perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas į Klaipėdą iš Ponteland prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo labai paprasto klausimo: kiek daiktų tikrai keliaus? Ponteland yra šalia Newcastle upon Tyne, todėl maršrutas dažniausiai eina per A1(M), A19 arba link Hull, tada keltu į Rotterdamą/Zeebrugge arba sausuma per Doverį. Iki Klaipėdos išeina apie 2 050–2 300 km, priklausomai nuo kelio ir keltų. Po „Brexit“ svarbiausia nepamiršti dokumentų, inventororiaus ir to, kad keltas nėra taksi.
Perkraustymas į Klaipėdą iš Ponteland atrodo paprastas, kol nepradedate skaičiuoti baldų, keltų, muitinės ir laiko langų. Ponteland yra ramesnė vieta, daug namų turi garažus, privažiavimus ir daugiau erdvės nei centre, bet tai nereiškia, kad viskas bus lengva. Kartais problema būna ne gatvė, o tai, kad klientas dar nėra išardęs lovos, o spintoje vis dar kabo žieminiai paltai.
Realus pavyzdys: kraustėme šeimą iš Ponteland, ir viskas atrodė sutvarkyta, kol atėjo laikas vežti dviračius. Du suaugusių dviračiai, trys vaikiški, elektrinis paspirtukas ir dar sodo technika. Klientas sakė, kad „tikrai tilps“, bet tilpo tik tada, kai išėmėme dalį dėžių iš viršaus ir perplanavome apkrovą. Tokios smulkmenos ir griuna grafikus.
Maršrutas dažniausiai planuojamas taip: Ponteland–Newcastle–A1(M)–Hull arba Doveris–Olandija/Belgija–Vokietija–Lenkija–Lietuva. Kartais nuo šiaurės Anglijos patogiau eiti per Hull, ypač jei vežame pilną automobilį. Bet jei keltų bilietai brangūs arba laikai nepatogūs, žiūrime kitus variantus. Jei lyginate su perkraustymas į Klaipėdą iš St Blazey, ten Cornwallo atstumas iki kelto viską labai pakeičia.
Ne visada žinau iš anksto, kuris keltas bus geriausias, nes grafikai keičiasi. Todėl klientui sakau: turime planą A, planą B ir dar vieną planą C, kuris paprastai reiškia, kad vairuotojas geria kavą uoste ir laukia. Skamba juokingai, bet logistikoje daug kas priklauso nuo kantrybės.
Dalinis perkraustymas iš Ponteland į Klaipėdą dažniausiai kainuoja apie £1 300–£2 500, priklausomai nuo tūrio ir sezono. Pilnas atskiras reisas gali būti £3 200–£5 800. Skirtumas nuo pietų Anglijos tas, kad kelias iki pagrindinio kelto gali būti trumpesnis, jei naudojamas Hull, tačiau ne visada Hull tinka mažam kroviniui. Kartais Doveris vis tiek laimi dėl dažnesnių reisų.
Terminai: 6–10 darbo dienų po pakrovimo yra realus rėžis. Jei krovinys dalinis, reikia laukti, kol susirenka apkrova. Jei pilnas, greičiau, bet brangiau. Rizikos standartinės: eismas prie Newcastle, keltų vėlavimas, muitinės patikra, blogas oras Šiaurės jūroje ir iškrovimo adresas Klaipėdoje, kur „ privažiavimas puikus“ reiškia, kad reikia sustoti ant žolės.
Ponteland namuose dažnai būna daugiau „gyvenimo“ daiktų: sodo įranga, žieminiai drabužiai, sportoinventorius, dviračiai, kartais net židinys ar terasos baldai. Visa tai reikia atskirti nuo pagrindinių baldų. Dėžes geriau numeruoti ne tik kambariais, bet ir kategorijomis: virtuvė, miegamasis, garažas, dokumentai, trapūs daiktai.
Inventorius turi būti anglų kalba, nes eksportas iš Jungtinės Karalystės. Sąraše nereikia literatūros, bet reikia aiškumo. „1 sofa“, „1 dining table“, „12 boxes kitchen“ – taip. „Stuff from garage“ – ne. Po „Brexit“ tokie dalykai atrodo smulkūs, kol stovite uoste ir laukiate papildomo klausimo.
Po „Brexit“ perkraustymas iš Ponteland į Klaipėdą be dokumentų yra kaip bandymas įlipti į keltą be bilieto: kažkas tikrai sustabdys. Reikia inventoriaus, asmens dokumento, adresų, CMR, eksporto/importo deklaracijų. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą, asmeninės naudotos stvari dažniausiai tvarkomos lengviau, bet tik tada, kai sąrašas atitinka realybę.
