Perkraustymas į Vilnių iš Culcheth: Neoficialus gidas ir tiesa apie tai, kas vyksta kelyje

Dirbu su kroviniu jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – perkraustymas į Vilnių iš Culcheth arba iš bet kurio kito Anglijos kaimelio niekada nesueina taip, kaip planuojame brėžinyje. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog užsukti sunkvežimiu, įkrauti baldus ir važiuoti, bet realybėje yra daugiau smulkiųjų rūpesčių, nelauktų sustojimų ir muitinės procedūrų, kurios gali išgąsdinti net patikuriausius. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, be jokių gražių brošiūrų. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, dabad reikia daugiau popierių, o keliai Anglijoje vis tokie patys siauri. Jei ruošiatės kelionei, geriausiai žinoti, į ką įsitraukiate.

Kas per maršrutas ir kiek laiko tai užtruks?

Kiek laiko trunka kelionės iš Culcheth iki Vilniaus?

Paprastai sakant, tai ne viena diena. Vairuotojui reikia poilsio, o be to, dar reikia apeiti Lamanšo sąsiaurį. Paprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas būna gerai – nėra eismo įvykių M6 greitkelyje (o ten jų dažnai būna) ir muitinėje neįstrigame. Kartais atsitiko, kad dėl blogo oro ir užšalusios kelio dangos pietinėje Anglijoje vairuotojai užtrukdavo valanda ar dvi ilgiau. Taigi, geriausia planuoti atvykimą su rezervu, nes nėra nieko blogiau, nei laukti balkone šaltą lapkritį ir nežinoti, kur tavo daiktai.

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kuria keliu iš Culcheth?

Culcheth yra ganėtinai ramus rajonas, ten yra siaurų gatvelių, ypač šalia namų kvartalų. Didelis „volvo“ su priekaba gali tiesiog nepraslipti pro kelias sankryžas arba užkliūti už medžio šakos. Vieną kartą teko iškrauti dalykus toliau nuo namų, kadangi sunkvežimis nepajėgė pasisukti į vartus, nes ten dar buvo pastatyta kaimyno mašina. Reikia iš anksto pasirūpinti vietos apžiūra, o jei gyvenate kur uždarame kvartale, gali tekti planuoti iškrovimą pačioje gatvėje.

Ar perkraustymas į Vilnių iš Culcheth brangus?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip nori – degalai, ferių kainos, viskas brangsta. Negaliu pasakyti tikslios sumos be matmenų, bet tai tikrai nėra pigu. Tačiau, jei lyginsite su tuo, kiek kainuotų pirkti naujus baldus Lietuvoje (o kokybės jų nebūna tokios kaip čia, senieji britų „sofos“), kartais labiau apsimoka vežti. Be to, emigrantams dažnai svarbu vežti brangius daiktus, kurie turi sentimetalinę vertę, juos neįmanoma tiesiog taip palikti.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Taip, dažnai taip ir darome. Vienas klientas norėjo pervesti seną „Jaguar“, kuris jam buvo brangiausias lobis. Mes užkėlėme mašiną į priekabą po baldais (žinoma, uždengę ją, kad niekas nebraižytų). Bet čia yra savos niuansos – reikia specialių įrangų (rampų), o be to, muitinėje reikia deklaruoti transporto priemonę atskirai. Nepamirškite, kad vairuotojas turi turėti raktus, kad galėtų ją pastumti, jei reikės pritraukti kitą krovininę.

Muitinė, dokumentai ir Anglijos niuansai po „Brexit“

Kokius dokumentus reikia turėti?

Čia prasideda „juokingiausia“ dalis. Anksčiau buvo paprasčiau, o dabad reikia griežtai sekti sąrašą. Jums reikės pakrauto inventorinio sąrašo (angliškai vadinamo inventory list) su pasirašymais. Be to, jei perkraustote daiktus, kurias naudojote daugiau nei 6 mėnesius, galima kreiptis dėl Transfer of Residence (ToR) relief, kad nemokėtumėte PVM ir muito. Bet jei ten bus daug naujų dalykų su etiketėmis, muitininkai į tai žiūrės įtariai.

Kas nutinka, jei pamiršiu užpildyti ką nors dokumentuose?

