Perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor: praktinis vadovas tiems, kurie nenkaisto nuo teorijos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešdavo siuntas rankomis per sieną, iki dabartinių elektroninių sąrašų. Bet kai kalbame apie tokią specifinę vietovę kaip Cleator Moor, situacija pasidaro įdomi. Tai ne Londonas ir ne Mančesteris, kur sunkvežimiai važinėja kas penkias minutes. Čia reikia galvoti apie kelių plotį, vietinius ribojimus ir, žinoma, patį perkraustymą iš Klaipėdos į Cleator Moor logistiką. Dauguma klientų mano, kad tai tiesiog įkeliama į mašiną ir nuvežama, tačiau realybėje yra daugiau niuansų, susijusių su muitinės procedūromis ir keltų grafiku. Tiesą sakant, ką tik buvau toje vietoje (Cleator Moor) ir pats stebėjau, kaip sunku privažiuoti prie kai kurių namų, jei neturi mažesnio automobilio. Todėl šiame straipsnyje nerašysiu sausų fakto, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kaip viskas vyksta ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname „greitu“. Jei viskas eina kaip pagal knygą – t. y. keltas laiku, muitinėje nešokos, o vairuotojas nemiega – tai nuo durų iki durų užtrunka apie 4–5 darbo dienų. Tačiau esu matęs atvejus, kai dėl blogo oro Šiaurės jūroje keltas neduoda išplaukti dvi dienas, ir tada viskas užstringa. Be to, reikia prisiminti, kad Cleator Moor yra Kambrijoje, tai dar kelias valandas važiavimo iš uosto (paprastai Hulas arba Tilbury). Taigi, planuokite savaitę, o ne savaitgalį, kad nesusirgtumėte.

Ar vairuotojas gali nuvežti tiesiai į Cleator Moor su dideliu sunkvežimiu?

Didelės dalies atveju – ne. Cleator Moor yra gana kalnuota vietovė su siaurais keliais, o ten gyvenamųjų namų kvartalai dažnai statyti senoje gatvių struktūroje. 40 tonų sunkvežimiui ten tiesiog nėra posūkio. Mes dažnai naudojame schemą: dideliu sunkvežimiu vežame iki artimiausio sandėlio (pavyzdžiui, Mančesteryje ar Karlaile), o tada perkrauname į mažesnį „7.5 tonos“ sunkvežimį arba net didelį furgoną. Be to, ten yra gana stačių kalvų, tad žiemą tai gali būti tikras košmaras, jei vairuotojas nėra įgudęs važiuoti tokiu reljefu.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate į šią vietovę?

Standartinis maršrutas yra toks: iš Klaipėdos keltu (paprastai į Kylą arba Brėmeną, priklauso nuo to, kuris pigesnis tame mėnesyje), tada vokiškais autobonais per Vokietiją, Olandiją, Belgiją, ir tada per Prancūziją arba tiesiai per tunelį į Angliją. Kartais, jei kainos leidžia, važiuojame per Zelandiją (Danija) ir toliau per Švediją/Norvegiją, bet į Angliją tai nebėra taip paprasta. Dažniausiai visgi vadinamasis „pirminis“ maršrutas eina per kontinentinę Europą. Žinoma, jei klientas nori pigiau, galima ir ilgesniu maršrutu, bet kas nori važiuoti su savo baldais papildomą tūkstantį kilometrų?

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Technologiškai – taip, mes turime GPS trackerius. Bet praktiškai? Kartais vairuotojas užmiršta įjungti įrenginį arba jis nusileidžia žemiau žemės (pvz., požeminiame garaže sandėlyje) ir signalas dingsta. Esu matęs situaciją, kai klientas panikavo, nes žemėlapyje mašina stovėjo vietoje 12 valandų – o tiesiog vairuotojui atsisuko įmonės reikalas ir jis išėjo pailsioti. Taigi, sekimas yra galimas, bet nereikėtų jo laikyti 100 % tiksliu. Gera žinoti, kad jei mašina sustoja prie uosto, tai gali reikšti ilgą eilę prie muitinės.

Ar įmanoma atvežti daiktus per savaitgalį?

