Perkraustymas į Vilnių iš Parbold: praktinis vadovas ir patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – kiekvienas perkraustymas yra kaip loterija. Ypač kai kalbame apie tokio tipo maršrutus, kaip perkraustymas į Vilnių iš Parbold. Žmonėms dažnai atrodo, kad tiesiog užsukate didelį sunkvežimį, įkraunate viską ir važiuojate, bet realybė yra daug sudėtingesnė. Parboldas yra mažytė gyvenvietė Lankašyre, o Vilnius – didelis miestas, kuris turi savo specifiką. Tarp jų – tūkstančiai kilometrų, kelios valstybės, jūros perėjimas ir daugybė biurokratinių smulkmenų, kurios gali sukelti galvos skausmą. Šiame straipsnyje nesigailėsiu kalbėti tiesiai, be jokių gražių uždažų, kaip tai vyksta iš tikrųjų.

Kelionės organizavimas ir maršruto niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Parbold į Vilnių?

Įprastai tokio tipo maršrutai trunka maždaug tris arba keturias dienas, jei viskas eina pagal planą. Tačiau reikia žinoti, kad perkraustymas į Vilnių iš Parbold nėra tiesus kelias. Vairuotojui tenka nuvažiuoti iki uosto (paprastai Doveris arba Folkestone), persikelti per Lamanšą, tada važiuoti per Belgiją arba Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją. Kartais vėluojame dėl techninių priemonių patikros arba dėl to, kad klientas vėluoja paduoti raktus, taigi laikas gali išplisti iki penkių dienų.

Ar sunku išvažiuoti iš Parbold esant dideliam sunkvežimiui?

Parboldas yra gana maža vietovė su siaurais keliais, todėl tai gali būti tikras iššūkis. Esu patyręs situacijų, kai 18 tonų sunkvežimis tiesiog negalėjo privažiuoti prie namų vartų, nes ten buvo aštri posūkis arba statybos darbai. Tuose atvejuose tenka iškrauti dalį krovinių į mažesnės talpos transportą (pvz., 3.5 tonų furgoną) ir tik tada vežti iki pat durų. Tai brangina paslaugą, bet kitokiais būdais kartais tiesiog neįmanoma padaryti.

Ką daryti, jei Parbold kelyse vyksta remonto darbai?

Anglijoje remontai yra kaip lietus – jų visada laukti, bet visada netikėtai. Jei M6 arba aplinkkeliai uždaryti, tai gali sukelti didelius vėlavimus. Vieną kartą mus užkirto kelią tiesiai prieš Parboldą, ir teko važiuoti apžvalga (tiksliau, aplinkkeliu), kur praradome apie keturias valandas. Geriausia visada pasitikrinti „Traffic England“ svetainę prieš kelionę, tačiau mūsų vairuotojai dažnai sužino apie spūstis tik tada, kai jau įsijungia stabdžiai.

Ar reikia rūpintis leidimais važiuoti pro miestus?

Vakarų Europoje yra daug miestų, kuriuose sunkvežimiams ribojamas važiavimas, ypač Vokietijoje arba Belgijoje. Mes visada planuojame maršrutą taip, išvengti „Umweltzonen“ (ekologinių zonų), kuriose reikalingi specialūs lipdukai. Jei jūsų perkraustymas į Vilnių iš Parbold vyksta su dideliu sunkvežimiu, mes turime užtikrinti, kad vairuotojas turi visas需要的 leidimai, kitaip gautumėme didelį baudą, kurią tektų mokėti klientui (arba mums, jei mes suklydome planuodami).

Kaip veikia Eurotunelis arba keltas?

Dauguma mūsų reisų vyksta per Eurotunelį, nes tai greičiau – truko maždaug 35 minutes. Tačiau kartais dėl blogo oro arba techninių gedimų tenka važiuoti keltu, kas trunka ilgiau (apie 1,5–2 valandas). Ir dar reikia atsižvelgti į tai, kad bilietus reikia užsakyti iš anksto, ypač per šventes. (Tiesa sakyant, kartais pamirštame užsakyti laiku, ir tai tampa panika).

Ar saugu keliauti tokiu tolimu atstumu?

Profesionalioms kompanijoms – taip, nes mūsų vairuotojai yra patyrę ir keičiasi kas 4,5 valandos. Bet mažiems „gabenti“ iš „Gumtree“ radusiems vairuotojams – tai pavojinga. Žinau atvejį, kai vairuotojas užmigo prie vairo Vokietijoje ir nukrito į griovį. Todėl, renkantis perkraustymo paslaugas, nebijokite klausti apie vairuotojų darbo grafiką ir poilsio laiką.

Kainodara ir biurokratija

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo tūrio (kubinių metrų). Perkraustymas į Vilnių iš Parbold maždaug 15-20 kubinių metrų kroviniui gali kainuoti nuo 1200 iki 2000 eurų. Jei daiktais užpildote visą sunkvežimį (90 m3), kaina gali siekti 3500–4000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kaina, kuri, kaip žinote, dabar nėra stabili. Beje, Brexitas taip pat padarė savo – dabar brangiau dėl muitinės procedūrų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Kartos klientams sakome „viskas įskaičiuota“, bet tada pasirodo, kad reikia mokėti už užstatą ant tilto Anglijoje (Dartford Crossing) arba už konvojų Prancūzijoje, jei yra pavojingas kroviniys. (Aš asmeniškai nenoriu, kad klientai manęs kaltintų, todėl stengiuais viską užrašyti į sutartį, bet kartais irgi pamirštu paminėti mažus dalykus).

