Perkraustymas iš Klaipėdos į Culverstone Green: kas tikrai laukia kelyje?

Sveiki, sėdžiu čia galvojuose ir vėl grįžtu prie tos pačios temos – kai klientas skambina ir sako „reikia ką nors veikti“, visada pradedu nuo paprasčiausių dalykų. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip atrodo tikrasis perkraustymas iš Klaipėdos į Culverstone Green, o ne tas reklamas rodomas idealus pasaulį. Dirbu su pervežimais jau virš dvidešimt metų ir stengiuosi kalbėti tiesiai, be tų visų "turinio kūrėjų" frazių. Tai nėra lengvas maršrutas, ypač dabar, kai pasaulis pasikeitęs, o dokumentų gali būti net daugiau nei paties krovinio. Tiesiog atsipalaiduokite, mes išsiaiškinsime, kaip tai veikia praktiškai, kartais netgi be jokios logikos, kas būna dažnai.

Maršruto ir kelionės niuansai

Kiek laiko užtrunka tikrasis kelias iki Anglijos?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname "laiku". Jei žiūrite į žemėlapį, tai atrodo kelias dienų reikalas, bet realybėje perkraustymas iš Klaipėdos į Culverstone Green gali užtrukti ir savaitę, jei susidursime su eilėmis. Viskas prasideda nuo keltų, turiu omenyje, kad Klaipėdoje laukimas gaišta daugiausia laiko, o vėliau vairuotojas turi nuvažiuoti per visą Belgiją ir Prancūziją. Dar pridėkite čia tuos kvailus muitinės patikrinimus Dovere, kur kartai stovi po penkias valandas. Taigi, užsibrėžkite savaitę laiko, o jei greičiau – bus malonus nuostaba.

Ar dažnai važiuojate būtent į Kentą, į tokius kaip Culverstone Green kaimelius?

Iš tiesų važiuojame panašiais kryptimis gana dažnai, nes Kentas yra kaip "vartai" į Londoną, todėl daug lietuvių ten įsikuria. Bet būtent į Culverstone Green tenka važiuoti retokiai, tai toks mažesnis kaimelis netoli Gillingham, labai graži vieta tiesa. Vakar susiradau vieną klientą, kuris norėjo ten vežti visą namų ūkį, net buvau nustebęs, kiek daug vietos gali tilpti į senus namus Anglijoje. Bet ten keliai gali būti siauresni, reikia tikrai gerai pagalvoti apie sunkvežimio matmenis, jei ten važiuosite.

Kuria kryptimi geriaiau keliauti – pro Kielą ar pro Zebriugę?

Na, čia dilema pastaruosius metus. Pro Kielą važiuoti patogiau vairuotojui, nes ten yra gerai įrengtos poilsio zonos, tačiau keltas yra brangesnis. Tuo tarpu Zebriugė (tiek aš tąvardiu, nors galima ir kitaip) dažniau pasiūlo pigesnes kainas, bet kelią pro Vokietiją reikia nuvažiuoti ilgiau. Kasdieniame darbe stengiuosi rasti variantą, kuris taupytų kliento pinigus, bet kartais kainos svyruoja taip, kad galvos apsukti. Pastaruoju metu dažniau kreipiasi į Kielą, nes ten mažiau rizikos užstrigti dėl oro sąlygų, nors tai irgi nėra 100 proc. garantija.

Ar įmanima tuo pačiu reisu paimti kelis klientų krovinius?

Žinoma, tai yra būdas, kaip mes galime pasiūlyti pigesnę kainą, tad dažnai darome dalinį perkraustymą iš Klaipėdos į Culverstone Green. Bet čia yra savas nepatogumas – reikia suderinti laikus. Vienas klientas pasiruošęs antradienį, kitas tik penktadienį, ir vairuotojas privalo laukti. Kartais tai sukelia didelių nervų, ypač jei vienas iš jų pradeda skambinti ir klausti, kodėl jo daiktai dar ne vietoje. Taip vežimas 3-4 šeimoms yra įprasta praktika, jei nerasite pilno automobilio užsakymo.

Kokia yra tikroji tikimybė, kad krovinys užstrigs kelyje?

Jei būtų pasakęs prieš penkerius metus, būtų sakęs 10 proc, dabar... gal 30 proc? Problemos dažnai būna ne su technika, o su žmonėmis. Striko anglų uoste, muitininkas nusprendė patikrinti kiekvieną dėžę, arba tiesiog avarija magistralėje. Prieš savaitę turėjau atvejį, kai vairuotojas užstrigo ties Calais dėl migrantų problemų, kelias buvo uždarytas valandai. Taigi, visada imkite savo planams atsargą laiko, niekas nevyksta pagal grafiką 100 proc.

