Perkraustymas į Londoną mikroautobusu: visas procesas be paslėptių mokesčių ir nerealių pažadų

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai, gal net per ilgai, o dvidešimt keletą metų praleidau tiesiogiai su kabinu arba organizuodamas ekskursinės ir krovininės transportavimo paslaugas. Dažnai žmonės klauso apie perkraustymą į Londoną mikroautobusu, manydami, kad tai kažkas paprasto kaip nuvažiuoti į parduotuvę. Bet čia ne taip. Tarp Lietuvos ir Anglijos dabar yra muitinė, pasienio kontrolė, ir beveik visada prisideda kažkokia nesklandumų su keliais ar dokumentais. Štai kaip tai atrodo iš mano, prakaituoto vairuotojo ir logisto, pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš reklamos brošiūrų. Tiesiog gyvenimas.

Kainos, pinigai ir tai, kas juos lemia

Kiek apskritai kainuoja toks perkraustymas į Londoną mikroautobusu?

Tai klausimas, į kurį atsakyti sunkiausia, nes kainos kiekvieną kartą skiriasi kaip oras. Viskas prasideda nuo tavo krovinio tūrio – kiek daugiau nei 10 kubinių metrų talpina toks geras „Sprinteris“, bet jei turi daug baldų, gali tekti dar ir priekaba. Kainos šiais laikais svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek degalų kainuoja tame savaitgalyje ar ar nespūdžia tą pačią dieną. Be to, kainą įtakoja ir sezoniškumas, vasarą viskas brangniau, o žiemą, kai slidu, gali būti ir mažiau trikčių su užsakymais.

Ar verta laukti kito vairuotojo, jei pasiūlo pigiau?

Žinau, gundantis taupyti, ypač kai kalba eina apie kelis šimtus eurų, bet čia yra toji vieta, kurioje taupyti nereikėtų. Buvau matęs situacijų, kai žmogus susirašinėjo su koks nors „vairuotoju be įmonės“ paštu, sumokėjo avansą ir daugiau nieko nesigirdo. Tikras, legaliai veikiantis perkraustymas į Londoną mikroautobusu turi būti apdraustas, ir vairuotojas turi turėti visus liudijimus kroviniams vežti. Jei kaina atrodo per pigiai, 90 proc. atvejų ten kažkas slepiasi – neišduodamos PVM sąskaitos arba vairuotojo traukinyje yra problemų.

Kaip suformuojama galutinė kaina?

Paprastai susideda iš kuro, keltų bilietų (kas dabar brangiau nei buvo anksčiau), vairuotojo darbo ir mokesčių už užkrovimą bei iškrovimą. Naujai įsigytame „Sprinteriure“ yra daugiau vietos, bet senesni modeliai kartais pranašesni dėl mažesnio metro tūrio (vat vėlgi tas Brexit). Toliau skaičiuojame ir laukimo laiką – jei Londone reikia pastovti valandą dėl „zonų“, tai irgi pinigai. Viskas sudedama į vieną krūvą, todėl nenaudinga ginčytis dėl kiekvieno euro, geriau išklausyti, kas įeina į tą kainą.

Ką daryti, jei turiu biudžetą, bet jis ribotas?

Tada turbūt teks susiderėti dėl datos. Jei gali laukti ir leisti mums surasti kitą klientą tame pačiame maršrute (grįžtant tuščia vagonu t.y. mikroautobusu), kaina gali nukristi gerokai žemiau. Mes tai vadinsime „krovinio dalijimu“ arba papildomiu užsakymu kelyje. Tai saugu, nes turtas bus užrakintas ir atskirtas, bet gali šiek tiek užtrukti iliau, nes reikės suderinti su kituo klientu laiką. O jei skubate, tada tenka mokėti pilną kainą už ekskursinę (ne, krovininę!) transporto priemonę.

Ar mokesčiai už Londoną (ULEZ, Congestion Charge) įskaičiuoti?

Dėl to dažnai būna nesusipratimų, tai reikia klausti iš karto. Londono centras ir ULEZ zona – tai tikras pragaras vairuotojams, ten dienos mokestis gali smogti tikrai sunkiai. Geriausios perkraustymo įmonės tai įskaičiuoja į pasiūlymą, o blogesnės pamiršta pasakyti, o paskui vairuotojų reikalauja atsiskaityti grynaisiais pinigais vietoje. Niekada nepadarykite taip, geriau tas sumas žinoti iš anksto, kad nereikėtų ieškomi bankomato Soho rajone vidurnaktį.

