Perkraustymas iš Klaipėdos į Faversham: ką reikia žinoti apie kainas, muitus ir kelią per jūrą

Dirbu su pervežimais jau gerą dvidešimtmetį, maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai pats pradėjau vairuoti sunkvežimius po Europą. Dabar dažniau sedžiu biure, o akys ir toliau ant kelio, stebiu, kas vyksta. Žinau, kokia galva apie tai galvoja klientai, kurie čia pirmą kartą. Perkraustymas iš Klaipėdos į Faversham nėra paprasta kelionė per mišką, tai sudėtingas logistikos sprendimas, ypač dabar, kai su Anglija viskas darosi įdomiau po Brexito. Čia ne tik pakrauti daiktus ir važiuoti, tai yra dokumentai, laukimai uostuose ir nuolatinės nežinios. Noriu papasakoti tiesiai, be jokio šlifavimo, kaip tai atrodo iš vidaus, kokių spąstų reikia vengti ir tikrai, ką reikia sužinoti prieš išvykstant, kad būtų mažiau rūpesčių.

Bendrai apie kainas ir laiką

Kiek laiko užtrunka toks perkraustymas iš Klaipėdos į Faversham?

Tai labai priklauso nuo to, ką reiškia „užtrunka“. Jei kalbame apie tai, kiek vairuotojas vairuoja, tai apie 24 valandas galiniame važiavime. Bet su visais keltų laukimais, muitinės ir kitomis procedūromis, tai užtrunka maždaug 3-4 dienas. Kartais, jei vėjas jūroje pūčia labai stipriai (ir kas ten mokslo su tuo oru), keltas gali nebeplaukti, tad viskas prailgėja dar diena-dvi. Taip pat reikia skirti dėmesio Doverio uostą, ten eilės gali būti siaubingai ilgos.

Ar bragu toks darbas, kaip yra tas perkraustymas iš Klaipėdos į Faversham?

Žodis „brangu“ čia labai reliatyvus. Jei lyginsite su kainomis prieš 5 metus, tai tikrai brangiau, degalai padidėjo, o Britanija dabar ne ES, todėl procedūros brangesnės. Vidutiniškai, jei turite butą kelių kambarių, reikia galvoti apie 1500-2500 eurų, priklausomai nuo tūrio. Yra firmų, kurios siūlo už 800, bet tada gali tekti patiems vairuoti priekabą (jei turite teises) arba daiktai gali atvykti vėliau (ir su drėgne). Geriau daugiau mokėti už ramybę.

Kiek maždaug kainuoja vienas kubinis metras kroviniui？

Paprastai kainos suskaičiuojamos nuo kubinių metrų (m3). Jei vežate tik kelis dėžutes tai viena kaina, jei pilną butą – kita. Vidutiniškai vienas kubas atvažiuoja į tokią vietovę kaip Faversham, kaip neabejotina, kainuoja apie 120-150 eurų. Tačiau tai nėra fiksuota, nes keliaujame pro kelis uostus, todėla keltų bilietų kainos gali smarkiai pakisti priklausomai nuo sezono. Vėliau gali būti pigiau, jei tenka susitvarkyti su grįžtančiais mašinais.

Ar galima sėdėti kartu su vairuotoju kelyje？

Dažniausiai ne. Mums tai negalima daryti dėl draudimo sąlygų ir taisyklių. Vairuotojas turi ilsėtis, o keleivis būtų trikdis. Be to, jei įvyksta avarija ar ką nors, draudimas nebus galiojęs, nes kelionės kontrakte numatyta tik krovinio pervežimas. Yra išimčių, jei tai yra tokia speciali paslauga, bet tai kainuoja labai brangiai, be to, reikia vizų ir kitų leidimų, kurių britai dabar labai griežtai tikrina. Geriau skristi lėktuvu.