Klaipėdoje iškrovimas gali būti į butą, namą, garažą ar sandėlį. Jei atvykstate į naują rajoną, kur dar vyksta statybos, reikia žinoti, ar sunkvežimiui bus leidžiama įvažiuoti. Kartais reikia papildomo leidimo, kartais tiesiog gero telefono numerio asmens, kuris atidarys šlagbaumą.
Paprastai nuo 6 iki 10 darbo dienų po pakrovimo, jei nėra didelių trikdžių. Iš Ponteland iki kelto galima greitai pasiekti A1(M) arba A19 pusę, bet tada prasideda keltai, muitinės ir Lenkijos/Lietuvos ruožai. Dalinis krovinys gali laukti sandėlyje, kol susidės pilnas maršrutas. Todėl terminą visada geriau tarti kaip langą, ne kaip minutę.
Orientacinė dalinio krovinių kaina yra apie £1 300–£2 500. Pilnas atskiras automobilis gali kainuoti £3 200–£5 800, ypač jei reikia pakavimo, išardymo ir draudimo. Kaina priklauso nuo tūrio, sezono, kelto ir iškrovimo sąlygų Klaipėdoje. Jei sakote „tik pora baldų“, geriau nufotografuoti viską, nes „pora“ kartais reiškia visą garažą.
Dažnai iš Ponteland patogiau žiūrėti į Hull, ypač didesniems kroviniams. Doveris turi daugiau reisų ir lankstumo, bet iki jo reikia ilgiau važiuoti. Hull–Rotterdam arba Hull–Zeebrugge gali sutaupyti laiko, jei grafikai sutampa. Bet jei keltas pilnas arba oras blogas, planas keičiasi. Logistikoje geriausias kelias yra tas, kuris realiai veža, o ne tas, kuris gražiai atrodo žemėlapyje.
Taip, jei yra prieinama vieta automobiliui ir nėra aukštų tvorų ar siaurų praėjimų. Daugelyje Ponteland namų privažiavimas geresnis nei miesto centre, kas palengvina darbą. Vis tiek reikia žinoti, ar baldai eis pro duris, ar reikės keltuvo. Kartais net ir ramioje gatvėje kaimynas palieka automobilį taip, kad niekas nepravažiuotų.
Geriausia perkelti pakrovimą, o ne spausti vežėjus į chaosą. Jei dėžės neužklijuotos, baldai neišardyti, o inventorius nebaigtas, krovimas taps brangesnis. Kartais komanda gali padėti, bet tai bus papildomas laikas ir kaina. Patirtis rodo, kad „dar tik šiek tiek liko“ dažniausiai reiškia „dar dvi valandos darbo“.
Taip, ir tai dažnai yra protingiausias variantas mažesniam ar vidutiniam kroviniui. Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais, todėl kaina mažesnė. Trūkumas – reikia laukti, kol susirenka visa apkrova. Jei skubate, dalinis variantas gali nervinti, bet pinigine prasme jis dažnai laimi.
Galima planuoti, bet ne visada garantuoti. Pilnam reisui lengviau nustatyti datą, daliniam – sunkiau. Keltai, muitinė ir vairuotojų darbo laikas daro savo. Geriausia turėti 2–3 dienų langą ir būti pasiruošus iškrovimui. Jei kas nors sako, kad visada gali pažadėti valandą į priekį, greičiausiai meluoja.
Priežasčių daug: keltas vėluoja, muitinė tikrina, vairuotojui baigiasi darbo laikas, užsikemša Lenkijos ruožas arba Klaipėdoje negalima iškrauti. Kartais vėluoja ne vežėjas, o aplinkybės. Todėl svarbu turėti kontaktą, kuris nuolat informuoja. Tyla perkraustymo metu nervina labiau nei bloga žinia.
Žiema gali keisti grafiką, bet ne visada patį maršrutą. Sniego, ledo, audrų Šiaurės jūroje ir trumpesnių dienų reikia įskaityti. Pakrovimas tamsiu paros metu nėra idealus, todėl geriau planuoti ryte. Klaipėdoje žiemą iškrovimas taip pat gali būti slidus, ypač jei kieme nėra barstoma.
Daliniame perkraustyme jūsų krovinys keliauja su kitais, pilname – automobilis skirtas tik jums. Dalinis pigesnis, bet lėtesnis. Pilnas greitesnis ir paprastesnis valdyti, bet brangesnis. Jei kraunate visą namą, pilnas variantas dažnai turi daugiau prasmės. Jei kraunate buto dalį, dalinis dažniausiai protingesnis.
