Perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus: visas tiesa apie kainas, kelionę ir nervus

Sveiki, gerbiami būsimi išsikraustantieji. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matyta visko – nuo pasakiškai lengvų pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad norėtųsi išsitiesti į dulkes ir niekada nebegirdėti žodžio „krovinys“. Jeigu planuojate perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus, tai reiškia, kad jums teks nukeliauti gana rimtą atstumą per visą Europą ir vandenyną (panašiai), o tada dar ir įsibrauti į tolimąją Anglijos šiaurę. Nėra tiesioginių kelių, nėra stebuklų, yra tik daug kilometrų, dokumentų ir daugybė kelių, kuriuose geriau nenukristi nuo maršruto. Čia ne taip paprasta kaip nupirkti bilietą į autobusą, todėl geriau sužinoti realią situaciją iš kieno, kas jau turi tą patirtį ir randasi kasdien tarp rūsinių dėžių bei muitinės pareigūnų.

Kaip visa tai prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka toks kelias iš Klaipėdos iki pat Loftus?

Tai, žinoma, priklauso nuo to, ką vairuotojas geria, bet vidutiniškai tai užtrunka maždaug tris-penkerias dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Reikia važiuoti iki uosto, patekti į keltą, nukeliauti per Vokietiją ar Olandiją, patekti į antrąjį keltą arba Eurotunelį, o tada važiuoti visą Anglijos ilgį, kol pasieksite North Yorkshire. Tiesa, kartais vėjas pajūryje sugadina planus ir keltas nežinia kiek stovi vietoje, o tada tas perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus gali užtrukti ir savaitę. Būna taip, kad vairuotojas praleidžia laiką Tilbury arba Immingham uoste, laukiant iškrovimo, o tu stovi namie ir nerimauji, kur dingo tavo dėžės su indais.

Ar tolimas kelias didina daiktų pažeidimo riziką?

Logiška, kad kuo toliau važiuoji, tuo daugiau kaukelių ir duobių kelyje, ypač kai vairuoji Anglijos keliais, kur vietomis asfaltas lyg buvęs dar karaliausHenriko laikais. Tačiau dažniausiai daiktai sugenda ne dėl to, kad sunkvežimis sušoka į duobę, o dėl to, kad blogai užfiksuoti viduje korpuse. Aš mačiau kartą, kaip šaldytuvas nukrito ant pianino, nes vairuotojas staigiai stabdė prieš raudoną šviesą netoli Leeds, o krovėjai Klaipėdoje tingėjo pririšti juos juostomis. Taigi, rizika yra, bet ji priklauso ne nuo atstumo, o nuo to, kaip gerai buvo užkrauta. Jei pasirinksite patikimą kompaniją, kelio ilgis neturėtų būti problema.

Ar galima sekti savo daiktų kelione realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą, tačiau realybėje dažnai tenka tiesiog skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu esi“. Kartais GPS neveikia Tunelyje arba kelyje tarp Durham ir Middlesbrough, kur signalas prastas. Esu matęs situacijų, kai klientas nervinasi, kad sunkvežimis stovi vietoje jau valandą, o tiesą sakant, vairuotojas tiesiog užgulė priešposinį miegą, nes įstatymai draudžia važiuoti be pertraukos. Taip, stebėjimas įmanomas, bet nereikia tikėtis, kad matysit kiekvieną posūkį netoli Loftus miestelio, ten keliai siauri ir vairuotojui tenka daugiau dėmesio skirti nei telefonui.

Kainos ir kur dingsta pinigai

Kiek gali kainuoti toks perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus?

Kainos svyruoja kaip orai pajūryje – nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelių baldų ir dėžių siunta, gali užtekti ir mažiau, bet jei kraunate visą namą, tai kaina lipa aukštyn. Reikia įskaičiuoti keltų bilietus, kurie dabar brangsta kaip šokoladas po karų, degalus Anglijoje (kurie tikrai ne pigūs), ir dar vairuotojo darbą. Be to, perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus reikalauja daugiau laiko, o laikas – tai pinigai. Nepasakysiu tikslios sumos, nes nežinau, ar turite drabužių spintą ar tik vieną čiužinį, bet pasiruoškite, kad nebus pigu.

Ar galima kažkaip sutaupyti ant tokių pervežimų?

