikinti su mamomis ir valgyti cepelinus (juokauju). Realiai – uždaryti vandenį, dujų, elektros, palikti raktus ten, kur reikia. Perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill tai ne tik fizinis pervežimas, tai viso gyvenimo užbaigimas vienoje vietoje. Pasirūpinkite, kad neturėtumėte grįžti po savaitės dėl pamiršto paso.

Ar galiu veži savo augintinį (šunį ar katę)?

Taip, bet tai jau kita istorija. Gyvūnai turi turėti chipą, pasą ir skiepymus. Jūs negalite tiesiog įsodinti šuniuką į krovininę mašiną su sofa. Jis turi važiuoti specialiai pritaikytoje transporto priemonėje. Mes galime padaryti tik tai, kad atvežtume jūsų daiktus, o gyvūną turite vežti kitaip (arba su mumis, jei mes siūlome tokią paslaugą, bet tai retai).

Ką daryti, jei atvykusi mašina neatitinka mano lūkesčių (pavojinga atrodo)?

Jeigu mašina sena ir rūdžiota, tai šiek tiek nemaža problema, bet svarbiausia – ar saugi? Jei matai, kad daiktai vėja, stok skambinti iškart. Tačiau mūsų parkas prižiūrėtas. Nemanau, kad sulauksite tokios bėdos. Bet jei kas negerai – nedarykite iškrovos, skambinkite man.

Ką daryti su atliekomis (pakuotėmis) po viso to kaso?

Dėžės mes dažnai pasiimame atgal, jei jos nenusužaloję. Jei norite jas palikti, tai tiesiog išmeskite į šiukšliadėžę Ryhill. Nereikia kurti šiukšlių kalvos. Sutaupykime gamtą (ir vietą). O popieriaus atliekos gali būti perdirbtos.

Apibendrinant, perkraustymas iš Klaipėdos į Ryhill gali atrodyti kaip sudėtingas loginis žaidimas, tačiau su geru planu jis tampa paprasta kelione. Nėra tikslios formulės sėkmei, tik daug patirties, pasitikėjimo ir noro padėti. Pagrindas – visada susikalbėti ir būti sąžiningu, tiek su vairuotoju, tiek su savimi. Geros kelionės ir sėkmės naujoje vietoje!