Perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven: visas procesas, kainos ir patirties paslaptys

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir matavau viską – nuo taip vadinamų „paprastų“ pervežimų iki tokių, kai norėtųsi išsisukti iš verslo. Perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo romantiškai: jūra, Kornvalis, uostamiestis. Tačiau realybėje tai sudėtingas logistinis mazgas, reikalaujantis ne tik gero vairuotojo, bet ir kantrybės. Čia nevažiuoji tiesiai, ten keltai, muitinės (po Bresto tai dar didesnė bėda), siauros angliškos gatvelės. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakoju telefonu, kai žmogus suabejoja, ar verta tą visą chaosą kelti per visą Europą.

Pagrindiniai klausimai apie maršrutą ir laiką

Kiek laiko užtrunka toks perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven?

Čia ne taip paprasta kaip atrodo žemėlapyje. Teoriškai vairuoti galėtum tris dienas, jei nebūtų poilsio laikų ir keltų. Realiai užtrunka nuo penkių iki septynių dienų. Viskas priklauso nuo to, kada įlipame į keltą Kelyje ar Travemiundėje, kaip greitai praeisime prancūzų muitinę (o ten eilės būna milžiniškos) ir ar kelyje nebus avarijų. Porthleven yra pačiame Kornvalio „galė“, tai paskutinis etapas gali užtrukti ilgiau nei planavote, ypač jei pateksite į spūstį prie Plymouth ar Exeter.

Ar yra koks nors trumpesnis kelias?

Trumpesnio kelio nėra, jei norite važiuoti sausuma. Galima bandyti skraidinti daiktus lėktuvu į Bristolį ar Exeterį, bet tada kainos iššauks šoką. Mums dažniausiai patogiau eiti per Vokietiją, nes keliai ten geri, o vairuotojai jau įpratę važiuoti maršrutu Klaipėda-Kielis. Žinau, kad kai kas sako, kad per Calais greičiau plaukti, bet man asmeniškai nepatinka važiuoti per Belgiją ir šiaurės Prancūziją – ten kelių būklė kartais tiesiog siaubinga, o daiktai krenta.

Ar vairuotojai miega sunkvežimyje?

Taip, tai jų darbas. Sunkvežimiuose yra specialios lovos (gulimos vietos) vairuotojams. Jie turi laikotarpius, kada privalo ilsėtis – tai kontroliuojera tachografais. Negalima jų versti važiuoti 24 valandas iš eilės, nors klientai dažnai klausia „ar negalėtum padaryti be poilsio?“. Negalima, baudos didelės, o pavojus kelyje – dar didesnis. Vieną kartą matome, kaip vairuotojas bandė įsivažiuoti į Porthleven su akimis, užmerktomis nuo miego, ir beveik nuvažiavo į uosto pakrantę.

Kas daryti, jei užeina audra ir keltas neplaukia?

Tai reali grėsmė, ypač Šiaurės jūroje ar Lamanše. Jei keltas atšaukiamas, mes stovime ir laukiame. Klientams tai atrodo baisu – „o kas su mano daiktais?“. Nieko nedings, jie stovi sausai ir saugiuose konteplieriuose arba sunkvežimyje. Tačiau vėluosime. Tokiu atveju pranešame iš karto. Negalime padaryti nieko, tik laukti, kol oras pagerės. Tai viena tokių vietų, kur planai gali griūti dėl gamtos, ir su tuo reikia susitaikyti.

Ar sunku rasti adresą Porthleven?

Porthleven nėra didelis miestas, bet jo struktūra... tarkime, specifinė. Ten daug siaurų gatvių, kuriais sunkvežimiui neįmanoma prasibrauti. Jei gyvenate pačiame senamiestyje ar prie uosto, teks iškrauti daiktus specialia mažesne mašina (pvz., 7.5 tonų) ar net netempti rankomis. Taip, tai brangiau, bet kitaip tiesiog neišsiteis. Būtinai pasakykite iš karto, jei namas yra toks, kad pro jo vartus nepraeis „Scania“.

