Perkraustymas į Vilnių iš Fernhill Heath: pilnas vadovas ir kaip išvengti nervų sugadinimo

Dirbau jau beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje ir mačau viską. Dažnai žmonės sako: "o, tik perkrauti daiktus į sunkvežimį ir važiuoti". Ne taip paprasta, ypač dabar, kai kalbame apie perkraustymą į Vilnių iš Fernhill Heath. Tai ne tik kelių kilometrai per Angliją, Lamanšą ir žemyninę Europą, tai burokratinis chaosas po Brexit, kurį ne visi įsivaizduoja. Fernhill Heath yra patogioje vietoje netoli Vusterio, bet iš ten išvykti su pilnu sunkvežimiu gali būti iššūkis, jeigu gerai nesuplanuojate maršruto pro M5. Čia pasakysiu tiesiškai, be reklamų, kaip tai tik vyksta iš vidaus, ką reikia žinoti apie dokumentus ir kodėl pigiau ne visada laimisi.

Bendri klausimai apie maršrutą ir procesą

Kiek laiko užtrunka tas visas kelias iki Vilniaus?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname "laiku". Jei tik vairavimo laikas – tai apie 28–30 valandų. Bet realiai? Su pertraukomis, kelto laukimu (arba tuneliu) ir, žinoma, muitinės procedūroms, tai trunka ilgiau. Dažniausiai tai būna 3–4 dienos nuo to momento, kai pakeliame paskutinę dėžę Fernhill Heath, iki kol iškrauname Vilniuje. Dar pridėkite tai, kad Anglijoje dabar eismą sunku prognozuoti, tad gali užstrigti ties Birmingemu. Tad nedarykite planų, kad daiktai bus sekmadienį ryte, jei sakėm trečiadienį – suteikite sau laisvumo.

Ar sunku privažiuoti prie namų Fernhill Heath su sunkvežimiu?

Čia yra geras klausimas. Fernhill Heath yra gan tankiai apgyvendinta vietovė, kai kurių gatvių statusas gali būti... abejotinas dideliam sunkvežimiui. Aš asmeniškai visada klausiu, ar yra vietos statybai. Jeigu namas stovi ant pagrindinės (tarkime, A449 ar A38), tai problemų nėra. Bet jeigu tai kažkas kur kas gilesnėje gatvelėje su statiniais, turėsime siųsti mažesnę mašiną arba daryti perkrovimą. Vieną kartą teko važiuoti tokiu siauru keliuku, kad veidrodžiai beveik liečią tvoras – nėra malonu. Patikrinkite savo vietą žemėlapyje arba nufotografuokite įvažiavimą.

Ar įeina į kainą pakavimo medžiagos?

Sąžiningai kalbant, tai priklauso nuo pasirinkto paketo. Standartiškai, kai darome perkraustymą į Vilnių iš Fernhill Heath, dažniausiai į kainą įskaičiuojame dėžes, juostelę ir burbuliukų plėvelę, jei pasirinksite "pilną paslaugą". Jei norite pakelti patys, mes turimeime (atsiprašau, rašyti klaida – turime) jums duoti tas medžiagas. Bet čia geriau aptarti iš karto, kad būtų aišku, ar jums reikia 20 dėžių, ar 50. Kartais žmonės sako, kad daiktai mažai, o paskui pasirodo, kad visa rūsys pilna.

Kas nutinka, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Realistiška situacija – tai nutinka. Nors mes stengiamės techniškai prižiūrėti mašinas, bet padangos plyšta arba varikliai sukaista. Esu matęs viską. Tokiu atveju mes organizuojame gelbėjimo tarnybą ir, jei reikia, perkrovą į kitą sunkvežimį. Jums nereikės nieko papildomai mokėti už mūsų klaidas, bet gali užtrukti diena ilgiau. Vieną kartą vairuotojas užstrigo Vokietijoje dėl defekto, teko skubiai ieškoti vietinio subrangovo. Buvo stresas, bet klientui viską atvežėme. Svarbiausia – nedarykite panikos, mes turime draudimą ir planus B.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, pagal taisykles. Mums draudžiama vežti keleivių tarptautiniuose reisuose, ypač kai tai komercinis perkraustymas į Vilnių iš Fernhill Heath. Saugumo ir draudimo priežastys tokios griežtos. Yra vienintelė išimtis – jei tai jūsų asmeninis daiktų pervežimas ir sudarome tam specialią sutartį (ne komercinį), tai kartais įmanoma susitarti. Bet tada jūs tapsite keleiviu, o ne tiesiog klientu, kuris laukia Vilniuje. Dažniausiai žmonėms patogiau skristi lėktuvu ir laukti.

Kainodaros ir paslaugų niuansai

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks reisas?

Kadangi Fernhill Heath yra ne labai jau toli nuo uostų (Doveris arba Harwich), kaina gana konkurencinga lyginant su Škotija. Bet nieko nepasakysiu be matavimų. Mažas butas (apie 15–20 kubinių metrų) gali kainuoti nuo 1200–1500 eurų. Didelis namas su visa įranga – ženkliai brangiau. Paskaičiuokite taip: 1 kubinis metras keliauja už maždaug 60–80 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiemą pigiau, vasarą – brangiau, nes visi nori važiuoti atostogų metu.

Ką reiškia "pilnas" ar "dalinis" krovinys?

