Perkraustymas iš Klaipėdos į Crewkerne: Kaip išgyventi kelionę be nervų ir nenumatytų išlaidų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti vieną – paprastas perkraustymas iš Klaipėdos į Crewkerne atrodo tik planuose, o realybėje visada įvyksta kažkas neplanuoto. Žmonės visada klauso apie kainą ir laiką, bet retai susimąsto apie tas smulkmenas, kurios sukelia didžiausią headaches. Tai ne tik kelias per jūrą ir kelią per Angliją, tai visiškai kita logistikos realybė. Crewkerne yra giloka Somerset‘e, ten keliai ne tokie plati kaip čia, o Anglijos muitinės po Brexito tapo tiesiog nerealios. Čia ne apie tuos „tobulus“ reklamų tekstus, o apie tai, kas ištikrųjų laukia, kai užsukrate vairuotoją į kiemą su pilnu reidlingu. (Nors dabar dažniau važiuojame į kitas šalis, bet Anglija vis dar išlieka mūsų „mėgstamiausia“ dėl sudėtingumo).

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir laiką

Kiek laiko užtruks toks perkraustymas iš Klaipėdos į Crewkerne?

Čia viskas labai priklauso nuo to, kada kris keltas. Vidutiniškai žiūrėk į 4-5 darbo dienas, jei viskas būtų idealiai. Idealiai reiškia, kad vairuotojas nepraleis keltų Klaipėdoje ir nebus didelių spūsčių prie M25 Londono apvažiavimo. Bet realiai, jei užeina šventė ar yra techninė problema su keltu (kas, tiesą sakant, nutinka dažniau nei mums patiktų), gali užtrukti ir savaitę. Taip pat reikia prisiminti, kad Crewkerne ne yra prie autostrados, tai nuo uosto ten dar važiuoti valandą, dvi. Tad neskubėkite skambinti vairuotojui antrą dieną ir klausti „kur jis“, nes gali būti tik dar ties Ostende.

Ar kaina pasikeis, jei aš neteisingai nurodžiau daiktų kiekį?

Žinoma, pasikeis. Mes ne aiškinareiviai, kad spėliotume, kiek tūrio užims jūsų baldai. Jei sakote, kad bus 10 kubinių, o paskui išsivažiuoja 20, tai aš jums nieko negaliu daryti – reikės mokėti už papildomą vietą ar net antrą automobilį. Vienas kartas buvo taip, kad klientas sakė vos kelis lagaminus turįs, o galiausiai teko visiškai iškrauti jo butą. Buvo nemalonu ir jam, ir mums, nes teko viską braižyti iš naujo. Tiksliai išmatuok turimą daiktų kiekį, arba mes siųskime ekspertą, tai visada pigiau nei netikėtos išlaidos kelyje.

Kas dėl to, kad degalai brangsta?

O tai jau ne nuo mūsų priklauso. Kainos formuojamos pagal degalų kainą pristatymo dieną. Jei degalai šokinėja, tai ir koregavimas gali būti. Paprastai stengiames į kainą įtraukti galimą svyravimą, bet jei pasaulyje įvyksta kažkas rimto, pavyzdžiui, karas arba naftos krizė, tai niekas nenuošims. Geriau susitarti dėl fiksuotos kankos iš karto, jei jums tai svarbu. (Nors dabar, kai kainos nusistovėjo, tai rečiau tenka daryti, bet vis tiep pavojus egzistuoja).

Kokia yra įprasta pervežimo iš Klaipėdos į Crewkerne kaina?

Noriu pasakyti, kad tai pigu, bet melagiaučiau. Žiūrėkite, už maždaug 10-15 kubinių metrų turėtumėte atsisieti nuo dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo sezono. Jei daugiau – kyla proporcingai. Perkraustymas į toliau esančias vietas kaip Crewkerne visada brangesnis negu į Londoną, nes ten tenka važiuoti atgal tuščia dideliu atstumu. Vairuotojams nepatinka važiuoti į „girias“ be užsakymo atgal, todėl toks maršrutas vertinamas brangiau. Tai tikrai ne toks, kai važiuoji iki Berlyno ir turi dešimtis grįžtimo užsakymų.

Ar imate mokestį už sunkius daiktus, pavyzdžiui, pianiną?

