Perkraustymas iš Anglijos pigiai: kur rasti patikimą vežėją ir išvengti nusivylimo?

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – rasti tikrą, patikimą perkraustymą iš Anglijos pigiai yra lyg rasti adatą krūvoje šieno. Žmonės visada svajoja, kad jų daiktai nukeliaus saugiai, greitai ir beveik už dyką, bet realybė paprastai būna kiek kitokia. Esu matęs viską – nuo puikių, šeimyniškų smulkių vežėjų iki didelių korporacijų, kurios praranda visas jūsų vertybes ir dar moka nusiskundžioti. Anglija ir Lietuva jau seniai nėra ta pati erdvė, ypač po „Brexit“, tad kainos auga, o reikalavimai griežtėja. Šiame straipsnyje nesakysite jokių pasakų, o tik giliai įsigilinsime į tai, kaip tai tikrai veikia, kur ieškoti ir ką stengtis nepadaroti, kad nepasigailiotumėte, kai vairuotojas išvažiuos tuščiomis.

Kaip ieškoti ir ką žiūrėti pradžioje

Kur geriausia ieškoti skelbimų apie perkraustymą iš Anglijos?

Visų pirma, nereikėtų tikėtis stebuklų „Google“ paieškos viršuje, ten dažnai būna tie, kurie daugiausia moka už reklamą, o ne tie, kurie geriausiai daro savo darbą. Asmeniškai aš dažniau patariu ieškoti socialiniuose tinkluose, ypač Facebook grupėse, kuriose šneka lietuviai Anglijoje. Ten yra tas žaliasis, natūralus filtras – jei kas kaip sunkiai sukčiavo, apie tai parašytą penkias minutes po įvykio. Taip pat, nepaisykite senos gerosios „Gumtree“ ar „Lietuvių skelbimų“, nors ten dabar daug šlamšto. Žinoma, ir „Google“ tinka, bet ten labai svarbu skaityti ne tik svetainę, bet ir atsiliepimus, jei jų išvis yra.

Ar verta tikėti atsiliepimais internete?

Tikrai ne visiems. Esu matęs, kaip mažos perkraustymo firmos nusiperka dešimtis teigiamų atsiliepimų vos už pora dešimtų svarų. Jei matote, kad įmonė turi 50 atsiliepimų, visi parašyti per vieną savaitę ir visi vienodi – tai signalas raudonas. Ieškokite tokių, kurie turi ilgesnę istoriją, o galbūt ir kelių neigiamus įrašus – tai rodo, kad tai gyva, tikra įmonė, o ne robotas. Tikrinkite, kas rašo ar tą žmogų galima rasti, ar atsiliepimas susijęs būtent su perkraustymu iš Anglijos, o ne su pica pristatymu Vilniuje.

Kaip suprasti, ar įmonė reali?

Tai yra kritiška. Jei jums atrodo, kad svetainė atrojo lyg daryta „Wordpress“ šablonu prieš penkias minutes, būkite atsargūs. Tikrasis perkraustymas iš Anglijos pigiai negali būti atliekamas be įmonės pavadinimo, registracijos numerio (Anglijoje tai Company House duomenys) ir realaus adreso. Paskambinkite jiems. Jei jie atsiliepia kaip profesionaliai, o ne kaip „Sveiki, bro, ką reikia?“, tai jau pusė sėkmės. Dar geriau, jei jie gali parodyti savo vairuotojo, kuris jūsų veš, nuotraukas ar bent jau turi fiksuotą telefoną, o ne nebegalinčią SIM kortelę.

Kodėl kai kurios firmos atrodo įtartinai pigios?

Nes jūs mokate tik už tai, ką matote – t.y. už vietą vone. Dažnai tokios firmos neduoda jokios garantijos, draudimo, neturi sandėlio Anglijoje, todėl gali atvykti pavėluotai ir grasinti, kad neišveš daiktų, jei neduosite papildomai. Taip pat, jie gali taupyti ant kurso – vairuotojas važiuos be poilsio, kas nelegalu ir pavojinga. Perkraustymas iš Anglijos pigiai tampa brangus, kai reikia mokėti už sulaužytus baldus arba baudas už netinkamą krovinią.