Jei turiu būti tikrus, tai nerekomenduoju. Anglijoje dauguma sandėlių ir ekspeditorių dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Jei atvykstate savaitgalį, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto, kad būtų iškrauta. Be to, vairuotojai turi poilsio valandas, kurias jie privalo laikyti. Jei reikia skubiai, galima susitarti dėl papildomo mokesčio, bet tada kaina pakyla kaip ant raketų. Geriau planuokite atvykimą darbo dienomis – taip ir nervų išsisaugosite, ir pinigų.

Kas nutinka, jei kels užšąla?

Jūros pervežimai visada turi riziką, ypač žiemą. Jei keltas dėl ledo negali išplaukti iš Kyl arba Roterdamo, mes privalome laukti. Klientai dažnai klausia, ar mes atsilyginsime už laukimą – paprastai ne, nes tai yra „force majeure“ (nepaliaujamos aplinkybės). Esu matęs, kaip žmonės privalėjo gyventi viešbučiuose kelias dienas be savo lagaminų. Todėl visada patariu turėti pas save svarbiausių daiktų (vaistus, dokumentus) rankiniame bagaže, o ne vežti juos visus perkraustymo reiso metu.

Pinigai, kainos ir kada reikia mokėti

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Čia yra klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu skaičiumi. Perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor kainuoja nuo 1500 eurų (jei tai tik keletas dėžių mašinos gale) iki 5000–6000 eurų (jei tai pilnas namas su baldais ir pianinu). Kainą formuoja kuro kaina (o ji šiuo metu... na, žinote), keltų bilietų kaina (jie labai pabrango po Breksito) ir darbo valandos Anglijoje. Be to, jei reikalingas „menedžeris“ (pakrautojas) vienoje pusėje ir iškrautojas kitoje, tai dar papildomi pinigai.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Absoliučiai taip. Vasarą (birželis-rugpjūtis) yra aukštas sezonas – visi nori perkraustyti, kai vaikai baigia mokyklą. Tada keltų bilietai brangsta dvigubai. Žiemą, sausį-vasarį, galima gauti gerokai pigesnį pasiūlymą, nes vairuotojų mažiau darbo. Bet yra rizika – blogas oras gali atidėlioti reisą. Jei galite, bandykite planuoti rudenį (rugsėjis-spalis) – tada oras dar geras, o kainos jau nebe toks aukštos. (Čia turiu omenyje, kad dar neprasidėjęs kalnų slidinėjimo sezonas, kuris taip pat pakelia kainas).

Ar reikia mokėti už įvertinimą (vizitą)?

Dauguma firmų šiuo metu atsisako atvykti vizitu į namus dėl to, kad tai kainuoja laiką ir degalus. Mes dažniausiai darome nuotolinį įvertinimą pagal jūsų pateiktą daiktų sąrašą (inventorių) arba vaizdo įrašą. Jei sąrašas tikslus, kaina bus tikslus. Tačiau jei atvyksta vairuotojas ir jis maty, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei parašyta (kaip buvo viename atvejui Panevėžyje, kur klientas „pamiršo“ paminėti garažą pilną daiktų), tuomet kaina padidinama vietoje.

Kokiais būdais galima apmokėti už paslaugas?

Standartiškai – banko pavedimu. Didesnės firmos paprašys 30–50 % avanso, o likutį – atlikus darbą arba prieš išvežant daiktus (kadangi perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor reikalauja išankstinio užsakymo keltų). Mažos firmos arba „vabalai“ gali paprašyti grynųjų, bet aš tai nerekomenduoju – nėra jokios garantijos. Vengkite mokėti viską iš karto, kol darbas neprasidėjo. Kartais sutinkame ir dalį sumos apmokėti grynaisiais pabaigoje, jei klientas nori taip sutarti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų – nėra, jei dirbate su sąžininga firma. Bet yra „neplanuotų“. Pavyzdžiui, jei Cleator Moor zonoje reikia specialios leidimo važiuoti dideliu sunkvežimiu (tokie dalykai ten būna), tai gali kainuoti 50–100 svarų. Arba jei reikia naudotis liftu (kranu) išorėje, nes neįmanoma priartėti prie namo. Tai visi papildomi mokesčiai, kuriuos reikia apsvarstyti iš anksto. Aš visada sakau – klauskite apie „išskirtines aplinkybes“.

Ar galima gauti nuolaidą?