Ką daryti, jei neturiu pilno krovinio sunkvežimio？

Niekas neviso, kad jums reikalingas visas sunkvežimis. Mes specializuojamės į tuo vadinamus „dalinius krovinius“ (part loads). Jūsų daiktai pakraunami į mašiną kartu su kitų klientų daiktais, kuriai važiuoja į Angliją ar artimas Faversham apylinkes. Tai puikus būdas sutaupyti pinigų, jei nesate išsikraustę iš rūsio. Svarbiausia tiksliai nurodyti kiek daiktų turite, kad mums būtų lengviau suplanuot vietą.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas？

Tai priklauso nuo paslaugos apimties. Kai kurioms firmoms pakavimas įskaičiuotas į kainą, kitos tai daro atskirai. Kardono dėžės, burbuolių plėvelė, lipdukas – viskas kainuoja. Jei turite savo dėžių iš parduotuvės (pvz., iš Maximos arba IKI), tai galite naudoti jas, jei jos tvirtos. Bet saugiau naudoti naujas, specialias perkraustymo dėžes, nes senos gali Sugeti ant kelio.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes？

Galima, bet yra griežti limitai. Jei vežate daugiau nei sau asmeniniam vartojimui, britai tai užfiksuos kaip prekybą ir uždelsią krovinį muitinėje. Vienam asmeniui leidžiama atvežti apie 18 litrų vyno arba 9 litrus stipraus alaus (pasižiūrėkite tikslias sumas, nes jos keičiasi). Negerai, jei vairuotojas gaus baudą dėl jūsų nepaskelbtų degtinių buteliukų, tad geriau viską užrašyti deklaracijoje ir nesigailėti.

Kelionės niuansai ir keltai

Kuria kryptimi dažniausiai važiuojame？

Standartiškai važiuojame per Klaipėdą toliau į Vokietiją, Kielio uostą (arba bent jau taip buvo anksčiau, dabar dažnai dirbame per Švedijos arba Olandijos uostus priklausomai nuo to, kur keltai pigesni). Toliau važiuojame pro Belgiją arba Prancūziją ir į Doverį arba Folkstoną. Faversham yra Kento grafystėje, tai netoli uosto, taigi patogu. Maršrutas gali keistis priklausomai nuo eismo eterio.

Kaip susitvarkomi dokumentai muitinėje？

Čia yra svarbiausia dalis. Negalima tiesiog važiuoti ir sakyti „tai mano daiktai“. Reikia pildyti inventoriaus sąrašą (packing list) su visais daiktais ir jų verte. Be to, reikalingas „Transfer of Residence“ (ToR) numeris iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Jis leidžia atvežti daiktus be mokesčių (muito ir PVM), jeigu gyvenate ne ES šalyse ilgiau nei 12 mėnesių. Be šio numerio gali tekti sumokėti labai daug.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti？

ToR01 – tai dokumentas, kuris patvirtina, että perkeliate savo gyvenamąją vietą į Jungtinę Karalystę. Jį reikia užpildyti internetu britų tarnybos svetainėje, tai nemokuama. Procesas trunka kelias dienas (arba savaitę, jei užstrigs sistema). Būtinai tai padarykite iš anksto, nes be to apskaitos dokumento krovinys bus užstrigęs pasienyje ir laikyimo mokestis uoste bus didelis (po 10 svarų per valandą mažiausia).

Ar sunku važiuoti į pats Faversham dideliu sunkvežimiu？

Faversham – miestelis, gana senoviškas, su siauromis gatvelėmis ir dideliu srautu. Dideli „bortvagonai“ (prietekiniai sunkvežimiai) ten gali turėti problemų suvažiuoti. Būtent dėl to mes dažnai krovinį iškrauname mažesnėje transporto priemonėje (pvz., 7.5 tonų sunkvežimyje tiesiog netoli) ir paskui įvežame į patį miestą. Nenorime nieko praplėšti nei kaimynų tvoros.

Kur pernakvoja vairuotojas？

Vairuotojai turi rimtą grafiką, jie negali vairuoti daugiau nei 9 valandas per dieną be pertraukos. Todėl jie naudoja specialias stovėjimo aikšteles (parkingus). Kelionės metu jie miega mašinos kabinoje (ten yra gultas). Kartais, jei ilga pertrauka, gali užsukti į viešbutį, bet tai retai, nes laikas skamba. Esant būtinybei, jie sustoja šalia magistralės, yra daug tokių vietų Vokietijoje.

