Perkraustymas į Vilnių iš Cambourne: Iš vidaus apie tai, kas vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir matyjau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių, kai norėdami išsikraustyti tekdavo gelbėtis naktį su prožektoriais. Perkraustymas į Vilnių iš Cambourne (arba iš bet kurio kampo Anglijoje) nėra tiesiog įkėlimas ir iškėlimas. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį suka kuras, muitinė, vairuotojų nuotaikos ir, žinoma, orai. Dažnai klientai galvoja, kad tai užtrunka valandą ir kainuoja pusę batų, bet realybė yra daug raupsčiau, ypač dabar, kai pasaulis pasikeitė. Čia ne apie „sklandų procesą“, o apie tai, kaip išvengti nervingų situacijų, kai jau vairuotojas stovi prie jūsų namų durų.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka tas toks perkraustymas į Vilnių iš Cambourne?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir, tiesą sakant, atsakymas visada kitoks. Teoriškai, jei vairuotojas nebūtų žmogus, o robotas, ir nebūtų eismo įgūklių, tai nuo Cambourne iki Vilniaus būtų apie 28–30 valandų važiavimo grynu laiku. Bet mes gyvename realiame pasaulyje. Reikia užsukti į terminalą, išlaikyti techninę apžiūrą (jei reikia), praeti muitinę, o paskui dar Lietuvoje gali būti eismas ties Kaunu arba ties Naujaisiai Verkiais. Paprastai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus, iki jų iškraunamo jūsų bute Vilniuje. Kartais, jei sėkstis ir vairuotojas nenusileidžia papietauti ilgiau, gali būti ir greičiau, bet to daryti negalime garantuoti.

Ar galima kažkaip paspartinti tą procesą?

Galima, bet tai kainuoja. Jeigu jums būtina, kad daiktai atvyktų rytoj, turbūt reikės planuoti ekspressinį pervežimą dalinėmis krovininėmis, kas yra kelis kartus brangiau. Perkraustymas į Vilnių iš Cambourne yra logistikos užduotis, ir jeigu norite „skrydžio“ greičio, reikia tuštinti ne tik piniginę, bet ir suprasti, kad vairuotojas turi pailsėti. Tas reguliavimasapie vairuotojų poilsį yra griežtas. Negalima tiesiog važiuoti 24 valandas, nors kai kurie seni vilkikų vilkai ir pamena laikus, kai tai buvo kitaip. Dabar už tai gausi didelį baudą ir praras vairuotojo pažymėjimą. Taigi, geriau planuokite savaitę iš anksto.

Kada geriausia kreiptis, kad vos ne prašytumėl?

Žinoma, kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – mėnesis ar bent dvi savaitės prieš planuojamą išvykimą. Bet aš žinau, kaip tai gyvenime – žmonės sužino apie darbą ar vizą paskutinę minutę ir tada skamba: „Galima šiandien?“. Dažniausiai mes sužiūrime grafiką ir jeigu laisvų vietų nėra, turime atsisakyti. Ypač vasarą ar prieš Kalėdas, kai visi grįžta namo, vietos užimtos savaitės į priekį. Taip, kartais įmanva įsmeigti tarp kitų užsakymų, bet tai būna pavojinga – vėluosime, o tuomet krenta baudos.

Ar sunku rasti mus tą Cambourne? Išgirdau tai yra kažkur už miesto.

Veltui niekada negirdėjau, bet paskutiniu metu dažnai ten važiuojame. Cambourne yra netoli Kembridžo (Cambridge), taigi, geografiškai tai nėra „pabaiga pasaulio“, bet keliukai ten tokie... angliški. Siauri, su daug žiedų, o kai kurie namai statyti taip, kad sunku su dideliu sunkvežimiu privažiuoti prie pat paties kiemo. Vienišą kartą teko iškrauninėti daiktus per gatvę, nes vairuotojas neprisijungė prie privažiavimo tako – buvo per stačias posūkis. Viską reikia aptarti iš anksto, ar įvažiavimas tinkamas 7.5 ar 18 tonų mašinai.