Pasiruošimas ir daiktai

Kiek daiktų tikrai telpa į mikroautobusą?

Žiūrėk, standartinis ilgas „Sprinteris“ sutilpina apie 10-12 kubinių metrų, tai kaip viena didelė kambario dalis. Bet čia yra gudrybė – ne tik tūris, bet ir svoris svarbu. Negalima įkrauti 3 tonų metalo laužo, nes vairuotojas neįveiks kalno Vokietijoje, o padangos sprogs. Baldai reikia išmontuoti, o jei turi daug knygų (o lietuviai jas mėgsta vežti), tuomet reikia labai aiškiai pasakyti, kad knygų yra daug, nes jos yra sunkiausios. Kartais žmonės sako „tai tik kelios dėžės“, o jas pakraunus – sunkvežimis.

Ar reikia išmontuoti baldus ar juos galima vežti sukomplektuojamą?

Beveik visada reikia išsukti kojas nuo stalų ir lovų, kitaip jie nepraeis pro duris arba užims per daug vietos vertikaliai. Sekcijas dažniausia vežame horizontaliai, išimtos lentynos turi būti uždengtos, kad nenuslystų. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nesutiko išsukti darbo stalą, ir rezultate mes pusė kelio bandėme jį įkišti pro šalies duris, bet viskas baigėsi įbrėžimais. Taigi, patarimas – leiskite mums tai padaryti, mes turime įrankių tai daryti greičiau.

Ką daryti su daiktais, kuriais aš važiuoju pats (rankinės lagaminai)?

Jei tu važiuoji su mumis (kaip keleivis), turi suprasti, kad tavo lagaminai neturi užimti vietos, kuria turi eiti krovinys, už kurį tu moki. Fiksuota keleivių vieta yra viena, o krovinio skyrius – kitas. Dažnai žmonės bando „užmesti“ savo striukes ir kuprines ant baldų, bet vairuotojas tai greitai išmes arba uždės ant paskutinės vietos, jei liks laisvos erdvės. Geriau susitarti dėl vienos papildomos dėžės asmeniniams daiktams, jei jos nėra daug.

Ar reikia su savimi vežti pakavimo medžiagas (dėžės, tepalas)?

Galima vežti, bet mes paprastai tai turime. Profesionalus perkraustymas į Londoną mikroautobusu apima ir užkrovimą, todėl vairuotojas su savimi turi vėliavas (panašiai į movas), tepalo popieriaus ir rišimo juostų. Tavo dėžės turi būti uždarytos, kad neiškristų kažkas smulkaus, o dideli daiktai – uždengti. Jei trūksta dėžių, galima tas pačias dėžės naudoti kelis kartus, jei jose nėra stiklo. Buvau, kai klientas dėžėse neleido klijuoti juostos, „kad nesugadinti“, tai buvo baisiai vėluoti Lietuvoje prieš išvykstant.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas atvyks laiku?

Čia yra tas dalykas, kurio negaliu garantuoti 100%, net jei būčiau burtininkas. Kelionė trunka apie 30-40 valandų su poilsiais ir keltu. Atsiranda staigių eismo įvykių A1 autostradoje arba ilgos eilės prie Doverio (kas ten dabar vyksta su migrantais, nežinau...). Geriausia taisyklė – neskubėk planuoti susitikimą tikslią valandą tą pačią dieną, kai mes atvykstame. Pasakyk „atsiskaitysime rytoj“ arba „vakare“, taip bus ramiau ir tau, ir vairuotojui, kuris gali būti pavargęs.

Ar galima vežti skystus daiktus (alkoholis, sultys, tepalai)?

Galima, bet labai atsargiai. Muitinė mėgsta klausti dėl alkoholio kiekio, ypač jei tai atrodo kaip prekyba. Jei turi buteliuką vyno dovanai, nieko tokio, o jei dešimt dėžių alaus – gali būti problemų. Tepalai ir chemija turi būti sandariai uždaryti, geriausia plastikiniuose induose, o ne stikliniuose, nes stiklas sprogsta vibruojant. Vieną kartą mus užpylė pomidorų sultimis visą baką, kai dėžė nukrito per posūkį... tai smirdėjo visą kelionę.

