Perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford: kas laukia kelyje ir kaip neišprotėti

Sveiki, sėdžiu čia ir mąstau, kad toks kelias tikrai nėra pasivaikščiojimas po parką. Perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford yra rimtas iššūkis net man, nors jau dvidešimt metų važinėju po Europą. Ne tiek pati kelionė per jūrą keliauja, kiek tas viskas susijęs su Anglijos dokumentais ir keliais, kurie ten... telpa, bet lyg ir netelpa. Jei jūsų planuose yra persikelti gyventi ten, pasiruoškite ne tik fiziniam krūviui, bet ir nervams. Čia ne taip paprasta kaip nuvežti daiktus į Kauną, reikia viską suprasti iškart, kad vėliau nesuktų galva.

Kaina, laikas ir organizaciniai chaosai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford?

Žinoma, visi klauso kainos, bet čia kaip su maistu – nieko tiksliai pasakyti negaliu, kol nepamatysiu, ką turite. Perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford paprastai prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų, jei tai tik kelių kambarių butas, bet gali šokti ir iki penkių, jei ten pilnas namas su baldais. Kaina priklauso nuo to, kiek tų daiktų iš tikrųjų yra – mes skaičiuojame kubiniais metrais. Dar labai didelę įtaką turi kuras, kurio kainos šokiruoja, ir keltų bilietai, kurie dėl to pačio breksito pabrango kaip šunys. Taigi, nedrįskite manyti, kad tai bus pigu, tačiau už kokybę reikia mokėti, kitaip gausite nulygę.

Kiek laiko užtruks visas procesas nuo išsikrovimo iki pristatymo?

Normalus laikas yra apie savaitę, bet "normalus" mūsų versle yra sąvoka labai sąlyginė. Įsivaizduokite, mes išsikrauname sekmadienį, važiuojame į uostą, laukiame kelto, tą keltą važiuoja jūra, tai vėl iškrauname. Patys perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford su vairuotojų poilsio laikais gali užtrukti 5-7 dienas. Kartais viskas eina kaip pagreitintame režime, o kartais užstringa ties Tilbury arba ties muitine, ir tada gali praeiti ir dešimt dienų. Geriausia pasiruošti, kad savaitę be daiktų praleisite, o jei atsivežite greičiau – bus malonus stebuklas.

Ar galima kažkaip tai paspartinti ar susitarti dėl greito pristatymo?

Galima, bet tai kainuoja. Jei jums labai skubia, galime organizuoti "ekspresinį" reisą, kai vairuotojas važiuoja be perstojo arba kai krauname dalinį krovinį kartu su kitais. Bet tada jums tenka derėtis su kitais klientais, kurie tikrai nenori laukti, kol jums iškrauname sofą Hungerford centre. Esu matęs atvejų, kai žmonės mokėjo papildomai už prioritetą, bet vistiek uoste užstrigo dėl techninio gedimo, tad pinigai visada nėra garantas. Tačiau stengiamės padaryti viską, kad ir jums, ir mums būtų mažiau galvos skausmo.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sąskaitai?

Be tų kubinių metrų, didžiausią įtaką dar tai, ar reikia išnešti daiktus iš penkto aukšto be lifto. Vieną kartą turėjau tokį klientą, kuris nepaminėjo, kad liftas sugedęs, tai mūsų vaikinai vargė visą dieną, o sąskaita padidėjo tris kartus. Dar vienas dalykas – prieigos vietos pačiam Hungerforde. Jei ten siauri gatvelės, kur sunkvežimis negaliuvažiuoti, reikės perkrauti į mažesnę mašiną, o tai vadinasi "doppų" paslauga. Tai viskas – kuras, rūkymas (ne vairuotojai, o rūkai kelyje), ir fizinis darbas.

Britanijos muitinės ir dokumentacija

Kas per velnias tie dokumentai, kurių reikia Anglijai?

O čia prasideda tikras cirkas. Nuo tada, kai JK pasitraukė iš ES, perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford tapo daug sudėtingesnis. Jums reikės "Transfer of Residence" (ToR) numerio, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be to, reikia pilno daiktų sąrašo su verte, deklaracijos, kad jūsų daiktai nėra nauji (nes jei nupirkote prieš mažiau nei 6 mėnesius, mokesčiai bus dideli). Aš pats kartais užduodu sau klausimą, kas tas sugalvojo tokias formas, bet teks tenkintis.

