Perkraustymas į Kauną iš Stratford-upon-Avon: kas tikrai laukia kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, ir sakysiu jums tiesiai – perkraustymas į Kauną iš Stratford-upon-Avon nėra tas pats, kas nusipirkti bilietą į lėktuvą. Tai sudėtingas, dažnai varginantis procesas, kuris gali trukti ilgiau nei planavote, ir kainuoti brangiau nei skambučio metu sakiau. Anglija jau nebe ta Europa, kaip buvo anksčiau, o muitinės formalumai... apie juos galima rašyti atskirą knygą. Čia nebus idealus istorijų vadovas, o grynai praktinis patarimas iš žmogaus, kuris matyts ir prarastus baldus, ir suirusius sunkvežimius, ir laimingus šeimas prieš Naująjį namą Kaune.

Viskas prasideda nuo to, kad Stratford-upon-Avon yra labai gražus, bet... gelmių Anglijos miestas. Ten nėra jūros uosto, reikės važiuoti pro visą šalį, o paskui keltis per Lamanšą. Toliau – vėl kelias per Belgiją arba Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, ir galiausiai Lietuvą. Dauguma klientų galvoja, kad tiesiog užpakalinėje mašinos dalyje guli daiktai ir važiuoja, tačiau realybėje tai yra sudėtinga logistika. Ypač kai kalbame apie perkraustymą į Kauną iš Stratford-upon-Avon, kur reikia suderinti tarpininkus, vairuotojus ir darbus abiejuose galuose. Tiesiog pasiruoškite, kad bus triukšminga.

Kainos ir planavimas (arba kiek pinigų reikės sau išsaugoti)

Kiek kainuoja toks kelionės į Lietuvą maršrutas?

Žinoma, klausimas apie kainą yra pirmas. Čia niekas negali pasakyti tikslios sumos iš karto, nes viskas priklauso nuo tų daiktų kiekio. Jei turite tik kelias krepšys ir dvi lagaminas, tai viena, o jei perkraustote visą namą su sofais ir šaldytuvu – tai visai kitas. Vidutiniškai, jei kalbame apie 15–20 kubinių metrų krovinių, reikėtų numatyti biudžetą, kuris būtų dvigubai didesnis nei paprastas perkraustymas viduje Lietuvoje. Degalai Anglijoje brangūs, keltas irgi. Dar pridėkite vairuotojo darbo valandas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ką kas sakys, nenumatykite mažiau nei tūkstančio-eurus, o jei daugiau daiktų – tikėkitės didesnių sumų.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Neparodyčiau. Nereikia žaisti su ugnimi. Žmonės dažnai skambina prieš pat savaitę ir sako: "Važiuojame!" Tada aš turiu juos gąsdinti, kad vietų gali nebūti. Ypač jei planuojate perkraustymą į Kauną iš Stratford-upon-Avon intensyviu metų laiku, tarkim, rugpjūčio mėnesį. Geriausia pradėti galvoti apie tai mažiausiai prieš mėnesį ar du. Tada galima susiderėti dėl gerų datų, o ne imti kas, kaip lieka. Be to, brangiau išeina viskas "skubiai". Tiesiog pasakykite man iš anksto, aš jums surasiu vairuotoją, kuris nebus toks įtemptas.

Kas daryti, jei kaina atrodo per maža?

Bėkite toli. Jei kas nors jums siūlo pervežti visus turtus už pusę cukraus, tai kažkas čia ne taip. Yra daug "firminių" vairuotojų, kurie veža be draudimo, be sutarčių. Viena klientė taip padarė, ir jos daiktai pradingo lenkiškame kaime. Nėra nieko gero, kai paaiškėja, kad jūsų baldai važinėja atvirame priekaboje lietuje. Reali kaina turi apimti draudimą, pakavimo medžiagas ir bent minimalią garantiją, kad vairuotojas nepasprings.

Ar galima sutaupyti su daliniu kroviniu?