Dalinis krovinys (angliškai "part load") yra, kai mes paimame jūsų daiktus ir juos įtraukiame į didesnę mašiną, kurioje jau yra kitų klientų daiktų. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau, nes reikia surinkti viską. Pilnas krovinys – kai mašina skirta tik jums. Tada perkraustymas į Vilnių iš Fernhill Heath vyksta greičiau, nes nekrepiamės pas kitus. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų skubos ir biudžeto. Jei turite ką nors trapaus ar labai brangaus, geriau pasirinkti pilną.

Ar imate mokesčius už kėlimą aukštyn?

Taip, jeigu Fernhill Heath namas turi antrą ar trečią aukštą ir nėra lifto, darbas su kėlimu viršuje kainuoja. Už kiekvieną pakopą arba jeigu reikia naudotis nešimo juosta, imamas papildomas mokestis. Tai fizinis darbas, o ne tik "padejo ir nuejo". Kartais klientai nustemba, kai mataja eilutę "laipiojimo mokestis", bet vairuotojai nėra robotai, o nugaras reikia saugoti. Paprastai tai apie 50 eurų papildomai, priklausomai nuo aukšto.

Ar galima mokėti kreditine kortele Anglijoje?

Taip, galima, bet tai nėra mūsų mėgstamiausias būdas, nes bankai suima didelius komisinius mokestį tarptautiniams mokėjimams. Geriausiai, jei galite pervesti lėšas į sąskaitą Anglijos banke ( Barclays ar Lloyds ) arba sumokėti grynaisiais prieš išvykstant. Pinigus galite sumokėti ir dalimis – dalį Anglijoje, dalį atvykus į Vilnių. Taip saugiau ir jums, ir mums, nebelieka nesupratimų dėl "aš sumokėjau, o jie nevyksta".

Ar kainuoja brangiau, jei daiktų daugiau nei planuota?

Žinoma, jei apskaičiavome 20 kubinių, o paskui paaiškėja, kad jų yra 25, turime keisti sutartį. Daiktai neužima mažiau vietos, jei juos spaudžiate. Vieną kartą buvo situacija, kad klientas paslėpė 40 dėžių rūsyje, kuri nepaminėjo apklausoje. Vairuotojas tiesiog nebetilpo. Teko daryti papildomą kelionės etapą, kas kainavo papildomai. Geriau nuoširdžiai parodykite viską iš karto.

Dokumentai ir muitinė (Brexit realijos)

Kokius dokumentus reikia parengti išvykstant iš Anglijos?

Nuo 2021 metų situacija pasikeitė. Dabar reikalingas "Export Accompanying Document" (EAD), kuris yra pagrindinis eksporto dokumentas. Be jo neišvažiuosite pro muitinę. Be to, reikia sandorio, jei parduodate namą ar važiuojate dėl darbo, kad muitinė tikrai neįtartų, kad tai prekyba. Mums, kaip pervežėjams, reikia TRL (Transporto ribinio liudijimo) numerio, tai jūsų rūpetis nėra, mes su tuo tvarkomės.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Čia yra keblu. Asmeniniam naudojimui – taip, bet nedidelius kiekius. Jei turite tris dešres rankinėje, tai problema nebus (giuk, jei ne kramtoma). Bet jei bandysite vežti 50 dešrių ar 100 butelių alaus, tai bus traktuojama kaip komercinis importas, ir reikės mokėti muito mokestį bei PVM. Angliškų dešrių mums Labiau (čia klaida – Labiau/Liaukiau? Ne, tiesiog Liaukiau) neberekomenduoju vežti, nes mūsų veterinarai tikrina labai griežtai po Brexit. Geriau suvalgykite ten.

Kas nutinka su mašina, jei aš ją vežu?

Automobilių pervežimas yra kita istorija, nebe perkraustymas į Vilnių iš Fernhill Heath tipo darbas. Automobilį reikia deklaruoti atskirai. Jums reikės susitvarkyti transporto priemonės registraciją Lietuvoje per 10 dienų (gal ir daugiau, geriau pasitikslinti prie "Regitros"). Be to, jei mašina senesnė nei 6 metai, gali tekti mokėti muitą (angliškai customs duty) pagal techninės būklės vertę. Pasiskaičiuokite, ar verta, kartais pigiau parduoti Anglijoje ir nusipirkti čia.

Ar turiu būti prie muitinės, kai mašina važiuoja?

Nebūtina. Jei turite visus dokumentus (sąrašą su vertėmis, EAD, pasą), vairuotojas gali pateikti juos už jus. Tačiau, jei muitininkas užduos klausimą, į kurį vairuotojas nežino atsakymo (pvz., "Kokia šios sofos kilmė?"), gali kilti nusivilties. Aš visada rekomenduoju susikalbėti telefonu. Yra toks dalykas kaip "pre-clearance", kai dokumentus paduodame elektroniniu būdu iš anksto, ir tada pro štampą pravažiuojam be stabdymo. Taip geriausiai.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

Sąžinėjau sakant, T1 yra naudojamas, kai juda krovinys ne ES teritorijoje (tarkime, per Šveicariją ar Norvegiją). Kadangi mes važiuojame pro Belgiją, Vokietiją, Lenkiją (visos ES), T1 mums nereikalingas, jei tikslas yra Vilnius. Mes tiesiog naudojame eksporto dokumentą, kuris užbaigia procedūrą išvykę iš Anglijos. Galiu klysti, bet man atrodo, taip yra dabar. Nebent tiesiog tranzitu kirstum kitą ne ES šalį, bet į Lietuvą tai netaikoma.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar verta rūpintis pakavimu patems?