Perkraustymas iš Coppull: kas tikrai svarbu žinoti, kai kelias veda į Lietuvą

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kaskart kai gaudavau užklausą iš tokių vietovių kaip Coppull, visada užsirašydavau savo užrašų knygutėje „Įdomu“. Tai nedidelis gyvenvietis Lankašyre, vos kelių tūkstančių gyventojų, tačiau logistika ten kartais sukepia galvą net patyrusiems vairuotojams, ypač jei reikia organizuoti neįprastą perkraustymą iš Coppull į Lietuvą ar kitas Europos šalis. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog „pakrauti ir važiuoti“, bet realybėje viskas žymiai sudėtingesnė, ypač dabar, po „Brexit“, kai muitinės tampa tikru košmaru. Čia ne kalba apie tai, kaip sudėti dėžę, o apie tai, kaip išvengti tų situacijų, kai sunkvežimis stringa šalikelėje, o klientas skamba baisiai nervingas. Kad nenukryptume nuo temos, pasikalbėkime apie tai, kas actually domina žmones, ruošiančiusis išsikraustyti iš šio kampelio Anglijos.

Kaip prasideda viskas ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko paprastai trunka perkraustymas iš Coppull iki Lietuvos?

Labai dažnas klausimas, bet atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Paprastai, jei viskas eina kaip paieškoje (taip, žinu, retai), tai nuo to momento, kai užkrauname daiktus Coppull, iki jų iškrovimo Vilniuje ar Kaune praeina maždaug 3–5 darbo dienų. Bet čia yra idealus scenarijus. Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas užstrigo M6 sankryžoje dėl avarijos, ir tai viską padėjo į lūžį dviem dienoms. Taigi, geriau skirti savaitės laiką atsargiai, o ne tikėtis stebuklo rytoj. Be to, jei reikia suvesti kelių klientų krovinius (taip vadinamas „dalinis krovinys“), tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti po Angliją.

Ar sunku rasti Coppull žemėlapyje dideliems sunkvežimiams?

Sakyčiau, ne taip sunku rasti, kaip ten įvažiuoti. Coppull yra netoli Čorlio, prie pat M61 kelio, kas teoriškai patogu, tačiau… kai kurios vietinės gatvės yra siauros ir vingiuotos, kaip daugelyje Anglijos kaimelių. Esu matęs situaciją, kai 40 tonų sunkvežimis turėjo statyti „pakraustymą“ netoli pat pagrindinio kelio, nes negalėjo įvažiuoti į asfaltuotą privažiavimą – tiesiog nebuvo vietos apsisukti. Todėl, jei gyvenate toliau nuo pagrindinio magistralės, mes visada iš anksto siunčiame kurjerį ar mažesnės masės sunkvežimį įvertinti prieigą. Niekada nerekomenduoju meluoti apie gatvės plotį, tai tik apsunkins patį perkraustymą iš Coppull procesą.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, tai aš visada kartojau kaip mantrą. Optimalus laikas – maždaug 3–4 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Kodėl? Nes geros transporto kompanijos turi tvarkaraščius. Jei skambinate pirmadienį ir norite, kad atvyktų penktadienį, greičiausiai gausite kainą, dėl which jums bus negerai. Be to, reikia laiko paruošti dokumentus, ypač jei norite taikyti be vielno importo tarifą (Transfer of Residence – ToR01). Skubėjimas šioje srityje visada kainuoja brangiau, ir tai ne tik pinigai, bet ir nervai.

Kainos ir biurokratija: pinigai ir popieriai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Coppull į Lietuvą?

