Perkraustymas į Vilnių iš Marham Airfield: kaip tai vyksta iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką matyta visko – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki tiek chaoso, kad net negalėjai patikėti, kaip krovinys vis tiek pasiekė paskirties vietą. Vieni sunkiausių ir specifinių maršrutų yra būtent tų, kur reikia organizuoti perkraustymą į Vilnių iš Marham Airfield arba jo apylinkių. Tai ne paprastas važiavimas iš Londono, čia yra Rytų Anglijos giluma, kurios keliai ir eismo ypatumai gali sukti galvą net patyrusiems vairuotojams. Žemiau pasakysiu tiesą, be jokių gražių brošiūrų tekstų, kaip tai tikrai atroba praktiškai ir ką turėtum žinoti, jei planuoji tokį kelionę.

Pradžia: ką daryti iš karto?

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Marham Airfield?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Žiūrėk, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų ir orai geri, tai tai yra apie 24–30 valandos važiavimo grynas laikas. Bet realybėje? Paprastai tai trunka tris dienas. Reikėtų prisiminti, kad Marham Airfield yra Norfolke, tai reiškia, kad tik prie uosto ar Eurotunelio reikės važiuoti maždaug 3–4 valandas. Jei įvyka kokios nors problemos kelyje, gali užtrukti ir ilgiau, tad geriau planuok su rezervu.

Ar brangu gabenti tokiame atstume?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje su spragteliu. Perkraustymas į Vilnių iš Marham Airfield kainuos ne mažiau kaip 800–1000 svarų sterlingų už mažesnį krovinį, pvz., kai turi tik kelias dėžes ar kėdes. Jei kalbame apie pilną namų turinį su baldais, tai pinigų reikės gerokai daugiau, gali užsisukti ir iki dviejų tūkstančių. Taip pat įtakos turi kuras, kurio kaina Didžiojoje Britanijoje irgi nesigauna maža. Be to, dauguma firmų dabra dar priklauso ir nuo to, kokia savaitės diena – penktadieniais ar švenčių išvakarėse kaina gali būti padidinta.

Ar galiu vežti savo maistą?

Tai yra delicatas klausimas po to "Breksito". Paprastai sakau klientams – nebandykite vežti mėsos ar pieno produktų, nes muitinėje tikrai uždels ir gali konfiskuoti. Vaisiai ir daržovės galimi, bet turi būti gerai supakuotos, be žemės likučių. Vienas kartą klientas bandė įvežti dešimt kilogramų lietuviško kiaulienos desimo, ir mums teko šitaip gražiai išmesti visą kroviniį į šiukšliadėžę prie pat Calais. Geriau valgyk viską kelią ir Lietuvoje pirkt naują, taip išvengsi nervų.

Kuo dažniausiai gabenate tokius krovinius?

Dauguma žmonių, kuriems reikalingas toks perkraustymas, yra grįžtantys lietuviai iš karinių bazių arba darbuotojai, dirbę šalia Marham Airfield ir baigę savo kontraktą. Dažniausiai tai būna butų turinys – sofos, lovos, virtuvės komplektai. Kartais pasitaiko ir keistas daiktų, pavyzdžiui, motociklų ar net senų automobilių detalių, kurios kažkur guli garaže. Vienas kartą teko vežti net didelę kolekciją senovinių radio imtuvų. Vairuotojas vos nesprogo iš juoko matydamas tiek geležies.

Kelias iš Anglijos: techninės detalės

Kokį transportą pasirinkti – dėžę ar sunkvežimį?

Jei daiktų nedaug, tada „part load“ metodas, kai tavo daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais dideliame sunkvežimyje, yra pigiausias variantas. Bet jei turi daug baldų, gali tekti nuomoti pilną 20 pėdų ar net 40 pėdų konteinerį ar sunkvežimį. Perkraustymas į Vilnių iš Marham Airfield su maža vone būtų per brangu dėl kuro, todėl reikia rasti optimalų variantą. Aš visada patariu susisiekti su logistiku ankščiau, kad jie galėtų surinkti grupinį krovinį.

Ar sunku privažiuoti prie pat Marham Airfield?

Ten gatvės yra ganėtinai siauros ir kai kur nėra kur pasisukti dideliam sunkvežimiui. Dar pridėkime tai, kad prie pačios oro uosto teritorijos gali būti apsaugos režimas, todėl vairuotojas negali tiesiog užvažiuoti prie pat durų. Tenka dažnai iškrauti ant pakelių arba artimiausioje parkavimo aikštelėje. Vienas kartą mūsų vairuotojas užvažiavo į vieną kiemą ir negalėjo išvažiuoti atgal – teko versti vietinius gyventojus perkelti savo automobilius. Buvo nemaža intrigų.

Kuria kryptimi dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Kings Lynną, tada link A11 ir prieš uostą (arba tunelį). Nors geografiškai arčiau yra Harwich uostas, dažniauiai tenka važiuoti link Dover arba Folkestone, nes ten dažniau yra vietų ir bilietų. Kainos ir laikas gali skirtis, bet vairuotojai čia patys išsirenka, jiems geriau žinoma. Kartais jei tenka stebeiti laiką, važiuojame ir pro Hull, bet tai retai.

Kas dėl Britų salų perkėlos?

Tai vienas daugiausiai stresą sukeliančių momentų. Jei pasitaiko audra arba techniniai nesklandumai, laukimas gali trukti valandas. Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas praleido visą keltą dėl to, kad kito mašinos vairuotojas neparkavo teisingai ir blokavo išvažiavimą. Tenka būti kantriems. O kai atvykstam į Prancūziją, dar visi muitininkai patikrina, ar viskas tvarkingai su dokumentais.

