Perkraustymas į Londoną: visa tiesa apie procesą be pridanginimų

Sveiki, draugai. Jei čia apsilankėte, greičiausiai planuojate didelį gyvenimo pokytį – keliatės į Londoną. Apie šį miestą galima kalbėti valandomis, bet mes štai čia dėl to, kaip ten nunešti visus savus daiktus. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo idealiai suskaičiuotų krovinių iki tokių chaoso scenarijų, kuriuos būtų sunkiausia net nupiešti. Perkraustymas į Londoną ne visada yra linijinis procesas, kaip mums įsivaizduojame iš knygų. Kartai keliais žodžiais apibūdinti visą schemą būna sunkiau nei patį vežimą. Todėl štai jums mano, gana netvarkinga, bet labai tikra, vizija, kaip tai vyksta iš vidaus.

Pasiruošimas ir dokumentai (pats keisčiausias etapas)

Ką daryti pirmiausia, kai nusprendžiau kraustytis?

Pirmiausia – nusiraminkite, o po to imkitės skaičiuoti. Dažnai žmonės pradeda nuo dėžių įsigijimo, tai yra klaida. Pradėkite nuo datos ir biudžeto. Tiksliai sužinokite, kada turite išsikraustyti iš senojo būsto ir kada privalote atsirasti naujajame. Tada pradėkite domėtis rinka. Perkraustymas į Londoną reikalauja logistikos, o ne tik fizinio jėgos. Pasidaryk sąrašą dalykų, kuriuos tikrai neišvešite (senos spintos, knygos, kurias perskaitėte prieš dešimt metų). Tai sumažins tūrį, o tuo pačiu ir kainą. Būkite realūs – neverta vežti seno sofos per visą Europą, jei Londoną galite nusipirkti naują už panašią kainą.

Kokius dokumentus reikia surinkti iš anksto?

Čia ta vieta, kur dažniai užstringame. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir ne į gerą pusę. Jums tikrai reikės TIR karneto (jei vežate sunkvežimį) arba transitinio dokumento. Taip pat, jei norite išvengti PVM mokesčio UK pusėje, turiite užpildyti ToR01 (Transfer of Residence) formą. Tai darykite kuo anksčiau, nes ji gali užtrukti. Be to, būtinas krovinių sąrašas – inventorius. Jis turi būti detalus, su vertėmis, net jei atrodo, kad tai seni daiktai. Muitinėje UK dabar ypač griežti, jei pamato, kad dauguma daiktų yra „nauji“ su etiketėmis, gali būti problemų.

Ar tikrai reikia ToR01 dokumento?

Taip, jei norite išvengti PVM ir muito. Be šio dokumento perkraustymas į Londoną gali tapti labai brangus pramogas. Jis įrodo, kad jūs perkeliote savo buitinę techniką ir baldus iš ne ES šalies atgal į JK (arba atvirkščiai, priklausomai nuo situacijos) ir kad jie nebus parduodami. Užpildyti jį paprasta internetu, bet procesavimas gali trukti iki kelių savaičių. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pamiršo tai padaryti, ir teko mokėti PVM už visą konteinerį... tai buvo liūdna. Taigi, nedelikite.

Kaip teisingai sudaryti inventorizacijos sąrašą?

Nerašykite „4 dėžės su indais“ – niekas to nepriims. Rašykite: „porceliano lėkštės, 12 vnt., apytikslė vertė 50 GBP“. Būkite konkretūs. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei turite brangią techniką, nurodykite serijinius numerius. Tai padės greičiau praeiti kontrolę. Be to, pasidarykite kopiją sau ir duokite vairuotojui originalą. Kartais įvyksta situacijų, kai sąrašas dingsta arba susipainioja, o tuomet turi pradėti viską nuo nulio vairuotojui prie sienos (ne, ne, tikrai nenorite to patirti).

Ar verta kreiptis į tarpininkus dėl dokumentų?

Jei jums nieko neaišku dėl dokumentų, galima, bet tai kainuos. Dauguma perkraustymo įmonių Lietuvoje jau moka šią schemą, todėl gali padėti. Tačiau būkite atsargūs – kai kurie tiesiog nori uždirbti ant jūsų nežinojimo. Geriausia pačiam perskaityti oficialią UK vyriausybės svetainę. Ten viskas parašyta gan aiškiai, tik angliškai. Jei anglų kalba ne stipri, naudokite vertėją, bet tikrinimui pasikalbėkite su ekspertu.