Muitinė, dokumentai ir "Breksito" šūsnys

Ar reikia mokėti PVM ar muito, jei daiktai naudoti?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei perkraustote daiktus, kuriais naudojotės mažiausiai 6 mėnesius ir jums tai nedelsiant atkeliauja į naująjį gyvenamąją vietą, PVM mokėti nereikia. Bet čia yra vienas "bet" – reikia užpildyti tos pridaręs "Transfer of Residence" (ToR01) formą Anglijos muitinės svetainėje. Jei to nepadarysite, gali būti, kad mokėsite 20 proc. PVM nuo viso krovinio vertės, o tai nemažai. Žinote, kaip būna – pamiršote paprastą dalyką, o tada skambinate ir verksiate.

Ką daryti, jei ToR01 pažyma neatėjo laiku?

Nejaugi laukti? Geriausia yra susisiekti su brokeriu, kuris mums padeda su tokiais dalykais, jie gali paskambinti ir paspausti. Kartais sistemos tiesiog užstringa arba kažkas užmiršta patvirtinti prašymą. Buvo atvejis, kai klientas laukė tris dienas, o mes tiesiog turėjome pristatyti daiktus kaip įprastą importą, laikinai padengiant mokesčius. Tai nervuojantis procesas, todėl visada patariu tai užpildyti bent mėnesiu iki kelionės, nors dažniausiai viską darome paskutinę minutę.

Ar sunku gauti tos ToR leidimą be angliškų kalbos žinių?

Sakyčiau, kad ne, bet forma yra anglų kalba ir ten kai kurie terminai gali būti paini. Jei neišsinuominate brokerio paslaugų, galite bandyti patys, svetainė gan vartotojiška. Bet kartais ten klausia apie daiktų vertę, ir čia daugelis pradeda sugalvoti skaičius, o tai gali būti rizikinga. Geriau rašyti realią vertę, net jei ji pasirodo didelė, nebent norite rizikuoti, kad muitinė įtarins prekybą. Geriau būti sąžiningas, nors mes ir žinome, kad visada yra noras nurodyti mažiau.

Kokius dokumentus būtina turėti vairuotojui rankoje?

Standartinis rinkinys: vairuotojo pažymėjimas, darbo sutartis (CMR), krovinio manifestas ir dėl to kaltas (krovinio sąrašas). Be ToR pažymos dar reikėtų kopiją gavėjo paso ar asmens dokumento. Kartais įvyksta keistas dalykas – vairuotojas užmiršta pasiimti CMR lapą iš mūsų kontoros, ir tai sukelia chaosą pasienyje. Todėl visuomet tikrinu du kartus, ar viskas dėžutėje, nes anglai su dokumentais yra labai griežti, nepadės be popieriaus.

Ar gali būti problemų su daiktų sąrašu, jei jis lietuviškai?

Principu gali, bet mes visada verčiame sąrašus į anglų kalbą, kad muitininkas nešvaistytų laiko stengdamasis suprasti, kas yra "suolas" ar "spinta". Buvo atvejis, kai klientas pats padarė sąrašą su pavadinimais tipo "daiktų dėžė" ir "dar viena dėžė", tai buvo blogai. Muitinė turi matyti, kas viduje bent jau apytiksliai – "buitinė technika", "drabužiai", "baldai". Kitaip gali pradėti braižyti viską atidžiau.

Ar tikrai reikia brokerio ar tai tik pinigų švaistymas?

Jeigu esate tikras, kad viską padarysite teisingai su tuo ToR, galit ir nebepirkti. Bet tarkime, kyla nesklandumų – užstrigsta dokumentai arba reikia ką nors paaiškinti angliškai telefonu. Tada brokeris, kuris šią kalba kalba kaip gimtąja, yra neįkainojamas. Man asmeniškai nejaigu norėtųjų pačiam švaistyti valandas telefonu su jų aptarnavimu, tai šios paslaugos kaina (apie 100-150 eurų) dažnai pasijuncia kaip dovana.

Kainodara ir biudžeto planavimas

Ar galima pasakyti tikslią kainą iš karto?