Ką daryti, jeigu gatvė per užšimta?

Tai reali problema Cambourne, ypač kai visi dirba nuo namų ir automobiliai stovi ant paties šaligatvio. Perkraustymas į Vilnių iš Cambourne gali prasidėti nuo to, kad vairuotojas ratsiuoja aplink kvartalą ir ieško kur pastatyti. Jeigu žinote, kad prie jūsų namų vieta nebus, pasirūpinkite vieta gatvėje. Galbūt reikės statyti „Manspread“ tipo ženklus arba sutarti su kaimynais, kad nustumtų mašinas. Kitaip vairuotojas tiesiog atėjus iškels rankas ir nueis, o mes turėsime skambinti už vietinį „Luton“ su keliomis valandomis.

Kainos ir pinigai – kas veikia kainą?

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelias?

Bandyčiau nepaminėti konkrečių skaičių, nes jie keičiasi kaip oras, ypač degalų kainos. Bet esminių dalykų yra keli: atstumas, tūris (kiek m3 daiktų) ir ar jums reikia įkėlimo/iškėlimo paslaugų abiejuose galuose. Jeigu tai tik keletas dėžių ir kelių kėdžių, galima ir pigiau, tačiau jeigu pilnas namas su baldais, tai kaina svyruoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų. Taip, tai ne pigu, bet ir į Angliją vežti atgal dar brangiau dėl muitinės procedūrų.

Kodėl tiek brangu? Juk tik važiuoja pro šalį.

Žmonės dažnai pamiršta, kad mums ne tik reikia nuvažiuoti ten ir atgal. Yra keltas (Eurotunnelas arba keltas), kuris kainuoja šimtus svarų vienam kryžiui. Yra degalai, kurie Anglijoje brangesni nei Lietuvoje (arba atvirkščiai, priklauso nuo savaitės). Be to, vairuotojas turi uždirbti, jis negali važiuoti už duona. Ir dar čia yra PVM, mokesčiai, draudimas... Jeigu kas nors pasiūlys kainą, kuri atrodo per gera būti tiesa, 99 proc. atveju tai būs suktybės – gali pareikalauti papildomai pinigų tiesiog kelyje arba „pamesti“ daiktus.

Ar galima mokėti tik tada, kai daiktai atvyksta?

Retai kas sutinka dirbti be avanso. Mes visada prašome užsakymo patvirtinimo, paprastai 10–20 proc. sumos, kad užtikrintume, kad klientas nebegyvens „paskutinę sekundę“. Buvo atvejų, kai surinkome komandą, planavome, o klientas tiesiog nebeatsiliepė. Mums tai nuostoliai – laikas ir eikvojamos kelionės. Likusią dalį paprastai sumokate gavus daiktus Vilniuje arba prieš iškrovimą.

Ar kainuoja daugiau, jeigu reikia iškelti daiktus iš 3 aukšto be lifto?

Žinoma. Vairuotojas yra vairuotojas, ne akrobatas. Jeigu reikia nešti 30 kg sofasą po tris laiptus, tai fizinis darbas, kurį reikia apmokėti. Paprastai tai nurodoma kaip „nelygus paviršius“ arba „neįmanomas įvažiavimas“ priedas. Geriau iš anksto pasakykite apie tai, kad mes turėtume su savimi papildomą vyrą. Kitu atveju gali tekti laukti, kol rasime vietinį padėjėją, o tai sustabdžia visą procesą.

O jeigu aš turiu šiukšlių, kurias reikia pamesti?

Šiukšlių išvežimas yra atskira paslauga. Mes esame pervežimo kompanija, ne šiukšlių auto. Galime sudėti į mašiną senus baldus, jeigu jūs mums suteikiate vietą (arba mes išmetame paskui), bet už tai bus papildoma mokestis. Anglijoje labai griežtos taisyklės dėl šiukšlių, negali tiesiog padėti pamiškėje – reikia važiuoti į specialią aikštelę. Taigi, geriau viską nupirkite prieš išvykstant, kad nereikėtų mokėti už svorio pervežimą atgal.