Ar geriau rinktis didelę mažą?

Didelės firmos turi stabilumo, bet dažnai joms svarbiau sandėlių užpildymas nei jūsų asmeninis komfortas, o kainos gali būti peršoktos dėl administracijos. Mažos firmos, ypač lietuviškos, dažnai siūlo individualų požiūrį, vairuotojas gali būti tas pats, su kuriuo ir kalbėjotės. Tačiau rizika ta, kad jei vairuotojas susirgs ar lūžs mašina, mažai kam ką pakeisti. Geriausia yra rasti vidutinę – kai turi keletą mašinų, bet vis dar žino kiekvieno kliento pavardę.

Ką daryti, jei man siūlo atvežti dėžę už 50 svarų?

Bėkite. Tai paprasčiausias būdas pavogti jūsų daiktus arba gauti „narkotikų siuntą“, kurią jums tiesiog padės į bagažinę ir pasakys pristatyti į Lietuvą. Legalus perkraustymas negali kainuoti tiek mažai dėl degalų kainos ir keltų. Tokie pasiūlymai būna arba sukčių, arba nelegaliai dirbančių migrantų, kurie tiesiog ieško kelialapio. Nežinote, kas gali būti toje dėžėje viduje, kai ją sulaudo muitinė.

Kainų Formationas ir paslėpti mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Anglijos pigiai?

Tai labai platus klausimas, bet stengiuosia atsakyti realiai. Jei tai mažas krovinys, tarkime, 1-2 kubiniai metrai (kelių dėžių kiekis), tai turėtumėte mokėti nuo 250 iki 400 svarų. Jei jau kalbame apie pilną butą ar namą, kai sunaudojama visa 20 pėdžių konteineris arba didelis sunkvežimis, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 svarų, priklausomai nuo to, kur esate Anglijoje – ar Londono centre (kur sunku privažiuoti), ar kažkur Šiaurės Anglijoje.

Kas įeina į kainą, o kas ne?

Įprasta kaina paprastai apima paėmimą iš adreso Anglijoje, iškrovimą Lietuvoje (prieš duris) ir degalus. Tačiau dažnai į kainą neįeina keltų mokesčiai (tai apie 80-120 svarų viena kryptis), draudimas (apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės) ir, svarbiausia, manualinis darbas – jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, tai kainuos papildomai. Visada klauskite „ar tai galutinė kaina?“, kad nustotumėt sužinoti, kad dar reikia mokėti už „pakuotes“.

Ar taip tikrai, kad keltų mokesčiai nėra įskaičiuoti?

Taip, deja, tai viena dažniausių gudrybių. Daugelis skelbimų sako „nuo 200 svarų“, o paaiškina, kad tai tik kaina už mašinos darbą iki uosto. Keltai (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) dabar brangsta kaip blogas vynas. Jei jums siūlo viską įskaičiuotą kainą, kuri atrodo per pigia, tikrinkite, ar jūsų daiktai nevažiuos tranzitu kaip „pavojingos medžiagos“ (juokauju, bet kartais būna keista). Geriausia sutarti fiksuotą sumą, kurioje nieko nebėra papildomai.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Be abejo. Ypač jei jums nereikia važiuoti tikslią dieną. Jei vairuotojas turi tuščią vietą ir grįžta į Lietuvą jau kitą dieną, jis gali nuleisti kainą 20-30 proc., kad tik užpildytų mašiną. Tokio perkraustymo iš Anglijos pigiai variantas vadinamas „part load“ arba dalinio krovinio transportavimu. Būkite drąsūs ir klauskite, ar turi planų Lietuvoje tada ir tada, nes laikas yra pinigai šioje verslo srityje.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo regiono?