Kas nutinka, jei kelyje sulūžta mašina？

Tai baisiausias sapnas, bet (deja) kartais nutinka. Tada mes skambiname pagalbai ir jei galime, su štatoriumis perkrauname krovinį į kitą mašiną ir tęsiame kelią. Jei dėl to vėluojame, informuojame klientą. Iš patirties galiu pasakyti, kad vokiškos technologijos dažniau sugenda dėl elektros problemų, senos „volvos“ ar „scaniai“ eina kaip tankai, ką tik tepalai.

Ar yra galimybė, kad daiktai pasiminga ar sudings？

Statistiškai tai labai reta, tačiau rizika visada yra. Todėl rekomenduoju draustis bent minimaliai. Yra CMR draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, bet jis dengia tik labai mažą sumą (apie 8-10 SDR vieną kilogramą). Tegul tai būtų vynas ar pianinas – bus liūdna. Geriau pasirinkti papildomą „All risk“ draudimą, kuris denga visą vertę, jei įvyksta avarija ar gaisras.

Kokia yra apmokėjimo tvarka？

Standartiškai prašome avanso (30-50%) užsakant paslaugą, kad užfiksuotume datą ir nupirktume keltų bilietus. Likusią dalį sumokate tik tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba yra iškraunamas. Yra klientų, kurie bando derėtis dėl apmokėjimo po pristatymo su atidėjimu, bet taip mes nedirbame, nes per ta atstumu ir su tuo dokumentų chaosu per daug rizikuojame.

Anglijoj – muitai, šuniukai ir kiti dalykai

Ar galima vežti maisto produktus (kumpis, duona)？

Dabar, kai Britanija ne ES, taisyklės yra griežtos. Negalima vežti mėsos (jautienos, kiaulienos) ir pieno produktų iš ES šalių į JK asmeniniam vartojimui. Vietinis kebabas ar dešra bus konfiskuota muitinėje (ir greiciausia išmes į šiukšliadėžę). Duona, keksėai, sausi pyragaičiai – tai dažniausiai praeina, jei nėra mėsos įdaro. Geriau suvalgyti viską gerą prieš pasienį.

Ką daryti su šunimi ar kate？

Gyvūnai gali važiuoti, bet tik tada, jei turite galiojantį „Gyvūno pasą“. Jame turi būti įrašytas mikroschemos numeris ir paros skiepyjimas nuo pasiutligės (ant rabies). Be to, reikia gydytojo pažymos, kad gyvūnas sveikas, ir tai turi būti padaryta ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą. Skraidinti gyvūnus lėktuvu brangu, tad dažniau jie važiuoja su mumis, jei vairuotojas ne priešiar (kai kurie tiesiog nemėgsta šunų kaboje).

Ar galima vežti augalus？

Taip, bet tik tam tikrus. Sodinukai su žeme šaknyms (kaip pomidorai ar gėlės) dažniausiai draudžiami, dėl kirmėlių ir ligų rizikos. Karpotų gėlių ar sausų vainikų vežti galima. Tikrai neverta bandyti slėpti kazokų ar alyvų, jei nenorite, kad mašina būtų pilnai perkrauta ir dezinfekuota už jūsų pinigus.

Kiek svorio galiu įvežti be problemų？

Sunku pasakyti tiksliai „kiek“, nes svarbu ne tik svoris, bet ir tūris bei mašinos galimybe. Jei vežate labai sunkius daiktus (pvz., seifą ar akmeninę viršų), turime tai tiksliai sužinoti, kad paskirstytume svorį mašinoje. Teisinės problemos su svoriu dažniau iškyla tik tada, jei masė viršyja technines galimybes, bet kasdieniame perkraustyme tai retas atvejis.

Ar tikrai reikia sąrašo kiekvienai dėžei？

Taip, tikrai. Muitinės pareigūnai yra įtariami. Jei parašysite tiesiog „baldai“, jie gali nuspręsti patikrinti. Geriau turėti sąrašą, kur parašyta „Dėžė Nr. 1: virtuvės reikmenys, indai, 15 kg“. Dėl to daug greičiau praeisite kontrolę. Yra buvę atveju, kai užtrukdavome valandą tiesiog skaičiuodamas, kas ten yra.