Sutaupyti galima visada, bet kaina dažnai būna jūsų nervai. Galima rasti „vėjo vairuotoją“, kuris važiuoja tuščiu atgal ir pasiima daiktus pusiau kaina, bet tada garantijos nėra jokios. Aš žinau vieną šeimą, taip taip padariusią, jų daiktai atvyko vėluoti dviem savaitėms, o viena dėžė buvo su druska ištepta kaip menkė. Taip pat galima patiems supakuoti dėžes, kad nereikėtų mokėti už pakuotojų darbą, tačiau tikrai tikrinkite, ar tai padaryta tvirtai, nes vairuotojas neatsakys už jūsų blogai užklijuotą juostelę.

Kas dar gali daryti įtaką galutinei kainai?

Didžiausia paslėpta išlaida yra dažnai „ilgos nešios“ arba laukimas uoste. Jeigu keltas iš Klaipėdos pavėluoja, vairuotojas gali praleisti savo apsisukimo langą Anglijoje, ir tuomet reikės mokėti už priverstinį poilsį. Taip pat didelę įtaką turi prieinamumas pačiame Loftus – jei ten sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiui (ten daug siaurų gatvių ir kalvų), gali tekti samdyti mažesnę mašiną „paskutiniam myliui“ pervežimui, o tai papildomai kainuoja. Dar yra toks dalykas kaip muitinės išlaidos, jei neteisingai pateiksite dokumentus, tai Anglijai nėra juokinga, ir jums gali tekti mokėti baudas už sandėliavimą.

Kokie mokesčiai taikomi Jungtinėje Karalystėje?

Nuo Brexit viskas pasikeitė į dar didesnę šūdą (atleiskite už išsireiškimą, bet tai tiesa). Dabar net perkraunant savo asmeninius daiktus, reikia pildyti deklaracijas ir mokėti PVM (VAT), jeigu vertė viršija tam tikrą ribą, nors asmeniniams daiktams dažnai yra išimtys (Transfer of Residence relief). Tačiau tai nėra automatiška – reikia pateikti sąrašą, įrodymus, kad gyvenote ne ES mažiau 12 mėnesių, ir tada gali atsipirkti. Jeigu padarysite klaidą, mokesčiai gali būti didžiuliai, todėl geriau pasikonsultuoti su brokeriu prieš kelionę.

Brexit, muitinė ir dokumentų painiava

Ar tikrai reikia EORI kodo, jei tai ne verslas, o tik perkraustymas?

Taip, tikrai reikia. Anksčiau galima buvo važiuoti su vairuotojo pažymėjimu, bet dabar be EORI (Economic Operator Registration and Identification) kodo jums neleis išvežti daiktų iš Lietuvos arba neleis įvežti į Angliją. Tai vienas tų biurokratinių dalykų, kurie užims pusę dienos, bet jo beveik niekas nekontroliuoja realiu laiku. Gavau šį kodą per dieną, bet girdėjau, kad kai kam tai trunka savaitę. Geriau užsisakykite jį iš anksto, kad perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus nestotų prie pirmojo posto su užrašu „stop“.

Kas tas ToR01 ir kodėl visi apie jį kalba?

ToR01 (Transfer of Residence) tai yra forma, kuri leidžia atgabenti savo asmeninius daiktus į JK be mokesčių (PVM ir akcizo). Svarbiausia sąlyga – jūs turite būti gyvenę užsienyje (Lietuvoje ar bet kurioje kitoje ES šalyje) ne mažiau 12 mėnesių ir ketinti gyventi JK mažiausiai 6 mėnesius. Be šios formos, jums gali būti priskaičiuotas mokesčiai už visus drabužius, baldus ir net seną dviratį. Užpildyti ją galima internetu, tai nemokama, bet reikia tiksliai sekti instrukcijas, kitaip jūsų paraiška bus atmesta.

Ar galiu pasiimti maisto produktų, kai persikeliu?

Dėl maisto dabar yra griežtos taisyklės, ypač jei tai mėsos ar pieno produktai. Anglai labai bijo ligų pernešėjų, todėl bandyti įvežti dešrelę ar sūrį gali baigtis tuo, kad viskas bus konfiskuota (ir išmesta) pasienio punkte. Vaisius ir daržoves kartais praleidžia, jei jų nėra daug, bet viskas tikrinama labai atidžiai. Geriau suvalgykite visą gerąjį lietuvišką kumpą prieš išvykstant, nei rizikuoti, kad jums padės baudą už bandymą įveži draudžiamų produktų. Asmeniškai niekada nebandau vežti maisto, nėr verta to streso.

