Perkraustymas į Vilnių iš Capel St Mary: praktinis vadovas be paslėptų spynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo judesių, kai vėžia tik vieną kėdę, iki tokių monstrų, kad reikėjo traukinių. Tačiau perkraustymas į Vilnių iš Capel St Mary yra tas dalykas, kuris visada sukelia specifinį šypseną ant veido. Capel St Mary... tai ne Londonas, ne Mančesteris, tai mažas kaimelis Suffolke, tiesiai netoli Ipswich. Žmonės klausia: „Ar įmanoma?“, „Ar brangu?“. Žodžiu, viskas įmanoma, jei žinai, kur eiti ir kaip sužiūrėti vairuotojui į akis, kad jis nepraleistų keliavimo vietos. Čia ne tiesiog daiktų vežimas, tai visa logistika su Britanijos išėjimu iš ES, keltų ir daugybės smulkių detalių rinkiniu. Apie tai ir kalbėsime šiandien tiesiogiai, be jokių „marketinginio sūrio“.

Kainos ir pinigai: kiek tikrai kainuoja toks nuotykis

Kiek kainuoja vidutiniškai perkraustymas į Vilnių iš Capel St Mary?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas niekada nėra vienas. Žiūrėkime, ką turime. Atstumas nuo Capel St Mary iki Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų viena kryptimi, bet čia ne tik lenktynės, tai dar ir keltas. Paprastai, jei turite standartinį 1 ar 2 kambarių butą, tai kiltų maždaug nuo 1500 iki 2500 eurų. Jei namas su visais reikmenimis, žinoma, brangiau. Kaina priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau vietos imate kelyje. Turiu omenyje, jei užpildote pilną 20 kubinių metrų sunkvežimį, tai skaičiai bus didesni. Be to, dabar degalai brangiau, o britų svaro kursas šokinėja, tai tenka koreguoti kainas dažniau nei norėčiau.

Ar kaina įeina keltų bilietas iš Harwicho ar Felikstou?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai užmiršta pasakyti. Taip, mūsų pateiktoje įkainoje keltas įeina, nes mes jį perka iš anksto. Bet jei bandysite organizuoti patys, gali nustebti – bilietas į keltą, ypač dideliam sunkvežimiui, dabar kainuoja kaip nupirkti naudotą automobilį. Dažniausiai važiuojame iš Harwich į Hook of Holland arba iš Felixstowe (kuris arčiau jums) į Roterdamą. Tas kelias trumpiausias, bet bilietų vietos tenka laikyti griežtai. Kartais vairuotojai praleidžia laiką, ir tada tenka keisti bilietą, o tai papildomų rūpesčių. Žodžiu, keltas į kainą įeina, jei viskas eina pagal planą, bet jei ne... tai jau kitas istorijos skyrius.

Ar mokate už daiktus iš anksto ar tik atvykus į Vilnių?

Standartinė praktika yra tokia: imame nedidelį avansą, kad užfiksuotume datas ir pasirūpintume keltu, o likusią dalį – kai krovinys jau jūsų namuose Vilniuje arba prieš išsikraunant. Nemanau, kad kas nors norėtų mokėti visą sumą iš karto, kai dar nežino, ar vairuotojas nenuvažiuos į griovį kelyje (juokauju, bet ir tokių buvo). Geriau pasitikėjimas – mes dirbame, jūs mokate už rezultatą. Yra klientų, kurie nori pervesti viską iš karto, aš jiems neleidžiu, palieku sau atsargas, nebent tai didelės korporacijos, kurios turi biudžetus, kuriems aš pavydėtų.

Galima gauti nuolaidą, jei važiuoju ne populiariausiu laiku?