Anglija didelė. Jei gyvenate Kornvalyje, vairuotojui teks važiuoti per visą šalį iki Doverio, tai yra 5-6 valandos viena kryptis. Tas laikas reiškia degalus, vairuotojo darbo užmokestį. Jei esate Londono ar Mančesterio apylinkėse, kur maršrutai dažnesni, kaina gali būti žemesnė. Taip pat, reikia atsižvelgti į Lietuvos pusę – jei reikia važiuoti į giliausią Žemaitiją kaimą, kur sunku apsisukti sunkvežimiui, tai irgi gali kainuoti brangiau.

Ar brangiau, kai reikia pakelti daiktus į trečią aukštą?

Žinoma, kas kita. Mes vadiname tai „manualiniu darbu“. Jei yra liftas, dažniausiai paima nedidelį mokestį už pėsčiomis nešimą. Jei lifto nėra, kiekvienas laiptas atrodo kaip kalnas. Vairuotojams mokama už valandą ar už laiptą. Jei turite sunkų pianiną be lifto penktame auke, tai gali kainuoti tiek, kiek ir patis pervežimas. Nenujunkite to iš galvos, kai skaičiuojate biudžetą.

Ar taupyti ant draudimo verta?

Niekada. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas, vengdamas greičio kameros, staigiai stabdė, o užpakalyje stovėjęs tėvų komoda su visais stiklais nuskriejo į priekį. Jei nėra draudimo, gausite tik „atsiprašau“. Draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. Be to, dabar, po Brexito, dauguma draudimų nebegalioja automatiškai, jei nėra specialiai užregistruoti kroviniai, tai labai svarbu patikrinti.

Kelionės eiga, maršrutai ir laikas

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus?

Teoriškai mašina važiuoja dieną ir naktį, tačiau yra poilsio laikai. Paprastai nuo jūsų durų iki Lietuvos durų praeina nuo 3 iki 5 dienų. Jei tai dalinis krovinys (kai dar kitų žmonių daiktai), tai gali užtrukti net iki dviejų savaičių, nes laukiama, kol užpildoma mašina. Neskubėkite spausti vairuotojo kiekvieną valandą klausti „kur jūs“, tai tik nervina ir neduoda jokio efekto, tik trukdo vairuoti.

Kur jie keliauja – per keltą arba tunelį?

Dauguma eina per Dover-Kalis keltą arba „Eurotunnelį“. Keltas pigesnis, bet lėtesnis (reikia išlipti, užsukti mašiną, 1.5 valandos plaukiojimas). Tunelis brangesnis, bet greitesnis – 35 minutės po jūra ir jau Prancūzijoje. Dabar, dėl dokumentų tikrinimo (Brexit), eilės abiejuose galuose gali būt didžiulės, tad tas greitis prarandamas. Vairuotojai dažnai pasirenka keltą, kad galėtų papietoti ir pailsėti.

Ar galiu sekti savo daiktus internete?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą. Mažos firmos dažnai tiesiog parašo „važiuoju tiesiai“. Jei jums labai svarbu tikslumas, rinkites tą, kuris gali siųsti koordinates. Bet būkite realūs – jei vairuotojas važiuoja per Vokietiją, kur yra greičio apribojimų sunkvežimiams, jis negali stumti 120 km/h. Jis tiesiog važiuoja kaip gali.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei įmonė gerai organizuota, ji turi partnerių tinklą ir gali išsiųsti kitą vairuotoją perkrauti daiktus. Jei tai „vieno vyro“ įmonė, gali būti, kad jūsų daiktai stovės prie kelio šalies kelias dienas. Būtent todėl reikia klausti apie techninį aptarnavimą. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas praleido per degalines, tai jo paėmė kita įmonė ir pavogė... o ne, tiesiog padėjo atsigabenti į servisa.

Ar saugu važiuoti žiemą?

Anglija ir Lietuva turi skirtingas žiemas. Anglijoje 1 cm sniego sukelia chaosą, Lietuvoje vairuotojai įpratę. Tačiau kalnų perėjos Vokietijoje arba Lenkijoje gali būti uždarytos. Tada kelionės laikas ilgėja. Perkraustymas iš Anglijos pigiai žiemą gali būti sudėtingesnis dėl šalčio – jei daiktai stovi nešildomame sandėlyje prieš pakrovimą, gali sušalti (ypač elektronika). Pasidairykite, ar jie laiko daiktus viduje.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs (tik su raktais)?

