Perkraustymas iš Haxby: praktinis vadovas ir kaip išvengti bendrų bėdų kelyje į Lietuvą

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matavau viską – nuo tada, kai vairuotojai lygindavo kelius žemėlapiuose, iki šiandieninių GPS stebuklų, kurie vis tiek nukelia į kažkokias avelių ganymo pievas Anglijoje. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Haxby arba aplinkinių Jorko rajonų yra kaip įprastas keliones parduotuvėn, tačiau realybėje tai sudėtingas mazgas. Turiu omenyje ne tik fizinį daiktų pakrovimą, bet ir visus tuo susijusius nervus, nesvarstymus dėl britų muitinės (Brexit vis dar sukelia galvos skausmą) bei logistikos niuansus, kuriuos sunkiai įsivaizduoja be patirties. Štai čia giliai pasigilinsime į tai, kaip tai vyksta be jokio „sukapoto“ marketingo, tiesiog taip, kaip yra.

Kelias ir logistika: Kaip vairuotojai įveikia tūkstančius kilometrų

Kiek tiksliai trunka perkraustymas iš Haxby atgal į Lietuvą?

Visada sakau klientams – nėra vieno atsakymo. Tai priklauso nuo to, ką mes vadiname „kroviniu“. Jei tai tik kelios dėžės ir kelios kėdės, tai gali įvykti per 3–4 dienas, jei mums pasiseki su keltų grafiku ir vairuotojas nenukrypsta į netinkamą kryptį. Tačiau jei kalbame apie pilną namų apyvokos reikmenų perkraustymą iš Haxby, kur reikia didelio sunkvežimio, tai tada reikia skirti daugiau laiko. Viskas vyksta taip: vairuotojas atvyksta, pakrauna, važiuoja į uostą (paprastai tai arba Hull, arba Immingham, priklausomai nuo to, kur patogiau), turi lauke laukti, kol įvyks muitinės procedūros, paskui plaukia keltu. Tad jei jums sako, kad atveš rytoj – tikriausiai meluoja arba nežino, ką kalba.

Ar galima užsisakyti ekspress pervežimą, jei bėga laikas?

Ekspressas yra kaip šampanas – brangus ir ne visada toks skanus, kaip atrodo reklamoje. Taip, mes galime surasti vairuotoją, kuris vyktu tiesiai į Haxby ir sugrįžtų be sustojimų (išskyrus technines reikmes), tačiau tai kainuos dvigubai, o gal net trigubai. Esu matęs situacijų, kai žmonės mokėję už skubą, o vairuotojas vis tiek užstrigdavo ant Londono žiedo (M25), kur tenkas yra tokio paties dydžio kaip mūsų gyvenimas. Vadinasi, garantijos nėra. Jei jums labai skubama, geriau susirasti pervežėją, kuris jau turi krovinių toje kryptyje ir gali „įsikišti“ tarp jų, tai bus pigiau ir, priešingai prognozems, kartais net greičiau.

Ką daryti, jei vairuotojas negali privaziuoti tiesiai prie namų?

O tai, kaip pasakoja, yra labai dažna problema Haxby regione. Ten dauguma namų yra seno tipo, siaurų gatvelių, o statybos remonto darbai (vis kuria kažkokias naujas apylinkes) tik sudėtinga padėtį. Vairuotojas su 7,5 ar 18 tonų sunkvežimiu tiesiog negali įvažiuoti į jūsų takelį nesugriauti kažko ar neišsukęs į kiemą. Tada turime spresti iš vietos – arba krauti į mažesnę transporto priemonę (tai vadinama „paskutiniai kilometras“), arba nešti daiktus rankomis. Nešti rankomis reiškia brangiau, o tas „pervežimas į mažą mašiną“ – tai dar vienas papildomas nuvažiavimas. Jei galite, pasiklauskite kaimynų, ar yra artimesnė didesnė aikštelė, prie kurios galima statyti sunkvežimį.