Taip, tai vienas iš būdų. Dalinis krovinys reiškia, kad mes dedame jūsų daiktus į didelį sunkvežimį kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet... lėčiau. Turite laukti, kol mes surinksime kitus keleivius tame pačiame maršrute. Jei jums skubia, tai ne jums. Bet jei galite palaukti savaitę-dvi ir norite sutaupyti šimtą ar du eurų, tai puikus variantas. Perkraustymas į Kauną iš Stratford-upon-Avon daliniu krovininiu būdu yra ganėtinai populiaru tarp studentų ar tų, kurie veža ne daug baldų.

Kas dar gali padidinti kainą?

Papildomi darbai. Pavyzdžiui, jei gyvenate antrame aukšte be lifto. Arba jei reikia išmontuoti didelę spintą, kuri yra sukalta prie sienos. Vairuotojai nėra baldų meistrai, nors dažnai padeda. Bet jei reikia išimti langą, kad išnešti pianiną, tai jau papildomas mokestis. Dar gali būti problemų su prieinu prie namo Anglijoje – siauros gatvelės, kur didelis sunkvežimis negali privažiuoti. Ten reikės mažesnės mašinos perkrovimui, o tai – pinigai.

Ar imate priekabį su savimi?

Kartais klausia, ar gali patys nuomoti priekabą ir tempti. Techniškai galite, jei turite automobilį su galia ir vairuotojo pažymėjimą (jei daugiau kaip 750 kg). bet ar verta? Kelias ilgas, Anglijos keliai siauri, o vairuoti su sunkia priekabe, ką jau kalbant apie „perkraustymas į Kauną iš Stratford-upon-Avon“ maršrutą, tikras iššūkis. Geriau patikėkite profesionalams, nors ir kainuoja.

Dokumentai, muitinė ir tas blogasis Brexit

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Būtinai pasai. Buvo laikai, kai užteko ID kortelės, bet dabar, po viso šio chaoso (Brexit), reikia tikrai galiojančio paso. Be to, jei važiuojate su savo mašina, reikia techninės apžiūros ir draudimo "Green Card". O jei važiuoja krovininė mašina, tuomet visi daiktai turi būti aprašyti sąraše – vadinamame "inventoriaus sąraše". Be to, geriausia turėti sutartį su pervežėju, kad muitinėje nekiltų klausimų, iš kur pasidarė tiek daug daiktų.

Kaip Brexit pakeitė dalykus?

Labai paprastai – sukūrė daugiau popierių. Anksčiau važiavome kaip per savo kiemą. Dabar kiekvienas krovinys, net jei tai asmeniniai daiktai, turi būti deklaruojamas. Yra vartotojo (Transfer of Residence) statusas, kuris leidžia atvežti daiktus be muito, jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą. Bet šį statusą reikia užpildyti ir gauti patvirtinimą prieš išvykstant. Žmonės dažnai apie tai pamiršta, o paskui stovi sienoje ir moka mokesčius.

Kas nutinka, jei neperpildau savito deklaracijos?

Tada gausite baudą arba privalėsite sumokėti PVM ir muito mokestį. Tai gali būti labai skaniai, ypač jei vežate brangią techniką ar baldus. Muitininkai Lietuvoje yra griežti, jei maty, kad trūksta dokumentų. Geriau praleisti valandą prie kompiuterio užpildant formas negu stovėti valandas pasienyje su įnikintu sunkvežimiu. Taip pat, atkreipkite dėmesį į draudžiamus daiktus – maistas, gyvūnai be pasų, tai viskas sukelia pyktį.

Ar reikia mokėti už daiktų ivežimą į EU?

Jei gaunate TRES (Transfer of Residence) leidimą, tai ne. Jei ne, tai taip, mokesčiai skaičiuojami pagie daiktų vertę ir amžių. Naudoti daiktai (pvz., 5 metų sena sofa) paprastai apmokestinama žymiai mažiau arba visai ne, o čia tiksliai nežinau, kaip dabar yra su tais procentais, bet geriau tikrinti oficialiame muitinės puslapyje (arba pas mane, aš turiu prisimenat). Naujos technikos be kvitų? Tai bus problema, jas vertins pagal katalogus.