Kas nutinka, jeigu pamiršau ką nors įrašyti į deklaraciją?

Jei pamiršote įrašyti, tarkime, seną kompiuterį ar brangų paveikslą, ir jis bus rastas patikrinimo metu, gali būti laikoma bandymu slėpti daiktus. Tai gali baigtis ne tik tuo, kad turėsite sumokėti mokesčius ir baudas, bet ir galimyte įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Muitininkai turi akimes kaip erelis ir jie mato viską. Geriau parašyti per daug, nei per mažai – jeigu įrašysite „dėžė su senais drabužiais“, tai geriau nei „dėžė“, kurioje pasirodo esantis brangus elektrinis įrenginys.

Ar reikia kvietimo iš Anglijos, kad galėčiau persikelti?

Formaliai, jei vykstate gyventi, jums nereikia kvietimo, kaip turistui, tačiau dauguma pervežimo kompanijų klaus adreso, į kurį vežama. Jums reikės nurodyti adresą Loftus arba kitur JK, kur bus atvežti daiktai, nes tai įrašoma į CMR sąskaitą. Be adreso, sunkvežimiui tiesiog neleis įvažiuoti į šalį, nes nebus aišku, ką jis dar ten su tuo kroviniu beveža. Taip, biurokracija pasidarė siaubinga po to, kai Anglija išėjo iš Sąjungos.

Dėžės, baldai ir kaip viską susprogdinti (neišsprogdinti)

Kiek dėžių man reikės dviejų kambarių butui?

Dvipus butas dažnai susideda iš maždaug 30-50 dėžių, priklausomai nuo to, kiek esate „šrotininkas“, kuris nieko nemeta. Jeigu turite daug knygų, indų ar dėžių su seniais laikraščiais (kaip mano senelis), skaičius gali siekti 70. Rekomenduoju naudoti standartines dėžes, nes tada jas lengviau sukrauti į sunkvežimį kaip lego. Negiškite į milžiniškas dėžes knygų, nes vėliau niekas nebeikels, o dugnas iškris. Geriau daug mažų negu viena nekeliamoji.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti naudotas?

Esu matęs abiejų variantų, ir galiu pasakyti – naujos dėžės duoda tam tikrą ramybę. Naudotos gali būti drėgnos, sulūžusios arba turinti senų lipdukų, kurie sujaukia muitinę. Tačiau, jei norite sutaupyti, galite rasti dėžių iš parduotuvių (pavyzdžiui, iš prekybos centrų), jos dažnai būna tvirtos, tik reikės nuplėšti lipdukus. Vienintelis dalykas, dėl ko aš abejoju – ar naudotos dėžės atlaikys tokią ilgą kelionę į Loftus, jei jos ir taip buvos ant ribos? (nors dažniausiai išgyvena).

Kaip supakuoti lėtąjį indą, kad jis nenukristų?

Lėtasis indas – tai mūsų blogis. Aš visada sakau – daugiau laikraščių, daugiau putplasčio. Užpildykite vidų, užpildykite tarpus tarp puodų. Vienas klientas buvo supakavęs lėtąjį indą tik su vienu sluoksniu popieriaus, ir, žinoma, atėjo į rankas vienas puodelio rankenėlė. Naudokite storas dėžes, įdėkite indus į vienas kitas (jei įmanoma), o tarpus užpildykite drabužiais arba rankšluosčiais – tai ir taupia vietą, ir saugo. Būtinai pažymėkite dėžę „Kruša“ arba „Lėtasis“, kad vairuotojas jos nemestų į krūvą su knygomis.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Didžiąją dalį baldų, ypač spintas, lovas ir didelius komodus, tikrai verta išmontuoti. Ne tik todėl, kad jie užims mažiau vietos (o tai taupo pinigus), bet ir todėl, kad sumažėja sulaužymo rizika. Didelis spynos skydelis gali nukristi, jei sunkvežimis staigiai sukins, o be jo spinta yra daug stabilesnė. Prieš išvykdami užsisakykite montavimo paslaugas abiejuose galuose, nebent tikrai mėgstate vargti su raktais ir komplektais 3 valandas naktį.