Visada galima pasiderėti, ypač jei perkraustymo data lankstži. Jei sutinkate laukti, kol mes surinksime krovinią (t. y. „backload“ – tuščios mašinos grįžimas), kaina gali kristi 20–30 %. Taip pat nuolaidos taikomos seniems klientams arba tais atvejais, jei perkraustote labai mažai daiktų (pvz., tik 5 dėžes), ir mes juos įdedame kaip „papildomą krovinį“. Bet nereikėtų laukti 50 % nuolaidos – verslas turi uždirbti.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai į standartinę kainą įeina pagrindinis draudimas (pvz., 10 EUR už 1 kg krovinio), bet jis dažnai yra labai ribotas. Jei turite brangų pianiną, paveikslus ar elektroniką, reikia pirkti papildomą „All Risk“ draudimą. Tai papildomai kainuos apie 2–3 % nuo krovinio vertės. Niekada nesiūlykite taupyti ant draudimo – viena avarija greičiau suvalgys visą jūsų sutaupyta sumą.

Muitinė, dokumentai ir tas pats Brexitas

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausias yra daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti detalus, o ne „3 dėžės su suvenyrais“. Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą. Taip pat reikia asmens dokumento (pasų arba ID kortelės) kopijos. Jei važiuoja ne savininkas, o tretis asmuo, reikia notarinio pavedimo. Be to, dabar, po Breksito, būtina užpildyti eksporto deklaraciją (EX1), tai daro mūsų brokeris, bet jums reikia pateikti duomenis. (Čia tik tarkim, jei daiktai yra nauji, tai reikės pirkimo kvitų, bet jei naudoti – tai ne).

Ar reikia mokėti mokesčius ar PVM Anglijoje?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus (t. y. ne prekybai skirtus krovinius) ir gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių (arba ketinate gyventi), tuomet galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ (ToR) leidimo. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių ir PVM. Be ToR numerys jums gali tekti mokėti importo mokestį ir PVM, kas gali būti labai skaudu. Vienintelis dalykas, kuris visada apmokestinamas, yra alkoholis ir tabakas – net su ToR juos reikia deklaruoti ir mokėti.

Kas yra ToR01 numeris ir kaip jį gauti?

Tai toks magiškas kodas, kuris gelbsti pinigus. Jį išduoda Jungtinės Karalystės muitinė (HMRC). Jums reikia užpildyti paraišką internetu (paprasta, bet reikia angliškai). Jie patikrina, ar tikrai atvykstate gyventi. Procesas gali trukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių, tai gerai darykite iš anksto. Esu matęs, kad žmonės laukia iki pat paties išvykimo, o tada gauna atsakymą „ne“, ir turi mokėti mokesčius. Nežinau, kodėl taip atsitinka, galbūt blogai užpildo anketas.

Ar daiktai gali būti patikrinti muitinėje?

Taip, ir Anglijoje tai daroma dažniau nei anksčiau. Muitinės turi teisę atidaryti konteinerį arba sunkvežimį ir patikrinti, kas viduje. Jei jie randa kažką, kas nenurodyta sąraše (pavyzdžiui, degtukus arba pavojingas medžiagas), gali skirti baudą arba sunaikinti daiktus. Vienas mano klientas bandė atvežti seną dviratį be rėmų, ir jie priversė jį išmesti, nes buvo „nešvarus“. Taigi, nieko neslėpkite.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maistą galima, bet yra griežtai apribota. Mėsą ir pieno produktus į ES (jei grįžtate) ar iš ES į JK be leidimo vežti negalima (dėl ligų). Dėžė sausainių – gerai, dešra – ne. Gyvūnai gali būti vežami, bet jie turi turėti mikroschemas (čipus) ir šunų, katinų pasus. Be to, reikia veterinarinės pažymos, kad gyvūnas sveikas. Taisyklės pasikeitė po Breksito, dabar reikia kreiptis į veterinarą mažiausiai nei 10 dienų prieš išvykimą.

Kas nutinka, jei pamiršau kokį dokumentą?

Tai blogiausias scenarijus. Jei trūksta inventoriaus sąrašo arba ToR numerio, mašina gali būti sustabdyta sienoje. Tada jums reikės siųsti dokumentus faksu arba el. paštu brokeriui, o tai laiko pinigai – stovėjimas uoste kainuoja apie 50-100 EUR per valandą. Kartais galima susitarti dėl užstato (garantijos), bet tai būna didelės sumos (tūkstančiai). Geriausiai tikrinti visus dokumentus dar namuose du kartus.