Oi, čia yra klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiesiogiai, nepažiūrėjęs į jūsų sąrašą. Kainos svyruoja kaip vėjų jūroje. Mažas krovinių konteineris ar dalinis krovinys gali kainuoti nuo 600–800 svarų, o jei turite pilnametį namą su baldais, tai gali šokti ir iki 3000 bei daugiau. Esu matęs, kaip žmonėms duodamos kainos, nuo kurių nukrenta žandikauliai, todėl stengiuosi kalbėti atvirai. Kainą lemia ne tik atstumas (Coppull–Lietuva yra maždaug 2000 km viena kryptimi), bet ir kuro kaina, kuri dabar, turiu pripažinti, nelabai džiugina. Taip pat turi omenyje, kad kėlimas aukštyn arba neįprasti daiktai (pavyzdžiui, pianinas) automatiškai pakelia kainą.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Be kuro ir atstumo, labai daug priklauso nuo to, kiek fizinio darbo reikia. Jei visi daiktai jau yra surinkti dėžėse ir laukia prieš namus – tai viena kaina. Jei reikia išmontuoti spintas, supakuoti indus, o vėliau viską surinkti Lietuvoje – tai kitokios valandos (ir jų kaina). (Čia turėčiau paminėti, kad kartais kainuoja ir pašalinti pakuojimo medžiagas, tačiau dažniausiai tai įeina į paslaugą). Taip pat įtakos turi ir pervežimo laikotarpis – vasarą, kai visi vežia vaikus į mokyklas arba atostogauja, kainos šiek tiek aukštesnės nei sausį, kai keliais yra tuščesni.

Ar reikia mokėti PVM ar muitą?

Čia įsitraukia „Brexit“ ir vienas sudėtingiausių dalykų. Jeigu perkraustote daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius, ir judinate į Lietuvą gyventi galutinai, galite kreiptis dėl ToR01 dokumento. Jis leidžia atvežti daiktus be mokesčių (be PVM ir muito). Be šio dokumento, mokesčiai gali būti astronominiai – 21 % PVM nuo vertės ir muitas, priklausomai nuo prekių. Vieną kartą teko matyti klientą, kuris užmiršo deklaruoti savo seną motociklą, ir muitinė įklijavo didžiulę sąskaitą. Taigi, dokumentai svarbiau už dėžes.

Kaip suformuluoti ToR01 prašymą?

Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia kantrybės. Tai daroma elektroniniu būdu per Jungtinės Karalystės muitinės puslapį. Reikia nurodyti savo duomenis, kada atvykote į JK (ar kada išvykstate), ir sąrašo daiktų. Pagrindinė klaida, kurią pastebiu – žmonės bando užpildyti jau būdami Lietuvoje. Viską reikia padaryti iš anksto, kol esate Anglijoje, tada gausite numerį, kurį reikia perduoti pervežėjui. Be šio numerio sunkvežimis gali būti sulaikytas sienoje, o tai kainuos laiko ir pinigų.

Ar draudimas yra privalomas?

Techniškai ne, bet as, kaip žmogus, kuris girdėjo visas istorijas, sakau – tikrai taip. Standartinis draudimas apima labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 svarų už kilogramą. Jei turiu brangių elektronikos ar meno kūrinių, reikia aptarti specialų draudimą. Prisimenu atvejį, kai vairuotojas staigiai stabdė, ir kliento senovinis radijo imtuvas nuskriejo per visą furgoną. Jeigu ne būtų papildomo draudimo, žmogus būtų gavę vos nieką. Geriau permokėti už draudimą nei gailėtis vėliau.

Ką daryti, jei neturiu ToR01?

Tada... geriau pasiruoškite piniginę. Jeigu atvežate daiktus be šio statuso, Lietuvos muitinė juos trauks kaip prekes. Galėsite mokėti PVM, o jei daiktai nauji (nenaudoti), tai dar ir muitą. Kartais žmonės sako, kad „pasiimsiu riziką“, bet sistema yra labai automatizuota dabar – sunkvežimio numeris ir krovinių deklaracija eina per sistemą, ir „praslysti” bežinant yra beveik nebeįmanoma. Nėra verta rizikuoti dėl kelių šimtų eurų.

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Ar jūs pateikiate dėžes?