Kada geriausia planuoti tokią kelionę？

Geriausia planuoti bent mėnesį iki išvykimo, o dar geriau – dviejų. Keltų vietos, ypač vasarą, yra užsakomos labai anksti. Taip pat reikia laiko gauti ToR numerį. Jei susiplanuojate paskutinę minutę, gali tekti važiuoti brangiau arba laukti savaitę, kol laisva vieta atsiras. Pavasario ir vasaros pabaiga yra baisiai karštas sezonas.

Ar galiu duoti vairuotojui pinigus „arbatpinigiui“？

Vairuotojai tikrai neapgaminsi, jei duosite 10-20 svarų (ar eurų), bet tai nėra privaloma. Dažniausiai jie tik laisvai užsuka �je degalinę pasiimti kavos. Jei norite, kad jie padėtų nešti daiktus arba suleistų juos į patį kampą, smulkus ačiū (gėrimas arba šiek tiek pinigų) tikrai pagerins jų nuotaiką. Žinoma, tai ne įpareigoja.

Ar dirbate savaitgaliais？

Mes esame logistika, mes nešam krovinius, kai reikia. Tačiau pristatymas į Faversham savaitgalį gali būti problema, nes ten griežtos vietinės taisyklės (garsas arba didelių mašinų judėjimas). Dažniausiai pristatome darbo dienomis. Jei labai reikia savaitgalį, tai papildomai kainuoja, reikia gauti leidimą iš savivaldybės.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku？

Dažnai vairuotojai turi GPS, bet ne visada jis įjungtas arba rodo tik tikslią vietą po kelių valandų. Mes stebime mašinas, bet klientams dažniausiai pranešame telefonu arba žinute, kai mašina pasiekia uostą arba artėja prie paskirties vietos. Nereikėtų tikėtis kaip Uber taksi programėlės su mygtuku „kur jis dabar“, nes ten ne taip paprasta su tarptautiniais ryšiais.

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) numeris (dar kartą trumpai)？

Tai jau minėjau, bet pakartuosiu, nes tai svarbiausia. Be šio numerio jūsų daiktai bus įtraukti į importo režimą. Tai reiškia, kad teks mokėti 20% PVM ir galbūt muitą, jei daiktai nėra naudoti daugiau kaip 6 mėnesius. Užpildykite anketą HMRC svetainėje (ToR01), gaukite numerį (pvz., ToR99-123456) ir duokite mums. Tai užtruks pusvalandį, bet sutaupys šimtus.

Problemos (kai kas negerai) ir kaip išvengti

Ką daryti, jei atvykus pasirodė, kad daiktų nelipdo？

Tai klasika. Klientas sako „tik 3 dėžės“, o prieš akis atsiranda 20 dėžių bei sofa. Vairuotojas gali tiesiog neįvežti visko, jei vietos jau nėra (kadangi kita dalis krovinio yra kitoje mašinoje). Tada reikia skambinti mums, ieškoti sprendimo (dažniausia reikia organizuoti antrą mašiną, o tai kainuoja dvigubai). Neklastokite, negana to, kad geražių nemėgsta.

Ar imate surinkti baldus？

Taip, tai dalis mūsų darbo, bet už papildomą mokestį. Mūsų komandos yra įgudusios išardyti spintelę ir vėl surinkti ją Faversham neatrodant kaip „po karo“. Tiesiog nepamirškite pasakyti, kad to reikia, kadangi paskaičiuotume laiką ir įtrauktume į kainą. Paskutinis momentas gali būti per vėlu.

Ar galima vežti transporto priemonę (automobilį)？

Galima, bet tai jau nebe paprastas perkraustymas, o olandiškas metodo krovinys. Reikia papildomų leidimų (MVGS) ir skiaučių (vidurių) sunkvežimiui. Mašina turi būti užfiksuota sąraše kartu su važiuoklio numeriu ir raktai turi būti pasiekiami vairuotojui, kad jis galėtų ją užkrauti ant tralerio.