Ar reikia brokerio paslaugų?

Manau, kad taip. Nors galima bandyti užpildyti formas patys, bet Anglijos muitinės sistemos yra sudėtingos ir labai biurokratinės. Vien klaida skaičiuose gali lemti baudą. Mūsų brokeris žino visus niuansus (pvz., kodėl tam tikriems baldams reikia specialių kodų). Už brokerio paslaugas paprastai imama apie 100–150 EUR, bet tai verta ramybės.

Cleator Moor specifika ir vietinės problemos

Ar ten lengva rasti adresą su GPS?

GPS veikia, bet Cleator Moor yra toks miestelis, kuriame gatvės dažnai panašios ir numeracija gali būti keista. Kartais viename name yra du butai su skirtingais numeriais, o GPS rodo tik centrą. Vieną kartą vairuotojas pravažiavo pro tą pačią gatvę penkis kartus, nes nerado įvažiavimo – jis buvo uždarytas vartais. Geriausia, jei galite nusiųsti „Google Maps“ nuorodą arba nuotrauką namo iš gatvės.

Ar yra problemų su parkavimu ten?

Didžioji problema yra ta, kad senosiuose kvartaluose nėra išskirtų vietų sunkvežimiams. Jei vairuotojas sustatys mašina neteisingai, jis gali užblokuoti visą gatvę. Vietiniai gyventojai gali būti... na, pasakysime taip, neraštingi. Kartais reikia gauti leidimą iš vietos savivaldybės („suspended parking“) uždaryti kelias porai valandų. Mes apie tai paprastai žinome, bet jei vežate patys – žiūrėkite ženklus.

Ar ten dažnai lyja ir tai trukdo iškrovai?

Kambrija (Cumbria) yra viena drėgniausių vietų Anglijoje. Lietus lyja dažnai ir staiga. Jei daiktai nėra uždengti arba įrenginėje nėra tentas, gali būti bėdų. Mūsų vairuotojai turi vandeniui atsparias dangas, bet jei tuomet reikia nešti baldus per lietų į namą, tai vis tiek nepatogu. Patariu pasirūpinti, kad namuose būtų paruošta rankšluosčių arba kilimėlių grindims.

Ar yra kokių nors specifinių vietos taisyklių?

Ne tiek taisyklių, kiek kultūrinių niuansų. Ten gyvena daugiau senų žmonių, jiems gali trukdyti triukšmas. Jei planuojate iškrauti ryte arba vėlai vakare, geriau įspėti kaimynus. Niekas nenori, kad šešių ryte prie jų langų grėžtų variklis. Be to, kai kurie keliai ten yra privažiuojamieji takeliai, kuriais negalima važiuoti sunkesnėmis transporto priemonėmis – ten gali būti baudos.

Ar galima laikinai palikti daiktus lauke, jei nebežiūri?

Nerekomenduoju. Nors Cleator Moor yra ramus miestelis, vagystės vyksta visur. Jei vairuotojas iškrauna dėžes į kiemą ir išvyksta pailsoti, o grįžta – dėžių gali nebūti. Ypač jei tai matoma iš gatvės. Geriau visada būti vietoje arba leisti iškrauti tiesiai į vidų, net jei tai užtruks ilgiau.

Pakavimas, baldai ir kaip nieko ne Sugriauti

Ar geriau pakuoti patys ar leisti tai daryti firmai?

Jei norite taupyti – pakuokite patys. Jei norite ramybės – palikite mums. Profesionalus pakavimas kainuoja, bet mes naudojame specialią medžiagą (burbuliuką, kartoną), kuri apsaugo smūgiams. Esu matęs, kaip klientai deda stiklinius indus į dėžę be tarpinės, ir tai baigiasi tragiškai. Vienintelis dalykas, kurį patariu daryti patys – tai asmeninius daiktus, kuriais nepasitikite (pinigai, juvelyriniai dirbiniai), juos reikia vežti su savimi.

Kokias dėžes naudoti?

