Perkraustymas į Vilnių iš Bidford-on-Avon: praktinis vadovas be reklaminių frazių

Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje turi savo žavesį, ypač tokiose vietose kaip Bidford-on-Avon, kur upė Avon tekėja pro langus, o ramybė lydi kiekvieną rytą. Tačiau kai ateina laikas grįžti į Lietuvą, prasideda tikras chaosas, kurį dažnai slepia gražios nuotraukos socialiniuose tinkluose. Aš šioje srityje esu jau beveik dvidešimt ketverius metus ir matavau viską – nuo idealiai suplanuotų kraustymosi iki tų, kurie baigdavosi teisme arba dėl dingusių batų. Perkraustymas į Vilnių iš Bidford-on-Avon nėra tikras kelias iš taško A į tašką B, tai sudėtingas logistinis mazgas, kuriame viena klaida gali kainuoti nervedus šimtus eurų (arba svarų). Čia nėra jokių paslapties, tiesiog reikia žinoti, į ką įsirūpinti anksčiau, nei vairuotojas pradės statyti krosnį į sunkvežimį.

Kaip viskas prasideda ir ką tikėtis

Kiek laiko užtrunka tas visas procesas?

Nėra vieno atsakymo, kas mane labai erzina, kai klientai klauso „tiek ir tiek“. Žiūrėk, jei kalbame apie paprastą krovinį be jokių papildomų rūpesčių, patys važiavimai užtrunka apie 3–4 dienas, tačiau tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų ir nemiega. Tikrovėje atsižvelgiama į tai, kiek daiktų turite, ar reikia daryti perėjimą Lamanše sąsiauryje (Eurotunelis arba keltas), ir, žinoma, muitinę. Vidutiniškai nuo to momento, kai pasirašote sutartį, iki kada dėžės stovi Jūsų bute Vilniuje, gali praeiti nuo savaitės iki trijų savaičių, jei reikia suderinti terminus su kitais klientais. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas turi „susirinkti“ krovinius iš kelių vietų Anglijoje, kad būtų įmanoma užpildyti sunkvežimį, nes tuščia važiuoti tiesiai į Lietuvą šiandien neapsimoka. Tiesiog būkite kantrūs.

Ar sunkvežimis gali užvažiuoti į mano kiemą Bidforde?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu. Bidford-on-Avon yra gražus, bet kai kur keliai tokie siauri, kad ten sunku pravažiuoti ne tik sunkvežimiui, bet ir didesniai furgonui. Vairuotojams, kurie nėra susipažinę su vietove, tenka važiuoti atsarginiais maršrutais pro Stratford-upon-Avon, kas sukelia papildomų rūpesčių. Jei gyvenate netoli upės arba centre, tikriausiai teks daryti „paleidimą“ (t. y. iškrauti ant gatvės ar netoliese esančioje aikštelėje). Prašau Jūsų, iš anksto pasižymėkite, ar yra kur pastatyti 18 arba 20 pėdų sunkvežimį, nes jei vairuotojas atvažiuos ir negalės priartėti, jis turės kreiptis pagalbos kitam mažesniam automobiliui, o tai kainuos papildomai. Žinau, kad tai nepatogu, bet Anglijos kaimų infrastruktūra nepritaikyta tokiam transportui.

Kokia dabar situacija su muitine po „Brexit“?

O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau buvo paprasta: užkrauname ir važiuojame. Dabar reikia pildyti deklaracijas, gauti T2L dokumentus, o jei turite naujų daiktų, gali tekti mokėti PVM ir muito. Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas, nes kaskart skirtingai. Kartai viskas praeiti per valandą, kartai stovi dieną Lietuvos-Lenkijos pasienio punkte, nes trūksta vienos deklaracijos. Esant atvejui, kai darbą atlieka patyrusi ekspedicijos komanda, viskas vyksta sklandžiau, bet dažnai matau, kad žmonės bando tai daryti patys ir susiduria su dideliais nesusipratimais. Būtina turėti „Transfer of Residence“ (ToR01) numerį, kad nebūtų mokami mokesčiai už asmeninius daiktus, kuriuos naudojote nebent 6 mėnesius.

Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį?

Man asmeniškai patinka keltas, nes turiu laiko papietauti, bet vairuotojams dažniau įdomiau Eurotunelis, kadangi ten nereikia išlipti iš kabino. Tačiau kainų skirtumas gali būti didelis priklausomai nuo sezono. Jei jūsų perkraustymas į Vilnių iš Bidford-on-Avon numatomas vasarą, bilietų kainos šokeliais, todėl reikia kreiptis dėl jų iš anksto. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie vairuotojai nemėgsta kelto dėl jūros ligos ar papildomo laiko, tačiau logistiškai abu variantai veikia. Kartais pasitaiko nukrypimai – pavyzdžiui, jei tenka važiuoti pro Dover, ten būna didelės eilės, ir tai gali padėti dieną į kelionę. Verta pasikalbėti su logistiku, jie geriau žino, kur šiuo metu mažiau eilių.

Dokumentai ir biurokratinės nelaimės

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti?

Sąrašas nėra trumpas, bet pagrindai tokie: pasas arba asmens kodas, ToR01 numeris (būtinas!), daiktų sąrašas (inventorius), kuris turi būti pasirašytas, ir sutartis su pervežėju. Be ToR01 gali būti nemalonumų, nes muitininkai gali įtarti, kad perkate prekes ir nebesigateinate į Lietuvą. Dar vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta, yra adreso Anglijoje ir Lietuvoje įrodymas (pvz., komunalinių mokėjimų sąskaita arba nuomos sutartis). Be šių dokumentų gali tekti grįžti atgal ir jų ieškoti, o tai laiko ir pinigų švaistymas. Geriau turėkite visus suskenuotą telefone arba vienoje aplanke.

Kas daryti, jei neturiu ToR01 numerio?

Tuomet turite problemą. Jį gauti trunka apie savaitę, o kartais ir ilgiau, jei HMRC (britų mokesčių tarnyba) užsiduoda. Negaliu pasakyti, kad įmanoma apeiti šį reikalavimą, nes bandymas meluoti muitininkams gali baigtis bauda. Jei jūsų perkraustymas į Vilnių iš Bidford-on-Avon yra labai skubus, tuomet gali tekti mokėti mokesčius už daiktus ir vėliau prašyti grąžinimo, bet tai ilgas ir varginantis procesas. Nerekomenduoju to daryti, nebent jums tikrai nėra kito kelio. Geriau palaukti tą savaitę ir gauti numerį, nei stovėti pasienyje su neapmokestinamu krovininiu.

Ar reikia vertinimo liudijimo (appraisal) daiktams?

Daugeliu atvejų ne, nebigin kalbate apie labai brangius meno kūrinius, antikvariatą arba retus automobilius. Paprasti baldai ir drabužiai vertinimo net nereikalauja, juos galima tiesiog įrašyti į sąrašą su apytiksle verte. Tačiau jei turite brangią furinę arba senovinius laikrodžius, gali tekti parodyti experto apžvalgą, kad muitinėje nebekiltų klausimų, kodėl ši sofa kainuoja 10 tūkstančių eurų. Žiūrėk, tiesiog būkite sąžiningi, nes jei užkliūnsite, gali prasidėti papildoma tikrinimo procedūra, kuri užtruks valandas.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Tai yra pavojinga zona. Galite vežti kiekvienam asmeniui skirtą maisto kiekį asmeniniam naudojimui, bet ne maisto prekių sandėlį. Jei būsite pastebėti su didele kiekiu mėsos ar sūrio (ypač jei tai ne ES produkcija), viską gali konfiskuoti. Ypatingai tai pasakytina apie alkoholį – jo kiekiai yra griežtai ribojami, ir jei viršysite leistiną normą, teks mokėti didelius akcizus. Vieną kartą matau, kaip klientas bandė pervežti visą savo vyno rūsį ir pasibaigė tuo, kad jis sumokėjo daugiau už mokesčius nei už patį perkraustymą į Vilnių iš Bidford-on-Avon. Geriau išgerti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pagrindiniai dalykai yra tūris (kubo metrai) arba svoris, bet dažniausiai skaičiuojama pagal tūrį. Taip pat svarbu, kiek aukštai yra butas ar namas (ar reikia keltuvo), ar reikia išmontuoti ir sumontuoti baldus, bei atstumas nuo jūsų iki artimiausio didelio kelio. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios, kaip žinome, šuoliuoja kaip nori. Negaliu pasakyti tikslios sumos nes nežinau, kiek daiktų turite, bet vidutiniškai būtų galima sakyti, kad tai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Užsakykite vizitą, kad įvertintojas padarytų matavimus, nes telefonu spėlioti yra beprasmiška.