Daiktų rūšiavimas ir pakavimas (kaip nenusprogti nuo streso)

Ką daryti su baldais, kurie netilps į duris?

Londono butai dažnai būna seni, su siaurais koridoriais ir laiptais. Prieš išvežant, išmatuokite ne tik baldus, bet ir duris išorėje (bent taip patarė mano draugas, kuris tą patį padarė). Jei nebūtina, geriau išmontuoti baldus čia. Lova, spinta – viskas turi eiti išardytai. Žymėkite varžtas ir detales, kad nesumaišytumėte surinkimo metu. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nesumontavo lovos ir... teko ją laukti kieme, kol iškvietėme meistrą. Nepatogu.

Ar reikia pirkti naujas dėžes ar galima rasti naudotų?

Galima rasti, bet rizikuojate. Naudojamos dėžės gali būti drėgnos, silpnos arba su vabzdžiais. Perkraustymas į Londoną trunka ilgai, dėžės bus kraunamos, iškraunamos, statomos viena ant kitos. Geriau investuoti į naujas, storesnes dėžes. Tai nedidelė investicija už ramybę. Be to, vienodo dydžio dėžės lengviau sudėti į sunkvežimį – taip sutaupysite vietos, o galbūt ir pinigų.

Kaip supakuoti lengvai laužamus daiktus?

Naudokite burbuliukų plastiką. Daug jo. Nekoketuokite. Kiekvieną lėkštę ar taurę įvyniokite atskirai. Tarp dėžės sienelių ir daiktų įkiškite daugiau užpildo (popieriaus, senų laikraščių). Viršų uždenkite storu popieriumi. Pažymėkite dėžę „Kruopščiai“ arba „Stiklas“. Vairuotojai žino, kad tokią dėžę reikia statyti viršuje. Nenaudokite įprasto popieriaus – jis drėgsta ir trūksta.

Ar galima krauti maistą ir skysčius?

Dėl skysčių būkite labai atsargūs. Dideli indai skysčiais – ne. Taip pat nebandykite vežti atidarytų butelių arba labai kvapnių produktų (pvz., rūkytos lydekos ar svogūnų) vienoje dėžėje su drabužėmis. Viskas kvaps per visą kelią. Dėl maisto – jei tai džiovinti produktai, galima, bet geriau viską suvalgyti iš anksto arba palikti kaimynams. Muitinė gali Klaustis dėl mėsos ir pieno produktų, ypač dabar, kai taisyklės griežtesnės.

Kaip apsaugoti techniką (televizorius, kompiuteris)?

Jei turite originalią pakuotę – tai puiku. Jei ne, raskite kuo didesnę dėžę ir užpildykite tarpus storu putų plastiku arba polistirenu. Labai svarbu uždengti ekraną, kad ant jo nepatektų purvas ar neįsikištų ką nors aštri. Kompiuterius geriausia išjungti ir jei galima, išimti sunkiąsias dalis (vaizdo plokštę). Atsimenu vieną atvejį, kai klientas įdėjo monitorių tiesiai į dėžę be užpildo... nu, vaizdo nebuvo.

Ką daryti su labai brangiais daiktais (juvelerija, dokumentai)?

Jų geriausia nevežti kroviniu. Juos pasilikite pas save ir vežkite su savimi (automobiliu, traukiniu arba lėktuvu). Perkraustymas į Londoną su kroviniu turi tam tikrą riziką – dėžė gali nukristi, pasilikti sandėlyje ilgiau. Brangiausius dalykus laikykite pas save. Jei visgi tenkraščiaujate, įdėkite į specialią užrakintą dėžutę ir pasakykite vairuotojui, kad ji reikalinga iškart.

Kelionės ir logistika (kai prasideda nuotyukiai)

Kiek laiko užtrunka kelionės į Londoną?

Tai priklauso nuo maršruto ir kelių būklės. Paprastai, iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Londonas sunkvežimiui tai trunka apie 2–3 dienas. Tačiau jei vykstate per Kaliningradą (kas dabar neįmanoma dėl sankcijų) arba lenkiate per kitas šalis, gali užtrukti ilgiau. Taip pat reikia atsižvelgti į laukimo laiką perkėlos punktuose (Eurotunelis arba keltas). Jei kelyje įvyksta avarija arba užstrigote spūstyje prie Brėmeno (kas nutinka dažnai), tai gali pavėlinti dieną.

Ką daryti, jei užstrigome sienoje arba uosto spūstyje?