Imame. O kaip ne? Pianinas ar seifas tai ne dėžė su knygomis. Ten reikia specialios technikos, o kartais net kelių vyrų. Jei turiu konservuoti pianiną ar nešti jį per trečią aukštą be lifto, tai tai papildomas darbas. Už papildomą darbą reikia mokėti. Nemanau, kad kas nors norėtų nešti pusės tonos svorio daikto už algą, ką gauna sekretorė. Taip pat, pianinai reikalauja specialių dirbų, kad jis nesužalotų važiuojant per Anglijosinkelius.

Galima susitarti dėl mokėjimo atidėliojimo?

Sveikinasi, bet ne per ilgam. Esame smulkus verslas, mums reikia pinigų degalams ir algoms. Paprastai prašome 30-50 proc. avanso, o likutį – gavus daiktus arba iškraunant į paskirties vietą. Jei įmonė reikalauja viso mokesčio iš karto, tai tai gali būti signalas, kad jiems trūksta srauto arba yra kažkokių problemų. Mes stengiames būti lankstūs, jei tik žinome klientą arba turime garantiją, bet be to, ne, neapsiversime.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Paslėptų – nebūna, jei dirbate su normalia įmone. Bet yra „pamirštų“. Pavyzdžiui, žmonės pamiršta apie rinkliavas Anglijoje, apie tai, kad užtenka įvežti tik tam tikrą kiekį cigaretėms ir alkoholiui, arba apie tai, kad uoste reikia sumokėti už keltų bilietus (jei tai neįskaičiuota). Ir dar vienas dalykas – jei vairuotojas turi pernakvoti viešbutyje, nes negalėjo iškrauti dieną, tai šios išlaidos taip pat krenta ant kliento pečių. Tai ne paslėpta, bet žmonės apie tai dažnai neširdžiasi.

Kaip susitvarkyti su dokumentais ir muitine

Kokie dokumentai yra būtini tokiam kelioniui?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai – pasas, asmens kodas, transporto priemonės duomenys ir, svarbiausia, T1 dokumentas arba Muitinės deklaracija, jei perkraustote turtą į Angliją po Brexito. Be to, reikės „Transfer of Residence“ (ToR) numerio, jei norite išvengti PVM ir muito. Be šio numerio jums gali paskaičiuoti mokesčius už viską, netgi už senus daiktus. Verčiau tai užpildyti anksčiau internetu, nei stovėti prie sienos ir laukti, kol pareigūnai nuspręs jūsų likimą.

Ar labai sunku gauti tą ToR numerį?

Sudėtingiau nei buvo anksčiau, bet jeigu neskubate, tai įmanoma. Anglijai reikia įrodymų, kad gyvenate ne mažiau 12 mėnesių ES šalyje ir ketinate gyventi JK bent 6 mėnesius. Reikės pateikti sutartį darbui, mokslą ar nuomos sutartį Anglijoje. Vienas mano klientas užmiršo pridėti nuomos sutartį ir jo dokumentai buvo atmesti tris kartus. Taip kad, užpildykite visa atidžiai pirmą kartą. Tai nemokama, bet taip suvalgo laiką.

Kas vyksta, jei aš neturiu ToR numerio?

Tada gi laukiate mokesčių. Anglijos muitinė labai griežta. Jei atvežate daiktą, kurio vertė viršija 450 svarų (arba kaip ten dabar jie nustatė), be ToR jums reikės sumokėti PVM ir importo mokestį. O jeigu atvežate transporto priemonę, tai tai visai kita istorija – ten mokesčiai būna dideli. Geriau praleisti valandą prie kompiuterio užpildant formą, nei mokėt šimtus eurų papildomai. Tai tikrai ne to verta.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne kiekvieną mažą dalyką, bet brangius daiktus – būtinai. Jei turite brangų žiūroną, brangias juvelyrines dirbinius ar profesionalią įrangą, tai geriau tai užrašyti. Jei muitininkas ras kažką brangaus, o deklaracijos nebus, gali būti ne tik mokesčiai, bet ir konfiskacija. Aš asmeniškai visada patariu daryti sąrašą „principu – geriau daugiau, nei mažiau“. Nors, tiesą pasakius, retai kas tikrina kiekvieną dėžę, jei viskas atrodo tvarkingai.

Kas dėl maisto produkto atvežimo? Galiu vežti dešras?

Dabar, po Brexito, tai tikras siaubas. Negalite vežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių iš ES į JK. Viskas bus konfiskuojama ir paims tuos, kurie randa. Viena moteris bandė įslėpti keletą dešrų tarp drabužių – vairuotojas vos neišsivežė su pareigūnais. Galima vežti tik sausą maistą, dėžutes su makaronais, pieno milteliais, tokius dalykus. Bet jei mylite lietuvišką kumpį, geriau jį suvalgykite čia, arba susiraskite kaimyną, kuris padovanoja.