Ką daryti, jei dingo daiktas (arba buvo sulūžęs)？

Pirmiausia nedarykite panikos, nors suprantu, jis brangus. Rašykite mums pranešimą iš karto, vos iškrėtus. Fotografuokite žalą. Tvarkingos firmos (kaip mes) ištiria situaciją, ir jei kaltė mūsų (pamiršo užsegti arba nukrito), padengsime žalą pagal draudimą. Jei jūs pats blogai supakavote stiklinę vazą ir ji sukrito, čia mūsų kaltės nėra.

Ar yra kokių nors „pavojų“ tokiame kelyje？

Be abejo, yra. Vienas kartą mums teko laukti Doverio uoste 12 valandų, nes anglai turėjo kažkokius kompiuterinius gedimus ir visai sustabdė kontrolę. Vairuotojai buzavo, buvo karšta, bet nieko nepadarėm. Taip pat pavojus yra blogai užfiksuoti adresai Anglijoje (jie ten turi savo ypatingą pašto kodų sistemą, kuri ne visada sutampa su Žemėlapiais). Todėl adrese būtina nurodyti pašto kodą.

Ar galiu pasitikėti šaltkalviu, kuris mane apkabino gatvėje？

Gerbami žmonės, nerašykite mums, jei jus pasiūlo tokia paslauga degalinėje pigiai. Tokių istorijų girdėjau daug – daiktai dingsta, reikalavimai papildomų pinigų kelio viduryje, o telefono numeris po to išjungiamas. Sutarkite su įmone, kad turite kur skųstis. Manau, tai akivaizdu, bet vis tiek priminu, nes kasdien tenka matyti apgautus žmones.

Ar reikia draudžių namus Anglijoje prieš atvykstant？

tai klausimas ne būtent man, bet žinau, kad dažnai reikia. Prieš įsileidžiant daiktus į naują būstą, brokeriai ar nuomininkai gali norėti matyti draudimo polisą. Taip pat patariu turėti kelionės draudimą sau, jei ten nueinate su mašina. Nekalbant apie tai, kad reikia susirūpinti vizomis jei esate ES pilietis, nors dabar jau lengviau su pasų kontrolėmis.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ir aš nemoku？

Tai reali situacija. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai, tačiau mūsų vadybininkai (aš ar mano kolegos) visada kalbame lietuviškai ir angliškai. Jei reikia susitarti dėl smulkių dalykų vietoje, naudokite „Google Translate“ arba gestus. Aš asmeniškai visada paskambinu vairuotojui ir paaiškinu jam, kur važiuoti, jei klientas susiduria su kalbos barjeru, tad nesijaudinkite.

Ar reikia plauti indus prieš pakavimą？

Negalima tiesiog įmesti nešvaraus indelio į dėžę, nes tada likusius daiktus gali padaryti nebegyvenamais (kvapas, drėgmė). Nereikia jų blizginti, bet turi būti sausi ir švarūs. Vieną kartą gavome indą su likusiu makaronais viduje po trijų savaičių kelionės... galite įsivaizduoti kvapą. Vairuotojas mums ten nedėjo purvo, tai kliento kalta.

Kokia tikimybė, kad mano daiktai atvyks vėliau numatyto laiko？

Yra maždaug 10-20 % tikimybės dėl neprognozuojamų situationų (traškinėjimas uoste, ar blogas oras). Mes visada stengiamės būti tiksliūs, bet mes ne Dievas ir negalime valdyti vėjo. Jei jums labai svarbu, kad daiktai būtų tam tikrą dieną (pvz., šventės), geriau planuoti atvykti 2-3 dienomis anksčiau, kad būtų rezervas.

Išvada

Galiausiai, tai ne joks mokslas, bet tikras ir kartais sunkus darbas. Jei susirupinate dėl Brexito ar kainų, tiesiog klauskite, geriau iš anksto pasidaryti planą negu stovėti prie Doverio su laužta mašina arba su problemomis dėl dokumentų. Perkraustymas iš Klaipėdos į Faversham gali būti sklandus, jeigu pasitikite profesionalais (ir jeigu oras nesusivelia). Sėkmės kelyje, o jei kas neaišku – skambinkite, nera to klausimo, kurio aš per taip laika negirdėčiau.