Perkraustymas iš Klaipėdos į Copthorne: kas yra reikalinga ir kaip išvengti nemalonumų

Sveiki, turiu jau gera dvidešimt metų patirties šioje srityje, ir galiu pasakyti viena – perkraustymas iš Klaipėdos į Copthorne nėra tas pats kas važinėjimas į Lenkiją. Čia viskas yra sudėtingiau dėl jūros ir to, kad Anglija vis tiek yra sala, nors tunelis ir yra. Dažnai žmonėms gaunasi brangiau nei ilsėjosi, nes nepaskaityčia smulkmenų apie muitines ar keltų tvarkaraščius. Reikia suprasti, kad čia ne tik daiktus pakrauti ir vežti, bet ir sudėlioti dokumentus taip, kad britų muitinės pareigūnas neturėtų klausimų. O klausimų jie turi daug, ypač jei dokumentuose trūksta taško ar kablelio.

Kainos ir biudžeto niuansai

Kiek maždaug kainuoja toks kelias?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiemas ant šiltnamio, bet įvertinkite, kad paprastas perkraustymas iš Klaipėdos į Copthorne su 20 kubiniais metrais kąsu prasideda nuo 1800–2000 eurų. Tai priklauso nuo to, kada važiuojate – vasarą brangiau, o rudenį gali būti pigiau. Taip pat įeina keltų kaina, kuri ne iš mažųjų, ir degalai, kurie Vokietijoje arba Prancūzijoje gali kainuoti kitaip nei Lietuvoje. Nieko tokio, kad galutinė suma pajuoduos per dvi savaites dėl pervedimų kursų.

Ar brangiau vežti į Copthorne nei į Londoną?

Copthorne yra Vakarų Sasekse, tai yra labiau pietuose nei Londonas, bet geografiškai arti Gatviko oro uosto. Taigi, kaina gali būti panaši, o kartais netgi šiek tiek mažesnė, nes nereikia važiuoti giliu į Londono centrą, kur yra mokesčiai už užterštumą (ULEZ) ir didžiulės spūstys. Tačiau jei reikės važiuoti pro Londoną, tai tas pats skambutis. Bet dažniausiai ten važiuojama pro M25 žiedą, kas yra šiek tiek lengviau vairuotojui (nors vis tiek stūmėsis bus).

Kas labiausiai padidina kainą?

Pabrangima dažniausiai lemia ne pati kelionė, o jūsų pasirinkimas. Jeigu pasirenkate „duru durų“ krovimą, t.y. vairuotojas padės nešti dėžes, tai kainuos brangiau. Taip pat brangiau būna, jeigu daiktų yra daugiau nei planuota, pavyzdžiui, lieka nosinė viena arba antra, ir teks siųsti papildomą mikroautobusą. Ir nepamirškite apie tai, kad keltų bilietus reikia užsisakyti iš anksto, o paskutinę minutį jie gali kainuoti net dukart daugiau.

Galima kažkaip taupyti?

Taupyti galima, bet geriau netaupyti draudimo ar dokumentų. Galima bandyti susiderėti dėl lankstinio termino, t.y. laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius tame pačiame maršrute. Tai gali sumažinti kainą iki 15 procentų. Taip pat, jeigu patys supakavote daiktus į dėžes (tai vadinama „krautuvių“ servisas), tai pigiau, nei kai samdomi krautojai Lietuvoje. Bet tik įsitikinkite, kad dėžės neišsprogs, nes taisant sugadintus baldus Anglijoj kainos yra kosminės.

Ar mokesčiai dar yra tokie patys kaip ir prieš metus?

Ne, pasikeitė. Kuro priedai padidėjo, o Britanijos vyriausybė dažnai keičia muitų tarifus. Be to, savaitgaliais Vokietijoje ir Prancūzijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikrose trasose (vadinamasis „Weekend ban“), todėl teismu reikia projektuoti maršrutą taip, kad vairuotojai nešaudytų baudų, o jos atsiskaito ant kliento sąskaitos. Tai kas pas mane, pas vairuotoją taip pat.

Kelionės eiga ir transportas

Kiek laiko trunka tas kelias?

Teoriškai 3 dienos, praktiškai – 4 arba 5. Pirmą dieną išvažiavimas iš Klaipėdos ir įlaipinimas į keltą (Klaipėda-Kiel arba Klaipėda-Sassnitz). Antrą dieną važiavimas per Vokietiją, Olandiją ir Belgiją. Trečią dieną Prancūzija ir perėjimas į Angliją. O jeigu ką nors užstrigsite prie Kanalo ar bus problemų su dokumentais, gali tekti stovėti. Vienas kartą mes stovėjome ties Calais 12 valandų, tai buvo siaubas.

Kokį transportą renkatės?

Daugiausia naudojame 3,5 tonų sunkvežimius „Iveco“ arba „Mercedes“ dėl to, kad jie gali važiuoti be čepų (juodųjų dėžių). Jeigu daugiau kaip 20 kubų metrų, tada reikalingas didesnis 7-8 tonų sunkvežimis, bet ten jau daugiau problemų su leidimais Anglijoje ir tuo pačiu M25. Toks didelis sunkvežimis gali neįvažiuoti į Copthorne smulkias gatveles, tad tenka rengti papildomą iškrovimą.