Ar galiu vežti vaistus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet reikia recepto. Be to, vaistai turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Nebandykite vežti vaistų be recepto, ypač stipriųjų ar analgetikų. Anglijos ligoninės griežtos ir farmacijos kontrolė stipri. Jei turite lėtines ligas ir reikia daug vaistų, paimkite gydytojo išrašą lietuviškai ir angliškai (jeigu įmanoma gauti vertimą). Tai padės išvengti nesusipratimų.

Ar tikrai reikia T1 dokumento?

Jei vaziuojate tiesiai iš Klaipėdos į Crewkerne ir tai yra perkraustymas (ne prekyba), tai dažniausiai naudojame ToR procesą, o ne T1. T1 labiau prekėms, kurios tranzitu keliauja arba yra laikinai importuojamos. Bet jeigu vaziuojate su dideliu reidlingu ir pervežate daugiau kaip vieno asmens daiktus, muitinė gali pagalvoti, kad tai verslas. Tad tikrai svarbu aiškiai nurodyti, kad tai „Personal effects“.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar geriau pakurti patys ar pasitikėti jumis?

Žinoma, mes pakame geriau. Ne todėl, kad esame stebukladariai, o todėl, kad žinome, kaip daiktai elgės kelyje tūkstančius kilometrų. Jei patys pakuosite, o vėliau dėžė atsivers ir susitrips jūsų lėkštės, mes ne atsakome. Mes turime savo vatos, staltiesių, stiprių dėžių. Vienas kartas klientas tikrai pasitikėjo savo jėgomis – panaudojo senas vaikiškas dėžes. Rezultatas? Vairuotojas rado daiktus išpiltus visame krove.

Kiek dėžių man reikės?

Paprasčiausiai suskaičiuokite: vienas kubinis metras – tai maždaug 6-7 standartinės dėžės. Jeigu turite 15 kubų, tai žiūrėkite į šimtą dėžių. Tai atrodo daug, bet turbūt neabejojate, kiek daikto susikaupia per metus namuose. (Čia tikriausiai per daugapgiedėjau, bet geriau daugiau dėžių turėti, nei neįkišti likusio raktelio). Mes visada patariame nusipirkti dėžių porą daugiau.

Ką daryti su baldais, jie reikia išardyti?

Viską, kas galima – išardykite. Lovų galvagaldžius, stalus, didelius spintas. Tai ne taip, kad mes negalime nešti neišardytų, bet taip daugiau tilps ir bus saugiau. Neišardytas didelis spinta gali neužlipti į liftą ar netilpti į duris Anglijoje (ten namai dažnai seni, siauri). Be to, išardytus baldus lengviau apsaugoti nuo įbrėžimų. O kai atvykstate į vietą, vairuotojas padės susukti atgal, jeigu pasirašysit tokia sutartį.

Ar saugu vežti el. techniką?

Taip, jeigu užklosite ją į dėžes ir užpildysite tuščią vietą. Televizorių reikia pakuti į specialią dėžę su putomis. Kompiuterius geriau vežti originaliose pakuotėse. Jeigu neturite, apvyniokite storomis antklodėmis ir įdėkite į didelę dėžę, kad ji nejuda. (Nors aš asmeniškai visada nešiu savo nešiojamąjį su savimi į kabną, man taip ramiau, nei jį į metus). Taip pat nepamirškite nufotografuoti technikos prieš išvežimą, jeigu staiga nutiks kažkas blogo.

Kaip su kabeliais ir laidais?

Visus laidus geriau nuimti ir susukti. Jeigu paliksite televizorių su laidu, jis gali įsirėžti į kitą daiktą arba nutrūkti kraunant. Susukite laidus į maišelius ir užklijuokite prie to prietaiso, kuriam jie priklauso. Kitu atveju, atvykus į Crewkerne, praleisite pusę dienos bandydami suprasti, kuris kabelis nuo skenerio, o kuris nuo spausdintuvo. Pasitikėkite, šitas patarimas sutaupo daug nervų.

Ar galima vežti augalus?

Į Angliją augalų vežti dabar be specialių leidimų beveik neįmanoma. Jie turi būti su sertifikatu, kad jie sveiki ir kenkėjų nėra. Paprastą žiedą namams paims vos tik, o bet kokius sodinukus ar didelius augalus konfiskuos be gailesčio. Geriau juos padovanoti kaimynams ar artimiesiems Lietuvoje. Nėra verta dėl vieno fikuso giriant su muitinės pareigūnais. Tiesa, kai kurie „smagliai“ vairuotojai prisileidžia porą vazonų paslėptų, bet aš to nedaryčiau.