Kelionės ypatumai, muitinė ir Anglija

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Techniškai – taip, jei yra vietos keleiviui ir galimas įrašas į kelionę (manifestas). Bet dažniausiai vairuotojai važiuoja vieni, ilsėti ir dirbti yra lengiau be pašalinių. Jei nori važiuoti, tai bus papildoma rizika – turi turėti pasą, vizą (jei reikia) ir visai kitai tvarkai laikytis. Mano nuomone, geriau leisti mums dirbti, o sau nupirkti lėktuvo bilietą, tai bus greičiau ir mažiau nervų. Be to, Lietuvoje įsėdus į autobusą, tenka sėdėti iki pat Londono (ne, sustojimai yra, bet tik degalinėse).

Kaip dabar vyksta muitinės kontrolė po „Brexit“?

Tai nėra jau siaubingai sudėtinga, bet buvau laikai, kai neleisdavo praeiti be dokumentų. Dabar, kai vežame tik asmeninius daiktus (ne parduodamus), reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą, jei gyveni ne Anglijoje daugiau nei 12 mėnesių. Vairuotojas turi turėti sąrašą daiktų (inventorių). Jei turi kažką naujens su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM ir muito. Vieną kartą teko paaiškininėti muitininkui, kad „Dyson“ siurblys nėra naujas, tiesiog labai gera išlaidota.

Kokius dokumentus turiu paruošti išvykai?

Reikalingi tavo asmens dokumentai (pasas/ID) ir galutinis daiktų sąrašas. Geriausia, jei sąrašą atsiųsti mums elektroniniu būdu kelias dienas iki išvykimo, kad vairuotojas būtų pasiruošęs. Jei veži transporto priemonę (automobilį), reikia jos techninio paso. Nereikia jokių specialių draudimų Anglijoje dėl daiktų (nebent tai yra labai brangios dailės kūrinijos), bet vairuotojas turi būti apdraustas kroviniui.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs kelyje?

Tai įvyksta, patikėk. Prognozės orams gali būti netikslios, arba gali užstrigtas kelią paskendęs sunkvežimis. Jei vairuotojas užstrigs dėl techninės gedimo, mes išsiunčiame kitą automobilį arba mechaniką, jei arti. Bet jei tai eismo įvykis – tenka laukti policijos. Pasirodo, Anglijoje policija parašo pranešimą greičiau nei pas mus (galvojau, kad bus atvirkščiai). Klientui tada tiesiog pranešame, kad vėluojame, ir pervedame jo daiktus į kitą, besiartinčią transporto priemonę (jei įmanoma).

Ar safe vežti brangius daiktus (kompiuterius, juvelyrus)?

Vežame, bet viską užrašome kaip „vertybes“. Stipriai rekomenduoju juos neberti į pačią priekinę dėžę, kurią lengva išnešti. Geriausia juos paslėpti tarp drabužių arba uždėti į seifą (jei tokį turi). Vienas klientas nebegalėjo rasti savo auksinių žiedų, man nutiko šaltas potas... (nu vėlgi, rado po kelias dienas, tiesiog užkrito po dėžę dugnu). Taigi, maži dalykai turi būti maišeliuose, o ne „begyje“.

Kaip vyksta perėjimas per kanalą (keltas arba tunelis)?

Dauguma mums renkasi keltą, nes ten vairuotojas gali išlipti ir pailsėti, o tunelis – tai tik važiavimas per vamzdį. Keltų bilietus reikia užsisakyti iš anksto, o dabar ten dar reikia ir „Kent Access Permit“ dokumentą. Keltas užtrunka valandą dviejų, tas laikas praeina greitai. Bet ten gali būti didelės eilės patikros punkte, ypač jei kyla įtarimų dėl migrantų (tai, deja, kasdienybė šiuose maršrutuose).

Ar reikia mokėti kažką išsiridenus Anglijoje (priešpilo miestai)?

Priešpilyje (Dover/Folkestone) nereikia mokėti nieko, jei viskas tvarkoje. Bet jei vairuotojas praleido kažkurį mokesčį kelyje (pvz. Prancūzijoje), gaus baudą, o tai tada gali būti pervesta į kliento sąskaitą (jei tai jo kaltė, pavyzdžiui, nenurodė, kad reikia specialios licencijos). Bet perkraustymo atveju viską mums apmoka įmonė.