Pilnas atskiras automobilis dažniausiai kainuoja nuo £3 200 iki £5 800. Kaina kyla, jei reikia didesnio transporto, pakavimo komandos, išardymo, draudimo arba sudėtingo iškrovimo. Jei maršrutas derinamas su grįžtančiu kroviniu, kaina gali būti geresnė. Bet tokio varianto negalima užsisakyti kaip picos, jis tiesiog kartais atsiranda.
Dažniausiai taip, bet ne visada tiesiškai. Jei sumažinate krovinį nuo 25 m³ iki 22 m³, kaina gali nesikeisti, nes automobilis vis tiek tas pats. Jei nukrentate į dalinį krovinių segmentą, taupymas didesnis. Todėl prieš perkraustymą verta pagalvoti, ką tikrai vežate. Sena sofa kartais kainuoja daugiau pervežti nei nusipirkti naują.
Apžiūra parodo tikrą tūrį, ne tai, ką klientas prisimena. Nuotraukos padeda, bet matmenys ir prieiga svarbiau. Kartais spinta atrodo normali, bet ji neišeina pro laiptinę be išardymo. Tiksliau – po apžiūros galima pasakyti kainą, o ne spėlioti. Be apžiūros kaina yra tik orientyras, ne pažadas.
Turi, ypač jei vežate knygas, įrankius, plyteles, technikos detales ar metalinius daiktus. Tačiau tarptautiniame perkraustyme dažniau svarbiau tūris. Automobilis gali būti pilnas vietos, bet ne svorio, arba atvirkščiai. Gera komanda moka sudėlioti sunkius daiktus ant apačios, o lengvus – taip, kad nespaustų trapumų.
Taip, jei jie švarūs, saugiai supakuoti ir įrašyti į inventorių. Sodo baldai dažnai užima daug vietos, todėl juos verta išardyti. Įrankiai turi būti uždengti aštrūs galai, kad nekirstų baldų. Benzininė žoliapjovė ar tepalų kanistra – jau kita istorija, čia reikia klausti atskirai.
Dviračius geriau išdalinti, nuimti pedalus, apsaugoti rėmus ir įrašyti į sąrašą. Elektriniai dviračiai reikalauja papildomo dėmesio dėl baterijų. Kai kurios transporto taisyklės baterijoms būna griežtesnės, todėl reikia patikrinti prieš pakrovimą. Dviratis nėra problema, bet netvarkingai paruoštas dviratis gali subraižyti visą eilę baldų.
Ne visada. Kai kurie pasiūlymai įskaičiuoja tik transportą iki adreso, o iškrovimas skaičiuojamas atskirai. Kitur iškrovimas įeina, bet tik iki pirmo aukšto arba iki lifto. Todėl reikia klausti tiesiai: kas neša, kiek žmonių, ar laukia liftas, ar yra papildomų mokesčių už aukštus. Smulkus šriftas čia labai realus.
Vasarą paklausa didesnė, keltai brangesni, vairuotojų grafikai pilnesni. Žiemą kartais lengviau gauti datą, bet orai ir keltai gali sudėtinginti maršrutą. Kainos svyruoja ne tik dėl sezono, bet ir dėl kuro, kelto, darbo jėgos. Todėl kaina, gauta sausį, nebūtinai galios liepą.
Kartais galima, priklausomai nuo įmonės sąlygų. Dažniausiai reikia išankstinio apmokėjimo arba depozito, ypač jei užsakomas atskiras automobilis. Likusi dalis mokama prieš išsiuntimą arba prieš iškrovimą. Negalima tikėtis, kad viskas bus sumokėta po metų, kai baldai jau stovės Klaipėdoje. Verslas taip neveikia.
Jei krovinys didelis ar vertingas, taip. Standartinė atsakomybė ne visada padengia tai, ką klientas laiko brangia. Draudimas turi sąlygas, išimtis ir deklaruotą vertę. Jei turite senovinį komodą ar brangų instrumentą, reikia tai pasakyti iš anksto. Paskui sakyti „bet man tai labai brangu“ jau per vėlu.
Jei baldai vertingi, geriau profesionalai. Jie žino, kaip apsaugoti kampus, dureles, stiklus ir blizgius paviršius. Jei pakuojate patys, naudokite storą plėvelę, veltinį ir kampus. Paprasta maistinė plėvelė paliks lipnumo, o kartais ir žalos dažui. Tai mažas dalykas, bet po perkraustymo labai erzina.