Muitinė, dokumentai ir Anglijos ypatumai

Ar reikia eiti į muitinę, kai vežate iš Anglijos?

Dabar, kai Brexit jau įvyko, taip, reikia. Nors GB ir Lietuva yra ES sąjungininkės (netikslu, GB nebe ES narė), bet muitinės procedūros yra būtinos. Jums reikia pateikti daiktų sąrašą (inventory list), kurį dažnai parengia mes. Jeigu jūs persikraustote (pervikštas gyvenamąją vietą prieš 12 mėnesių), daiktus galima vežti be mokesčių (Transfer of Residence). Bet jeigu tai nauji daiktai, pirkti Anglijoje ir neišmokėtas PVM, gali tekti sumokėti muitą.

Ką daryti su maistu? Ar galima veži mėsą, sūrį?

Čia yra pavojinga zona. Muitinė Lietuvoje labai griežtai tikrina maisto produktus, ypač gyvūninės kilmės. Mėsą, pieno produktus, kiaušinius geriau nebandyti vežti. Nuo vieno šokolado ar sausainių nieko nenutiks, bet jei bandysite įvežti dešrų rinkinį iš „Tesco“, gali juos konfiskuoti ir skirti baudą. Perkraustymas į Vilnių iš Cambourne gali tapti brangus dėl poros dešrų. Geriau suvalgykite ten arba atiduokite kaimynams. Vaisiai ir daržovės dažniausiai praėja, jei nėra dirvožemio liekanų.

Ar reikia dėti kiekvieną šaukštą į tą sąrašą?

Nebūtina kiekvieną, bet apibendrintai taip. „Indų rinkinys 4 asmenims“, „virtuvės reikmenys“ ir pan. Muitininkai nėra labai suinteresuoti kiek turite šaukštų, juos daugiau domina elektronika, brangiausi daiktai, alkoholis ir tabakas. Jeigu turite brangų kompiuterį ar vaizdo kamerą, būtinai užrašykite serijinius numerius. Tai apsaugo ir jus, ir mus, jeigu kas nors dingstų.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, tai labai populiaru. Dažnai klientai klausia, ar galima užsibrėžti automobilį ant vilkiko (tarp daiktų arba apačioje). Tai paprastai pigiau nei vairuoti pati, nes sutaupote kuro ir keltų. Bet automobilis turi būti tinkamai įtvirtintas, o jo ratai – užrakinti. Taip pat reikia mums pateikti techninį pasą ir draudimo „Green card“ (jeigu reikia). Nepamirškite išsiimti visus asmeninius daiktus iš automobilio, nes muitinė gali juos peržiūrėti atskirai.

O jeigu aš turiu alkoholio? Ar tai problema?

Alkoholis yra prekė, kurią reikia deklaruoti. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį (dažniausiai tai 90L vyno, 110L alaus ir pan., bet reikia tiksliai patikrinti dabartines normas, jos keičiasi). Jeigu daugiau – tai jau prekyba, reikia mokėti akcizus. Geriau nekelti šimtų butelių be deklaravimo, nes gali baigtis didelėmis problemomis ir sąskaita.

Pakavimas, dėžės ir daiktų saugumas

Ar jūs duodate dėžes?

Dauguma kompanijų (ir mes taip pat) gali suteikti dėžes už papildomą mokestį arba įtrauktą į kainą, jeigu tai didelis užsakymas. Dėžės turi būti stiprios, o ne tos iš parduotuvės, kurios suyra vos tik užkėlus jas su knygomis. Rekomenduoju naudoti standartines pervežimo dėžes (vidutinis, didelis, lėkštėms). Tai sutaupo laiko ir nervų.

Kaip supakuoti lėkštes, kad nenusilūžtų?

Senas geras triukas – stovėti vertikaliai, ne gulti. Lėkštės reikalauja specialių dėžių su skyrikliais.