Kančia. Gaila tik vaiko, jei su jumis važiuoja. Geriausia turėti atsargą vandens ir maisto. Sunku numatyti spūstis prie Ostenės arba Doverio. Jei vairuotojas jums praneša, kad užstrigo, nedirbkite panikos – tai įprasta. Tokiu atveju, jei jūsų daiktai reikalingi tam tikrą dieną, turėtumėte turėti planą B (pvz., nakvyne viešbutyje). Būkite kantrūs, logistika – tai ne tikslus mokslas.

Ar vairuotojas gali važiuoti per naktį?

Jis gali, bet turi laikytis poilsio režimo. Yra griežtos taisyklės, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo. Jei jis pavargęs, privalo sustoti. Tai saugumo klausimas. Neprašykite jo spaisti dujų, tik todėl, kad norite atvykti ryte. Svarbiau, kad jis atvežtų jūsų daiktus sveikus. Yra buvę atvejų, kai spaudimas lėmė avarijas, o tai visiškai mums nereikalinga.

Kas nutinka, jei pasikeitė perkėlos laikas?

Tai įvyksta dažnai, ypač su vėju arba techniniais gedimais. Keltas gali būti atidėtas arba atšauktas. Tokiu atveju, perkraustymo įmonė turi pranešti jums. Kartais teks laukti kito keltų, kas gali užtrukti kelias valandas. Čia nieko nepadarėsite – reikia susitaikyti. Geriausia turėti vairuotojo numerį ir ryšį, kad galėtumėte sužinoti, kur jis yra.

Ar saugu vežti daiktus per Eurotunelį?

Taip, saugu. Tai greičiausias būdas patekti iš Prancūzijos į Angliją. Sunkvežimis užvažiuoja ant vagono ir važiuoja po kanalu. Trunka tik 35 minutes. Vienintelis nepatogumas – reikia išlipti iš sunkvežimio ir laukti specialiame vagone. Jūsų daiktai lieka sunkvežimyje, kuris yra užrakintas. Niekas negali prieiti jų. Tai patogesnis nei keltas, jei jums bado jūra.

Ką daryti, jei vairuotojas praranda raktus nuo sunkvežimio?

Tai nerealus scenarijus, tačiau... (kažkaip tokia mintis užkliuvo). Na, jei taip nutiktų, tai būtų didelė problema. Reikėtų skambinti į pagalbos centrą. Gerai, jei įmonė turi atsarginius raktus arba galimybę atidaryti sunkvežimį be jų. Tokios situacijos labai retos, bet įvyksta. Tada gali pavėluoti valanda ar dvi. Geriausia tikėtis, kad vairuotojas atsakingas.

Kainos ir mokesčiai (kur pinigai dingsta)

Iš ko susideda kaina?

Kaina – tai ne tik nuvažiavimas atgal. Čia įeina degalai (kurie brangi), keltų bilietai (Eurotunelis arba keltas – tai nemažai pinigų), vairuotojo atlyginimas, muitinės formalumai (jei reikia), apsauga. Taip pat, jei reikalingi kėlimo mechanizmai (kranas), tai taip pat mokama. Dažnai žmonės stebisi, k kodėl kaina tokia didelė, bet nepaisys, kiek mokesčių tenka mokėti tiesiog norint patekti į salą.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Gali. Būkite atsargūs su labai pigiais pasiūlymais. Kartos įmonės gali nepaminėti, kad kaina neįskaito iškrovimo Londono centre, jei ten sunku privažiuoti, arba kad reikia mokėti už vietą sandėlyje, jei atvykstate anksčiau. Užklauskite iš karto – „Ar ši kaina galutinė?“. Jei jie vengia atsakyti arba sako „tai priklauso“, geriau ieškokite kito. Nenorite, kad jums paskambintų ir praneštų, kad reikia dar pridėti 200 svarų už „papildomus darbus“.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Sakykime taip: jei kraustote 1–2 kambarių butą, tai gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų (priklausomai nuo tūrio). Jei visa namų ūkis, gali užlipti iki 5000 ir daugiau. Skaičiai labai orientaciniai. Vieną kartą vežėme dailidesnius baldus iš vilos prie Vilniaus – kainavo virš 4 tūkst. Viskas priklauso nuo to, kiek dėžių turite ir ar reikia išmontuoti baldus.

Kaip mokėti? Užstatas arba visą sumą iš karto?