Kas daryti su brangiaisiais daiktais – juvelyriniai dirbiniai, pinigai?

Jokių būduų nekelkite juodų dėžių! Pinigus, brangius papuošalus, dokumentus ir vaistus neškitės su savimi rankiniame lagamine. Sunkvežimis yra darbo vieta, ne saugykla, ir niekas negarantuoja, kas gali nutisti tarp Klaipėdos ir Lofts. Yra daug atvejų, kai „dingsta“ nedidelės dėžutės, kurios buvo įkištos tarp didžiulių baldų. Aš asmeniškai visada sakau – jei tai tinka jums į kišenę, tai nekelkite į vagoną. Nėra verta rizikuoti dėl to.

Vairavimas, vairuotojai ir kiti nenuogybės kelyje

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo arba vidaus taisyklių, bet kartais susitaria privačiai. Aš mačiau, kaip viena moteris važiavo su savo šunimi iš Vilniaus į Londoną sunkvežimių kabinoje, ji sakė, kad buvo nuobodu, bet saugu. Tačiau reikia prisiminti, tai ne limuzinas – ten sėdi aukštai, vibracija, variklio garsas ir vairuotojas dirba, jis negali jums rodyti įžymybių. Be to, jeigu įvyks avarija arba sustabdys muitinė, ir jūs neteisėtai ten būsite, gali būti didžiuliai vargai su dokumentais. Geriau nuskristi lėktuvu ir laukti namuose.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma vairuotojų, kurie važiuoja iš Lietuvos, kalba lietuviškai, tačiau kai jie atvyksta į Angliją, ten dažnai keičiami vietiniai vairuotojai arba agentai. Jeigu jums reikia bendrauti su žmogumi, kuris atveža daiktus į Loftus, gali būti, kad jis kalbos tik angliškai ir „broken English“. Todėl visus svarbiausius dalykus susitarkite iš anksto su dispečeriu Lietuvoje, kad nebūtų nesusipratimų paskutinę minutę, kai jis stovi prie jūsų namų ir klausia „kur dėti“.

Kas jeigu sunkvežimis negali privažiuoti prie mano namų Loftus?

Loftus yra miestelis Šiaurės Jorkšyre, ten gatvės dažnai siauros, o namai statyti prieš šimtmečių, kai sunkvežimių nebuvo. Labai dažnai tenka krauti daiktus į mažesnę mašiną (kuria vadiname „paskutinės mylios“ sunkvežimiuku) ir toliau vežti į patį centrą. Tai gali kainuoti papildomai 100-200 svarų, bet kitaip jūsų baldai liks ant pagrindinės gatvės. Patikrinkite savo gatvę Google Maps – jeigu ten matote siaurėjimą arba ženklus „HGV restriction“ (sunkiasvorio transporto draudimas), pasiruoškite papildomam išlaidoms.

Ar draudimas apima viską, kas nutinka kelyje?

Standartinis draudimas (CMP) apima tik 10 svarų už kilogramą, kas, tiesą sakant, yra labai mažai, jei jums sugenda brangus kompiuteris ar antikvarinės lentynos. Galima įsigyti papildomą „All risk“ draudimą, bet jis brangiau. Svarbiausia – perskaitykite sutartį, daugelis firmų (ypač pigiųjų) rašo smulkiausiu šriftu, kad jie neatsako už „subraižytus paviršius“ arba mechaninius pažeidimus. Pasitikėkite savo intestine – jei sutartis atrodo įtartai, tikrai klauskite, kas nutiks, jei dings dėžė su televizoriumi.

Ką daryti, jei atvykstant pasirodo, kad trūksta daiktų?

Tai blogiausia scenarijaus, bet jis įvyksta. Pirmiausia – neleiskite vairuotojui išvažiuoti, kol tiksliai nepersiskaičiuosite daiktų pagal sąrašą (pakavimo sąrašą). Jei pastebėjote trūkstamą dėžę, iš karto skambinkite dispečeriui ir drąsiai reikalaukite paaiškinimo. Kartais dėžė gali nukristi kelyje arba būti pavogta poilsio aikštelėje (taip, ir taip būna). Jei vairuotojas pasirašo dokumentą, kad viską pristatė, o vėliau randate trūkstamus daiktus, gauti kompensaciją bus daug sudėtingiau. Būkite kieti tame momente.