Žinoma, jei galite laukti, tada taip. Žiema, ypač sausis ir vasaris, yra ramesnis laikotarpis, tada galima derėtis. Vasarą, kai visi vežia vaikus į mokyklas ar grįžta atostogų, kainos šokteli kaip duona prieš šventes. Taip pat, jei jums nėra skubu ir mes galime sudėti jūsų daiktus į dalinį krovinį (t.y. į sunkvežimį, kur jau yra kitų klientų daiktų), tai bus žymiai pigiau. Tiesiog reikia suprasti, kad dalinis krovinys gali šiek tiek vėluoti, nes reikia surinkti visą mašiną.

Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

Tai rūpestingas klausimas. Pagal nutarimus, yra privalomas draudimas, bet jis dažnai būna minimalus – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką, paveikslus ar juvelyrinius dirbinius, reikia tai pasakyti iš anksto. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė įvežti indus be papildomo draudimo, ir, žinoma, mašina pataikė į duobę (tikrai mažą, bet pakankamai, kad kas nors nukristų). Geriau uždėti papildomą draudimą ir miegoti ramiai, nei vėliau gailėtis.

Kas nutinka, jei kaina pasikeičia metų eigoje?

Su jumis pasirašome sutartį, ir joje nurodyta kaina yra galiojanti. Nebent jūs patys nuspręsite papildomai pridėti daiktų, kurių nebuvo sąraše. Pavyzdžiui, iš pradžių sakėte 20 dėžių, o prieš pat išvykimą atsirado dar 10 dviračių. Aišku, tai kainuos brangiau, reikės didesnės mašinos ar dar vieno reiso. Bet taip, kažkas paprasto kaip kuro padidėjimas per savaitę – tai mūsų rizika, ne jūsų. Mes stengiamės būti sąžiningi, nes norime, kad grįžtumėte po metų, kai reikės kažką vežti atgal (nors į Angliją vežti dabar mažiau nori).

Eiga ir laikas: kaip visa tai vyksta realiame laike

Kiek laiko trunka toks kelionės maršrutas?

Jei viskas būtų idealiai, tai apie 3–4 dienas. Tačiau idealiai pasitaiko retai. Kelias iš Capel St Mary iki uosto (Felixstowe arba Harwich) užima vos valandą-dvi. Tada keltas – jis trunka apie 6-7 valandas. Tada vairuotojas turi nuvažiuoti per visą Belgiją, Vokietiją (arba Olandiją) ir Lenkiją į Lietuvą. Atsižvelgiant į poilsio laikus, tai yra apie 18–20 valandų vairavimo. Taigi, jei išvykstame pirmadienį ryte, Vilniuje esame ketvirtadienį. Bet jei užstringa muitinėje arba kelyje įvyksta avarija, gali prailgėti iki savaitės.

Ar galite tiksliai pasakyti išvykimo valandą iš Capel St Mary?

Galime apytiksliai. Vairuotojas stengiasi išvykti ryte, kad spėtų į keltą. Bet kartais vyksta taip: vairuotojas užmiega prieš pat išvykimą arba (o tai dažnai) klientas dar nėra visiškai pasiruošęs, kai mes atvažiuojame. Tuomet pradeda "vingiuoti" su dėžėmis. Taigi, aš galiu pasakyti: „planuojame 8:00“, bet realiai gali būti ir 10:00. Reikia kantrybės, mes ne taksi, kuris atvyksta per minutę.

Kaip vyksta patys pakavimo darbai vietose?

Jei užsakote pakavimą, mūsų komanda atvyksta dieną anksčiau arba tą patį rytą. Atsivežame dėžes, burbulius, lipdukus. Viską užrašome inventoriaus sąraše – tai būtina dėl muitinės. Jei dėžėje yra „buitinė technika“, tai ten tiek ir parašome. Nereikia slėpti, jei ten yra kažkas brangaus. Vieną kartą klientas parašė „žaislai“, o viduje buvo vintage kompiuterių kolekcija verta tūkstančių. Muitininkai to nemėgsta. Geriau parašykite tiesiai.