Ar grėžę atgal tuščia grįžt pigiau?

Grįžtant atgal be krovinio, vairuotojas dažnai bando susirasti kažkokį krovį iš Anglijos arba iš Vokietijos, kad nevažiuotų pustu. Tačiau jums tai kainos nepakeičia, nes sutartyje dažniausiai matuojamas tik vienos krypties darbas. Bet žiūrėkime realiai – jei vairuotojas grįžia tuščias, jis uždirba mažiau, todėl gali būti užknisdintas (bet to nedarys). Klientui tai svarbu tik todėl, kad reikalinga viena kryptis, o ne abi.

Kas dėl keltų – jūra nėra pavojinga?

Jūros mūsų vairuotojams nebaisios, jie pripratę, bet keltų įmonės dabar labai griežtos dėl svorio. Jeigu pasakysite, kad turite 10 tonų, o pasirodo 11, keltą tiesiog nepaleis. Tai labai svarbu tiksliai nustatyti svorį, nes kitaip teks daryti papildomą krovinį perbraižymą, o tai laikas ir pinigai. Ir dar nepamirškite, kad vairuotojai turi poilsio laiką, tai jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės.

Ar įmanoma pervežti ir automobilį?

Žinoma, dažniausiai taip ir darome. Automobilis užkabinamas ant priekabos (jeigu tai 3,5t sunkvežimis) arba užvežamas dideliame autovežyje. Jeigu tenka vežti ir daiktus, ir automobilį vienu metu, tai susirandame mašiną su kėbulu, kurio gale yra pakrovimo aikštelė virš visų dėžių. Bet automobilis turi būti paruoštas – benzinas baką ne daugiau ketvirtadaliai, kad ant kelto nepraeitų tikrinimo.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – T1 dokumentas arba ExWorks sąskaita. Be to, reikalingas krovinio manifestas (CMR), kurį užpildo vairuotojas. Jeigu daiktai yra naudoti (perkraustymas), tai jūsų asmeniniai daiktai gali būti atleisti nuo muito, bet tik tuo atveju, jeigu Jūs gyvenate ne ES daugiau nei 12 mėnesių (Transfer of Residence - ToR). Reikia pildyti ToR formą britiškai muitinės portale, kitaip privers mokėti PVM ir mokesčius.

Ar tikrai reikia ToR numerį?

Be abejo. Be ToR numerio jie suskaičiuos mokesčius kaip už prekes. Vienas kartą klientas nepasirūpino tuo ir teko mokėti apie 400 svarų baudos už senus dviračius, kuriais jis važinėjomas. ToR numeris yra kaip auksinis bilietas – jį gavus daiktai išlaisvinami be muito. Užpildyti tai gali daugiau laiko, nei atrodo (valanda-dvi), bet verta.

Kas dėl uždraustų daiktų?

Negalima vežti mėsos, pieno, vaisių (išskyrus bananus ir kokosus) ir gyvūnų maisto. Muitininkai Prancūzijoje ir Anglijoje labai griežtai tikrina šaldytuvus. Jei randa kumpelį, viską išmeta, o vairuotoją gali bausti. Taip pat neprotinga vežti gėrimus su daug alkoholio (daugiau kaip 90 litrų vienam asmeniui), tai bus traktuojama kaip verslas. Geriau išgerti prieš išvykstant.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Jei pasirašysit blogą sąskaitą, teks daryti pataisą (korekciją) ir siųsti naujus dokumentus į sistemą. Tai gali užtrukti porą dienų, tuo tarpu mašina stovi pasienyje. O stovėjimas anglų teritorijoje yra labai brangus (gali būti 100-200 svarų per dieną). Geriau patikrinti du kartus – vardai, pavardės, adresai turi sutapti su pasais ar ID kortelėm (tikrai ne su senais).

Ar sunku gauti T1?

T1 (Tranzito deklaracija) daroma per muitinės brokerį. Mes tai dažnai darome savo, bet jeigu jūs samdytės pervežėją be dokumentų aptarnavimo, teks susirasti brokerį patys. Tai papildomai kainuoja apie 50-100 eurų (priklausomai nuo brokerio). Be T1 negalva išvažiuoti iš Lietuvos, jeigu norite neskambėti „muiliniu“ būdu (neparašytu).

Pakavimas ir saugumas

Ar reikia pirkti dėžes iš jūsų?

Galite pirkti patys, galime mes užsakant. Tarpininkai parduoda brangiai, mes paprastai imame iš didmenininkų ir parduodame be antkainio (arba už labai mažą). Svarbiausia, kad dėžės būtų tvirtos, o ne tos, kurios sugriūva nuo drėgmės. Naudotos dėžės taip pat tinka, jeigu jos nepraradusios standumo, bet patariu vistiek naujas, ypač knygoms ir indams.

Kaip užtikrinti, kad baldai neapsibrėžtų?