Sunku pasakyti tiksliai be apkrovos schemos, bet galime duoti preliminarią įvertį, jei sakote kiek tūrio ar kvadratinių metrų. Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono – vasarą brangiau, žiemiai pigiau. Taip pat degus kainuoja kaip pienas (arba brangiau). Todėl dažnai sakau „apie X sumą“, bet tik tada, kai matome, ką reikia krauti, galime uždaryti galutinę sumą. Negaliu būti kaip taksometras, kur rodo viską tiksliai iš karto.

Kas labiausiai įtakoja galutinę kainą?

Pirmiausia – krovinio tūris. Jeigu telpate 20 kubinių metrų, tai viena kaina, jei reikia 40 – kita. DarLabai svarbu, ar reikia iškrovimo paslaugų abiejuose galuose. Jei tik pristatome prie namo Anglijoje, o ten jūs su pusbroliu iškraunate patys – tai pigiau. Dar vienas dalykas – prieiga prie namo Culverstone Green. Jei ten siauras privažiavimas, gali tekti dar samdyti mažesnę mašiną "paskutinę mylią", tai pridės išlaidų.

Kokia vidutinė kaina tokiam maršrutui?

Žinote, nenoriu pavadinti tikslaus skaičiaus, kad vėliau nespėtumėte užmušti, bet paprastai tokio perkraustymas iš Klaipėdos į Culverstone Green (jei kalbame apie buto kiekį) svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų. Tai labai apytiksliai. Jei turite daug baldų, brangią techniką, reikalaujame specialios priežiūros, kaina kyla. Už kokybę reikia mokėti, o pigūs pervežėjai dažnai palieka daiktus su įbrėžimais.

Ar imama užstatas ar viskas apmokama tik gavus daiktus?

Mes dirbame taip: imama nedidelis avansas (apie 30 proc.) užsakymui užfiksuoti ir dokumentams parengti, o likusi dalis sumokama tada, kai daiktai jau yra jūsų namuose arba tiesiog prieš išvežimą iš Lietuvos. Kartais pasitaiko klientų, kurie nori mokėti tik gavus daiktus, bet tuos reisus aš dažniau atstumiu, nes nešiu riziką – jei jų atsisakote, ką aš darysiu su daiktais? Tiesiog turiu būti ramus.

Ar galima kažkaip uždirbti vežant daiktus atgal (iš Anglijos)?

O, tai yra mano svajonė! Kadangi dauguma važiuoja viena kryptimi, grįžtant tuščia, mums tai nuostolis. Jei turite draugų, kurie nori siųsti kažką atgal į Lietuvą, pasakykite mums – mes duosime nuolaidą. Kartais pavyksta surasti "paskutinės minutės" siuntą iš Londono, bet tai retai. Anglija daug ką importuoja, bet į ją eksportuoti (iš LT) sunkiau raki užpildą.

Dėžių paruošimas ir daiktų saugumas

Kaip geriausiai supakuoti lėtai gaminančius indus?

Na, čia nėra mistikos – daugiauiau popieriaus. Naudojame specialų pakavimo popierių, o ne laikraščius (nors seniai, kai pradėdavau, ir laikraščiai darydavo). Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai, o tada padėtas į dėžę su tarpais tarp jų. Jei girdite, kaip indai plasčia dėžėje, reiškia, kad supakuota blogai – vėliau gausite trūkinėjimą vietoje servizeto. Ypatingai saugokitės tų ilgų stiklinių taurei, jos visada lūžta pirmos.

Ką daryti su baldais, jie reikia išardyti?

Didžiąją dalį baldų tikrai verta išardyti – spintos, lovos, stalai. Tai ne taip, kad mums lengviau (nors ir taip), bet todėl, kad jie užima mažiau vietos ir mažiau pažeidžiami. Tarkime, didelė sieninė spinta neperės pro duris, jei nebus išardyta. O dar svarbiau – mažesnė tikimybė, kad nukris apdailos juosta, kai vairuotojas važiuoja per duobę Anglijoje (o ten ten yra kur trūpti).

Ar verta pirkti brangias dėžes ar imti iš parduotuvių?

Jeigu galite rasti stiprių dėžių iš prekybos centrų, kuriomis buvo vežami buitiniai prietaisai – puiku, tai sutaupysite pinigų. Bet mažos, krintančios vien kiekviename žingsnyje dėžės iš "maximos" mums netinka. Jos tiesiog susprogs po svorio. Mes galime pasiūlyti savo, naujas, specialiai perkraustymui skirtas dėžes, jos kainuoja, bet duota garantija, kad jūsų knygos ar indai nukris per grindis.

