Perkraustymas į Leatherhead: kaip nenukristi nuo kelių ir neišprotėti nuo brangių keltų

Sveiki, taigi vėl susirinkome šioje vietoje. Dirbu su krovinius jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žinote, anksčiau buvo paprasčiau – pakrovėme ir važiavome, o dabar? Dabar reikia žinti, kurios britų muitinės pareigūnas yra piktnaudžiaujantis, o kuris tiesiog išalkęs. Jei planuojate perkraustymas į Leatherhead, tai turbūt jau susidūrėte su tūkstančiais klausimų ir, galbūt, su siaubingais pasiūlymais iš „firmų“, kurios net neturi savo sunkvežimių. Leatherhead – tai nuostabus miestelis Saryje, pietų Londone, bet nuvažiuoti ten su pilna spinta nėra taip paprasta kaip nusipirkti bilietą į koncertą. Čia gausu smulkių gatvelių, o M25 magistralė gali tapti jūsų blogiausiu košmaru, jei nepasiruošiate tinkamai. Šiandien kalbėsime tiesiogiai, be jokių marketingo apvadų, kaip tai iš tikrųjų vyksta.

Kainos ir biurokratijos painos

Kiek tiksliai kainuoja perkraustymas į Leatherhead?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėkite, čia nėra fiksuotos kainos kaip parduotuvėje duonai. Viskas priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir viena lova, galbūt susitarsime už tūkstantį ar pusantro tūkstančio eurų, bet jei ketinate vežti visą namą su trijų kambarių baldais, tai kaina pašoka iki trijų-penkų tūkstančių. Taip pat, perkraustymas į Leatherhead brangsta dėl degalų, kurie dabar beveik auksiniai, ir brangių keltų bilietų į Doverį arba Harwichą. Taigi, neskubėkite rinktis pigiausio, nes jis gali jums atsieiti dvigubai brangiau, kai atsiras „neplanuotų“ papildomų mokesčių už kilometrą arba liftą.

Ar galima kažkaip taupyti?

Žinoma, galima taupyti, bet ar verta? Jei sutiksite su daliniu krovininiu transportu, t.y., jūsų daiktai važiuos kartu su kitų žmonių daiktais, tai bus pigiau. Tačiau tada turite laukti, kol surinksime visą mašiną. Tai gali užtrukti savaitę ar dvi. O jei jums skubia ir norite, kad vairuotojas atvyktų tiesiog pas jus ir nuvežtų tiesiai į Leatherhead, turite mokėti už išskirtinį reisą. Taupyti galite dar padėdami pakrauti, nors dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo (o ir aš neleidžiu, nes girdėjau istorijų, kai žmonės susimušdavo nugarą nešdami šaldytuvą).

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Nes rinka yra chaotiška. Viena firma gali siūlyti 500 eurų mažiau tik todėl, kad ji nėra apsidraudusi ir jos vairuotojai dirba „juodai“. Kita firma, kurią aš gerbiu, ims daugiau, bet duos sutartį, kurioje viskas aišku. Perkraustymas į Leatherhead reikalauja legalių dokumentų, taršos mokesčių Londono zonai (Ulez ir kt.), o tai viską brangina. Jei kasis siūlo kainą, kuri atrodo per gera būti tiesa, 99 proc. atvejų taip yra – jis tiesiog ieško naivių klientų, kuriuos vėliau „apgaus“ pasienyje arba reikalaus papildomai mokėti už iškrovimą.

Ar reikia mokėti užsidėjimą (deposit)?

Įprasta praktika yra paprašyti 10-30 proc. avanso. Tai ne aš išgalvojau, taip daro visi normalūs pervežėjai, kad užtikrintume, kad klientas nesprings paskutinę minutę. Mes juk turime planuoti maršrutą, pirkti keltų bilietus. Tačiau jei kasis reikalauja pilno mokėjimo iš karto, bėkite tolyn. Yra buvę atvejų, kai imponuojantys vyrukai paimdavo visus pinigus ir išnykdavo (o jų telefonas tuomet būdavo išjungtas). Geriau susitarti dėl avanso ir likusios sumos mokėti gavus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos.

Kokius mokesčius dar gali būti?

O čia prasideda smagmenos. Jeigu jūsų namas Leatherhead centre stovi ant siauros gatvelės, kur sunkvežimis negali užvažiuoti, mums teks iškrauti į mažesnę mašiną. Tai vadinama transhipmentu ir tai kainuoja. Taip pat, jei reikia nešti daiktus per trečią aukštą be lifto, taip pat taikomas papildomas mokestis už kiekvieną narvį arba kilogramą. Neklauskite, kodėl, tiesiog vairuotojai po to reikalauja masažo, o mes turime jiems mokėti.

Dokumentai ir muitinės siaubai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas – tai detalus inventoriaus sąrašas. Be jo jūsų perkraustymas į Leatherhead gali sustoti ties britų muitine. Jie turi žinoti, ką vežate: „3 lentynos, 1 stalas, 5 dėžių su knygomis“. Jei rašysite tiesiog „daiktai“, jums sukels antenas. Be to, reikės paso kopijos ir, jei vežate transporto priemonę, jos techninio paso. Dar svarbu turėti sutartį su pervežėju, kurioje nurodytas adresas atvykimo.

Ar reikia mokėti PVM arba muitą?

Jei persikeliate gyventi į Didžiąją Britaniją ilgam laikui (turite leidimą gyventi – settled status arba vizą), galite kreiptis dėl Transfer of Residence (TOR) relief. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Bet čia yra gudrybė: reikia pateikti prašymą anksčiau. Jei ne, britai gali apmokestinti viską, netgi tą seną dviratį, kurį nešėte iš vaikystės. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientui bandė mokėti muitą už seną drabužių dėžę – buvo juokinga, bet jam ne.