Ar galiu pasitikėti brokeriu ar jis gali mane apgauti?

Dauguma brokerių geri vaikinai, bet esu matęs ir tokių, kurie bando „prikišti“ papildomus mokesčius už dokumentų tvarkymą, kai jau daiktai yra jūroje ir jums nėra kur trauktis. Geriausiai pasirinkti brokerį, kurį rekomenduoja pervežėjas, o ne rasti pirmą paieškoje. Būna, kad jie pradeda rašyti, kad trūksta kurios nors kopijos, ir kad reikia skubiai mokėti, arba daiktai neužfiksuoti. Tikrai patikrinkite reitingus, nes nelabai norite pradėti gyvenimą Anglijoje su baudomis.

Kas dėl ToR01 numerio, jis būtinas kiekvienam?

Jei norite sutaupyti pinigų – taip, jis būtinas. Be šio numerio mokesčiai gali siekti iki 20-30 proc. nuo daiktų vertės, o tai nėra šaipynės. Formą pildote internetu, ji nemokama, bet britai ją tvarko ilgai – gali užtrukti ir savaitę, ir dvi. Vienas klientas man parašė, kad jis viską užpildė prieš savaitę, o atsakymo nėra, tai teko skambinti į jų centrinę ir vadinti juos angliškais žodžiais. Tai padarykite šį dalyką iš karto, kai tik žinote datos.

Ar gali būti, kad mano daiktus sustabdys muitinėje tikrai ilgai?

Gali, tikriausiai ne todėl, kad jūs kažką padarėte, o todėl, kad jie ten turi eksperimentatorių. Esu girdėjęs istorijų, kai užstrigo dėl to, kad dėžėje buvo mėsos konservai, kuriems buvo reikalingas specialus sertifikatas. Arba dar geriau – buvo atvejis, kai viena šeima atvežė seną medinį lodėlę, o muitininkai bijojo vabzdžių ir uždarė visą konteinerą kvapams. Taip, tai gali užtrukti dieną ar dvi, o kartais ir ilgiau, jei reikia specialistų.

Ar aš asmeniškai turiu būti uoste ar muitinėje?

Nebūtinai, jeigu turite patikimą brokerį, kuris gali atstovauti jums. Bet yra vienas "bet" – jei ten kažkas ne taip su dokumentais, gali reikėti jūsų asmens dokumentų ar parašų, o tai viskas užtrunka. Aš visada sakau klientams – geriausiai, jei galite būti pasiekiami telefonu nuo ryto iki vakaro. Kartais reikia kažką greitai nufotografuoti ar pasakyti, kas yra toje dėžėje su numeriu 45. Jei jūsų niekas nebegali pagauti – sustojame.

Dėžių pakavimas ir logistikos bėdos

Kaip geriausiai supakuoti daiktus, kad nepalūžtų per šimtą kilometrų?

Nenaudokite senų parduotuvių dėžių, jos tiesiog suyra. Geriau nusipirkti specialių pervežimo dėžių, jos tvirtesnės. Visus trūkius užpildykite putplastiu arba senais laikraščiais, o indus apvyniokite burbuluotu plėvele bent tris kartus. Vieną kartą gavau dėžę, kurioje buvo stiklinės vazelos be jokios apsaugos, natūralu, jos atvyko kaip smėlis. Tai nepamirškite pasirašyti ant kiekvienos dėžės, kas joje yra, nes pačiam Hungerforde iškraunant būna šiūdinai kai nežinai kur dėti ką.

Ar jūsų įmonė duoda dėžes ar turiu pirkti pats?

Mes galime suteikti dėžių, jos įskaitomos į kainą, jei susitariame iš karto, bet kai kurios bendrovės tai daro už papildomą mokestį. Žinoma, galite rasti juos pats internete arba paklausti kaimynų, jei norite sutaupyti šimto litų. Bet tada gaukite tai, kas yra (kaip saka) – skirtingos dėžės, kurios ne vieno dydžio, sunku sukrauti į kėbulą. Geriau pasidomėkite iš karto, kad nereiktų važiuoti po miestą ieškoti.

