Perkraustymas į Vilnių iš Sherborne: praktinis vadovas ir kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo pasakiškai lengvų pervežimų iki tokių košmarų, kuriuos nenorėtum patirti priešui. Žinoma, kiekvienas sako, kad jo įmonė yra geriausia, bet realybėje pervežimas tarp šalių, ypač dabar, po „Brexit“, yra sudėtingas procesas. Kelionė iš Anglijos, būtent iš tokių vietų kaip Sherborne, į Vilnių nėra tiesiog važiavimas automagistrale. Tai yra logistinis iššūkis, kuriam reikalingas planavimas, kantrybė ir geras pasiruošimas. Šiame straipsnyje aš papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, o tiesiog taip, kaip būna realybėje. Jei planuojate perkraustymą į Vilnių iš Sherborne, geriausiai pasiruoškite, nes čia ne tik apie dėžių pakraunimą.

Kainos, laikas ir visi tie pinigai

Kiek tai realiai kainuoja?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Nėra vienos kainos, nes viskas priklauso nuo tūrio, bet jei kalbame apie standartinį butą (tarkime, 20–30 kubinių metrų), tai turėtumėte žiūrėti į 1800–2800 eurų ribą. Sherborne yra toli nuo uostų, todėl Anglijoje reikės nuvažiuoti apie 200–250 mylių iki pat Douvero arba Hull. Kuro kainos šiuo metu... na, jūs žinote, kokios jos, tai taip pat atsiliepia galutinei sumai. Taip pat prisidės keltų bilietai, kurie brangsta kiekvieną metų. Užsirašykite, kad pigiau nebus, bent jau ne su kokybišku servisu.

Kelias užtrunka tiek, kiek sako?

Dažnai klientai klausia, ar įveiksime per 2 dienas. Teoriškai – taip, jei vairuotojas būtų robotas. Realiai perkraustymas į Vilnių iš Sherborne trunka maždaug 3–4 dienas. Vien tik nuvažiuoti iki uosto užima pusę dienos, turi laukti keltų grafiko, o paskui Lietuvoje yra greičio ribojimai, kurių sunkvežimiai negali ignoruoti. Kartais įvyksta nesklandumų, pavyzdžiui, kilpos eilėje arba techninė problema, tai visada pridėti vieną dieną atsargiai nėra blogas pasiūlymas. Geriau laukti šiek tiek ilgiau, nei stresuoti, kur dingo daiktai.

Ar kaina gali pasikeisti suplanavus?

Taip, deja, gali. Jei paskutinę minutę nuspręsite, kad visgi reikia vežti tą didelę sofą, kurios nebuvo sąraše arba kurios aukštis viršija standartus, gali tekti keisti mašiną. Dar dažnai būna, kad klientai peržiūri inventoriumi ir sako: „O, pamiršau paminėti dviratį“. Vienas dviratis – nieko, bet jei tų dviračių yra penki, tai reikalinga papildoma vieta, o tai kainuoja. Stengiamės įkainius fiksuoti, bet jei keičiasi krovinys, keičiasi ir kaina.

Ar verta laukti „krovinių“?

Kai kurie žmonės bando sutaupyti ir ieškoja tokių variantų, kai jų daiktai važiuoja su kitų kroviniais (dalinių krovinių metodas). Iš Sherborne tai įmanoma, bet sudėtinga, reikia surasti tinkamą maršrutą. Jei jums neskubate ir galite laukti, kai surinks pilną mašiną, tai gali atsieiti pigiau. Tačiau tada jūsų dėžės gali šokioti tarp Anglijos ir Lietuvos savaitę ar dvi. Asmeniškai aš visada rekomenduoju atskirą mašiną, jei kalbame apie visą butą, taip ramiau.

Ką daryti, jei pasikeičia data?

Tai dažna problema. Pardavėte namą vėliau arba pirkėte vėliau. Jei pranešate bent savaitę iki, paprastai pavyksta permesti grafiką be didesnių rūpesčių. Bet jei skambinate paskutinę dieną, kai vairuotojas jau važiuoja link Sherborne... tada bus problema. Reikės sumokėti už prastovą, nes mašina negali stovėti aikštelėje nemokamai. Mes esame žmonės ir suprantame, bet verslas yra verslas.

Dokumentai, muitai ir „Brexit“ siaubas

Kas tas ToR numeris ir kodėl visi šnibžda?

Dabar tai yra svarbiausias dalykas. ToR (Transfer of Residence) leidimas leidžia atvežti daiktus į ES be mokesčių (PVM ir muito). Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą, jums privalomas šis dokumentas. Be jo, perkraustymas į Vilnių iš Sherborne gali tapti labai brangus, nes muitinė apmokestins viską nuo šaknų. Prašymą teikiate internetu (HMRC svetainėje), tai nemokama, bet gali užtrukti kelias savaites. Nedelskite.

Ar sunku gauti ToR?

Pats procesas ne toks ir sudėtingas, ten reikia užpildyti formą ir įkelti dokumentus (pvz., sutartį su darbuotoju arba mokymų įstaigoje Lietuvoje, kurie įrodo, kad išvykstate). Kartais jiems užtrunka ilgiau, sakyčiau, buvo atvejų, kai laukėme ir mėnesį. Geriausia padaryti tai iš karto, kai tik žinote pervežimo datą. Be šio numerio joks normalus brokeris net neprisileis prie dokumentų pabaigos.