Pabaigos gaidai ir kas dar reikia žinoti

Kada reikia pradėti planuoti tokią kelionę?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – mėnesiu ar dviem iki išvykimo. Geras perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus nėra dalykas, kurį galima susitvarkyti per savaitę, ypač dabar, kai keltų vietos užsipildo savaitėmis iš anksto. Be to, reikia laiko surinkti dokumentus muitinei, užsisakyti dėžes, išmontuoti baldus. Jei skambinate man sekmadienį ir sakote, kad reikia važiuoti trečiadienį, aš jums tiesiog pasakysiu „ačiū, skambėkite kitam“. Geriau turėti laiko rezervą nei gaudyti galvą paskutinę minutę.

Ar sezonas įtakoja kainas ar pasiekiamumą?

Žinoma, vasarą ir rugsėjį (kai prasideda mokslo metai) viskas brangsta ir sunkvežimių sunkiau rasti. Žiemą kartais galima gauti gerą nuolaidą, nes vairuotojai vengia važiuoti per sniegą Vokietijoje ar vėjuotą Šiaurės jūrą. Tačiau Loftus žiemą gali būti sukaustytas sniegu, tai taip pat gali sukelti problemų su iškrovimu. Rinkitės pavasarį arba rudens pradžią, jei galite – oras tikimes geresnis, o kainos dar ne tokios aukštos kaip birželį.

Ką daryti su tuščiomis dėžėmis ir šiukšlėmis po iškrovimo?

Tai dažnai užmirštamas klausimas. Po to, kai viską iškraunate, jūs turite kalną tuščių dėžių, pakuotės plėvelių ir juostų. Sunkvežimio vairuotojas dažniausiai negali paimti atgal šiukšlių, jis turi važiuoti toliau siimti kitą krovinių. Jums teks patiems susitvarkyti su šiukšlėmis vietinėje savivaldybėje (Loftus turi savo atliekų centrą). Dėžes, jeigu jos dar geros, galite parduoti arba duoti kaimynams, arba tiesiog išmesti. Įsivaizduokite, ką jūsų žmona pasakys, jei paliksite tą kalną kieme.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę firmą ar mažą vietinę?

Didelės firmos turi resursų ir draudimo, bet dažnai jos yra nekalbos ir neatsakingos – jums tiesiog skambina call centras Indijoje. Mažos lietuviškos firmos dažnai dirba geriau, nes jiems svarbus vardas ir jie patys pažįsta savo vairuotojus. Aš dirbu tiek su vienais, tiek su kitais, bet pastebiu, kad klientams dažniau patinka asmeninis bendravimas. Rinkitės tą, kuris atsako į telefoną ir nešokinėja su kainomis.

Kas nutinka, jei susirgau ir negaliu išvykti planuotu laiku?

Tai gyvenimas, ligos pasitaiko. Svarbu kuo greičiau pranešti pervežėjui. Jei pranešate 2 dienas iki išvykimo, gali tekti mokėti baudą už atšaukimą, nes jie jau galėjo užimti vietą keltui arba atsisakyti kito darbo. Jei turite draudimą (nors toks retai pasitaiko), gali būti padengta, bet dažniausia reikia tartis dėl datos keitimo. Geriau turėti šiek tiek lankstumo savo planuose, kai kalbame apie tokias atstumus.

Išvados

Na, tiek apie šią istoriją. Perkraustymas iš Klaipėdos į Loftus nėra pasivaikščiojimas parke, tai rimtas logistikos iššūkis, reikalaujantis kantrybės ir tikslios planavimo. Jei pasiruošsite gerai, susirgsite reikiamus dokumentus ir nepasikliausite viskuo, ką skaitote internete (net ir mano, patikrinkite dar kartą!), visa tai turėtų pavykti be didesnių nerašų. Sėkmės naujuose namuose Anglijos girioje ir tikiuosi, kad jūsų šaldytuvas atvyks sveikas. O jei kas nors ne taip – skambinkite, padėsiu ką galėsiu (arba bent nuspręsiu, kur velnias tas keltas).