Taip, tai daroma dažnai. Tiesiog paliekate raktus pažįstamam, vairuotojui arba sandėlio vadovui. Tačiau čia reikia didelio pasitikėjimo. Geriausia, jei galite būti ten paėmimo metu, kad užfiksuotumėte daiktų būklę. Jei paliekate raktus pašto dėžutėje, rizikuojate, kad vairuotojas negaus jų ir sugaiš laiką, o tuomet reikės mokėti laukimo mokestį.

Kodėl kartos vairuotojai nepasirodo laiku?

Angliškas „rush hour“ yra kaip pragaro cirkas. Jei jums pažadėta 8:00 ryto, o vairuotojas tiesiomas užstrigo M25 žiede, jis niekaip negalės būti laiku. Taip pat, dažnai būna, kad ankstesnis klientas padėjo daugiau daiktų nei planavo, todėl pakrovimas užtrunka. Nereikia šaukti iš karto, pakanka paprašyti pranešti, jei bus vėluojama daugiau nei valanda.

Muitinė, dokumentai ir „Brexito“ šūsnys

Ar dabar reikia deklaruoti visus daiktus dėl Brexito?

Taip, tai didžiausias galvos skausmas šiuo metu. Nors jūs perkraustote savo asmeninius daiktus (kurie dažniausiai be mokesčių), muitinės sistemoje turi būti pateikta „Retrospective Movement“ arba panaši deklaracija. Geri vežėjai tai daro už jus, tačiau dauguma mažųjų vežėjų apie tai net neprisimena. Jei muitinė sustabdys mašiną be dokumentų, baudos gali būti didelės.

Ar galiu vežti maistą arba alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Alkoholis – tarkime, keletas butelių vyno ne kels problemų. Jei bandysite vežti dešimtis dėžių alaus arba kebabų, tai bus traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti very high mokesčius. Geriau nieko tokio nedaryti, nes muitininkai turi šunis, kurie uostja viską. Perkraustymas iš Anglijos pigiai gali tapti labai brangus, jei gausite baudą už nelegalų alkoholio kiekį.

Kas dėl elektronikos – ar reikia mokėti PVM?

Jei perkraustote seną kompiuterį, kurį naudojote 3 metus Anglijoje, tai nėra prekė, tai asmeninis turtas, tad mokesčių nėra. Jei vežiate 5 naujus „iPhone“ dėžėse, tai bus traktuojama kaip prekyba. Muitinė dažnai klauso „kodėl jums tiek daug televizorių?“. Būkite pasiruošę paaiškinti, kad tai seni daiktai iš namų. (Arba bent jau tarkim, kad jie seni).

Ar reikia turėti sąrašą daiktų (inventorių)?

Būtina. Be galo. Turi būti parašyta, kas yra kiekvienoje dėžėje bent apibendrintai (pvz., „Drabužiai“, „Indai“, „Knygos“). Jei sąrašo nėra, muitinė gali pradėti atidaryti kiekvieną dėžę, o tai užtrunka amžinai. Be to, jei kažkas dingsta, be sąrašo neįrodysite, kad tai buvo pakrauta.

Kas vyksta, jei pamiršau dokumentų?

Jeigu vairuotojas važiuoja be jūsų asmens dokumentų kopijų (arba originalų, jei ten pat), jis gali būti nusiųstas atgal iš muitinės. Tada jums reikės siųsti dokumentus kurjeriu arba susitarti kitaip. Tai visiškai jūsų kaltė, todėl ir išlaidas teks padengti jums. Visada patikrinkite, ar vairuotojas turi jūsų paso ir (jei reikia) vizos kopijas prieš išvykdamas.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Tai jau atskira tema. Augintiniai turi turėti chipą, pasą, skiepus. Bet jie negali važiuoti krovinių mašinoje (vone) – jiems per šalta ir juokingai. Jie turi važiuoti specialiomis transporto priemonėmis arba su jumis keltu. Neriekindami žiūrėkite, kaip kai kurie bando paslėpti katiną dėžėje su drabužiais – baisi praktika.