Taip, darome, tai standartinė daikta. Prieš atvykstant į Coppull, atvežame reikiamą kiekį dėžių, popieriaus, putų plastiko, lipduko juostos. Kartais žmonės sako: „Man reik tik penkių dėžių“, o tada, kai pradedame krauti, pasirodo, kad virtuvės reikmenų pilnas sandėlis. Geriau paimti daugiau ir liktu nei trūktų paskutinę minutę. Dėžės yra tvirtos, antrinės paskirties (naudojamos), tai ir ekologiška, ir pigiau.

Kaip supakuoti lėtai daiktus (indai, taurės)?

Turiu paprastą taisyklę: kiekviena taurė turi būti apvyniota atskirai. Nenaudokite laikraščių – jie palieka spaudos rašalus, kurie vėliau tepa indus. Naudokite specialų popierių. Po to, kai taurės dedamos į dėžę, visi tuščiai tarpai užpildomi putplačiu arba suskruostumais popieriaus lapais. Jei dėžės kelsite – ji neturi džiūgti. Vieną kartą matyta, kaip klientas padėjo į dėžę sunkų metalinį keptuvės dangtį virš stiklinių taurių… nereikia aiškinti, kas nutiko kelionės metu.

Ar galima vežti drabužius ne dėžėse?

Galima, yra specialių drabužių dėžių su strypais (wardrobe boxes), kurios leidžia neištraukti drabužių iš kabyklos. Tai labai patogu lietuviams, kurie turi daug kostiumų ar švarkų. O paprastus drabužius galima tiesiog susukti į dėžes arba didelius maišus, nebent tai yra labai jautrios medžiagos (šilkas, aksomas), tada geriau dėžė. Esu matęs, kaip žmonės krauna drabužius į plastikines maišus, o tais maišais traukia už rankenų… mažiau nebus, tiesiog plyšta rankenos.

Kas nutinka su baldais, jei jie netelpa į duris?

Tai klasika. Angliški namai dažnai turi siauras duris arba laiptus, o baldai – didžiuliai. Mes turime komandą, kuri moka išmontuoti beveik viską. Lovos, spintos, sekcijos – viskas išsuka, užrakinama detalės (kai kurios įmonės tiesiog meta į krūvas, bet mes stengiamės išlaikyti tvarką). Vėliau Lietuvoje viską surinkome atgal. Svarbiausia – pasakyti mums iš anksto, jei baldai buvo surinkti jūsų (o ne profesionalų), nes kartais varžtai būna „nužiūrėję“ ir jų nepavyksta atsukti be griovimo.

Ar galima vežti maistą?

Ribotai. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių – tai yra griežtai draudžiama sanitarijos taisyklių. Tačiau sauso maisto (miltai, makaronai, konservai, aliejus) vežti galima, tik reikia, kad pakuotės būtų uždarytos ir nenubraižytos. Kartais žmonės bando paslėpti kumpelį tarp drabužių... negerai, o kiaulės? Tikrai negerai, nes muitinės šunys tai aptinka greičiau nei įsivaizduojate. Geriau suvalgykite patys arba atiduokite kaimynams prieš išvykdami iš Coppull.

Ar saugu vežti augalus?

O tai, turiu pripažinti, yra labai painu. Po „Brexit“ augalų importas tapo labai apribotas. Asmeniniam naudojimui galima atvežti mažai augalų, jei jie turi specialius fitosanitarinius sertifikatus, kurie kainuoja brangiau nei patys augalai. 99 proc. atvejų aš sakau klientams – palikite augalus čia arba atiduokite draugams. Nes griežtai kalbant, jei vairuotojas randa augalą be dokumentų, jis privalo juos išmesti arba grąžinti atgal, o tai kels nemažai rūpesčių. Nėra verta dėl vieno fikuso gaišti nervus.

Kelionės eiga ir atidavimas

Ar galiu važiuoti kartu su sunkvežimiu?