Paslaptys apie kainas ir biurokratiją

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven?

Noriu tiesaus atsakymo? „Nuo“ ir „Iki“. Jei tai tik kelių dėžių siunta gera keliu, gali tekti mokėti apie tūkstantį-dviejų tūkstančių eurų. Jei perkeliate visą namą su pianinu ir baldais, skaičiai svyruoja nuo 4 iki 6 tūkstančių. Kainą lemia kuras (jis brangsta), keltas (paskutiniais metais labai pakilo), ir darbas Anglijoje. Po Bresto darbo ranka Europoje nėra, o tai daro didelę įtaką galutinei sumai.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Be kuro ir keltų, tai tikrai apmokėjimai Anglijoje. Muitinės brokeriai, vietiniai stevedorai (užkrovėjai), mokesčiai už užterštumą (Clean Air Zone) Londono ar kito miestuose – viskas tai susideda. Taip pat, jei reikia išmontuoti ir vėl surinkti baldus, tai darbo valandos. Kartais klientai stebisi, kodėl tiek brangu, bet jie nemato, kiek tarpinių grandžių yra tarp jūros ir jūsų svetainės.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus už savo daiktus?

Jei persikėliate gyventi (Transfer of Residence), tai daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, galite įvežti be mokesčių. Bet čia yra „bet“. Reikia gauti specialų ToR01 numerį iš Anglijos muitinės (HMRC). Be to numerio, mums teks mokėti PVM (20 proc.) ir galbūt muitus. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės nieko neužpildo, o tada stovi prie sienos su daiktais ir negali jų atsiimti.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Mano patirtis sako, kad ne. Per tuos 20+ metų matydamas viską: nuo sąžiningų žmonių iki tokių, kurie išsikrausto ir dingsta. Mes visada imame avansą, kad užtikrintume, kad vairuotojas išvyks. Likutį reikia apmokėti prieš išvykstant iš Lietuvos arba tada, kai daiktai jau yra Anglijoje, prieš iškraunant. Niekada neleidžiame atsiskaityti tik po to, kai viskas stovi jūsų namuose – per daug rizikuojame prarasti turtą.

Kas dėl dokumentų – ką reikia parengti?

Sąrašas ilgas. Inventoriaus sąrašas su apytiksle verte (angliškai), ToR01 numeris, kopijos pasų. Jei vežate mašiną, tai jos techninis pasas ir draudimas. Jei kas nors trūksta, procesas sustoja. Kartais net nežinau, ką klientai galvoja – keliauja be dokumentų kaip į parduotuvę. Anglijoj dabar viską tikrina labai griežtai.

Techniniai niuansai ir daiktų saugumas

Ar drėgmė jūroje sugadina baldus?

Jei baldai yra iš MDF (medžio drožlių plokštės), taip, drėgmė gali pakenkti. Juodos dėmės, išsipūimas. Tikras ąžuolas ar metalas – tai kitaip, jiems drėgmė mažiau pavojinga. Mes visada dedame drėgmės sugėriklius į konteinerius, bet okeano oras yra agresyvus. Jei turite labai brangius baldus, patariu juos apdrausti arba galvoti apie dėžių (kėdžių) įpakavimą į specialią foliją.

Kaip elgiamės su lūžančiais daiktais, pvz., indais?

Indus reikia pakavoti labai kruopštingai. Naudokime storą kartoną, burbuliukinę plėvelę ir užpildą tarp indų. Kartais klientai sako „va, aš jau uždėjau servetėlę“ – to nepakanka. Vieną kartą gavome dėžę su indais, kur viduje buvo tik vienas lapas dienraščio. Atvyko trupiniai. Mes atsakome už tai, ką pakavome mes, bet jei pakavote jūs – atsakomybė jūsų.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Tai čia yra pavojinga zona. Po Bresto Anglija labai griežtai kontroliuoja maisto produktus. Mėsos ir pieno produktai iš ES yra draudžiami. Jei vairuotojas rastų dešrą ar sūrį, viską konfiskuos, o gali būti ir bauda. Alkoholį vežti galima, bet tam yra mokesčiai (riba), ir jis turi būti asmeniniam naudojimui. Geriau išgerti visą vyną Lietuvoje (šipku), nei rizikuoti, kad užstrigs muitinėje dėl butelio vyno.