Kas yra TOR01 forma?

Tai toji magiška forma, kuri išgelbėja jūsų piniginę. TOR01 reiškia „Transfer of Residence“. Užpildote ją internete britų muitinės svetainėje, nurodote, kad esate atvykęs gyventi ir kad daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei viską padarysite teisingai, gausite numerį, kurį reikia perduoti vairuotojui. Be šio numerio perkraustymas į Leatherhead tampa labai brangus pramogas.

Ar galiu vežti maistą?

Geriau nevežkite, ypač mėsos ir pieno produktų. Britai yra labai griežti dėl gyvūnų ligų. Vieną kartą vairuotojas man pasakė, kad muitininkas jam išmetė visą kraitelę su lietuviška dešra, nors tai buvo dėžė dovanų močiutei. Galite vežti kai kuriuos sauso maisto produktus, bet turi būti uždaryti ir su etiketėmis angliškai (arba aiškiai matomas sudėtis). Geriau valgykite viską kelyje.

O alkoholis ir cigaretės?

Čia taisyklės griežtos. Jei vežate daugiau nei leidžiama (tai yra labai mažai, asmeniniam naudojimui), tai bus laikoma verslu ir apmokestinta labai dideliais mokesčiais. Nebandykite slėti degtinės tarp drabužių – šunys (muitinės) tai uodžia geriau nei bet kas. Geriau nusipirkti čia, Anglijoje, nors ir brangiau, bet be nervų.

Kas jei neturiu vizos ar leidimo gyventi?

Tada jūsų perkraustymas į Leatherhead gali būti apsuptas raudonomis vėliavėlėmis. Muitinė gali neleisti įvežti daiktų asmeniniam naudojimui, jei negalite įrodyti, kad turite teisę gyventi šalyje. Tai yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria žmonės, kurie tiesiog „važiuoja pažiūrėti“. Geriau viską išsiaiškinti iš anksto.

Kelionės dalykai: kelyje į Leatherhead

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai, tai trys dienos. Viena diena iki uosto (Klaipėda arba Kaliningradas), keltas, pervežimas per Angliją iki Leatherhead. Tačiau praktiškai? Tai gali užtrukti ir penkias dienas. Keltai vėluoja, yra audros (Baltijos jūra ne visada ramus), o britų keliai, ypač M25 apie Londoną, yra nuolat sustoję dėl avarijų ar remonto. Taigi, neskubėkite planuoti iškrovimo tą pačią dieną, kai išvykstate.

Kur jie užsinka pietų?

Neklauskite, aš pats nenoriu žinoti. Dažniausiai tai kažkokie dideli parkai sunkvežimiams, kur maistas tik šiltas, o kava primena skystą purvą. Vairuotojai dažnai turi viryklę mašinoje ir patys pagamina sau maistą, kad sutaupyti. Taigi, jūsų baldai keliauja su kebabų kvapu (juokauju, ne visada, bet kartais būna).

Ar galiu sekti savo daiktus?

Kai kurios firmos siūlo GPS sekimą. Mes stengiamėsi tai daryti, bet kartais signalas dingsta tuneliuose arba Anglijos kaimuose. Geriausia tiesiog skambinti dispacheriui, jei jums neramu. Aš, pavyzdžiui, visada sakau klientams – „skambinkite, jei neatsiliepsiu per valandą, reiškia, mieguju“ (tiesa, aš dažnai mieguju).

Kas jei vairuotojas užstrigs?

Tai įvyksta. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Doveriuje trijų dienų eilėje, nes buvo problemų su pasų patikra (Brexit padarė savo). Klientas buvo piktas, bet mes negalėjome nieko daryti. Tokiais atvejais tiesiog reikia kantrybės. Perkraustymas į Leatherhead nėra tikslus mokslo projektas, tai yra nuotykių filmas.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Normalu, kad vairuotojas turi pasiekti namus iškrovimui. Jei jūs negalite būti ten, turite pasitikėti arba palikti raktus kaimynams. Aš visada patariu palikti raktus pažįstamiems žmonėms, o ne tiesiog po kilimėliu. Nors pervežėjai dažniausiai sąžiningi, bet visada yra rizika (kaip ir visur gyvenime).

Ar atveža tiesiai į butą?

Jei butas yra pirmame aukšte arba yra liftas, taip. Jei tai butas penktame aukšte be lifto Londone centre (nors Leatherhead ne centras, bet panašu), mums reikės mokėti nešikams arba naudoti kėblius. Tai ne lengvas darbas nešti sofos penkiais aukštais, todėl nekeiskite, kai už tai paprašome pinigų.

Baldai, spintos ir kitokia bėda

Ar jie išmontuos mano baldus?

Įprasta tvarka – išmontuojame tai, ką neįmanoma pernešti surinkto. Stalai, spintos, lovos. Tačiau jei turite kokį nors seną, sietą ant sienos arba vitriną, kuri yra priklijuota (o tai buvo madinga sovietmečiu), tai mes neimsime to atskirti, nes galime sugadinti. Tokie dalykai lieka jūsų atsakomybėje.

Kaip jie apsaugo baldus?

Naudojame stangresnes, pledus, kartoną. Bet taisyklė paprasta: jei baldas jau virpsta, mes jo ne sutvarkysime. Jei turi brangų antikvarinį sekciją, geriau jį ypatingai uždengti arba netgi padaryti medinę dėžę (kas kainuoja). Vieną kartą klientas padavė mums įstrižai nuplėšytą odinę sofą ir po to galvojo, kad mes ją tokią ir atvežėme.