Ką daryti su vertingais daiktais?

Brangius dalykus – juvelyrus, dokumentus, pinigus – vežkite su savimi. Net jeigu turite draudimą, nervų praradimas neišperkamas. Mes atsakingi už turtą, bet jeigu dingsta „magiškai“ iš užrakinto kambario (kas retai, bet nutinka), tai draudimo išmoka gali užtrukti. Geriau pasilikti visą brangiausią seife ar su savimi kabinoje. O jeigu turite labai brangų paveikslą, tai reikės specialios dėžės ir netgi sargybinio.

Kelionės niuansai: vairuotojai ir keliai

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai priklauso nuo įmonės politikos. Mes dažnai leidžiame, jeigu yra vietos. Bet prisiminkite – vairuotojas eiti dirbti, jis ne jūsų asmeninis vairuotojas. Jis turi poilsio režimus, negali nuolot būti už kalbos. Jeigu jums reikia dažnai sustoti į tualetą ar papietauti, tai tai prailgins kelionę. Be to, dauguma įmonių neleidžia imti keleivių dėl draudimo. (Nors aš pažįstu vieną vairuotoją, kuris visiem vežė savo šunį ir niekas nežinojo, bet tai nelegalu).

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai, taip kad kalbos problemų neturėtumėte būti. Bet kartais tenka dirbti su vietiniais vairuotojais iš kitų šalių, jeigu maršrutas sudėtingas. Tada reikia anglų kalbos arba „rankų kalbos“. Geriau iš karto susitarti dėl komunikacijos. Jeigu vairuotojas nekalba jūsų kalba, pasirūpinkite, kad ką nors suprastų apie iškrovos vietą.

Kas vyksta, jei vairuotojas nebeišsivažiuoja prie namų Crewkerne?

Crewkerne yra kaimiška vietovė, ten gatvės siauros. Jeigu vairuotojas mato, kad su dideliu sunkvežimiu įvažiuoti pavojinga arba negalima (užtvertas keliu, aukštiinkeliai), jis gali neįvažiuoti. Tada jūs turėsite iškrauti daiktus ant gatvės arba artimiausioje aikštelėje. Nesijaudinkite, vairuotojai įpratę nešti daiktus 50-100 metrų. Bet jeigu namai stovi kalno viršuje be parengto tako, tai tai gali kainuoti papildomai už nešimą.

Ar vairuotojai padeda iškrauti daiktus?

Taip, tai įeina į kainą, jeigu susitarta dėl „pabaigimo“ paslaugos. Jie nešia į namus, įstatą kur pasakysite. Bet jie nėra baldų surinkėjai ar statybininkai. Jie nepadės jums surinkti kompleksinės sistemos ar pastatyti sienos, jeigu tai neįtraukta. Jeigu reikia ypatingo dėmesio, praneškite iš anksto. Vieną kartą vairuotojas teko padėti senolei nuleisti šunį, nes ji nebegalėjo. Tokių dalykų mes neplanuojame, bet darome, jei reikia.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nepykite. Kelyje gali būti avarijų, blogo oro, techninių gedimų. Skambinkite mums, mums iš karto išsiųsime informaciją. Mes stengiames sekti transportą per GPS. Kartais vėlavimas yra dėl to, kad ankstesnis klientas iškrovė ilgiau nei planavo. (Ypač jei tai buvo penktadienis ir visi norėjo greitai baigti). Kantrybė – tai svarbiausia šioje srityje. Mes visada pranešame, jei laukia didelis vėlavimas.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui ir važiuoti atskirai?

Jei pasitikite įmone – taip. Bet aš visada patariu palikti kontaktinį asmenį, kuris sutiktų vairuotoją paskirties vietoje Anglijoje. Jeigu atvykstate paskui, o vairuotojas ten jau ilgai laukia, jis gali išvykti, kad niekam užkliūti. Anglijoje ilgam stovėti neleidžiama. Užtikrinkite, kad kas nors yra su vairuotoju ryšyje. Geriau rasti draugą ar artimąjį, kuris atidarys duris.

Ką daryti, jei kelyje pasidaro blogai su oru?