Ar imate pervežti labai jautrius daiktus, kaip kad fortepijoną ar didelį vitriną?

Imame, bet tai yra atskira istorija. Dideli daiktai, ypač jei jie brangūs, reikalauja specialios įrangos – kranų, pakabinamų sistemų. Hungerforde yra senų namų, kuriuose durys yra siauresnės nei jūsų spinta, tai ten reikia įtraukti pro langą arba išardyti. Vieną kartą teko išardyti pianiną, kuris svėrė kaip nedidelis automobilis, o vėliau surinkti jį viduje. Tai ne tas dalykas, kurį padaryti greitai, taigi nekeiskite, kai pasakysime, kad užtruks.

Kas vyksta, jei aš nurodžiau mažiau daiktų nei iš tiesų yra?

Tai yra klasikinė problema. Žmonės sako: "o, tiek mažai, tik kelios dėžės", o tada atvažiuoja ir pilnas kambaris baldų. Tada mums tenka skambinti ir ieškoti vietos kitame reise, o tai brangiai kainuoja jums. Nustebau, kiek kartų žmonės nežino, kiek turi daiktų. Tikrai geriau priduoti daugiau informacijos (nors ir atrodo, kad per daug) nei vėliau gailėtis. Mes negalime tiesiog priversti daiktų pradingti magiškai, jei vietos nebėra.

Ar galima vežti maistą, vyną ar kitus skysčius?

Maistą galima, bet tik tai, kas supakuota ir uždaryta, o ne atidarytos duonos kepalai. Vyną ir alkoholį galima vežti tam tikru kiekiu asmeniniam naudojimui, bet jei turite 200 butelių, tai jau gali būti priskiriama prekybai arba reikės mokėti didelius akcizus. Kai kurios šalys draudžia mėsos ir pieno produktus atvežti iš ES, tai patikrinkite, o nežiūrėkite, kad aš ką sakau. Anglija yra gana griežta dėl to, ypač jei tenka su mėsos gabalais.

Kelionės niuansai ir vairuotojų darbas

Kuria maršrutu dažniausiai važiuojate į Angliją?

Daugiausia važinėjame per Vokietiją ir Olandiją, ten yra geri keliai, o paskui per Šiaurės jūrą ar Lamanšą. Kartais važiuojame per Kalė, bet ten visada eismai ir problemos su migrantais, tai mėgstame tiesiai į šiaurę. Žinoma, maršrutas priklauso nuo to, kurį keltą užsakėme, nes bilietų kainos svyruoja kaip lietus. Vienas maršrutas gali būti trumpesnis, bet brangesnis, kitas – ilgesnis, bet pigesnės kuro kainos.

Ar Hungerford mieste yra sunku privažiuoti su sunkvežimiu?

Hungerford yra miestelis Berkšyre, ten gatvės labai senos, dažnai siauros, o ant grindų guli rieduliai. Jei jūsų namas yra centre, sunkvežimiui ten gali būti labai įdomu. Kartais reikia palikti mašiną pagrindinėje gatvėje ir pervežti daiktus mažesniu transportu. Tą reikia apgalvoti iš anksto, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti važiuoti į siaurą alėją, kur nėra kur pasisukti.

Kas jei vairuotojas pavėluoja, ar aš gausiu pinigus atgal?

Jei pavėluojame dėl mūsų kaltės – pavyzdžiui, sulūžo mašina – tuomet mes pradedame galvoti apie kompensacijas, bet tai retai nutinka. Jei pavėluojame dėl uosto ar eismo – ne, čia jau ne mūsų galva. Esu matęs, kaip uostuose buvo streikai ir žmonės laukė savaitę. Tai yra atsakomybės klausimas, kurį reikia žiūrėti logiškai. Negalime kalti vairuotojo, kad britai nusprendė uždaryti kelią remontui.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju savo automobiliu?

Galite, bet tai nerekomenduojama, nebent jums labai patinka ilgai sėdėti ir žiūrėti į kelią. Vairuotojas turi savo režimą, jam reikia poilsio, o jūs būsite kaip penktas ratas. Be to, jei keliuose nutinka kažkas blogo, jums tenks laukti, o tai nėra linksmas pramoginė kelionė. Geriau susitikti ta vietoje, kur jums patogiau, negu kankintis 2000 kilometrų.