Dauguma įmonių prašo užstatą (pvz., 30%) užsakydami paslaugą, o likusią dalį – atlikus darbą. Tačiau yra ir tokių, kuriose reikalauja 100% iš karto. Asmeniškai aš nerekomenduoju mokėti viską iš karto, jei pažįstate įmonę neilgai. Geriau palikti kažką „įkaito“, kad būtų garantija, kad darbas bus atliktas tinkamai. Jei įmonė atsisako atlikti darbą, gali būti sunku susigrąžinti pinigus.

Ar verta drausti krovinius?

Be abejo. Tai nėra brangu, palyginti su daiktų verte. Jei sunkvežimis užsidegs arba bus avarija (kas, deja, nutinka), be draudimo prarasite viską. Pasitikrinkite, ar draudimas dengia ir transportavimą, ir iškrovimą. Kartais būna, kad draudimas veikia tik sandėlyje. Geriausia turėti „visų rizikų“ draudimą. Tai sutaupys daug nervų.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Pabandykite sumažinti tūrį. Gal galima ką nors palikti Lietuvoje arba parduoti? Taip pat galima laukti ne sezono (vasara brangiausia). Jei įmonė siūlo nuolaidą už grynųjų mokėjimą – galima derėtis, bet ne per daug. Taip pat galima paklausti, ar galima susimokėti dviejose arba trijose įmokose, nors ne visos sutinka.

Atvykimas ir išsikraustymas (pabaiga, bet ne visada)

Kaip suorganizuoti iškrovą Londono centre?

Londonas – tai chaosas, siauros gatvelės ir daug mašinų. Reikia gauti leidimą statyti (parking permit) iš vietinės savivaldybės (council). Be to, jei esate „Clean Air Zone“ ar „Ultra Low Emission Zone“ zonoje, sunkvežimis gali tekti mokėti mokestį už įvažiavimą. Tai gali būti iki 100 svarų per dieną. Susitarkite su vairuotoju, kur jis galės stovėti, kad neužkliudytumėte kaimynų.

Ar vairuotojas padės nešti dėžes į butą?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į sutartį. Tačiau jei butas penktame aukšte be lifto, vairuotojas gali atsisakyti nešti sunkius daiktus arba paprašyti papildomo mokesčio. Būkite sąžiningi – pasakykite iš karto apie lifto nebuvimą. Kartas nuo karto reikia samdyti papildomus nešikus (porters), kad užbaigti greičiau.

Kas daryti, jei buto raktų dar neturite?

Tai problema. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris dar nebuvo gavęs raktų nuo agento. Teko laukti kieme keletą valandų. Geriausia susitarti su agentu arba savininku, kad kas nors atvyktų atidaryti. Jei ne, galima laikinai padėti dėžes pas kaimynus arba išsinuomoti sandėlį (tai kainuoja). Niekada neikite į kelionę be 100% tikrumo, kad turite kur patekti.

Ką daryti su pakuotėmis po iškrovos?

Dėžes galima palikti sau (jei planuojate dar ką nors daryti) arba išmesti. Kai kurios perkraustymo įmonės gali pasiimti dėžes atgal nemokamai arba už mažą mokestį, jei jos dar tinkamos naudoti. Paklauskite apie tai iš anksto. Taip padėsite išvengti šiukšlių kaupimosi naujame bute pirmosiomis dienomis.

Ar reikia patikrinti daiktus iškart po iškrovos?

Taip, būtina. Kol vairuotojas dar ten, atidžiai pažiūrėkite, ar nėra sutrūkimų arba dėmių. Jei pastebite žalą, užsirašykite ją į aktą. Vėliau bus labai sunku įrodyti, kad tai ne jūs padarėte. Ypač patikrinkite baldų kampus – dažniausiai ten atsiranda įbrėžimai. Nedelikite, vairuotojai nori važiuoti toliau.

Ką daryti, jei kažkas buvo sugadinta kelyje?

Skambinkite į įmonę. Jei turėjote draudimą, pradėkite procesą. Reikės nuotraukų. Būkite kantrūs, draudimo išmokos gali užtrukti. Jei žala maža, kartais įmonės sutinka tiesiog atlyginti arba pataisyti. Pagrindinis taisyklė – nedėkite pasirašyti, kad viskas tvarkoje, jei taip nėra.

Bėdos ir nesusipratimai (kai kas ne pagal planą)

Kaip atskirti gerą įmonę nuo blogos?