Kas daryti su automobiliu?

Jei vežate anglą mašiną, čia visai kita istorija. Ją reikia užregistruoti Lietuvoje per tam tikrą laiką (man atrodo 6 mėnesiai, bet gali būti ir pakeista) ir sumokėti eksploatacijos mokestį ir PVM. Be to, reikės techninės apžiūros. Daugelis žmonių to nedaro, važinėja su anglų numeriais, ir tai yra nelegalu. Galite gauti didelę baudą policijos patruliui Kaune.

Ar galima vežti maistą?

Ribotai. Nedarykite to. Ką tikrai nevyniokite į dėžę mėsos ar pieno produktų, nes muitinė viską išmes. Tik sausi produktai, makaronai, konservai – tai gali praeiti, bet visada yra rizika, kad ką nors suras ir nubaus. Geriau valgykite viską kelyje ir atvežkite tik "Coca-Cola" pakeliui (juokinga, bet iš tiesų veža dėžėmis).

Kelionės trukmė ir maršrutai (pro Anglijos važiuojam, ar ne?)

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Įprastai sakyčiau 3-4 dienos, jei viskas būtų idealiai. Bet idealiai nebūna. Kelias nuo Stratford-upon-Avon iki uosto (Dover arba Hull) užima apie 3-4 valandas, priklausomai nuo spūsčių prie Birmingham (o ten jos yra beveik visada). Tada keltas. Paskui važiavimas per Europą. Jei vairuotojas pavargsta arba įvyko avarija, gali užtrukti ir savaitę. Taigi, nustatykite sau laisvą savaitę nuo darbo, kad nebūtum stresuot, kai vairuotojas skambins sakydamas, kad užeikė rata.

Kur geriausia keltis per Lamanšą?

Dover-Calais yra populiariausias, trumpiausias, bet ir daugiausia spūsčių. Hull-Rotterdam arba Hull-Zeebrugge (tiksliau nesužinau, kur dabar važiuoja tas keltas, reikėtų patikrinti) yra ilgiau, bet jūsų vairuotojas gali pailsėti kape, o ne stovėti eilėje. Man asmeniškai patinka šiauriniai maršrutai, mažiau streso, bet šiek tiek brangiau. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko turime.

Ar saugu važiuoti pro Vokietiją ir Lenkiją?

Keliai ten geri, bet... vokiečiai myli greitį, o lenkai turi blogą kelių dangos reputaciją ( nors paskutiniais metais pagerino). Ypač budėkite Lenkijoje – ten daug "raudonųjų" žibintų ir greičio kamerų. Mūsų vairuotojai ten dažnai gauna baudas. Ir tas važiavimas pro Varšuvą... tai vienas didelis chaosas. Bet kaip nori nukeliauti į Kauną, teks eit pro ten, nebent važiuoti pro Švediją (kas būtų visiškas kvailystė dėl kainos).

Kas daro, jei pasibaigia degalai?

Tas neįvyksta, jei vairuotojas profas. Bet jei jūs važiuojate patys, žiūrėkite į indikatorius. Vakarų Europoje degalinių gausu, bet Rytuose reikia būti atidesniems. O taip, degalų kaina... Vokietijoje brangu, Lenkijoje pigiau, Lietuvoje – kaip visada. Kartais vairuotojai bando nusipirkti degalų pigiau užsienyje, bet tada tenka skaityti tų šalių apmokestinimo taisykles. Sunku.

O jei sužaloja mašiną kelyje?

Turi draudimą. CASCO ir civilinės atsakomybės draudimas yra privalomi. Jei kas nutinka, vairuotojas skambina man, aš skambiu draudikui, mes siunčiame pagalbą. Jums nereikia nieko daryti, tik laukti.