Kas dėl draudimo, ar mano daiktai apsaugoti?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą, bet jis nėra begalinis. Yra ribos pagal svorį ar vertę, tad jei vežate deimantus ar brangų meno kūrinių, geriau tai apdrausti atskirai. Dauguma žmonių galvoja, kad jei kažkas suduža, jie gaus naują sofa, bet taip nėra – draudimas padengia tik dalį sumos pagal sąlygas. Svarbiausia – viską užfiksuokite prieš kraunant, kad būtų įrodymų.

Realios situacijos ir patarimai iš vidaus

Kas nutinka, jei kažkas sudužo kelyje?

Tai gyvenimas. Vieną kartą vairuotojas staiga stabdelėjo (kažkas iššoko) ir viena dėžė su indais nukrito. Mes tada, žinoma, atsiprašom ir padengame žalą pagal draudimo sąlygas. Bet jei pačiuose daiktuose buvo trūkiai, o ant dėžės buvo parašyta "trapu", tai jau nėra mūsų kaltė. Svarbu pažymėti visus trūkius sąraše "pakavimo protokole", kitaip bus sunku įrodyti, kad ne jūs patys ją laužėte.

Ar girdėjote apie tai, kad žmonėms dingdavo daiktai?

Girdėjau, ir ne iš gandų. Yra nereikalingų bendrovių, kurios pasiima užstatą ir dingsta, o jūsų daiktai liekakur sandėlyje. Vienas mano pažįstamas taip neteko viso baldų rinkinio. Todėl visada tikrinkite, ar įmonė turi realų adresą, ar vairuotojai ne "pavasario vėjai". Užstatą mokėkite tik tada, kai tikrai įsitikinote, kad tai ne kitaip.

Kaip išsirinkti normalią bendrovę, kad būtų ramu?

Nesileiskite į mažiausios kainos spąstus. Jei kažkas siūlo pervežti viską už pusę mažiau nei rinkos kaina – žiūrėkite, kaip jis tai padarys. Tikrinkite atsiliepimus, bet ne tuos, kurie parašyti prieš metus, o naujausius. Paklauskite draugų, gal kas jau vežėsi. Patikimas pervežėjas niekada nesaky "viskas bus idealiai", jis pasakys "padarysime viską, kad būtų gerai". Skirtumas didelis.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas nemoka lietuviškai ar angliškai?

Tai tikrai būna. Turiu vieną vairuotoją, vardu Valentinas, geras vaikinas, bet su kalbomis... sunku. Tada mums tenka kalbėti rankomis arba naudoti vertėjus telefone. Jei jums svarbi komunikacija, prašykite, kad atvyktų vairuotojas, kuris bent angliškai suprastų pagrindinius žodžius. Neleiskite sau, kad jis tik nusiraižytų pečiais ir važiuotų toliau.

Ar verta viskas daryti paties ar geriau mokėti už "raktą į ranką"?

Jei turite laiko, nervų ir galimybių, galite daryti patys, bet tada užtikrinimo nėra. Mokėdami už pilną paslaugą, jūs perkeliate atsakomybę į mūsų pečių. Jei kažkas sulūža – mes kalbėjomės. Jei darysite patys – irgi kalbėsitės, bet su savimi ir savo šeima. O tarpusavio ginčai yra sunkiausiai išsprendžiami. Manau, kai toks ilgas kelias kaip perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford, ramybė brangiau už kelis šimtus eurų.

Išvados

Tiesiog nepamirškite, kad perkraustymas iš Klaipėdos į Hungerford yra ne tik fizinis procesas, bet ir biurokratinis. Pasiruoškite dokumentams, pasirūpinkite dėžėmis ir, svarbiausia, pasirinkite tuos, kuriuos tikite. Nors viskas kartais atroka chaotiška, su gerais specialistais viskas įvyks sėkmingai. Sėkmės naujame name ir tegu jūsų kelias būna kuo glidesnis, o kava Anglijoje bent kiek pagerės.