Rodyklės ir dokumentai ( muitinė)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtina turėti daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašą), kuris turi būti parašytas lietuviškai ir angliškai (arba vokiškai, jei eina per Vokietiją). Taip pat reikia asmens dokumento kopijas, kurios patvirtintų, kad tesi tu ir kad tu persikraustoji į gyvenamąją vietą ne verslo tikslais. Be to, dar reikia CMR sąvadas, kurias užpildo pervežėjas. Jei trūksta bent vieno parašo, muitinėje gali sustabdyti.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ne mažiau kaip šešis mėnesius, tuomet dažniausiai atleidžiama nuo mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet jei perveži naujus daiktus, pirkus parduotuvėje su kvitu, tiksliai teks mokėti PVM ir muito. Vienas klientas bandė įsisukti sakydamas, kad sena sofa, nors ant jos etiketės dar buvo kaina. Muitininkai to nemėgsta.

Kas nutinka, jei pamiršiu ką nors nurodyti sąraše?

Gali būti bauda arba papildomas tikrinimas. Geriau parašyti per daug negu per mažai. Pavyzdžiui, jei sąraše turi „baldai: 1 vnt.“, o iš tiesų yra sekcija iš penkių dalių, gali kilti įtarimų. Muitininkai turi aklias akis. Turiu omenyje, kad geriau būti sąžiningas ir viską išvardyti detaliai, iki pat mažiausių smulkmenų.

Ar galiu sekti savo daiktus savyje?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Galiu tau atsiųsti nuorodą, kur pamatysi, kur yra tavo krovinys realiu laiku. Bet ne visada signalas yra toks geras, ypač kai važiuoojami pro vokiškas miškus arba Prancūzijos kaimo vietoves. Kartais signalas dingsta porai valandų – nereikia iš karto panikuoti. Vienas kartą signalas rodė, kad mašina stovi kažkur Viduržemio jūroje, nors ji buvo tiesiog sustojusioje pervažoje prie Kauno.

Vilniaus gatvės ir iškrovimas

Ar sunku įvažiuoti į Vilniaus senamiestį?

O čia tikra bėda. Vilniaus senamiestis nėra pritaikytas dideliems sunkvežimiams. Jei gyveni tokiame rajone, gali tekti iškrauti daiktus artimiausioje vietoje, pavyzdžiui, ties Gedimino prospektu, ir nešti juos rankomis arba pasikviesti papildomą darbuotoją su mažesne transporto priemone. Žinau, kad tai trikdys, bet kitaip tiesiog neįmanoma. Senamiestyje gatvės yra tokios siauros, kad dviejų mašinų pravažiavimas jau yra iššūkis.

Kaip vyksta paties iškrovimo procesas?

Vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą ir pradeda iškrauti. Jis nebus atsakingas už daiktų nešimą į butą, jei tai nėra sutarta iš anksto. Paprastai jis sudeda daiktus ant grindinį arba į garažą. Jei tau reikia, kad daiktai būtų nešti į trečią aukštą be lifto, tai tai kainuoja papildomai ir reikia apie tai pasakyti dar Anglijoje. Buvo atvejų, kai klientai manydavo, kad vairuotojas yra irkluotojas.

Kas dėl baldų surinkimo?

Mums dažniausiai padeda vietiniai įmonių darbuotojai Lietuvoje, kurie atvyksta kartu su vairuotoju arba atskirai. Jei turi sudėtingus baldus, pavyzdžiui, sieninį spintą, gali reikėti meistro. Aš visada patariu fotografuoti baldus prieš išardymą Anglijoje, kad žinotum, kaip juos surinkti atgal. Vieną kartą mes su vairuotoju bandėme surinkti švedišką spintą be instrukcijos – praleidome valandas ir vis viena liko viena detalis viršuje.

O jei pasidaro problema su rūsiu ar liftu?

Tai klasika. Atvykstame, o liftas neveikia, arba rūsys yra užpiltas vandens. Tada tenka improvizuoti. Vienas kartą teko vežti daiktus pro langą, nes nebuvo įmanoma užnešti pro laiptus. Tokios situacijos įvyksta ir dažniau, nei manote, todėl būkite pasiruošę bet kam. Geriau ankščiau susiplanuoti maršrutą nešimojimui.

Pinigai ir nenušviesti rūpesčiai

Ar verta drausti krovinį?

Absoliučiai taip. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje. Gali būti avarija, gaisras arba vagystė (nors retai, bet nutinka). Draudimas paprastai kainuoja apie 2–3 proc. nuo krovinio vertės. Geriau išleisti šiek tiek pinigų draudžiai, nei po to verkti dėl sugadintos brangios sofos. Aš asmeniškai visada stengiuosi įtikinti klientus, kad tai būtina. Yra girdėjęs istorijų, kai vairuotojas užmigo ir važiavo į griovį – viskas buvo sulaužyta.

Kaip mokėti už paslaugas?

Dauguma įmonių reikalauja išankstinio įnašo, kad užtikrintum, kad tu neatsisiksi paskutinę minutę. Likusią dalį galima sumokėti gavus daiktus. Sutartis visada turi būti parašyta. Jei kas kas prašo mokėti tik grynaisiais be sąskaitos – bėkite tolyn. Tai yra didelė raudona vėliava. Perkraustymas į Vilnių iš Marham Airfield yra rimtas verslas, ne prekyba turguje.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?