Kaip Brexitas paveikė perkraustymus iš Anglijos?

Tai buvo tikras chaosas pirmuosius metus. Dabar jau daug geriau, bet vis tiek reikia pildyti deklaracijas ir išvežti daiktus kaip „pervežimo procesą“. Jei klientas turi naujų daiktų (pavyzdžiui, nupirktą prieš mėnesį), gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį Lietuvoje. Seni daiktai (naudoti baldai, drabužiai) paprastai mokesčių nekelia, bet viskas turi būti detaliai užrašyta sąraše.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma kompanijų, įskaitant ir mūsų, prašo 30-50 procentų avanso. Tai reikalinga tam, kad galėtume užsakyti keltą arba bilietus į tunelį, be to, padengti degalų išlaidas. Likusią dalį mokate, kai kroviniys pasiekia Vilnių. Ypač atsargūs būname su naujais klientais, kuris niekad anksčiau su mumis nebuvo bendravę – niek nežinai, kas gali nutikti.

Ką daryti, jei neturiu sąskaitos faktūros už daiktus?

Tai dažna problema. Muitininkai dažnai klausia apie daiktų vertę. Jei neturite sąskaitų, turime įvertinti daiktus pagal rinkos kainą. Pavyzdžiui, jei nešite seną sofą, kurios vertė 0 eurų, tai ir parašome. Bet jei bandote įvežti naują kompiuterinę techniką be dokumentų, gali būti nemalonumų. Geriausia turėti bent apytikslį sąrašą su vertėmis.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos (paprastai sunkvežimyje yra viena arba dvi lovos). Tačiau tai nėra labai patogu – vairuotojas dirba, jis nekeliauginės jūsų kaip turisto, o kabinoje kvapą degalai. Taip pat reikia pasirūpinti vizais arba pasais, nes po Brexito lietuvai taip pat negali tiesiog „užlipti“ į sunkvežimį be dokumentų patikros.

Ar draudimas apima viską?

Standartinis draudimas (CMR) dažniausiai dengia tik 10-12 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai nėra daug. Jei vežate brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrinius dirbinius), privalote pasirūpinti papildomu draudimu. Kartais žmonės mano, kad jei kažkas sugenda, mes atsiduosime naują, bet taip nėra – mes atsilyginame tik pagal sutartį.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Ar jūsų kompanija pakuoja daiktus?

Taip, mes siūlome pakavimo paslaugas. Turime dėžių, burbuliukų plėvelės, pakavimo juostos. Viską padarome greitai, bet tai kainuoja papildomai. Jei norite sutaupyti, galite pakuti patys, bet tada užtikrinome, kad jei dėžė subyrės dėl blogo pakavimo, mes neatsakome. Vieną kartą klientas užpylė vyną į dėžę be jokios apsaugos – žinote, kas nutiko su kitais daiktais.

Kokios dėžės geriausios knygoms?

Knygos yra labai sunkios! Nenaudokite didelių „kiaulės“ dėžių, nes jas neįmanoma nešti. Geriausia naudoti mažesnes, stiprias dėžes (pvz., knygų dėžes). Aš asmeniškai visada patariu klientams riboti svorį iki 15-20 kg vienai dėžei. Jei pernešite nugarą, nebus džiaugsmo.

Kaip pakuoti baldus?

Visi baldai turi būti išardyti (jei įmanoma) ir apvynioti storomis užsidegančiomis plėvelėmis. Ypač reikia saugoti kampus, nes jie dažniausiai daužomi. Stalai, spintos – viskas turi eiti atskirai. Jei turite labai brangų antikvarinės spintos, geriau pasikvierti profesionalų pakavimo ekspertą, o ne bandyti tai padaryti su „Eurocash“ plastikinėmis dėžėmis.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik jei oras leidžia. Žiemą augalai gali užšalti sunkvežimyje, nors mes ir pašildome kabines, krovininė dalis dažnai būna nešildoma. (Beje, vienas klientas norėjo vežti didelę palmę, kuri net neįlėjo pro duris, teikia pjauti lapus). Taip pat reikia patikrinti fitosanitarinius reikalavimus – kai kurios augalų rūšys yra draudžiamos.

Ką daryti su maistu ir skysčiais?

Skysčiai geriau neišvežti, nebent tai yra uždarytos indelės. Bet geriau išgerti visus sultis ir alų prieš kelionę, nes šaltasis oras arba vibracija gali padaryti, kad indeliai sprogs. Tiesa sakant, vieną kartą mums sprogo kepimo aliejus, ir visą kroviniją teko valyti savaitę. Taip pat nenaudokite miltų maišelių be pakavimo – miltų dulkes bus visur.

Ar reikia išardyti lovas?

Be abejo. Lųgos galvos, rėmai – viskas turi būti atskirta. Jei paliksite sujungtą, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti ją vežti, nes ji užims per daug vietos arba gali sugriūti. Varžtus ir pėdutes sudėkite į atskirą maišelį ir pritvirtokite prie lovos dalies, kad nepamesite.

Ar saugu vežti elektroniką?

Kompiuteriai, televizoriai – tai pačios jautriausios vietos. Geriausia naudoti originalią dėžę, jei jos nebėra – uždengti storą putą. (Neseniai teko vežti kliento serverų komplektą, buvo labai nervina, kad nenukrito). Televizorius geriausia gulti ne ant grindų, o įstumti tarp sofa arba užfiksuoti sienoje.

Atvykimas į Vilnių ir iškrovimas

Kur galite statyti sunkvežimį Vilniuje?