Ką daryti, jei Londonas neturi vietos stovėjimui?

Didžiausia bėda Londonas – stovėjimas. Jei turi namą su kiemu, puiku, jei ne – reikia ieškoti vietos gatvėje. Pirmiausia reikia pasitikrinti, ar nėra „red route“ (raudona linija), kur sustoti negalima visai. Vairuotojas negali ilgiau stovėti vienoje vietoje nei 40 minučių be leidimo. Jei negalime rasti vietos, teks nešti daiktus toliau pėsčiomis, o tai ilgins procesą. Patartina iš anksto nuvažiuoti pažiūrėti, kur galima numesti konteinerį ar sustoti.

Ar reikia rūpintis vieta iš anksto?

Absoliučiai taip. Negalima tikėtis, kad 8 metrų mikroautobus ras vietą siaurame Sokratų gatvės kvartale London centre (ten ir „Boris Bike“ praeis sunkiai). Išsiaiškink, ar yra „loading bay“ (krovimo zona) ir kada jos darbo laikas. Vieną kartą teko įvažiuoti į „pedestrian only“ zoną, nes telefonu buvo pasakyta „važiuok tiesiai“, ir mes gavome baudą kameromis. Nerekomenduoju to pakartoti.

Kaip elgtis su „Congestion Charge“ zona?

Jei turi būti centre, reikia mokėti. Dauguma profesionalių vežėjų tai sužino per dieną ir apmoka internetu. Jei neužmoke, baudą atsiunčia į Lietuvą paštu po mėnesio ar dviejų. Kartais klientai sako, „aš apmokėsiu“, bet pamiršta, o tada ieško vairuotojo. Geriau, kad tai padarytų įmonė, kuri supranta tą sistemą.

Rizikos, problemos ir neplanuoti dalykai

Kas nutinka, jei kažkas suyra kelyje?

Jei tai mūsų kaltė (blogai užfiksavome), mes atsilyginame arba sutvarkome. Jei dėl blogo kelyje (duobė Anglijoje...), tai tai ne mūsų problema, bet pasistemęs žmogus visada padės išnešti. Geriausia sušaldyti daiktus prieš išvykstant (jei tai maistas), o elektroniką – išjungti. Buvau, kai klientas paliko televizorių įjungtą dėžėje, jis įkaitęs ir nebebejo.

Ar galima pasitiki vairuotoju?

Dauguma mūsų – paprasti vyrai, dirbantys sunkų darbą. Mes ne įmonių vadovai, o tie, kurie laiko vairą. Kartais gali būti ir šiurkščiais, nes pavargęs. Reikia suprasti, kad jis gali nebūti toks „politingas“ kaip viešbučio resepsionistas. Jei jis neatsiliepia į sms iš karto, nereikia panikuoti – jis greičiausiai vairuoja arba miega, o telefonas paslėptas (taip dabar draudžiama).

Kas dėl alkoholio vairuotojui?

Tai tabu. Mes turiam taisykles – nėra lašo prieš važiojant ir poilsio metu. Jei įtari, kad vairuotojas gėręs, skambink iš karto į mūsų centrą. Bet per 20 metų aš tokio atvejo beveik net nebuvau girdėjęs, mes vertiname savo licencijas. Tačiau prieš išvykstant gali išgerti alaus, jei dalisisi, ne... (ne, tai juokas). Beje, vairuotojai dažnai geria tik kavą.

O dėl kalbos barjero? Jie kalba angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai bent jau tiek, kad susitartų su muitininku arba pareigūnu. Bet jei reikia paaiškinti kažką sudėtingo apie baldų statymą, gali būti problemų. Geriau, jei tu arba tavo atstovas Anglijoje kalba angliškai. Jei ne – mes susitarsime rankomis ir kojomis, mes jau įpratę įvairioms tautoms.

Ką daryti, jei pamiršau kažką Lietuvoje?

Jeigu tai atsitiko prieš pat išvykimą, dar galim sustoti. Jei jau važiuojam Lenkijoje – tai jau problema. Greičiausiai teks patiems siųsti kurjeriu arba laukti sekančio išvykimo (prie savaitės). Gerai padaryk sąrašą ir tikrink du kartus, prieš uždarant duris. Vienas dėdė pamiršo labai svarbų dokumentą stalčiuje... teks važiuoti atgal (ne, jis atsisakė).