Tada gali būti problemų. Muitinėje nedrįstaža nieko užmiršti, nes ten dirba žmonės, kurie moka savo darbą. Kartą vienas klientas parašė, kad veža „drabužius“, o dėžėje buvo dešimtys butelių brangaus viskio. Natūralu, tai sukėlė papildomą patikriną, baudas ir nervus. Geriau parašyti per daug, nei per mažai, o apie alkoholį ar tabaką pranešti atskirai, nes jie yra akcizuojami produktai.

Ar dažnai tikrina patį sunkvežimį kelyje?

Anglijoje policija ir „DVSA“ (tas kas tikrina sunkvežimius) gali sustabdyti bet kur. Jie tikrina, ar vairuotojas nepervargęs, ar krovinis užfiksuotas teisingai. Jei dokumentai tvarkingi, paprastai nieko blogo neįvyksta, tik prarandame valandą laiko. Bet jei vairuotojas būtų pažeidęs poilsio režimą (tai, deja, kartai nutinka, kadangi spiežia terminai), tai gali baigtis dideliu nelaime. Mums stengiamės tai kontroliuoti, bet kelyje viskas įmanoma.

Ar reikia mokėti mokesčius už išvežimą iš JK?

Taip, jei neturite ToR numerio, gali tekti mokėti PVM ir importo mokesčius nuo daiktų vertės. Lietuvos muitinė vertins, kiek tai vertėtų naudotoje būklėje. Jei daiktai seni, vertė mažesnė, bet jei vežate naujus televizorius ar kompiuterius, gali tekti papildomai sumokėti. Geriausia iš anksto susisiekti su muitinės konsultantu arba mūsų vadybininku, kad jums padėtų gauti tą numerį.

Dėžės, pakavimas ir brangūs daiktai

Ar geriau susirasti dėžes patiems ar pirkti iš jūsų?

Galite rasti dėžių parduotuvėse arba pasimėgauti iš „Tesco“ (jei ten dirbantys leidžia), bet mūsų dėžės yra stipresnės, jos pritaikytos kelionėms per šimtus kilometrų. Vienas klientas bandė taupyti ir pakavo indus į minkštas nešiojamas krepšius, kurie suiro, kai vairuotojas staigiai stabdėje (o tai kelyje įvyksta). Rezultate – viskas sujudyta. Geriau investuoti į geras dėžes.

Kaip supakuoti lėtai besigaminančius daiktus, pavyzdžiui, vazas?

Jeigu turite ką nors labai trapaus, rekomenduoju įsigyti specialų burbuliukų plėvelę. Gana keista, kaip žmonės dažnai tai daro – deda vazą į dėžę ir tarpą užpildo... senais laikraščiais. Tiesiog stebiuosi. Laikraščiai drėgsta ir plonėja, o burbuliukai sulaiko smūgį. Vieną kartą gavome dėžę, kurioje buvo porceliano lėlė, susukta į rankšluostį, ir ji atvyko sveika. Bet tai buvo tikrai didelė stiga, negerai taip rizikuoti.

Ar reikia išsiurbti baldus prieš vežimą?

Geriau išsiurbti, taip jie užima mažiau vietos ir mažiau svorio. Be to, drėgmė balduose gali sukelti puvimą per ilgos kelionės, ypač jei oras bus drėgnas. Turiu omenyje, kad kelyje temperatūra gali šokti nuo plius penkiolikos iki minuso, o dūmai susidarę viduje – tai blogai. Taip pat, jei baldai turi stiklinę dalį, geriau ją išimti ir uždengti storu kartonu.

Ką daryti su maistu, kurį nesuspėjau suvalgyti?

Maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus, neleidžiama vežti į ES (dėl gyvūnų ligų). Konservus galima, bet geriau patikrinti sąrašą. Vieną kartą teko mums atiduoti vairuotojui didelį kiekį miltų ir mėsos produktų, nes klientas tiesiog uždėjo juos į dėžę „pamiršęs“. Muitinėje tai užfiksuotų kaip pažeidimą, tad geriau viską suvalgyti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant.