Ar Lietuvos muitinė dažnai sustabdo tokius automobilius?

Pastaruoju metu mažiau, nes sistemos susivienodijo, bet vis tiek tikrinimai vyksta atsitiktinai. Jei mašina atrodo įtartinai (pvz., senas „Transit“, vairuotojas neramus), gali sustabdyti. Jei viskas tvarkinga – deklaracija pateikta, sąrašas yra, jie praleidžia per 10 minučių. Didžiausia problema būna su tais, kurie bando savaivaliai.

Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos

Kaip geriausia supakuoti dėžes?

Nenaudokite didelių dėžių knygoms – jos taps nekeliamos. Geriausia standartinės judėjimo dėžės, kurios telpa į rankas. Knygos – į mažas, lengvi daiktai – į didesnes. Visada užkleiskite dėžės galas lipnia juosta, kad neišsilygtų. Užrašykite ant kiekvienos dėžės, kur ji turi nukeliauti (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“), tai taupo laiką iškrovimo metu Lietuvoje.

Ar galiu paduoti daiktų daugiau nei planavau?

Tai klasika. Klientas sako „tačiau dvi dėžės“, o prieš pat išvykstant atsiranda „dar viena mašina su daiktais“. Jei vietos mašinoje nebėra, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti. Tokiu atveju reikia arba susitarti dėl papildomos kelionės (brangu), arba kažką išmesti. Geriau iš anksto tiksliai įvertinti kiekį – fotografuokite savo daiktus prieš pakrovimą.

Kas dėl baldų išmontavimo?

Dauguma firmų to nedaro. Jie atvyksta, įkelia tai, kas paruošta. Jei reikia išmontuoti spintą arba loftą, tai papildoma paslauga, kurią reikia užsakyti iš anksto. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas, kuris pavargęs po 1000 km, ims gręžti ir versti baldus. Jis gali tiesiog nuleisti spintą ant grindų ir išvažiuoti.

Ar galiu užsisakyti sandėliavimą Anglijoje prieš išvykstant?

Taip, tai labai naudinga, jei parduodate namą ir turite išsikraustyti prieš sandorio užbaigimą. Dauguma firmų turi sandėlius (pvz., ties Londonu ar Birmingemu). Kainos būna apie 10-20 svarų už kubinį metrą per savaitę. Tik patikrinkite, ar sandėlis saugus (su vaizdo kameromis), o ne paprasta palėpė.

Kas nutinka, jei kažkas sulūža kelyje?

Jei turite draudimą, rašote pareiškimą. Jei neturite... tada tikrai nebus smagu. Reikia fiksuoti žalą iš karto, kai iškraunate. Nekelkite sulūžusio daikto į kambarį ir nufotografuokite jį mašinoje prieš išnešimą. Vairuotojas taip pat turi savo CMR sąskaitą, kurioje gali pažymėti pastabas apie pažeidimus.

Kodėl negalima vežti degalų kanistre?

Griežtas draudimas. Tai yra pavojinga krovinių kategorija. Jei sulaudo, gali konfiskuoti visą mašiną su jūsų baldais. Degalus įsigykite Lietuvoje, kai atvyksite. Nekelkite rizikos dėl 10 svarų taupymo.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet labai pageidautina. Jei vairuotojas padėjo nešti daiktus, buvo mandagus, o dar ir atvežė visą tai saugiai, 10-20 arba 50 svarų priklauso nuo jūsų apimties. Lietuviškai sakant – „duok duona, jei gali“. Tai užtikrina, kad jei vėl reikės, jis su malonumu atvyks.

Ar galima susitikti su vairuotoju kelyje ir perdaryti?

Techniškai taip, bet tai labai nepatogu. Geriau, kad jis paimtų iš namų ir pristatytų į namus. Susitikti prie kažkurio degalinės tarp Londono ir Birmingemo gali būti painu dėl vietos apsiribojimų sunkvežimiui. Nenaudokite šios paslaugos, nebent tikrai esate įstrigę.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų prieš duris?