Ar galima pavedžiuoti automobilį už mikroautobuso?

Techniškai ne, tai neleidžiama kelyje (prikabinti automobilį prie mikroautobuso be spec. leidimo). Automobilį galime vežti tik ant platformos (autovežio), bet mikroautobuso tai nedarys. Jei reikia perkelti du automobilius, tada reikalinga kita paslauga. Negalima rizikuoti saugumo dėl to, kad norite taupyti.

Kaip atrobo realus darbo dienos vairuotojui?

Jis pradeda ryte (pavyzdžiui, 6 valandą) ir važiuoja iki vakaro. Tada jis privalo sustoti ir ilsėti 9 valandas (taisyklės yra griežtos). Tik po to jis vėl važiuoja. Todėl kelionė trunka 3 dienas (dvi kelionės ir vienailsėjimas). Tas ilsėjimasis yra nemokamas jums (jo darbo laikas), bet jūs mokate už tą laiką, kai jis vairuoja.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Nauji „Sprinteriai“ patikimi, senesni... geri savo darbą (šiaip ar taip). Bet gali nutūpti generatorius arba pradėti varyti veltui. Tada mes kviečiame pagalbą. Jei toks įvyksta, stengiamės perduoti daiktus kitam vairuotojui iš mūsų parko, kuris būtų arčiau. Tai retai, bet įvyksta. Geriau būti pasiruošusiam psichologiškai.

Ką daryti, jei Anglijoje pas mane įsibrauna į namą?

Nepriklauso nuo mūsų, bet labai gaila. Kai atvežame daiktus ir iškrauname, vairuotojas neturi laiko stovėti sargybose. Jis padeda sudėti daiktus į namus ir važiuoja toliau. Saugumas – tavo reikalas. Užrakink duris, kai vairuotojas atvyksta, arba lauk draugų. Vairuotojas yra ne sargybinis ( nors atrodo didelis ir galingas).

Kaip mokėti už paslaugas?

Geriausia banko pavedimu įmonei iš anksto (avansas 30-50 proc.), o likutį – atidavus daiktus arba prieš išvykstant. Pinigus į rankas vairuotojams duoti nepatartu – jie gali pamiršti užrašyti arba juos pavogti (kažkas nors girdėjo istorijų). Sąskaita faktūra yra tavo apsauga. Jei įmonė nesuteikia sąskaitos – bėk nuo jos.

Ar galima derėtis dėl kainos vietinio iškrovimo Anglijoje?

Jei mums reikia iškrauti daiktus bute be lifto (5 aukštas), tai bus papildomi pinigai. Anglijoje darbo rankos brangios. Mūsų vairuotojas gali padėti porai valandų, bet jei tai bus visa diena statyti spintas, tuomet reikia samdyti vietinius darbuotojus. Geriau apie tai pasakyti iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi laiptinėje.

O dėl grąžinamo bilieto vairuotojui?

Jis nereikalingas. Jis arba važiuoja atgal tuščia kitam užsakymui, arba ilsis prieš išvykstant. Mums nereikia jokių lėktuvų. Vairuotojai turi miegoti kubo kabinoje (ten yra lovytė), taigi nereikia jokio viešbučio. Tai dar viena priežastis, kodėl mikroautobuso perkraustymas yra pigesnis už pilną sunkvežimį su dviem vairuotojais.

Paskutinis patarimas – ką reikia padaryti pirmiausia?

Suskambink su mumis. Pasakyk tikrą kiekį daiktų, nesipūsk. Atsiųsk nuotraukas. Nuo tikslios informacijos priklauso tavo ramybė. Ir nepamiršk kavos vairuotojui, kai jis atvyksta (tiesiog smulkmena, bet padeda greičiau).

Apibendrinant, perkraustymas į Londoną mikroautobusu yra puikus sprendimas tiems, kurie turi daugiau nei kelias lagamines, bet mažiau nei pilną namų ūkį. Nors procesas gali atrodyti sudėtingas dėl dokumentų ir anglų specifikų, su patirtimi viskas vyksta sklandžiai, jei tik išvengiate „juodųjų vežėjų“ ir pasiruošiate atsakingai. Svarbiausia – nebijoti klausti ir derėtis, nes šioje srityje, kaip ir gyvenime, tiesumas ir sąžiningumas visada apsimoka abiem pusėms.