Jūros pervežimas visada yra rizikingas. Keltai gali būti atšaukti dėl audros. Tada mes ieškome alternatyvų (pavyzdžiui, keltas iš Kaliningrado arba Karlskronos), bet tai brangiau ir ilgiau. Negalime valdyti oro. Jeigu jūsų daiktai yra sandėliuojami laukiamąją dieną, tai dažniausiai tai mūsų (arba jūsų) sąskaita, jeigu tai ne force majeure situacija. Skaitykite sutartį dėl to.

Baisios istorijos ir patarimai iš praktikos

Ar dažnai gadasi daiktai?

Statistiškai retai, mes įdedame daug pastangų, kad taip neatsitiktų. Bet kartais nutinka. Vienas klientas neleido uždėti apsauginių kampų ant sofos, sakydamas „nepadarys“. Važiuojant pro anglišką kliūtį, sofa nuvydo. Ne taip, kad ji suplyšo, o tiesiog įbrėžė. Draudimas padengė dalį išlaidų atnaujinimui, bet nervai prarasti. Tie kampai yra dėl to sukurti, kad būtų naudojami, nekad stovėtų kampelyje.

Kas blogiausia, ką mačiai pervežimo metu?

Mačiau, kaip viena firma įvežė daiktus į Angliją o neįvykdė klientui mokesčių. Klientas viską sumokėjo įmonei Lietuvoje, o įmonės nusprendė išvengti muitinės ir važiavo „kaip turistai“. Anglijai muitinė sustabdė, daiktai konfiskuoti, o klientas liko be nieko su tuščiomis rankomis. Todėl visada patariu patikrinti, ar įmonė legaliai vežia. Jeigu kaina per maža, tai kažkas čia negerai. Nėra būdo taip pigiai ir legaliai įvežti daiktų po Brexito.

Kaip elgtis, jei įmonė nebeatsiliepia į skambučius?

Bėkite. Jeigu prieš perkraustymą jie nebeatsiliepia, tai po jo tikrai nebeatsilieps. Yra daug istorijų, kai žmonės sumokėjo avansą, o įmonė išnyko. Geriau pasirinkti brangesnę, bet patikimą. Patikrinkite reitingus, pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja rinkoje. 20 metų rinkoje – tai ženklas, kad mes something darome gerai (arba tiesiug turim daug canerų, šiaip juokauju).

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, galima vežti automobilį ant priekabos arba viduje, jeigu tinka į reidlingą (tokiu atveju reikia ištuštinti baką iki sąnaudų lygio). Taip pat reikia pažymėti vin numerį ir užpildyti papildomus dokumentus (NoVA Anglijoje). Automobilių pervežimas – tai atskira paslauga, bet mes tai darome. Tik žinokite, kad automobilio pervežimas kainuoja nemažai, todėl apsvarstykite, ar ne pigiau jį pavairuoti patys (jeigu turite teises).

Ar verta drausti siuntą?

Absoliučiai taip. Net jeigu jūsų daiktai atrodo tvirti. Avarija gali įvykti bet kur. Kaskadiniai automobiliai yra įrengti taip, kad daiktai judėtų minimaliai, bet staigus stabdymas gali viską sušaudyti. Draudimas kainuoja maždaug 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Už 100 eurų galite drausti turtą už 5000 eurų. Verta sau ramybei. (Čia asmeniškai visada pasirašau draudimą, net veždamas savo senus drabužius).

Kokį patarimą duotum žmogui, kuris rytoj važiuoja į Angliją?

Imkite su savimi vandens, maisto ir knygos, jei važiuojate su vairuotoju, o ne skrendate. Kelionė gali būti ilga. Atsisveikinkite su artimaisiais ir nepamirškite, kad tai tik daiktai. Gyvenimas Anglijoje – tai kitas ritmas, o perkraustymas tik pirmas žingsnis. O svarbiausia – nebandykite slėpti dalykų, kurių negalima vežti. Anglijos muitinė turi „snifferius“, kurie randa viską, netgi tą dešrą, kurią įdėjote į šlepetę.

Išvados

Visas šis procesas gali atrodyti kaip košmara, tačiau su gera komanda viskas įmanoma. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crewkerne – tai nebe paprasta kelionė, o sudėtingas logistikos žaidimas, kuriame dalyvauja ne tik jūs, bet ir vairuotojai, muitinės, ir paties gyvenimo aplinkybės. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausias klientas yra tas, kuris žino, ko nori, bet yra pasiruošęs nukrypti nuo plano. Sėkmės jums Anglijoje ir tikiuosi, kad jūsų baldai atvyks sausiai ir laiku.