Perkraustymas į Vilnių iš Ponteland: praktinis vadovas ir kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – kelyje viskas įmanoma. Dažnai žmonės, kuriems reikalingas perkraustymas į Vilnių iš Ponteland arba iš bet kurios kitos Anglijos vietovės, įsivaizduoja, kad tai tiesiog užsakymas formoje ir vairuotojas atvažiuoja lyg taksi. Tačiau realybė yra daug raupsnesnė, ypač kai kalbame apie tokius specifinius maršrutus. Ponteland nėra didelis miestas, o ganėtinai uždaras kaimelis netoli Niukaslo, ten siauresni keliai, ir reikia gerai susiplanuoti, kaip didelis sunkvežimis įvažiuos į jūsų kiemą. Štai kodėl verti žinoti smulkmenas, kurios paprastai lieka už maršrutų lentų.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka toks kelionės į Vilnių iš Ponteland etapas?

Sakyčiau, standartiškai tai užtrunka maždaug tris arba keturias dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Bet, žinoma, jei sulaiko keltas arba įvyksta eismo įvykis M6 greitkelyje (kas ten įvyksta beveik kiekvieną dieną), tai gali užtrukti ir ilgiau. Vairuotojas turi atvykti į Ponteland, užkrauti, nuvažiuoti iki uosto, patekti į keltą, o tada važiuoti per visą Europą iki Lietuvos. Tai ilgas kelias, kurio negalima įsivaizduoti be nemažai kavos ir kantrybės.

Ar galite atvykti tiksliai į nurodytą laiką?

Galbūt ir galėtume, jei būtume stebuklininkai, bet esame tik vairuotojai. Anglijoje yra daug neapibrėžtumo – judėjimo spūstys, darbo vietose uždelsti iškrovimai. Paprastai stengiamės pranešti, kai esame maždaug valandos ar dviejų atstumu, bet tiksliai „penkiolika valandą“ pasakyti yra pavojinga. Jei jums labai svarbu laikas, geriau aptarti šią situaciją iš anksto, nors garantijų vis tiek neduodu.

Ar sunkvežimis gali suvažiuoti į mano kiemą Ponteland?

Tai vias dažniausiai problema. Ponteland gatvės dažnai siauros, o ten gyvena turtingesni žmonės, kurie mėgsta savo privatumą. Kartais neturiu ką daryti, kaip tik palikti mašiną pagrindinėje gatvėje ir pernešti daiktus rankomis (tai vadiname „man-van“ paslauga, jei reikia). Jei gyvenate kur toliau nuo pagrindinio kelio, reikės tikrinti ar yra vietos apsisukti 18 metrų ilgio sunkvežimiui.

Ką daryti, jei aš dar neesu pasiruošęs, o vairuotojas jau čia?

Tai klasika. Vairuotojas laukia, o jūs dar bandote supakuoti indus. Paprastai turime apie valandą laisvo laiko pakrovimui, bet jei tai užtrunka ilgiau, gali kilti papildomi mokesčiai už vairuotojo laukimą. Geriau pradėti ruoštis savaitę iki atvykimo, o ne tada, kai mašina jau stovi vartuose. Nenusiminkit, mes matėme viską, bet laikas – tai pinigai logistikoje.

Ar imate į mašiną keleivius?

Techniškai ne, mes ne keleivinis transportas. Mūsų draudimas neleidžia vežti žmonių tarp daiktų, ypač tokiame ilgame maršrute kaip perkraustymas į Vilnių iš Ponteland. Žmonės turi susirasti patys kelionės būdą – lėktuvu, traukiniu ar mašina. Nors kartais, jei tai šeima ir vaikelis, vairuotojas gali „užmerkti akį“ trumpam atstumui uoste, bet į Lietuvą nevešime.

Kainos, pinigai ir kur jos dingsta

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant ugnies. Už 20 kubinių metrų (tai tokia didelė dalis mašinos) galite tekti mokėti nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Degus labai brangsta, o britų svaras taip pat ne toks jau stiprus. Tarkime taip: jei kas nors siūlo už 500 eurų nuvežti visus jūsų baldus į Vilnių, tai arba jis vogia jūsų daiktus, arba juos parduos keltoje.

Ar reikia mokėti užsakymui iš karto?

Įprasta praktika yra mokėti avansą, kad užfiksuotum datą. Mes negalim laikyti laisvos datos jums be užmokesčio, nes galime praleisti kitą užsakymą. Avansas dažniausiai būna apie 10-20 proc., o likutį sumokate, kai daiktai jau yra Lietuvoje arba prieš išvežimą. Tai apsauga ir jums, ir mums, kad kas tikrai tikrai įvyktų.

Kas daro, jei aš neturiu tiek daug daiktų, kad užpildyčiau visą sunkvežimį?

Tuomet mes jums surandame dalinį krovinį (angliškai „part load“). Tai yra, kai mes kombinuojame jūsų daiktus su kito kliento daiktais. Tai puiku, nes pigiau, bet užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia apvažiuoti pas kitus žmones. Perkraustymas į Vilnių iš Ponteland dažnai būna būtent toks – dalinis, kadangi nedaug kas turi pilną namų ūkį iš vieno kaimelio.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus iš trečio aukšto be lifto?