Kartais taip, ypač jei baldai dideli. Durų nuėmimas gali sutaupyti nervų ir išvengti įbrėžimų. Bet tai reikia daryti saugiai, pažymėti vyrius ir varžtus. Jei to niekada nedaryte, geriau neimti plaktuko kaip didvyriui. Geriau paklausti vežėjų prieš pakrovimo dieną.
Rašykite didelėmis raidėmis: numeris, kambarys, trumpas turinys. Pavyzdžiui, „12 – virtuvė – indai“. Ant trapų dėžių dėkite ženklą iš kelių pusių. Jei turite inventorių, dėžės numeriai turi sutapti. Klaipėdoje, kai visi pavargę, geri užrašai atrodo kaip stebuklas.
Taip, bet geriau kompiuterius ir svarbią techniką vežti atskirai, ypač jei tai darbo įranga. Monitoriai turi būti supakuoti specialiose dėžėse. Kietieji diskai, dokumentai ir brangi technika neturėtų keliauti bendroje dėžėje su indais. Jei dirbate nuotoliniu būdu, kompiuterį geriau imti į savo automobilį.
Inventorių anglų kalba reikia dėl eksporto iš Jungtinės Karalystės. Lietuvišką variantą galite turėti sau, kad Klaipėdoje būtų lengviau dėlioti. Svarbiausia, kad numeriai ir daiktų pavadinimai nesiskirtų. Jei anglų sąraše „wardrobe“, o lietuviškai „spinta“, gerai. Jei viename sąraše 40 pozicijų, kitame 12 – blogai.
Trapūs daiktai turi būti atskirose dėžėse, su tarpsluoksniu ir be tuštumos. Indai statomi vertikaliai, stiklai apvyniojami, rėmeliai apsaugomi kampais. Nedėkite sunkių knygų ant indų, nesvarbu, kaip labai taupote vietos. Kelyje dėžės juda, o gravitacija visada laimi.
Galima, bet jiems reikia specialaus pakavimo ir deklaruotos vertės. Gitara, smuikas, paveikslas ar fotografija negali keliauti kaip paprasta dėžė. Kartais geriau juos vežti rankiniame bagaže arba specialiu reisu. Jei daiktas nepakeičiamas, rizika turi būti beveik nulinė. Čia ne vieta taupyti eurais.
Draudimui reikia žinoti, kas buvo vežama, kokia būklė ir kokia vertė. Jei sąraše nėra daikto, sunkiau įrodyti, kad jis dingo. Jei būklė neaprašyta, sunkiau įrodyti žalą. Todėl inventorius nėra popierius dėl popieriaus. Tai jūsų apsauga, kai kas nors bando sakyti „to ten nebuvo“.
Galima, jei tai suderinta. Bet savarankiškas krovimas dažnai sulėtina procesą, nes žmonės nešioja be sistemos. Vežėjai žino, kaip krauti sunkius baldus, trapumus ir dėžes. Jei padedate, klausykite, kur dėti daiktus. Chaotiška pagalba kartais kainuoja daugiau nei jos vertė.
Pirma taisyklė – nepakuoti „kaip nors“. Geriau sustabdyti dalį krovimo ir nusipirkti tinkamų dėžių ar plėvelės. Blogas pakavimas taupo 20 minučių, o paskui taisote kelias dienas. Jei pritrūksta medžiagų, vežėjai gali pasiūlyti savo, bet tai bus papildoma kaina. Geriau turėti per daug nei per mažai.
Reikia asmens dokumento, seno ir naujo adreso, inventoriaus anglų kalba, CMR, eksporto ir importo deklaracijų. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą, gali prireikti patvirtinimų apie persikėlimą. Nauji daiktai, komercinė įranga ar brangūs pirkinius gali būti tikrinami atidžiau. Dokumentai turi sutapti su tuo, kas realiai kraunama.
Fiziniam asmeniui ne visada, bet kai kuriais atvejais gali būti prašoma arba patariama. Įmonei, vežančiai komercinį krovinį, EORI dažniausiai būtinas. Geriausia pasitikrinti su muitinės brokeriu prieš pakrovimą. Nes uoste „maniau, kad nereikia“ nėra argumentas.
CMR yra dokumentas, lydintis tarptautinį krovinį. Jame nurodoma, kas veža, iš kur, kur ir ką. Jis svarbus transportui, draudimui ir ginčams. Jei CMR netikslus, iškyla klausimų. Todėl adresas Ponteland ir Klaipėdoje turi būti parašytas be klaidų.