Geriausios yra standartinės judvės dėžės. Nenaudokite senų prekybos centro dėžių (pavyzdžiui, iš po bananų) – jos yra per minkštos ir gali susprogti po svorio. Dėžės turi būti tvirtos, su dangteliais. Be to, neužpildykite jų per daug – jei dėžė sveria daugiau nei 20-25 kg, vairuotojas negalės jos pakelti vienas, o tai sulėtins darbą. (Čia turiu omenyje, kad nereikia į dėžę dėti knygų ir akmenų, tai būna baisiai sunku).

Kaip reikia parengti baldus?

Visus baldus reikia išardyti. Stalus, spintas, lovas – jei neįmanoma pernešti per duris, reikia atsukti kojas arba nuimti duris. Mūsų komanda tai gali padaryti, bet jei tai darysite patys iš anksto, tai sutaupysite laiko vietoje. Būtina uždengti baldus, kad neapsibrėžtų (naudojame storo storio plėvelę). Labai svarbu – išimti viską iš baldų! Niekada nepalikite daiktų spintose, nes jiems atsivėrus durys, viskas iškris.

Ar galima vežti pianiną?

Taip, bet tai brangu ir sudėtinga. Pianinai (ypač „Uodega“) yra labai sunki ir jautrūs temperatūros pokyčiams. Reikia specialių priemonių juos užfiksuoti. Esu matęs, kaip pianinas nukrito nuo rampos, nes buvo pririštas paprasta virve. Tokiu atveju draudimas neatsilygina visos vertės. Perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor su pianinu reikalauja specialios technikos (kranas arba liftas), jei nėra lifto name.

Kas daryti su daiktais, kurie netilpi į naujus namus?

Galite juos palikti Lietuvoje, parduoti arba išsiųsti į sandėlį Anglijoje. Mes turime partnerių, kurie gali laikyti jūsų daiktus mėnesį ar daugiau. Tačiau saugykla Anglijoje yra brangesnė nei Lietuvoje. Jei žinote, kad daiktų bus per daug, geriau atsikratyti jų iš anksto – nesiųskite senų sofų, kurias tik planuojate išmesti, tai tiesiog švaistymas pinigų pervežime.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina! Kiekviena dėžė turi turėti numerį ir trumpą aprašymą (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūpų dažai“). Taipgi, pažymėkite dėžes, kuriose yra trapūs daiktai („FRAGILE“). Tai padės vairuotojams nešti juos atsargiau. Be to, jei dingsta dėžė (kas retai, bet nutinka), žinosite, kas joje buvo. Vienas klientas pažymėjo visas dėžes „Daiktai“, ir mes praleidome valandas jas ieškodami virtuvėje.

Ar atsakingate už sugadintus daiktus?

Jei mes pakavome – taip, mes atsakome. Jei pakavote jūs – mes atsakome tik už tai, kad juos saugiai vežėme (t. y. jei mašina sudegė, mokame). Jei dėžės viduje stiklas sulūžo, nes buvo blogai užpildyta burbuliukais, mūsų kaltės nėra. Todėl labai svarbu pasirūpinti kokybišku pakavimu, jei norite garantijos. Skaitykite sutartį dėl atsakomybės ribų, dažnai ten parašyta, kad atsakomybė apribota iki tam tikros sumos.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Yra griežtas sąrašas augalų, kuriuos draudžiama įvežti į JK (dėl ligų ir vabzdžių). Paprastai naminius augalus su vėduokle galima, jei turite fitosanitarinį pažymą (iš LT augalininkystės tarnybos). Be to, augalai negali būti žemėje (t. y. šaknys turi būti nuplautos ir be žemės). Žiema taip pat pavojinga augalams – jei jie užšąla furgone, jūsų laukėlės bus sugadintos.

Išvados

Galiausiai, perkraustymas iš Klaipėdos į Cleator Moor nėra paprasta kelionė per miestą, tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis planavimo ir kantrybės. Nors aš čia paminėjau daugybę galimų problemų – nuo muitinės iki lietaus Kambrijoje – dauguma jų lengvai išvengiama, kai viskas suplanuota iš anksto. Pasitikėkite patikima komanda, gerai užpildykite dokumentus ir, svarbiausia, nerašykite „viskas tvarkoje“ sąraše, kai iš tikrųjų laukiate dar penkių dėžių. Sėkmės naujuose namuose, tik tikiuosi, ten bus sausa ir šilta.