Taip, tai vadinama „manual handling“ paslauga. Jei ten neįmanoma įstatyti keltuvo, o jūs turiate sunkų pianiną arba didelę sekciją, mūsų vairuotojai gali atsisakyti tai daryti arba paprašyti papildomo mokesčio. Nugaros sveikata brangiau už jūsų sofa. Geriau iš anksto pasakyti apie tokias kliūtis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tikiuosi, kad ne pas mus, bet rinkoje jų gausu. Reikia atidžiai skaityti sutartį dėl „waiting charges“ (laukimo mokestis) arba „long carry“ (nešimas ilgu atstumu). Aš visada stengiuosi aiškiai parašyti, ką už ką mokate. Jei matau, kad klientas nežino, ką pasirašo, aš visada paaiškinu, nors ir ne visada turiu laiko.

Baldai, daiktai ir kaip juos supakuoti

Ar turite savo dėžių?

Žinoma, mes galime tiekti specialias perkraustymo dėžes. Jos tvirtesnės nei tas, kurias gaunate iš parduotuvės su bulvėmis. Jei norite, kad jūsų indai nenukristų, verta investuoti į geras dėžes ir įvyniojimo popierių. Žinote, kiek kartą mačiau, kaip žmonės braižo indus į senas „Lidl“ dėžes, o paskui stebisi, kodėl lūžta.

Kaip geriausia supakuoti drabužius?

Geriausia naudoti specialias drabužių dėžes su kablys. Tiesiog užkabinate drabužius iš spintos ir uždėtum į dėžę – nereikia lyginti. O jei neturite tokių dėžių, tada tiesiog palikite ant kabyklių, mes juos uždenkame specialiais maišais. Tai greita ir efektyvu.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet tai problema dėl muitinės. Augalų žemė gali turėti kenkėjų, todėl muitininkai gali juos konfiskuoti arba reikalauti specialių sertifikatų, kurių jūs turbūt neturit. Aš asmeniškai nebūčiau pataręs vežti brangius orchidėjus per sieną, nebent jums tikrai labai reikia. Paprasti kaktusai dažniausiai praeina, bet nėra garantijų.

Ar saugu vežti elektroniką?

Jei supakuosite ją į pradines dėžes, tai tikrai saugu. Jei metatite kompiuterį į kuprinę tarp drabužių... na, tada tai ne mūsų kaltė. Aš visada patariu pažymėti dėžes su „FRAGILE“ (trapu), nors kai kurie vairuotojai to ir taip nemato, kai įsibėgėja. (Turiu omenyje, kad kai kurie vairuotojai gali būti šiek tiek neatsargūs, bet stengiamės rinkti gerus).

Kas daryti su alkoholio ar maisto atsargomis?

Muitinė vėl gi. Jei turite keletą butelių vyno sau, tai dažniausiai praeina kaip asmeninis daiktas. Bet jei bandote vežti dešimt dėžių viskio, kad parduotum Lietuvoje, tai gali baigtis dideliu baudos raštu ir konfiskavimu. Maisto produktai taip pat ribojami, ypač mėsa ir pieno produktai iš ES į JK ir atvirkščiai po Brexito. Geriau suvalgyti viską prieš išvykdami.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinis chaosas

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinei?

Taip, būtina pateikti daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašą). Jis turi būti gana detalus, ne tik „3 dėžės su daiktais“. Muitinė turi žinoti, ką vežate, kad užtikrintų, kad tai nėra prekyba. Jei sąrašas bus per daug abstraktus, gali užstringti sienoje.

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Reikės asmens dokumento (pasas arba ID kortelės), daiktų sąrašo, o jei vežate transporto priemonę, tai ir jos dokumentus. Jei perkraustote dėl darbo, gali prireikti darbo sutarties kopijos. Visada geriau turėti visus popierius pasiekiamose vietose, o ne paslėptus giliai lagamine.

Ar po Brexito pasikeitė kažkas dėl dokumentų?

O kaip ne. Anksčiau buvo paprasčiau, dabar reikia užpildyti daugiau formų, ypač jei tai ne asmeninis perkraustymas, o pirkimas-pardavimas. Mums, vežėjams, tai sukūrė nemažai galvos skausmo, nes klaidos formose gali kainuoti brangiai. Perkraustymas į Vilnių iš Ponteland dabad reikalauja tikslumo, kurio anksčiau nebuvo.

Kas nutinka, jei pamiršiu kokį dokumentą?

Tada prasideda skambučiai ir laukimas. Kartais galima viską išspręsti el. paštu, jei turite skenerį, bet kartais reikia važiuoti į artimiausią muitinės postą. Geriausiai patikrinti viską du kartus prieš išvykstant.

Ar turiu būti Lietuvoje, kai atvyksta daiktai?

Ne būtinai, jei turite ką, kas gali priimti daiktus už jus (pvz., giminaičiai ar draugas). Bet tada tas žmogus turi turėti raštišką pavedimą ir jūsų duomenis.