Ar jūsų vairuotojai žino Haxby ir aplinkinius kelių tinklus?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai ir latviai, kurie važinėja šia maršruta jau metus, dešimtį metų, tačiau GPS kartais suveda juos į klaidą. Prisimenu vieną atveją, kai navigacija vedė ne į Haxby, o į kažką panašaus pavadinimu giliau miškuose. Vairuotojai yra patikimi, bet jie ne vietiniai gyventojai. Geriausia, jei galite nusiųsti „Google Street View“ nuorodą arba paprasčiausiai paaiškinti artimiausią orientyrą – parduotuvę, mokyklą ar barą, kur žinoma, kad gali laisvai pastovėti.

Kokia yra kelionės maršruto struktūra per Angliją ir Europą?

Pradedame nuo Haxby, važiuojame link A64 arba M18, priklausomai nuo to, kurioje pusėje gyvenate. Tada link uosto. Tradiciškai daugiausia eina per Hull-Zeebrugge arba Roterdamo keltus (nors pastaruoju metu daugėja važiavimų pro Doverį – Trumpais vandens). Nuo ten – per Belgiją, Olandiją (ten geriau keliai, bet daug „greitųjų“ apribojimų sunkvežimiams), Vokietiją ir Lenkiją. Kelyje daug mokesčių (vinjetės, kelių mokesčiai Lenkijoje yra baisieji), tai viskas įeina į kainą. Perkraustymas iš Haxby nėra tik nuo A iki B, tai nuolatinis sprendimų priėmimas kelyje.

Pinigai ir kainos: Kodėl vieni kainuoja pigiau, o kiti brangiau?

Ką apima įprasta kaina už krovinių pervežimą?

Kaina – tai dažniausiai vairuotojo darbas, degalai (o jų kaina šokinėja kaip gyvulėliai), keltų bilietai, kelių mokesčiai ir, žinoma, mano komisijos už tai, kad aš viską suvedžiau į vieną vietą. Tačiau čia nerodomi „priedai“. Jei jums reikia, kad vairuotojai ne tik užvežtų, bet ir iškrautų, padėtų surąšyti daiktus (tai vadinama inventarizacija), arba jei reikia ypatingos įrangos (keltuvai) – tas viskas papildomai. Užklausdami kainos, visada klauskite, ar ji yra „finali“ ar tai dar tik įvertis.

Ar taip, kad pigiausiais pasiūlymais geriau nepasitikit?

Čia jums tiesiogiai pasakysiu – jei kaina atrodo per daug gera, kad būtų tiesa, ji tikriausiai tokia ir nėra. Yra firmų, kurios renka krovinius „pripildydamos“ mašiną kelioms šeimoms, ir tada važiuoja ratu po visą Angliją prieš išvykdamos į Lietuvą. Jūsų baldai gali klaidžioti po Šiaurės Angliją savaitę. Kita vertus, aš nebūčiau ir paskelbęs, kad brangiausias yra geriausias. Ten dažnai mokate už prekės ženklą, o ne už kokybę. Reikia rasti golden middle – vidutinę kainą su aiškia sąskaita.

Kaip apskaičiuojama kaina vienam kubiniam metrui?

Standartiškai (nors kas kuria savo taisykles) mes dažnai orientuojamės į tūrį – kubinius metrus. Žinoma, jei vežate tūkstantį knygų, kainuos brangiau nei tūkstantį putų. Perkraustymas iš Haxby dažnai apima daug baldų, o jie yra „dušiai“ – užima daug vietos, bet sverbia ne taip daug. Vidutiniškai vienas kubas kainuoja kaip dešimt tokių picų (tarkime), tačiau viskas priklauso nuo sezono. Vasarą brangiau, žiemą – pigiau.

Ar reikia mokėti užsidėti iš anksto?

Dažniausiai taip. Profesionalios firmos nedirba su viltimi. Įprasta yra užstatas – apie 20-30 proc. likęs sumokamas tada, kai daiktai jau yra Lietuvoje arba juos iškrovus. Nerekomenduoju mokėti 100 proc. iš anksto, nebent tai būtų labai žinoma ir patikima kompanija, su kuria dirbate jau 20 metų (kaip aš su kai kuriais savo klientais). Pinigai užtikrina, kad vairuotojas tikrai išvažiuos į jūsų kryptį, o ne nusisuks į geresnį užsakymą.