Tai gana dažna apgavystė. Jis sako, kad daugiau daiktų arba reikėjo nešti aukštyn. Jei nenorite prarasti daiktų, dažnai teks mokėti. Vėliau galite bylinėtis, bet tai ilga. Geriausia gynimo priemonė – fiksuota sutartis su galutine kaina iš anksto. Jei sutartyje parašyta „300 svarų viskas įskaičiuota“, jo reikalavimai neteisėti.

Ar saugu leisti vairuotojui vienam namuose?

Gera klausimas. Dažniausiai tai vyrai, kurie dirba sunkų darbą ir neturi laiko vagystėms. Tačiau jei jaučiatės nepatogiai, paprašykite, kad liktų durys atidarytos arba stovėkite netoliese. Pasitikėjimas – pagrindas šioje srityje, bet saugumas pirmiausia.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos noriu atsikratyti?

Jei reikia atsikratyti sofos arba šiukšlių, praneškite iš anksto. Kai kurios firmos gali už tai papildomai paimti, nes turi susitarimų su šiukšlių deginimo arba perdirbimo centrais Anglijoje. Neleiskite jiems tiesiog mesti jūsų senų daiktų gatvėje – tai jūsų pavardės gali būti bauda.

Ar reikia draudžių nuo atsakomybės?

Tai tas pats kas krovinių draudimas. Patikrinkite, ar suma pakankama. Jei vežate brangius paveikslus arba juvelyrinius dirbinius, geriau juos vežti su savimi rankiniame bagaže, o ne vone. Draudimas paprastai nedengia visų dalykų, ypač pinigų ir dokumentų.

Kaip greitai reikia skambinti po išvykimo iš Anglijos?

Geriausia susitarti dėl pristatymo dienos iš anksto. Vairuotojai dažnai važiuoja be poilsio, kad atvyktų anksčiau, todėl gali paskambinti ryte ir sakyti „esu mieste“. Būkite pasiruošę.

Kodėl kai kurie vengia važiuoti į Londono centrą?

„Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Jei mašina neatitinka standartų, tenka mokėti didelias dienas mokesčius (apie 100 svarų). Tas mokestis gali būti pridėtas prie jūsų sąskaitos. Jei gyvenate centre, klauskite, ar įmonė turi „Ulez“ tinkamą mašiną, kad nustotumėt sužinoti apie papildomą 200 svarų sąskaitą.

Ar galima užsisakyti ekspresinį perkraustymą?

Galima, bet kainuos kaip auksas. Tai reiškia, kad mašina važiuoja tik su jūsų daiktais be sustojjimų ir vairuotojai keičiasi. Tiesioginis maršrutas nuo A iki B. Paprastai tai atliekama per 48 valandas, bet kainos gali būti dvigubai didesnės nei standartinis perkraustymas iš Anglijos pigiai variantas.

Ką daryti, jei pasigirdo bjaurus garsas kelyje?

Vairuotojas žino, ką daryti. Jei jis sako, kad viskas gerai, tikriausiai tikrai gerai. Sunkvežimiai dundina, tai jų gamta. Jei matote dūmus arba tepalą – tuomet reikia veikti. Bet dažniausiai keleiviams (jei jūs važiuojate su ju) tiesiog atrodo baisu, o tai tik variklio darbas.

Ką apibendrinti ir iš ko pradėti

Galiausiai, norint rasti patikimą perkraustymą iš Anglijos pigiai, reikia ne taip daug laiko, kiek kantrybės ir proto. Nepasitikėkite tuomet, kai kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa. Pasidomėkite įmonės istorija, klauskite apie draudimą ir, kas svarbiausia, gaukite viską raštu. Šitą verslą valdo pasitikėjimas, o ne gražūs žodžiai. Gerai susiplanuokite, pasirūpinkite dokumentais (ypač dabar, kai muitinės taisyklės pasikeitė) ir būkite kantrūs su vairuotojais – jie taip pat žmonės, kurie bando uždirbti pragyvenimą tarp dviejų šalių. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kuriuos mačiau per savo dvidešimt metų, ir jūsų daiktai atvyks saugiai į Lietuvą.