�iūrėkite ne tik į kainą. Gerai, jei turi realių atsiliepimų (ne tik „puiku“, bet ir išsamūs). Pasidomėkite, ar jie turi realų adresą, ar ne tik virtualų biurą. Paklauskite apie vairuotojų kalbą – ar jie kalba lietuviškai ar angliškai? Jei susidursite su problema, reikės galimybės susikalbėti. Vengkite tų, kurie siūlo „per pigiai“ ir neina į detalius.

Kas nutinka, jei dėžė dingsta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Gali būti, kad ji liko kitoje vietoje arba buvo paimta. Jei turėte sąrašą, galite reikalauti kompensacijos. Be sąrašo įrodyti, kad ten buvo auksinė lėkštė, bus beveik neįmanoma. Todėl svarbu turėti inventorizaciją. Vieną kartą dėžė su vaikų žaislais dingo sandėlyje... vaikai verkė, bet vėliau ji buvo rasta kitoje vietoje.

Ar galiu kreiptis į teismą dėl sugadintų daiktų?

Galite, bet tai ilgas procesas, ypač tarptautiniu mastu. Geriau bandyti susitarti taikiai. Jei įmonė vežia pagal CMR konvenciją (tarptautinės vežimo sutartis), yra tam tikros atsakomybės ribos. Tačiau dažniausiai problemos sprendžiamos derybomis. Geriausia turėti viską užrašyta sutartyje.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi nepagarbiai arba negerai?

Skambinkite į įmonės vadovybę iškart. Jūs mokate už paslaugą ir turite teisę reikalauti pagarba. Jei įmonė nekreipia dėmesio, galite grėsti skundą. Nenorite, kad jūsų daiktus būtų nešti kaip bulves. Geri vairuotojai yra profesionalai, bet kartais būna ir blogų.

Ar galima keisti planą kelionės metu?

Galima, bet tai kainuos. Jei nuspręsite, kad norite pristatyti dėžes ne į Londoną, o į Mančesterį, tai bus papildomas nuvažiavimas. Pakeitimai reikalauja laiko ir pinigų. Geriau viską suplanuoti iš anksto. Jei keičiate adresą iškart po išvykimo, gali tekti mokėti už dieną vairuotojo laukimo.

Kaip elgtis, jei manęs neleidžia išsikraustyti dėl kaimynų?

Tai Londono realybė. Kartai kaimynai skambina policijai, jei sunkvežimis stovi per ilgai. Geriausia turėti leidimą stovėti ir elgtis draugiškai. Jei kaimynas agresyvus, kvieskite policiją, bet nepuolinkite. Jūsų tikslas – iškrauti daiktus, o ne kovoti. Aš kartą mačiau, kaip viena moteris bandė uždaryti vartus sunkvežimiui... siaubinga vaizdas.

Pabaigos ir išvados

Kas daryti likusius dalykus?

Po iškrovos, pirmiausia, atsigulkite. Kraustymas – tai didelis stresas. Po to pradėkite rūšiuoti dėžes pagal kambarius. Nedarykite viso vieną dieną. Geriau po truputį. Nepamirškite pakeisti adreso dokumentuose, bankuose ir t.t. Tai taip pat svarbu kaip ir pačs perkraustymas.

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite mažai daiktų ir galite važiuoti automobiliu – taip. Tačiau jei turite baldus ir daug dėžių, geriau pasikviesti profesionalus. Jų patirtis padeda išvengti klaidų. Perkraustymas į Londoną su savo automobiliu gali atrodyti pigiau, bet kai suskaičiuosite keltų bilietus, degalus ir nervus, gali pasirodyti, kad ne.

Ar Londonas vertas to viso?

Absoliučiai. Tai miestas, kuris visada kažką siūlo. Nors ir procesas sudėtingas, galutiniai rezultatai dažnai atperka visas kančias. Tik svarbu pasiruošti ir neleisti, kad smulkmenos sugadintų jūsų nuotaiką. Sėkmės jums naujame mieste!

Ar galiu kreiptis pagalbos po perkraustymo?

Taip, jei reikia surinkti baldus arba išmesti šiukšles, galima samdyti vietines firmas. Tai pigiau nei vežti viską iš Lietuvos. Paskutinis dalykas – nepamirškite užsiregistruoti gyventi (GP praktikoje). Sveikata svarbiausia.

Taigi, toks jis tas perkraustymas. Ne taip baisu, kaip atrodo iš pradžių, tik reikia kantrybės. Sekmės kelyje!