Ar egzistuoja kažkokie paslėpti mokesčiai?

Žinoma, egzistuoja, nors viskas sako „be paslėptų mokesčių“. Žiūrėkite į sutartį dėmeslingai – ar ten įskaičiuota „paleidimo“ kaina, jei sunkvežimis negali priartėti? Ar įskaičiuota transportavimo išlaidos (ferry tickets), arba tai bus papildoma apskaičiuota vėliau pagal realias sąnaudas? Dažnai klientai nustemba, kai gavę sąskaitą mato eilutę „admin mokestis“ arba „kuro priedas“. Aš visada stengiuosi tai aiškinti iš karto, bet yra kompanijų, kurios vilioja žemą kainą, o paskui prideda viską po vieną. Būkite atidi ir klauskite, ar kaina yra galutinė (fixed price).

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Atėjo laikai, kai grynaisiais beveik niekas nesimoka. Dėl pinigų plovimo prevencijos įstatymų didelės sumos reikia mokėti banku. Tačiau mažas „arbatpinigiai“ vairuotojams (tips) vis dar yra priimtinos, nors jie nėra privalomi. Anglijoje tai yra paplitęs dalykas, bet Lietuvoje irgi niekas nepasisvers. Jei norite padėti vairuotojui, galite duoti šiek tiek grynųjų, bet pagrindinę sumą geriau pervesti į sąskaitą, kad turėtumėte dokumentų įrodymą, jei kas nors nukryptų nuo kelio.

Ar pigiau, jei aš pats padėsiu krauti?

Taip, ir ne. Tai yra dviejų pusių kalvis. Jei tik pasirašote sutartį „be pakavimo“, tai tikrai pigiau, tačiau jei vairuotojas atvyks ir pamatys, kad viskas nebeįkeliama, nes dėžės per sunkios arba blogai surištos, laikas praeis, o jis gali įskaityti laukimo mokestį. Be to, jei patys pakuosite ir kažkas sulūžus kelionės metu, draudimas tai nepadengs, nes kaltė Jūsų. Aš dažnai sakau – arba mokėkite už mūsų pakavimą ir miekite ramiai, arba kruopščiai viską padarykite patys ir tikėkitės geriausio. Bet realybėje, profesionalių pakavimo paslaugos apsimoka, ypač jei turite daug lengvų daiktų.

Daiktų saugumas ir draudimas

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Pagal nutylėjimą dažnai būna įtraukta bazinė apsauga, bet ji dažniausiai dengia tik labai ribotą sumą (pvz., 10 EUR už kilogramą). Jei vežate brangų televizorių arba kompiuterius, tikėkitės, kad jie nebus pilnai atlyginti, jei suduž. Būtina papildomai susitarti dėl draudimo (all risk), kuris padengtų visą vertę. Vieną kartą buvo toks atvejis, kad klientas neįsigijo pilno draudimo, sunkvežimis pataikė į duobę (Anglijooje jų gausu), ir dėžė su servisu nukrito. Galiausiai gavo tik nereikšmingą sumą, kuri neišlygino nuostolių. Geriau perspektyviai pasidomėti šiuo klausimu.

Kas nutinka, jei kažkas dingsta?

Tai yra mano blogiausias košmaras. Per 20 metų buvo tik vienas toks atvejis, kai dingo dėžė su drabužiais, ir, vėlgi, tai ne mūsų kaltė, o pačių klientų, kurie paliko ją nepririštą prie garažo vakare. Jei dėžė pasirašoma inventoriuje, ji turi būti atvežta.