Ar saugu vežti elektroniką?

Televizoriai, kompiuteriai – viskas vežiama, bet turi būti gerai užfiksuota. Lietuvoje ir Anglijoje įtampa panaši (230V), tačiau lizdai skiriasi, reikės adapterių. Didžiausia problema ne įtampa, o smūgiai. Jei dėžė su kompiuteriu nukris per iškrovimą, gali baigtis liūdnai. Stengiamės tokias dėžes dėti viršuje, pažymėti kaip „lūžtantį“, bet vairuotojai yra žmonės, kartais gali ir neįsidėmėti.

O jei aš turiu pianiną?

Pianinai yra mano mėlyasis audros drugelis. Jie sunkūs, nekontroliuojami ir brangūs. Perkraustant į tokią vietą kaip Porthleven, gali reikėti kelti jį per langą, jei laiptai per siauri ar aštri. Tokiu atveju reikia specialios technikos – kranų. Tai papildomai kainuoja, bet niekur nueiti. Aš visada primenu, kad pianinas turi būti išmontuotas (išimta viršus, pedalus), kitaip jis tiesiog neišlaikys transportavimo vibracijos.

Kas vyksta iš tikrųjų (realios situacijos)

Ar buvo atvejų, kai daiktai dingdavo?

Nenoriu būti baisus, bet taip, kartais įvyksta nesklandumų. Ne kad mes pavogtume, bet dėžės gali pasimaišyti sandėlyje arba nukristi nuo sunkvežimio (rečiau, bet būna). Vieną kartą, važiuodami pro Londoną, mums atidaryto sunkvežimio gale pavogė dėžę su drabužiais. Nuo to laiko mes visada užrakiname galines duris ir dedame antspaudus. Draudimas čia būtinas.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluot?

Skambinkite mums. Kartais vairuotojai tiesiog neatsiliepia prie telefonų (uždrausta vairuoti su telefonu), yra tamsu, arba jie tiesiog užstrigo. Aš esu tas žmogus, kuris turi su jais susisiekti. Jei pavėluojame dieną-dvi dėl techninių priežasčių, mes kompensuojame (pvz., nemokamai suteikiame sandėlį kelias dienas). Nereikia panikuoti ir rašyti įskundimų iš karto – pirmiausia sužinokite priežastį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, mes pervežame krovinius, ne keleivius. Tačiau jei tai jūsų asmeninė mašina, kurią traukiame, arba jei susitariame neoficialiai (kažkas sėdi gale, nors negalima), tai kartais įvyksta. Bet tada jūs privalote turėti vizą (jei reikia) ir draudimą. Aš niekada to nepataraučiau – 2000 km kelyje su sunkvežimiu nėra pramoga, jūsų kojos ims nutirpti, o vairuotojas dirba.

Kaip elgtis, jei Porthleven gatvėje užstrigta?

Tai įvyksta dažnai. Vietiniai gyventojai nemėgsta didelių sunkvežimių. Jei užstrigome, mes iš karto skambiname policijai arba vietinei administracijai, kad gautume leidimą užimti kelio dalį. Kartais tenka iškrauti dalį dėžių ant trotuaro, kad nusuktume atgal. Tai nepatogu, bet mes su tuo susiduriame. Svarbu, kad klientas būtų šalia ir galėtų priimti dėžes.

Papildomi klausimai ir abejones

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą uoste?

Būtinai. Ypač vasaros sezono metu. Jei atvyksite be rezervacijos, gali tekti laukti porą dienų uoste, kol atsiras vietos. Tai vėl pridės prie laiko ir, gali būti, prie kainos (jei reikės pakeisti bilietus). Mes viską tvarkome patys, bet reikia žinoti, kad „šiandien išvykstame“ nebegalioja tokiuose maršrutuose.