Vairuotojai, sunkvežimiai ir realios situacijos kelyje

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, latviai arba lenkai, bet yra ir vietinių. Tačiau net jei vairuotojas lietuvis, jis gali būti iškęsęs 10 valandų prie vairo ir nekalbėti per daug. Vieną kartą vairuotojas, vairuodamas pro Vokietiją, tiesiog neatsiliepė į telefonus, nes buvo susikoncentravęs į pilkąją juostą (o ten važiuoti labai sunku). Tai ne jo pyktis, tiesiog darbas.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausia situacija, bet ji įvyksta. Varikliai sensta, padangos plyšta. Jei nutinka tokia bėda, mes kviečiame techninę pagalbą. Kartais teko įsigyti bilietus klientui į viešbutį prie Vilniaus, nes jo daiktai stovėjo kažkur prie Kaliningrado sritys remonto centre. Tokiu atveju viską apmoka draudimas (jei turite „casco“), bet nervų tai kainuoja daugiau nei pinigų. (Arba ne, kartais klientai tiesiog laukia pas mus biure).

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti daiktus?

Taip, jie gali padėti su sunkesniais daiktais, pavyzdžiui, sušelti šaldytuvą ar sofa. Bet jie ne samdiniai, kurie turėtų nešti dėžes po 20 kilogramų iš trečio aukšto be lifto. Vienas klientas tikėjosi, kad vairuotojas pavaišins pietaus, o paskui išneš visus knygų spintas. Viskas turi būti aptarta iš anksto – ar jums reikia „moverių“ komandos Lietuvoje, ar tik vairuotojo pagalbos.

Ar sunkvežimis turi liftą?

Dauguma mūsų mašinų turi hidraulinį liftą, kuris labai palengvina darbą. Bet jei gyvenate name, kur nėra erdvės pastatyti liftą (pvz., laiptai siauri arba gatvėje statomi automobiliai), gali tekti nešti rankomis. Culcheth rajonuose dažnai būna važiuojamoji dalis užimta, todėl reikia susitarti dėl vietos iš anksto, kitaip teks nešti toliau.

Atvykimas į Vilnių ir galutinis iškrovimas

Kaip vyksta iškrovimas Vilniuje?

Kai atvykstame, pirmiausia reikia susitarti dėl vietos. Vilniaus senamiestyje sunkvežimiui patekti beveik neįmanoma, ten reikia specialių leidimų. Dažniausiai iškrauname artimiausioje vietoje, kur galima statyti mašiną. Tada arba mūsų komanda, arba jūsų šeima nešioja daiktus į butą. Rekomenduoju užsakyti vietinių „krautuvų“ pagalbą, jei daug daiktų.

Ar galima užsakyti sandėliavimą, jei dar neturiu būsto?

Taip, mes galime padėti su sandėliavimu Vilniuje arba aplinkiniuose rajonuose. Daiktai gali stovėti saugoje, kol jums surasite butą. Kainos priklauso nuo to, kiek vietos užims dėžės. Vienas klientas taip ir padarė – gyveno pas draugus mėnesį, o mes laikėme jo baldus. Tai saugiau nei palikti juos gatvėje arba prie namo Anglijoje.

Kas daryti, jei paaiškėja, kad baldas neįeina pro duris?

Tai klasika. Matuojate Anglijoje, atvažiuojate įjungtas, o... nebeįeina. Tokiu atveju turime įrankių, kad išmontuotume baldą (pavyzdžiui, nupjautą koją arba išimti duris iš vėžių). Vieną kartą teko perpjauti labai brangų sofos poslonę, kadangi klientas užsimiršo pamatuoti laiptinės posūkio. Tai nėra mūsų kaltė, bet stengiamės išspręsti problemą, kad klientas nebūtų liūdnas.

Ar galima užsakyti papildomą surinkimo paslaugą?

Žinoma, mūsų komanda Vilniuje gali ne tik iškrauti, bet ir susurinkti baldus. Tai nėra pigu, bet tai sutaupo daug nervų ir nugaros skausmų. Ypač jei tai sudėtingi sisteminiai baldai iš „IKEA“ arba seni antikvariniai spintos, kurios turi daug detalių. Geriau mokėti meistrams nei kankintis su atsuktuvu naktį po ilgos kelionės.

Ar turiu būti pristatymo metu?