Ar galima sekti savo daiktus kelyje?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Aš galiu jums nusiųsti nuorodą, kurioje matysite, kur mašina yra realiu laiku. Tai ramina nervus, ypač kai jau praėjo trys dienos, o mašina vis dar važiuoja kažkur po Vokietijos. Kartais sistema užstringa arba vairuotojas užmiršta įjungti (seni vairuotojai tokie), bet paprastai tai veikia.

Kas daroma su daiktais, jei vairuotojas turi poilsio laiką?

Vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo. Jie negali važiuoti 24 valandas. Jei jis pavargsta, jis sustoja specialioje stovėjimo aikštelėje. Daiktai lieka mašinoje, užrakinti. Jums nereikia rūpintis, kad juos kažkas pavogs – šiuolaikiniai sunkvežimiai turi gerus spynų sistemas. Bet taip, gali būti, kad matote, kad mašina stovi vietoje 10 valandų – tai vairuotojas miega.

Ką daryti, jei užstringa Anglijos muitinėje (išvykstant)?

Tai baisiausias košmaras. Nuo Brexit Anglijoje daiktų išvežimas tapo sudėtingesnis. Reikia pateikti T1 dokumentus, deklaracijas. Jei trūksta kurio nors lapelio, mašina gali stovėti dieną ar dvi. Mes stengiamės viską patikrinti iš anksto, bet kartais muitininkai būna... įnirtingi. Tada aš susitvenkinu su jumis telefonu ir aiškinu, ką reikia daryti. Paprastai tai išsprendžiama per elektroninę sistemą, bet kartais reikia siųsti vairuotoją į biurą pasirašyti popierius.

Ar įmanoma atvykti į Vilnių savaitgalį?

Taip, įmanoma, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat turi šeimas, ir jei jis dirba savaitgalį, jam mokame papildomai. Be to, Vilniaus senamiestyje sunkvežimis savaitgalį gali tiesiog neįvažiuoti dėl restruktūrizacijos arba reikės specialių leidimų. Geriau planuoti atvykti darbo dieną, tačiau jei būtina, mes priversime vairuotoją dirbti. Jums tiesiog reikės tos papildomos sumos sumokėti.

Dokumentai ir britų specifika: ką reikia žinoti

Kokius dokumentus turiu paruošti iš Anglijos pusės?

Jūs turite turėti asmens dokumentą (pasą arba vairuotojo pažymėjimą) ir, svarbiausia, inventoriaus sąrašą, kurį pasirašote. Jei esate ne ES pilietis (o dabar daug lietuvių turi britų pilietybę), gali reikėti vizų ar leidimų gyventi, bet tai daugiau jūsų reikalas, ne mūsų. Mums svarbu, kad daiktai būtų jūsų, o ne pavogti. Kartais klaustame, ar turite užsakymo numerį iš mūsų sistemos, kad vairuotojas žinotų, ką vežia.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes į Lietuvą?

Galite, bet yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui – taip, bet jei bandysite vežti dešimt dėžių viskio, tai jau yra komercinė veikla arba kontrabanda, ir mums to daryti negalima. Muitinė Lietuvoje yra griežta apie tai. Aš vieną kartą atsisakiau vežti klientui, kuris norėjo įkrauti visą sunkvežimį „dovanų draugams“. Tai per daug rizikuota. Kelios butelės vyno, dėžė alaus – be problemų.

Kaip susitvarkoma su T1 dokumentais (muitalinės išvykimas)?

Tai mūsų (tiksliau, ekspeditoriaus) užduotis. Mes registruojame eksporto deklaraciją EMS sistemoje. Jums nereikia nieko daryti, tik pasirašyti, kad viskas teisinga. T1 dokumentas slepiasi mašinos skyriuje, jis nereikalingas jums rankose. Svarbiausia, kad sąraše būtų parašyta tiesa. Jei parašysite „senas baldas“, o jis bus „naujas su etiketėm“, muitinė gali nubausti mums abiem.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už perkraustymą?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, tai mokesčių nėra.