Reikia naudoti burbulių plėvelę, storą kartoną ir胶条 (lipdukas). Mūsų komanda dažnai užlenkia baldus į storą kartoną (knyginiu būdu). Jei turiu sakyti tiesą, dažniausiai apsibrėžia kampai, todėl reikia apsaugoti būtent juos. Ir nenaudokite senų laikraščių – juos labai sunkiai valyti vėliau, o rašalas gali teptis per baldus (ypač šviesius).

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Nors vairuotojai vairuoja saugiai, yra daug faktorių, kurių mes negalime valdyti – gaisrai keltuose, avarijos autostradose (o vokiečiaukai važiuoja labai greitai). Draudimas paprastai kainuoja 2-3 proc. nuo krovinio vertės. Pasižiūrėkime, jeigu sugenda 5000 eurų vertės baldų, tai mokėsite maždaug 100-150 eurų už draudimą, bet atgausite viską. Gerai įvertinkite savo daiktus prieš dingstant (jau buvo tokie atvejai).

Kas dėl labai trap daiktų (paveikslai, vazonai)?

Jie turi būti supakuoti į specialias medžio dėžes (kreate). Paprastai tokias dėžes darome vietoje, iškertant reikiamo dydžio fanerą. Tai papildomas darbas, bet tai vienintelis būdas pergabenti tikrai brangius daiktus be pažeidimų. Nenaudokite tiesiog putų, putos gali sutrinti po svorio – reikia kieto karkaso.

Ar galiu pakrauti pats?

Taip, galite, bet tada atsakomybė už sugadinimą tenka jums. Jeigu mūsų vairuotojas įleidžia jūsų dėžę į mašiną, o ji vėliau sugriūva, tai mes nebeatsakome. Geriau pasirūpinkite geromis dėžėmis ir lipdukais. O jeigu reikės mūsų pagalbos paskui, tai galime užsimokėti už valandinį darbą.

Rūpesčiai atvykus į Angliją

O kas dėl atstatymo vietos?

Jei sužinosite, kad adresas yra Copthorne, tikrai patikrinkite, ar gali ten važiuoti didelė mašina. Ten daug siaurų kelių ir vingiuotu gatvelių. Jeigu mašina negali prišvažiuoti prie namų, tenka krauti ant vokiško „pavėsinės“ (lifto) su tralais ir vežti per 100 metrų. Tai už papildomą mokestį, tačiau šitoje vietovėje tai dažnas reikalas.

Ar reikia mokėti už iškrovimą?

Jei sutartyje parašyta „kraunantį įleidžiamas“, tai vairuotojas padės iškrauti. Bet jeigu jis turi būti tik vairuotoju, o jūs norite, kad jis neštų dėžes į antrą aukštą (nors Copthorne namai dažnai dviejų aukštų), tai tai jau papildoma aptarnavimo dalis. Paprastai susitariame, kad vairuotojas pastato dėžes prie durų, o toliau jau kliento reikalas (arba mokame vairuotojui už valandas).

Kas dėl šiukšlių?

Ką daryti su pakuotėmis po to? Vairuotojas gali nuspirgti dėžes (jei jokios būklės), bet greičiausiai jas tiesiog paliks jums. Anglijoje šiukšlių ivežimas gali būti nemokamas jeigu turite vietinį „council“ rūšiavimą, bet mums pervežėjams neverta vežti tuščių dėžių atgal – degalai per brangūs. Geriau jas susmulkinęs išmesti.

Ar reikia būti namuose apie 10-12 valandą?

Vairuotojai dažnai negali tiksliai pasakyti, kada atvyks, nes Anglijos keliai yra neprognozuojami. M25 žiedas gali būti užstrigęs 3 valandas. Geriau būti pasiruošusiam ir laukti skambučio. Kartais vairuotojai važiuoja naktį, kad išvengtų spūsčių, tai gali atvykti 6 ryto. Nereikia pykti, jie ir taip pavargę po 2000 kilometrų.

O jei kažkas dingsta kelyje?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Tada rašome pažymą (pranešimą) ir ją paduodame į draudimo kompaniją. Beje, reikia sužinoti, ar jūsų daiktai yra apdrausti tik Lietuvoje, ar ir visame pasaulyje. Mūsų draudimas dengia visą maršrutą, bet kai kurios pigios firmos gali drausti tik „nuo ramstės iki ramstės“ (t.y. sandėlyje), o ne kelyje. Patikrinkite tai prieš pasirašant.

Galutinės mintys

Taigi, jeigu planuojate tokią kelionę, viską gerai apgalvokite ir pasiruoškite. Perkraustymas iš Klaipėdos į Copthorne nėra paprasta užduotis, reikalaujanti ne tik fizinio jėgos, bet ir diplomatinio talento su dokumentais. Negerai, kai klientai (kai kurie) viską palieka paskutinę valandą – tada kainos šokinėja, o nervai einasi vėjais. Pasidomėkite ToR numeriu ir pasirūpinkite tvirtomis dėžėmis, o su mumis tiesiog derinkite grafiką. Sėkmės naujajame name, ten oras bent jau drėgnesnis, bet šiltesnis.