Kokius papildomus mokesčius galiu susidurti?

O čia yra tos „smėlio dėžės“. Gali būti mokestis už užlaipinimą, jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą (nes paruošėte daiktus). Gali būti mokestis už sunkų krovinią (jei turite pianiną ar seifą). Ir, žinoma, muitinės mokesčiai, jei bandysite įvežti daugiau nei leidžiama (apie tai kalbėsime vėliau). Kartais užtenka vieno sugedusio rato, kad kaina pakiltų.

Daiktų pakavimas ir paruošimas: Kas tikrai svarbu?

Ar turiu pats viską supakuoti į dėžes?

Galite pakelti viską taip, kaip yra – ant krėslų, ant grindų, tačiau tai blogiausia idėja. Kelyje (ypač Anglijoje, kur keliai būna „voliai“) viskas nukris subraižyta. Patariu bent jau daiktus, kurie lūžta, sudėti į dėžes. Jei neturite dėžių – mes galime jums jų parūpinti už papildomą mokestį. Tai investicija į jūsų nervų taikymąsi. Kai atidarote dėžę Lietuvoje ir mataite švarius indus, o ne skaldą – tai neįkainojama.

Kas dėl stambaus baldų pervežimo: ar juos reikia išmontuoti?

Tai priklauso nuo to, ar jie per eiles duris. Haxby namuose dažnai būna siauri laiptai. Didelė spinta ar „L“ formos sofą be išmontavimo tiesiog neištrauksite. Mūsų vairuotojai dažniausiai turi su savim pagrindinius įrankius (razmikus, atsuktuvus), tačiau jei baldai yra labai kompleksiniai (skandinaviškos rinkinys, kur reikia specifinių veržliarakčių), geriau išmontuoti patys iki jų atvykimo. Tai sutaupys valandas tiesioginio darbo.

Ar saugu vežti elektroniką ir kompiuterius?

Taip, bet su sąlyga. Neužpilkite jų į tą pačią dėžę, kurioje gulėjo metalinės detalės ar batų valymo priemonės. Originalios pakuotės yra geriausios, jei jos išlikote. Jei ne – tai daug putų ir kartono. Pats asmeniškai visada patariu vertingiausius daiktus (nešiojamus kompiuterius, dokumentus, papuošalus) vežti su savimi keleivių salone, jei važiuojate tame pačiame automobilyje, arba pasitikėti juos „rankiniam bagažą“ sunkvežimyje. Vairuotojai yra geri žmonės, bet jie neprisiima atsakomybės už jūsų brangų „Macbook“, jei jo nepakavote tinkamai.

Kaip elgtis su daiktais, kurie netilps į dėžę?

Patalynę, antklodes, megztinius – viską galima susukti į stambius maišus (vadinamuosius „vakuotukus“). Tai taupo vietą labai efektyviai. Esu matęs, kaip žmonės mėto viską į maišus be jokios tvarkos, o tada vairuotojas kentėja surišant tai virve, kad neišsiristų. Užriškite maišus, jei įmanoma. Bet svarbiausia – nenaudokite plastikinių šiukšlių maišų, jie plyšta po 50 kilometrų.

Ar jums reikia inventorinio sąrašo (deklaracijos)?

Absoliučiai taip. Be to, jei vežate daugiau keleivių daiktų negu leidžiama be mokesčių, tai privaloma. Sąrašas turi būti bent jau apibrėžtas: „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“, „1 sofa“, „5 dėžių drabužių“. Vienas mano klientas Haxby parašė tik „Baldai ir daiktai“. Muitininkai Dover'e sustabdė mašiną kelioms valandoms, kol viską iškraunė ir tikrino. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą nei dieną laukiant uoste.

Muitinė, dokumentai ir „pasiulos“: Kas nutiko po Brexito?

Kaip dabar veikia muitinė perkraunant iš Anglijos į Lietuvą?

Brexit pakeitė viską. Anksčiau tai buvo ES vidaus reikalai, dabar – eksportas/importas. Reikia pateikti „T2L“ dokumentą arba deklaraciją.