Kokį transportą naudojate?

Dažniausiai tai 40 pėdų (apie 12 metrų) sunkvežimiai su tentais arba konteineriai. Jei daiktų mažiau, naudojame „part load“ metodą – t.y. krauname į didesnį sunkvežimį kartu su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet trunka šiek tiek ilgiau, nes ten važiuojame ir pas kitus. Jei turite pilną namą, tai jums skiriamas atskiras vilkikas.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai į kainą įeina pagrindinis draudimas (CMR), bet jis yra ribotas (pvz., iki 10 EUR už kg). Jei vežate brangius daiktus (auksą, paveikslus), reikia specialaus draudimo. Dažnai klientai manęs klausia „o jei mane viskas sudegins?“, tada aš juos nukreipiu į savo draudimo brokerį, nes mūsų standartinis draudimas nedengia visko.

Kas dėl šiukšlių? Ar reikia juos vežti su savimi?

Nerekomenduoju. Muitinėje gali klausti, kodėl vežate šiukšles į šalį. Geriau išmesti viską čia, Klaipėdoje. Jei turite statybinių atliekų, tai visai ne. Vienas kartą teko mokėti baudą Anglijoje už tai, kad klientas bandė įvežti seną sofą, kurią jis norėjo išmesti ten. Ją tiesiog neįleido ir privertė grįžti atgal.

Kaip susitarti dėl iškrovimo Porthleven?

Geriausia, kad jūs būtumite vietje arba turėtumę atstovą. Vairuotojas negali laukti valandų, kol jums atsiras laisvo laiko. Jis turi grafiką. Jei negalite būti, pasirūpinkite, kad kažkas atidarytų duris. Be to, patikrinkite, ar vietos yra pakankamai. Niekada nežinai, kiek vietos užims išpakuotos dėžės.

Ar galima duoti pietų vairuotojui?

Jis nebus piktas, tačiau dažniausiai jie turi savo pinigus ir sustoja tam skirtose vietose. Jei duodate pinigus, tai gali būti suprasta kaip kyšis (nors Lietuvoje tai priimtina, kitur ne). Geriau tiesiog būti maloniam ir supratančiam. Vairuotojas pavargęs, jis nori tik baigti darbą ir nueiti miegoti.

Kas daryti, jei radau įtrūkimą atvykus?

Skubiai susisiekite su mumis, dar neatsisakydami parašo ant dokumentų. Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau nieko nepadarysime. Nuografuokite pažeidimą, išsiųskite mums el. paštu. Mes tikrinsime su vairuotoju. Kartais tai įvyksta iškrovimo metu, kartas nuo kada.

Ar pervežate augalus?

Taip, bet tik tuo atveju, jei jie neturi dirvos (arba dirva yra sterilizuota) ir nėra saugomos rūšys. Anglija labai bijo kenkėlių, todėl augalų kontrolė griežta. Jei turite didelį palmių mišką, gali būti problema. Mažus vazonus galima, bet reikia deklaruoti.

Kodėl pas jus brangiau nei pas „kitus“?

Kodėl „BMW“ brangiau nei „Dacia“? (nors šiuo atveju skirtumas gali būti ir atvirkščiai). Mums mokame mokesčius, turime patikimus vairuotojus, naudojame naują techniką ir, svarbiausia, atsakome už rezultatą. Jei pas kitus kaina pusė mažesnė, galvojame, kas ten yra negerai – arba draudimo nėra, arba vairuotojas miega voluje. Saugumas kainuoja.

Kas nutinka, jei aš pakeičiau planą ir nebeinu gyventi?

Tai blogiausia naujiena. Jei mes jau pakrovėme daiktus ir jie važiuoja, o jūs sakinėte „nebekelk“, mums reikia juos iškrauti arba vežti atgal. Tai kainuos dvigubai. Susitarimas yra susitarimas. Galima atšaukti iki pakrovimo, tada grąžinsime avansą (arba jo dalį), bet ne vėliau.