Ką daryti su daiktais, kuriuos nebeina nešti (pavyzdžiui, pianinas)?

Tai sudėtinga. Pianinas ar didelis seifas reikalauja ne tik jėgų, bet ir technikos – keltuvų ar specialių juostų. Jei tokie daiktai yra, privalome tai žinoti iš anksto, nes negalime tiesiog užkelti į sunkvežimį rankomis. Tai papildomai kainuoja ir reikalauja daugiau laiko. Esu matęs, kaip bandėjime nešti pianiną laiptais ir nulūžo pakopa... tai buvo bjaurus vaizdas, tad geriau tai planuoti su įranga.

Ar reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Būtina! Parašykite, ką čia laikote, arba bent kambario pavadinimą – "Virtuvė", "Miegamasis". Tai palengdins ne tik mums, bet ir jums išsikraunant. Įsivaizduokite situaciją: atvažiuojate į naujus namus, o ten 50 dėžių be jokių užrašų. Jums teks atidaryti kiekvieną, kad rastumėt škambantį telefoną arba šaukštinį. Pasakysiu iš patirties – tas "vėlesnis rūpestis" sukelia daugiau streso nei pats pakavimas.

Specifiniai niuansai dėl vietovės

Ar sunku rasti adresą Culverstone Green su dideliu sunkvežimiu?

Vietovė pati savaime yra gan miškinga ir kaimiška, ten keliai gali būti siauri. Ypatingai jei jūsų namas yra pačiame kaime gale, o ne ties pagrindiniu keliu. Mes visada patikriname "Google Street View", ar ten gali privažiuoti 18 metr� vilkikas. Jei matome, kad yra siauri tuneliai ar žemės sienos, pranešame, kad reikės perkrauti į mažesnę mašiną (7.5 t). Tai papildomas kaštas, bet be to neįmanoma pristatyti.

Ar ten yra apribojimų važiavimui sunkiaisiais vilkikais?

Kentas yra griežtas vietos savivaldybių atžvilgiu. Kai kurie kaimiški keliai tiesiog uždrausti sunkiasvoriams transportams. Yra baudų rizika, jei vairuotojas įvažiuos į draudžiamą zoną. Mes stengiamės to išvengti planuodami maršrutą iš anksto, bet kartais GPS mūsų suveda į liūdną vietą. Todėl vietinė žinojimas yra labai svarbu, o mūsų vairuotojai su Anglija jau susidoroję ne vieną kartą.

Ar reikia leidimo iš savivaldybės stovėjimui gatvėje?

Jei namų kieme nėra vietos sunkvežimiui stovėti ir reikia stovėti gatvėje, Anglijoje tai gali būti problematic. Kai kurios vietovės reikalauja specialių leidimų, ypač jei tai yra "parking only" zona. Apskritai geriausia, jei galite iš anksto susitarti su kaimynais, kad jie atlaisvintų vietą. Prieš porą metų turėjau atvejį, kur mums ant vairo uždėjo baudą už stovėjimą ant žaliosios juostos, nors kitaip nebuvo įmanoma pristatyti.

Kas daro, jei nėra kiemo arba jis labai mažas?

Tada naudojame tą vadinamąjį "shuttle" paslaugą – vairuotojas su dideliu sunkvežimiu užstoja netoliese esančioje aikštelėje (pavyzdžiui, parduotuvės), o tada mažesnis sunkvežimis ar suviliotojas užveža daiktus tiesiai prie durų. Tai užtrunka ilgiau, bet yra vienintelis būdas nepažeisti nei jūsų kiemo gėlių, nei kaimyno tvoros. Kartais tai būna tiesiog cirkas su tiems logistika, bet padarome.

Išvados ir galutiniai patarimai

Taigi, trumpai tariant, perkraustymas iš Klaipėdos į Culverstone Green nėra paprasta kelionė į kitą miestą, o rimtas logistikos iššūkis, reikalaujantis planavimo ir kantrybės. Visada geriau pradėti ruoštis anksčiau, susitvarkyti dokumentus (ypač tą mylimąją ToR formą) ir sąžiningai įvertinti savo daiktų kiekį. Nerašau čia jokio "šio straipsnio" apibendrinimo, tiesiog pasakysiu – rinkitės tokią pervežimo firmą, kuri nebijo kalbėti tiesiai apie galimas problemas, o ne tik žada saulę. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų baldai atvyks sveiki, o vairuotojui neprireks jokių nervų vaistų.