Asmeninės naudotos stvari, vežamos persikeliant gyventi, dažniausiai nėra apmokestinamos kaip naujas importas. Bet reikia įrodyti, kad daiktai naudoti ir kad perkėlimas tikras. Nauji baldai ar technika gali sukelti papildomų klausimų. Todėl sąraše reikia rašyti sąžiningai, ne gražinti realybės.
Taip, ypač kai vežate baldus, techniką ir asmeninius daiktus per kelis tūkstančius kilometrų. Draudimas nepadengia visko, bet be jo rizika labai didelė. Jei kas nors siūlo „nereikia, mes atsakingi“, paprašykite parodyti sąlygas raštu. Žodžiai kelyje greitai išgaruoja.
Gali sustabdyti dėl netikslaus inventoriaus, naujų daiktų, alkoholio, chemikalų ar paprastos atrankos. Tikrinimas reiškia laiką ir galimas papildomas išlaidas. Todėl sąrašas turi būti konkretus. „Household goods“ yra per platus apibūdinimas, jei norite ramiai kirsti sieną.
Augintinio dubenėlius, žaislus ir kai kuriuos daiktus galima, bet gyvūno vežimas yra atskira tema. Reikia veterinarijos dokumentų, mikroschemos, skiepijimų ir taisyklių. Maistas taip pat gali turėti apribojimų. Geriausia augintinį planuoti kaip šeimos narį, ne kaip krovinio priedą.
Reikia kuo greičiau papildyti inventorijų ir pasakyti pervežėjui. Naujas televizorius gali būti vertinamas kitaip nei naudotas baldas. Jei jį slepiate, problema gali išlįsti muitinėje. Geriau sutvarkyti prieš išvykstant, net jei tai nepatogu. Sąžiningumas čia pigesnis už aiškinimąsi.
Pagrindinius baldus taip: sofos, lovos, spintos, stalai, kėdės. Smulkias dėžes galima grupuoti, bet ne per bendrai. Jei sąraše tik „baldai ir daiktai“, tai per silpna. Draudimui ir muitinei reikia aiškumo. Kuo tiksliau, tuo mažiau klausimų.
Klientas atsakingas už teisingą informaciją apie daiktus ir adresus. Pervežėjas atsakingas už transporto dokumentų tvarkymą. Jei abi pusės dirba neatsakingai, kenčia krovinys ir nervai. Todėl geriau viską patikrinti prieš pakrovimą. Po pakrovimo klaidos taisomos sunkiau.
Geriausia vieta – ten, kur automobilis gali sustoti arti, o nešėjai turi tiesų kelią iki durų. Jei tai daugiabutis, reikia žinoti liftą, aukštą ir ar galima jį užlaikyti. Jei namas naujame rajone, reikia patikrinti, ar nėra statybų apribojimų. Kuo daugiau detalių prieš atvykimą, tuo ramiau.
Taip, galima, bet tai keičia kainą ir terminą. Iš Klaipėdos iki Kauno ar Vilniaus reikia papildomo maršruto, kartais atskiro automobilio. Jei krovinys jau eina toliau, galima derinti. Bet nereikia manyti, kad Klaipėdos uostas reiškia nemokamą pristatymą visoje Lietuvoje. Taip nebūna.
Reikia sakyti iš anksto, nes iškrovimas be lifto yra sunkesnis ir brangesnis. Ketvirtas aukštas su spinta nėra tas pats kaip pirmas aukštas su dėžėmis. Kartais reikia daugiau žmonių arba specialios įrangos. Jei tai paaiškėja iškrovimo dieną, visi bus nelaimingi.
Galima, jei garažas saugus, sausas ir prieinamas. Bet reikia žinoti, kurios dėžės ten eis. Jei garažas užpildomas chaotiškai, paskui sunku rasti virtuvės indus ar dokumentus. Geriau pažymėti dėžes „garažas pirmiausia“ ir duoti jas nešėjams aiškiai.
Geriausia planuoti 4–8 savaites į priekį, ypač jei kraunate visą namą. Tada spėjate sutvarkyti dokumentus, pakavimą, keltą ir iškrovimą. Jei skubate, vis tiek galima, bet rizika ir kaina didėja. Perkraustymas mėgsta planą, ne paniką.
Perkraustymas į Klaipėdą iš Ponteland yra realus ir dažnai patogus maršrutas, ypač jei gerai suplanuojate keltą, dokumentus ir iškrovimą. Svarbiausia – nepervertinti telefono apžiūros, nes baldai ir garažo daiktai visada atrodo mažesni nei realybėje. Su tvarkingu inventoriumi, aiškia kaina ir rezervu laiko šis maršrutas gali praeiti be didelių dramų.