Ar galite padėti surinkti baldus Anglijoje?

Taip, mūsų komandose dažnai yra meistrai, kurie gali tai padaryti. Tai papildoma paslauga, už kurią reikia sumokėti, bet daugeliui klientų tai privaloma, nes patys nebesugeba surinkti sudėtingų spintų. Tiesiog pasakykite iš anksto, kad reikėtų meistro, o ne tik fizinio darbuotojo.

Kaip apmokesti už paslaugas?

Geriausia banko pervedimu. Euro sąskaitą (jei esate Lietuvoje) arba svarų (jei jau turite sąskaitą Anglijoje). Grynaisiais pinigais vengiame imti – tai nesaugu ir nepatogu. Visada išduodame sąskaitas-faktūras, kad turėtumėte dokumentus muitinei sau ir mums.

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo?

Be abejo. Be jo nepraeisite nei Lietuvos, nei Anglijos kontrolės. Muitininkas turi žinoti, ką vežate. Sąrašas gali būti grubus („5 dėžės su virtuvės reikmenimis“), bet jis turi būti. Vieną kartą gavome sąrašą, kur buvo parašyta tik „daiktai“. Tai neveikia. Mums teko stabdyti visą procesą ir rašyti sąrašą už klientą (už papildomą mokestį).

Ar pervežiate dviračius?

Taip, dviračius vežame dažnai. Geriausia juos padėti į specialią dėžę arba uždengti storu audiniu, kad nebraižytų apie kitus daiktus. Jei tai brangūs kalnų dviračiai, patariu išmontuoti ratus (nors ne visada būtina, bet taip saugiau).

Kas dėl vaikių žaislų?

Juk žaislus važiuoja daugiausia. Juos galima krauti į dėžes be jokios tvarkos (žinoma, jei tai ne elektriniai automobiliai). Tiesiog užpildykite tuščias vietas dideliais minkštais žaislais (meškiukais), tai sumažins trintį. Vaikams svarbu, kad jų „draugai“ atvyktų sausai.

Kokios klaidos darote dažniausiai?

Klaidų darome visi. Kartais pamirštame uždėti lipduką „Ši pusė viršuje“ (tai vėliau sukuria problemų iškrovant). Kartas nuo kada susimaišo dėžių numeriai. Bet stengiamės ištaisyti darbo vietoje. Jei matote, kad kažkas negerai, tiesiog klauskite. Mums geriau paaiškinti du kartus, nei vėliau ieškoti dingusios dėžės.

Kodėl taip ilgai trunka atsakymas į el. laiškus?

Galiu tikrai pasakyti – mes ne sėdime prie kompiuterių. Mes esame kelyje, sandėliuose, uostuose. Kartą dieną negaliu net pažiūrėti į telefoną. Jei laukiate atsakymo skubiai, geriau paskambinkite. Tekstinis bendravimas tinka, kai viskas tvarkingai, bet jei kilo problema – balsas geriau.

Ar verta viską tai daryti?

Jei tikrai norite gyventi Porthleven, tai taip. Tai graži vieta. Perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven yra tik viena etapas, kurį reikia praeiti. Kai atsiversite langą ir pamatysite vandens telkinį, pamiršite tuos kelis dienų nervus. Tik planuokite iš anksto, o ne paskutinę dieną.

Išvada

Apibendrinant, perkraustymas iš Klaipėdos į Porthleven nėra paprasta kelionė per miestą, bet visiškai įgyvendinamas projektas. Svarbiausia yra ne pasitikėti pigiausiais pasiūlymais iš nežinomų firmų, o rasti patikimus partnerius. Gerai suplanuotas kelias, tvarkingi dokumentai (ypač ToR) ir sąžiningas pokalbis apie tikrus laikus išvengs daugumos problemų. Tiesiog būkite kantrūs, o mes padėsime jums susikrauti gyvenimą naujoje vietoje.