Kokius dokumentus reikia vairuotojui?

Vairuotojas turi turėti savo komplektą: CMR konosamentą, krovinio sąrašą (inventoriaus), ToR numerio kopiją ir savo asmens dokumentus. Be to, reikės deklaracijos eksporto (iš Anglijos pusės) ir importo (į Lietuvą). Tai atlieka brokeris, ne vairuotojas, todėl nereikia kalti vairuotojo, jei kas užstringa muitinėje. Jis važiuoja, o dokumentus tvarko biuras.

Kas su alkoholiu ir cigaretėmis?

Čia yra griežta. Asmeniniam naudojimui galite atvežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių (jei turite ToR), bet tai turi atrodyti kaip asmeninė kolekcija, o ne prekybos sandėlis. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė atvežti 200 butelių vyno „dovanoms draugams“ – muitininkai to nepriėmė. Teikė mokėti arba grąžinti atgal. Geriau nepushyti laimę ir rašyti sąraše tik realų kiekį.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Taip, tai ne įtraukiama į pagrindinę kainą. Brokeris paruošia dokumentus Lietuvos muitinei. Kaina svyruoja, bet paprastai tai 100–150 eurų. Žinoma, galite bandyti tai padaryti patys, jei turite NVA kodą ir žinote, kaip dirba EMCS sistema, bet manau, kad nervų tai neverta. Leiskite profesionalams tai padaryti, o jums liks tik pasirašyti.

Kas dėl mašinos pervežimo?

Jei planuojate vežti ir automobilį, tai jis turi būti įtrauktas į ToR prašymą atskirai. Negalima tiesiog užkrauti mašinos į sunkvežimį su baldais ir sakyti „tai irgi daiktai“. Automobilis reikalauja atskiros procedūros, be to, jei mašina ne jūsų, o pirkta prieš išvykstant, gali tekti mokėti PVM ir mokesčius. Čia taisyklės griežtos, geriau pasikonsultuoti iš anksto.

Pakavimas, dėžės ir „kur dėti tą indą?“

Ar geriau pakuoti paties ar užsisakyti?

Po dvidešimt metų darbo galiu pasakyti vieną: jei norite, kad indai neišlūžtų, leiskite mums tai padaryti. Žinoma, tai kainuoja, bet mes naudojame specialų popierių, burbulus ir dėžes, kurios pritaikytos būtent tai. Klientai dažnai sako „aš taip pat galiu“, bet tada vėliau atsidaro dėžė ir ten yra susmulkyti lėkštės. Vienas kartas buvo, kad vyras užklijavo dėžę taip, kad ją teko perpjauti (gerai, kad ten bujo drabužiai).

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite parduotuvės dėžių nuo bananų arbatų. Jos per silpnos. Kai keliame per Anglijos (nelygų) kelius, tokios dėžės tiesiog susilydo po svorio. Reikalingos standartinės, dvigubos sienelės krovimo dėžės. Mažoms dėžėms dedame knygas (jos sunkios), o didelėms – pagalves, antklodes. Fizikos dėsniai niekur nedingo.

Ar galima vežti maistą?

Dėl „Brexit“ tai tapo labai sudėtinga. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių daržovių (pvz., bulvių) į ES. Muitinė suranda vieną dešrelę – ir visą krovinį gali sulaikyti arba priversti išmesti. Geriau suvalgyti viską ką tikriausiai arba pašalinti iš inventoriaus. Kavą, arbatą, džemus (uždarus) galima, bet tikrai ne šaldytuve esantį kumpį.

Kaip su augalais?

Tai jautri tema. Turi būti specialus sertifikatas, kad augalas nėra ligotas. Be to, kai kurios rūšys (pvz., klevai, kiti medžiai) yra visiškai draudžiami. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti augalus į Lietuvą jūsų perkraustymui į Vilnių iš Sherborne, nes rizika, kad juos sunaikins sienoje, yra didelė. Pigiau nusipirkti naujus Vilniuje, nei mokėti baudas už bandymą įvežti kenksmingas organizmas.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Benzina, degutus, dažus (jei ne uždaryti hermetiškai) negalima vežti. Tai yra pavojinga. Vieną kartą teko iškrauti visą mašiną, nes klientas įdėjo neuzdarytą kibirą su dažais – viskas viduje buvo purvina. Tokius daiktus reikia išmesti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant. Cheminius valiklius galima, bet tik jei jūs tikrai tikrai užsukate dangtelius.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašykite, kur keliauja („Virtuvė“, „Miegamasis“) ir kas viduje („Lūžta“, „Svarbu“). Tai greitina iškrovimą Vilniuje. Be to, jei dėžė paslysta nuo sunkvežimio (kas nutinka retai, bet nutinka), ir mes matome „Židinys“, žinome, kad ten yra jautrių daiktų. Pasirašymas „Viskas“ ant dėžės nepadeda niekam.

Kelionės eiga: kas vyksta kelyje?

Kur keliate per kanalą?

Paprasčiausias būdas yra per Dover-Calais, bet ten dažnai būna didelės eilės, ypač po „Brexit“.